Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181³ straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad ji, būdama Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama pareigą užtikrinti pedagoginio proceso priežiūrą, kontroliuoti darželio darbuotojų veiklą bei analizuoti ir tobulinti ugdymo procesą, minėtos pareigos tinkamai nevykdė ir dėl to 2015 m. vasario 4 d., 16.20 val., mažamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), grįžtant iš karate treniruotės į grupę, dėl nelaimingo atsitikimo buvo sulaužyta nosis.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog pagal įstaigos tarybos sprendimą buvo nutarta leisti papildomą ugdomąją veiklą, nenumatytą ugdymo planuose. Veikla organizuojama taip, kad tėvai pageidauja, kokių norėtų būrelių, o įstaigos taryba pritaria. Karate būrelis darželyje vedamas jau ne pirmus metus. Tėvai patys pasirenka papildomą ugdomąją veiklą ir moka už ją, tai yra tėvų pasirinkimas ir pageidavimas. Darželis sudarė bendradarbiavimo sutartį su klubu „(duomenys neskelbtini)“ ir joje yra numatyta (2.1.2 p.), kad jie užsiėmimo metu visapusiškai atsako už vaikų saugumą ir sveikatą. Treniruotė prasideda kai treneris pasiima vaikus ir baigiasi, kai atveda vaikus atgal į grupę, nes jis pasiima ne visus vaikus iš grupės, o keletą vaikų, kurie pageidauja papildomo ugdymo. Su kitais vaikais lieka auklėtoja. Mano, jog minėtas sutarties punktas galioja nuo tada, kai treneris pasiima vaikus iki tada, kol jis atveda juos atgal į grupę. Treneris, pasiėmęs vaikus, yra atsakingas už juos. Jai apie įvykį pasakojo auklėtoja ir pavaduotoja, jos darbo valandos tuo metu jau buvo pasibaigę. Auklėtoja papasakojo, kad atėjo A. L. ir ji pamatė, kad vaikas verkia, po treniruotės grįžęs. A. pasakė, kad jam skauda nosį, auklėtoja nedelsdama skambino mamai, ji greitai atvažiavo, ilgai buvo su juo drabužinėje. Treniruotės vyksta nuo 15:15 iki 16:15, 16:20, 16:30 val. nes tai yra vaikų darželis, vieni vaikai greičiau pavalgo, kiti ne. Treneris ateina ir pasiima vaikus, o bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad treneris visapusiškai už vaikų sveikatą ir gyvybę atsakingas, tėvai jį samdo, ne darželis, darželis tik sudaro sąlygas. Dėl taisyklių, kas turi nuvesti ir parvesti vaikus, tai buvo įprasta praktika, kad treneris pasiima vaikus ir atveda atgal. Tą dieną buvo treneris atėjęs pasiimti vaikų, pats nusivedė į būrelį, vaikams reikėjo nusileisti iš antro aukšto į pirmą. Jai auklėtoja L. sakė, kad treneris pasiėmė ir nusivedė vaikus, o atgal vaikus atveda iki durų treneris ir paleidžia. Treneris matyt neturi patirties dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir kartais nevaldo vaikų. Būrelyje dalyvauja vaikai ne iš vienos grupės. Tą dieną būrelyje dalyvavo vaikai iš keturių grupių. Nukentėję vaikai buvo iš dviejų grupių, viena grupė yra pirmame aukšte, L. grupė - antrame, pirmame aukšte - (duomenys neskelbtini) grupė, antrame - (duomenys neskelbtini). Užsiėmimų metu auklėtojos su kitais vaikais vykdo ugdymo planuose numatytą veiklą. Jos neturi teisės palikti vienų mažamečių vaikų be suaugusių priežiūros. Tuo