Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-22 · Byla Nr. N-62-2565-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
N-62-2565-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N62-2565/2010Procesinio sprendimo kategorija 46 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. rugpjūčio 13 d., 7.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį ant vejos, taip pažeisdamas Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.35 punkto reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Administracinė komisija) 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pripažino A. D. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą ir paskyrė 30 Lt baudą.

II.

A. D., nesutikdamas su Administracinės komisijos priimtu nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą pakeisti. Skunde nurodė, kad automobiliai daugiabučių namų kiemuose statomi ant šaligatvių ir vejų, nes aikštelėse trūksta vietų jiems statyti, o perplanuoti daugiau kaip prieš 40 metų suprojektuotą rajoną yra ne pavienių gyventojų rūpestis. Teigė, kad neetiška automobilių savininkus traukti administracinėn atsakomybėn, kol ši problema neišspręsta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutarimu A. D. skundą tenkino – Administracinės komisijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad administraciniu teisės pažeidimu gali būti laikoma tik pavojinga visuomenei veika, kuria pažeidžiami saugomi teisiniai gėriai, tuo tarpu A. D. padaryta veika nėra pavojinga. Teismas nustatė, kad A. D. automobilis stovėjo ne ant vejos, o ant žole neapaugusio žemės paviršiaus.

III.

Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį nutarimą panaikinti ir palikti galioti Administracinės komisijos priimtą nutarimą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ATPK 161 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl nėra reikalaujama, jog įvykdyta veika būtų sukeliamos neigiamos pasekmės. Nurodo, kad A. D. automobilis stovėjo ant žole neapaugusio žemės paviršiaus, nes žolė dėl tokio pobūdžio veiksmų jau yra išnykusi.

Atsiliepimas

A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad savivaldybė turėtų rūpintis automobilių statymo daugiabučių namų kiemuose problema, o ne bausti kitos išeities, kaip tik statyti automobilius ant šaligatvių bei vejų, neturinčius gyventojus, kurių asmeninių iniciatyvų išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles savivaldybė nepalaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto, ATPK 161 straipsnyje, bylos teisena A. D. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad jo automobilis buvo pastatytas ant žole neapaugusio žemės paviršiaus.

ATPK 161 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Taisyklių 7.35 punkte inter alia įtvirtinta, kad „draudžiama statyti motorines transporto priemones ant vejos, žolės, šaligatvio, pėsčiųjų, dviračių tako, žaidimo aikštelėse, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus ir žaliųjų plotų, vejų, teritorijų tvarkymą“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu A. D. automobilis buvo pastatytas ant žemės ploto, nuo važiuojamosios kelio dalies aiškiai atskirto plytelėmis dengtu šaligatviui su borteliu bei apaugusio reta žole (b. l. 11, 19). Aplinkybių, kad automobilis stovėjo ant išvažinėtos vejos, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 2 - 3, 30 - 31), be to, ši kategorija „išvažinėta (sugadinta) veja“ yra išskiriama ir prieš tai pacituotoje Taisyklių normoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 681-02, pažymėjo, kad žodis „veja“ nei ATPK, nei Kelių eismo taisyklėse nėra detalizuojamas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidyklos institutas, 2000, Vilnius) žodį „veja“ aiškina kaip „jauną žolę, pievelę“ (P. 918), o žodį „pieva“ minėtas žodynas aiškina kaip „žemės plotą, kuriame auga žolė“ (P. 553), todėl žodis „veja“ reiškia bet kokį žemės plotą, kuriame natūraliai arba dirbtinai auga žolė. Tuo tarpu aplinkybė, kad automobilis buvo pastatytas ant žemės ploto, kuriame žolė augo seniau, administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui įtakos neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, bylos teiseną A. D. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, priimti Institucijos prašomą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nuta r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius