Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vaivorykštės tako“ vidurinei mokyklai, trečiasis asmuo R. J., dėl tarpusavio skolų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti 2014-12-16 sudarytą tarpusavio skolų įskaitymo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 5 283,71 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1685-730/2014 2014-11-04 priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Gora“ ir esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Atsakovė ir ieškovė 2012-10-10 sudarė bei pasirašė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti atsakovės projektavimo ir rekonstrukcijos darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei. Sutarties 10.4 punktu nustatyta galimybė užsakovei, siekiant apginti savo teisėtus interesus, atlikti neapmokėtų sumų įskaitymą į nuostolius (vienašalius sandorius). Atsakovė apskaičiavo ieškovei 515,36 Eur delspinigių, 4 768,35 Eur už komunalines paslaugas, iš viso 5 283,71 Eur. 2014-12-16 šalys sudarė bei pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo atliko tarpusavio skolų įskaitymą. Ieškovė nurodė, kad įskaitymu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovei disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, privalomas ir trečiosioms šalims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-12 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-16 sudarytą tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Gora“ ir atsakovės VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos; taikė restituciją ir ieškovei BUAB „Gora“ priteisė iš atsakovės VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos 5 283,71 Eur; tai pat priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 283,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos 119 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2014-12-16 šalys sudarė bei pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, juo atliko tarpusavio skolų įskaitymą. Tai buvo atlikta galiojant Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1685-730/2014 2014-11-04 nutartimi nustatytai laikinajai apsaugos priemonei, tačiau dar nesant galiojančios nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei, kuri buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30. Teismas konstatavo, kad įskaitymas, esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – ieškovės turtui taikytam areštui, nei atsakovė, nei kiti asmenys patenkinti savo pretenzijas pagal prievoles, taip pat atlikti įskaitymus, negalėjo. Teismas konstatavo, kad 2014-12-16 sudarytas šalių tarpusavio skolų įskaitymo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikytina restitucija natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla prašo panaikinti 2016‑10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Gora“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi bei visas teismo išlaidas apeliaciniame procese.Atsakovės nuomone, teismas neatsižvelgė ir nevertino pačios ieškovės ieškinyje nurodyto bei atsakovės akcentuoto fakto, kad jau po 2014-11-04 nutarties priėmimo ir prieš ginčijamo akto sudarymą, t. y. 2014-11-14, Klaipėdos apygardos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. B2‑1704‑479/2014 (dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei) priėmė nutartį, kurioje numatytas ir leidimas ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Teigia, kad ieškovės lėšos ginčijamo akto pagrindu buvo panaudotos būtent įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, t. y. savo įsipareigojimams pagal statybos rangos sutartį vykdyti – atsiskaityti su atsakove už komunalines paslaugas bei padengti delspinigius už ne laiku atliktus statybos rangos darbus. Minėta teismo nutartis buvo įsiteisėjusi, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamas aktas tariamai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat, atsakovės nuomone, šiuo atveju, net ir pripažinus ginčijamą aktą negaliojančiu, atvejis yra išimtinis ir restitucija neturėtų būti taikoma. Šią poziciją grindžia argumentais, jog, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 8 dalimi, tik ieškovė gali būti atsakinga už nutarties, kuria jos turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą, tačiau ne atsakovė. Be to, teismas, taikydamas restituciją, nevertino ieškovės ir atsakovės sąžiningumo faktų.Atsiliepimu BUAB „Gora“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1685-730/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą, ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, jos nebuvo keistos, naikintos ar sustabdytos. Ieškovei buvo uždrausta disponuoti turtu, o reikalavimo teisė yra turtinė teisė, patenkanti į turto sąvoką. Duomenys apie ieškovės turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2014-11-05, todėl preziumuojama, kad atsakovei jie turėjo būti žinomi. 