metu, kai vyko treniruotės iki 16 val. būna auklėtoja ir padėjėja, o po 16 val. lieka viena auklėtoja. Tokia tvarka yra nustatyta pagal darbo grafikus ir sutartis. Darželis turi vidaus taisykles, jose numatytos darbuotojų teisės pareigos, atsakomybė. Jeigu atsitinka įvykis, liečiantis vaiką, tai darželyje kabo Visuomenės sveikatos centro nurodymai, kaip turi elgtis darbuotojai, jie turi skambinti tėvams, globėjams, taip ir buvo šiuo atveju daroma. Jeigu vaiko sveikatai negresia grėsmė, sprendžia auklėtoja, kaip elgtis, o toliau pagal galimybes administracija, kas tuo metu budi. Auklėtoja, atlikusi pareigą paskambinti tėvams, turi pagal galimybes informuoti ir administraciją, tuo metu auklėtoja buvo viena likusi su vaikais grupėje, ji negalėjo ieškoti administracijos darbuotojo. Apie įvykį buvo pranešta direktorės pavaduotojai apie 17 val. Iš administracijos tuo metu buvo pagal grafiką buvo direktorės pavaduotoja G. T.. Jos pačios darbo valandos trečiadieniais nuo 6.30 iki 15.00 val., tuo metu jau buvo išėjusi, tokia tvarka yra nustatyta darbo vidaus taisyklėmis ir grafikais. Apie tai, jog vaikui lūžusi nosis, sužinojo, kai parašė A. mama auklėtojai žinutę. Tuo metu nebuvo galimybės sukviesti Vaiko gerovės komisijos, ji buvo sukviesta penktadienį ir aptarė įvykį.

Liudytoja A. L. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja. Nukentėjo jos grupės berniukas. Jis grįžo iš karate verkdamas, tai buvo apie 16:30-40 val., vasario 4 d.. Ji priėjo prie A., klausė, kas nutiko, o šis sakė, kad skauda nosytę, ji buvo šiek tiek paraudusi, ji pamanė, kad gal vienas kitą vaikai užgavo, pradėjo vaiką raminti, bet jis nenustojo verkti. Tuomet ji paskambino mamai ir pranešė, kad vaikas iš karate grįžo verkdamas, sakė, reikia vežti į rentgeną. A. sakė, kad susidūrė bėgdamas. Mama atvyko per 10 min., išeiti ji neskubėjo, kalbėjo su vaiku, išeidama dar pasakė, kaip berniukas be traumų užaugs. Treniruotė tęsiasi nuo 15:50 iki 16:30-35 val. Treniruotės vyksta salėje, reikia nusileisti iš antro aukšto į ją, ateina treneris ir pasiima vaikus, tą dieną jis atėjo ir pasiėmė. Vaikus atgal turi palydėti treneris, bet pro duris jie ateina vieni, matyt, palydi iki laiptukų ir pažiūri, tada ji suskaičiuoja, ar visi vaikai grįžo. Trenerio tuo metu, kai grįžo A., kartu nebuvo. Į kitus būrelius vaikus irgi pasiima krepšinio trenerė, palydi, dar yra šokių būrelis, vadovė pasiima ir palydi atgal visada. Iki 16:30 val. grupėje ji dirba su šeimininke, kuri kloja lovas, tvarkosi, būna viena auklėtoja ir šeimininkė, ji yra auklėtojos padėjėja ir dirba iki 16:30. Su treneriu ji nieko nekalbėjo, informavo administraciją apie įvykį. Pas ją grupėje yra 25 sąrašiniai vaikai. Pagal pareigas, ji negali palikti grupės, turi likti su vaikais. Tą dieną, kai buvo paimti vaikai ir grįžo, atrodo jos padėjėja buvo susitvarkiusi ir išėjusi. Kaip treneris grįžo į grupę ji nematė. Jeigu vaikas verkia, ji turi pranešti tėvams, o administraciją irgi turi informuoti, kadangi yra administracijos atstovas, kuris budi. Buvo tą dieną po 17 val. į grupę direktorės pavaduotoja užėjusi ir ji ją įspėjo.

