Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-387-498/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
1S-387-498/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-387-498/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Daivos Jankauskienės rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas V. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 91-18 netaikyti nuteistajam V. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (35 veikos), 187 str. 1 d. (5 veikos), 187 str. 3 d. (11 veikų), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno r. apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2012-12-14 nuosprendžiu Kauno r. apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendis pakeistas – pakeisti bausmių bendrinimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Kauno r. apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Kauno r . apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2015-04-20 nutartimi atleistas nuo Kauno r. apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, Kauno r. apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu paskirtų bausmių likusios dalys paliktos nepakeistos.

Anksčiau teistas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-01-02, bausmės pabaiga – 2017-04-02.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-01-25 nutarimu Nr. 91-18 nutarta netaikyti V. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., motyvuojant tuo, kad nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu nebuvo rastas namuose ir neatvyko į (duomenys neskelbtini)“ nuovadą prisistatymui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino V. Z. skundo dėl Komisijos nutarimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Z. skunde prašo panaikinti 2016-02-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, ir dėl 2016-01-25 nutarimo Nr.91-18 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti naują nutartį lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės neįsigilino į pagrindinę nepaleidimo iš pataisos namų priežastį, t.y. nuteistojo trumpalaikę išvyką į namus. Teismas neišreikalavo dokumentų susijusių su jo paleidimu į namus (mano prašymas, įsakymas), taip pat dokumentų, reglamentuojančių jo elgesį atostogų metu, policijos veiksmų ir įgaliojimų. O komisija manęs nepaleido būtent dėl šios priežasties.

V. Z. nurodo, kad jis yra neįgalus, turi daug ligų, bet dėl regėjimo sutrikimo jam reikėjo okulisto pagalbos, kurios laisvės atėmimo vietos ligoninėje suteikti negali, turiu sergančią močiutę, kurią norėjau aplankyti. Nurodo, kad jis parašė administracijai prašymą dėl atostogų suteikimo, kuriame nurodė, kad man reikia nuvykti pas medikus ir aplankyti sergančią močiutę, kuri gyvena kitoje vietoje nei mano tėvai. Administracija jo prašymą tenkino ir išleido mane trumpalaikių (3 dienų) atostogų.

Nurodo, kad išvažiuodamas jis pasirašė pasižadėjimą laiku sugrįžti, kurį įvykdė ir grįžo laiku. Išleidžiant jam nedavė paskaityti jokio dokumento, kur butų parašyta kaip aš turiu elgtis atostogų metu, taip pat nedavė jokių žodinių nurodymų. Nuteistojo teigimu, administracija privalo tik informuoti vietovės, kur vykstu, policijos padalinį apie jo atvykimą, bet ką policijai daryti nurodyti negali, nes tas klausimas nėra reglamentuotas. Taip pat nėra reglamentuoti policijos veiksmai tokiais atvejais.

Skunde nurodo, kad sąmoningai pažeisti atostogų atlikimo tvarkos tikrai nebuvo jokios prasmės, nes artėjo jo lygtinio paleidimo klausimo sprendimas. V. Z. mano, kad policija apsidrausdama parašė pataisos namų administracijai 2015-12-31 raštą Nr.20-S-231464, kurio turinys neatitiko tikrovės, nes 2016-02-15 pažymoje Nr.20-S-26349 į mano motinos užklausimą nurodytos žymiai švelnesnės aplinkybės. Bet būtent pirmasis raštas pateko Lygtinio paleidimo komisijai ir juo komisija vadovavosi nepaleisdama nuteistojo lygtinai, nors administracija jokių pažeidimų atostogų metu jo veiksmuose neįžiūrėjo ir neskyrė man jokios nuobaudos. V. Z. mano, kad toks „nesusipratimas“ neturėtų užkirsti jam galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, nes kitų rimtų priežasčių netaikyti jam lygtinio paleidimo tikrai nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. Z. priklauso vidutinės rizikos grupei – 43 balų. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. Z. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba pataisos namuose VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau V. Z. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką 3 kartus baustas drausmine tvarka ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jis 2016-01-14 buvo svarstytas drausmės komisijoje, kadangi išvykus trumpalaikei išvykai į namus, jis neatvyko į policijos įstaigą, o ne kartą tikrinant policijos pareigūnams, jis nebuvo rastas namuose. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis vyko pas medikus ir pas močiutę, prie skundo pateikė medicininių dokumentų išrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie išrašai nepatvirtina, kad būtent tuo metu kuomet nuteistasis nebuvo rastas namuose lankėsi gydymo įstaigoje. Dėl šio pažeidimo V. Z. ir buvo svarstytas drausmės komisijoje, kas įtakojo lygtinio paleidimo instituto netaikymą jo atžvilgiu. Be to iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, ankstesni nusikalstami veiksniai. Išvykimo trumpalaikės išvykos į namus tvarkos pažeidimas ir kriminogeniniai veiksniai rodo iš tiesų nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba pataisos namuose, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo patikrinimo tvarkos reglamentavimo neturi įtakos svarstant skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys iš Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados apie tai, kad patikrinimų metu V. Z. nerastas namuose. Be to šis klausimas buvo aptartas socialinio tyrimo išvadoje, svarstytas lygtinio paleidimo Komisijoje, konstatuotas Komisijos nutarime, o teismas patikrinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, jokių pažeidimų nenustatė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Olegas ŠibkovasTeisėjai Kęstutis DargužisDaiva Jankauskienė