2014-12-16 susitarimas pažeidė kitų UAB „Gora“ kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę tik vienam kreditoriui – atsakovei, todėl sutinka su teismo išvada, jog susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudaryto tarpusavio skolų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Ieškovė BUAB „Gora“ ieškinį grindė argumentais, kad ginčijamas aktas sudarytas pažeidžiant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovė VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ginčijamas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.Byloje nustatyta, kad 2012-10-10 tarp VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos (užsakovės) ir UAB „Gora“ (rangovės) sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, kurių apimtis nurodyta sutarties 1 priede „Techninė dokumentacija“ ir perduoti darbų rezultatą atsakovei, kaip užsakovei, sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. 2014-10-22 raštu VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla informavo UAB „Gora“ apie išlaidų už komunalines paslaugas sumą, kaip išskaičiuotiną iš būsimų UAB „Gora“ priklausančių mokėjimų pagal Rangos sutartį, bei atsakovės ieškovei priskaičiuotų delspinigių už darbų atlikimo termino nesilaikymą sumą, pateikė ieškovei išlaidų už komunalines paslaugas suvestinę, PVM sąskaitas-faktūras, delspinigių suderinimo aktą bei delspinigių pažymą. VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla 2014-11-21 raštu informavo UAB „Gora“ apie šalių 2012‑10-10 sudarytos rangos sutarties nutraukimą nuo 2014-12-05 atsakovės (užsakovės) iniciatyva dėl ieškovės (rangovės) kaltės. Atsakovė 2014-12-11 raštu pateikė ieškovei delspinigių suderinimo aktą ir PVM sąskaitas faktūras už patirtas komunalines sąnaudas iki sutarties nutraukimo, t. y. 2014-12-05. Iš 2014-12-05 delspinigių suderinimo akto nustatyta, kad atsakovė apskaičiavo ieškovei iš viso 515,36 Eur (1 779,43 Lt) delspinigių. Iš 2014-12-05 patirtų komunalinių sąnaudų suvestinės nustatyta, kad atsakovė apskaičiavo ieškovei 4 768,35 Eur (16 464,15 Lt) už komunalines paslaugas. Atsakovė ir ieškovė 2014‑12‑16 sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktą dėl 18 243,58 Lt (5 283,71 Eur) tarpusavio skolų užskaitymo. Taip pat nustatytos aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1685-730/2014, kurioje pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos UAB „Gora“ iškėlimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „Gora“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios UAB „Gora“ ir esančios pas šią bendrovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad šioje bylos stadijoje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje iš esmės reglamentuojama, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Bankroto byla UAB „Gora“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑812‑730/2015. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1181-186/2015, palikta nepakeista. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog kitoje civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Gora“ iškėlimo buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžianti ieškovei lėšas ir turtą naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės tuo pačiu laikotarpiu UAB „Gora“ buvo inicijuojamos bankroto ir restruktūrizavimo bylos.Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą teisme, 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2014‑11‑14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑1704-479/2014, ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gora“ priimtas, taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas UAB „Gora“ turto bei pinigų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas UAB „Gora“ turtas ir lėšos, taip pat esančios pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Gora“ lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi atsisakyta UAB „Gora“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑553-196/2015, palikta nepakeista.Apeliantė pažymi, kad minėtoje nutartyje iš esmės vadovautasi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (nuo 2014-07-01 galiojusi redakcija), buvo numatyta, jog teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Be to, minėtoje nuostatoje taip pat buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai; jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos, teismo nutartis nedelsiant siunčiama turto arešto aktų registrui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartyje (civilinė byla Nr. B2-1704-479/2014) nurodyti duomenys apie išieškojimo iš UAB „Gora“ turto bei pinigų sustabdymą, taip pat ir UAB „Gora“ turto ir lėšų areštą. Taigi ieškovei ir minėtoje byloje iš esmės buvo taikyti suvaržymai jos turtui. Minėtoje nutartyje nenurodyta konkreti įmonės sąskaita, iš kurios gali būti atliekami įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamo 2014-12-16 tarpusavio skolų užskaitymo akto pagrindu ieškovės turtas panaudotas būtent UAB „Gora“ įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalių 2012-10-10 sudaryta rangos sutartis nutraukta nuo 2014-12-05. Po to, iki atliekant ginčo įskaitymą, tarp šalių buvo tik nustatoma susidariusio ieškovės įsiskolinimo atsakovei suma. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių 2014-12-16 tarpusavio skolų užskaitymo akto pagrindu atliktas skolų įskaitymas iš esmės susijęs su tolesnės UAB „Gora“ ūkinės komercinės veikos pagal minėtą rangos sutartį vykdymu, plėtojimu ir tokios sutarties tęstinumo užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, atmestini skundo argumentai, kad šioje byloje ginčijamas aktas patenka į Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi nustatyto leidimo apimtį.Iš byloje esančio Turto arešto akto registro išrašo nustatyta, kad UAB „Gora“ turto areštas Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutarties pagrindu (civilinė byla Nr. B2‑1685‑730/2014) viešame registre įregistruotas 2014-11-05. Byloje nenustatyta, kad pakeistas šia teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas turto suvaržymų mastas ar nutartis būtų panaikinta, tad buvo galiojanti. Minėtos teismo nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruotas tik 2015-06-30. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas tokios teismo nutarties vykdymo privalomumas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog 2014-12-16 šalių pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, atliekant skolų įskaitymą, sudarytas galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir jomis nustatytiems disponavimo UAB „Gora“ turtu apribojimams, užtikrinant visų ieškovės kreditorių reikalavimų vykdymą iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos pagrindų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, įskaitymo sandoriu sumažinus ieškovės reikalavimo teisę atsakovei, pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės patenkinti jų reikalavimus. Kadangi dėl taikyto arešto disponavimas UAB „Gora“ reikalavimo teise buvo apribotas, ginčijamu aktu pažeisti teismo nustatyti laikini disponavimo ribojimai, todėl skundžiamu sprendimu padaryta pagrįsta išvada, jog toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis bei negaliojantis nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Pripažinus negaliojančiu ab initio sandorį, pagal kurį jo šalis gavo turtą, ji privalo turtą grąžinti, tad, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.145 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, taikytina restitucija. Apeliantė laikosi pozicijos, kad restitucija neturėtų būti taikoma ir šis atvejis yra išimtinis. CK 6.145 straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos netaikymo nagrinėjamu atveju. Nenustatyta pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog dėl restitucijos taikymo atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieškovės pagerėtų.Apeliantė akcentuoja, kad, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 8 dalimi, tik ieškovė gali būti atsakinga už nutarties, kuria jos turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą. Šie atsakovės motyvai atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki 2014-12-16 tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo atsakovė VšĮ „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla gavo antstolio 2014-10-28 patvarkymą sustabdyti lėšų, priklausančių UAB „Gora“, išmokėjimą dėl kitoje civilinėje byloje UAB „Gora“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Matyti, kad gavusi šiuos duomenis atsakovė kreipėsi į ieškovę UAB „Gora“ dėl informacijos apie įmonės padėtį, ar buvo teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/taikymo, ar įmonė pradėjo restruktūrizavimą ar bankrotą bei kitų duomenų pateikimo. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, turėdama duomenų apie ieškovės turtui taikomus apribojimus, atsakovė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, turėjo pasidomėti, ar nėra kitų apribojimų (areštų) įskaitymui atlikti. Papildomai pažymėtina, kad iš byloje esančio atsakovės 2014-12-18 rašto matyti, jog informaciją apie tarpusavio įskaitymą atsakovė VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai perdavė po ginčo akto sudarymo. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad įskaitymas atliktas gavus VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pritarimą, neturi teisinės reikšmės anksčiau padarytoms išvadoms dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ištyrusi byloje esančius įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą spendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už nagrinėjant bylą dalyvavusio advokato pagalbą, taip pat už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies, 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2017-01-27 pateikė į bylą įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato tiesinę pagalbą paruošiant procesinius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2016-01-25 (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė įrodymus pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, jog UAB „Gora“ apmokėjimą už suteiktas advokato teisines paslaugas taip pat atliko tik 2017-01-27, tad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė šių išlaidų nebuvo realiai patyrusi. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimą palikti nepakeistą.