Liudytojas G. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog yra klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vyr. treneris. Klubas nuomojasi patalpas darželyje. Žino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darželyje, vaikai susitrenkė vienas su kitu, vienas vaikas patyrė traumą. Jų klubą su darželiu sieja patalpų nuomos sutartis, nuomojasi salę ir veda užsiėmimus, ta sutartis vadinasi bendradarbiavimo sutartimi. Tėvai atveda vaikus į būreli, tiesiog turėjo susirinkimą, paskelbė, kad vyks tokios pratybos, papasakojo, ką veikia ir, kas norėjo, užsirašė. Jis pats veda treniruotes, bet ne tame darželyje. Treniruotė vyksta taip, kad jis ateina nustatytu laiku į salę, paruošia aplinką, nustatytu laiku ateina vaikai į treniruotes, jis laukia jų salėje, tada išeina vieni, ateina kiti, juos atveda grupių auklėtojos ar viena auklėtoja, atsidaro durys ir jie sueina, mano, kad juos palydi. Treniruotės vyksta po pietų miego. Jis asmeniškai neturi įsipareigojimo nusivesti ir parvesti vaikus. Įsivaizduoja, kad yra ne viena auklėtoja, kadangi keltas vaikų yra iš vienos grupės, keletas iš kitos, tai matyt viena auklėtoja atlydi vaikus, kita pasiima. A. A. dirba treneriu darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Klubas turi nuostatus, vidaus taisykles, darbuotojų instrukcijas. Kiek žino, A. išėjo į koridorių ir buvo avarija, įsitrenkė H., A. sakė, palydėjo jį į grupę, o po kelių dienų pasirodė, kad visgi su A. yra problema, su visai kitu vaiku, nors A. atrodė, kad H. nuskriaustas. Treniruotė baigiasi kiekvieną kartą stabiliu metu, konkrečiu laiku pagal tvarkaraštį, gali būti minutė vėliau, anksčiau. Pagal susiderinimą vyksta kaip vaikai turi pareiti atgal į grupę, dėl to nebuvo tartasi. O ten, kur jis dirba, pagal auklėtojos prašymą jis pats paima ir parveda vaikus, dokumentinio susitarimo neturi, o dėl darželio „(duomenys neskelbtini)“ tvarkos jis nežino. Su darželiu yra anketa, kur vaikai registruojasi. Būreliai yra mokami, tėvai užpildo anketą ir tai yra pagrindas, kad išreiškė valią. Gale mėnesio gauna lapelį, kiek reikia susimokėti. Tėvai per susirinkimą supažindinami su būrelio sąlygomis. Treneris yra įdarbintas klube pagal darbo sutartį, be sutarties yra pareigybinės instrukcijos. Jis pats dirbo darželyje „(duomenys neskelbtini)“ prieš keletą metų, būdavo tokia tvarka, kad susirinkdavo vaikus auklėtojos prašymu, o tos grupės, kuri buvo prieš pat salę, vaikus atvesdavo, ir lygiai taip pat jis grąžindavo į grupes vaikus, o į tą artimiausią, tiesiog atidarius duris jie sueina. Užsiėmimas, kuris baigėsi 16:30 val. buvo paskutinė treniruotė, tarp treniruočių pertraukų nėra.

Liudytojas A. A. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirba klube „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną praėjo užsiėmimas, užsiėmimas baigėsi normaliai, tai buvo vasario 4 d., galėjo būti 16:15 val. Tą dieną turėjo porą užsiėmimų, tai buvo antras, užsiėmimas baigėsi normaliai, po užsiėmimo vaikai išėjo į savo grupes, paskutinius mažesnius vaikus už rankų parlydėjo į grupes. Koridoriuje nematė, kad būtų kas nutikę, tik matė tarsi apstumdytą berniuką, kuris sakė, kad jį pastūmė kažkas, parlydėjo jį į (duomenys neskelbtini) grupę, su auklėtoja kalbėjo, kad gal parpuolė, paskui tik sužinojo, kad incidentas įvyko. Jo vadovas yra G. D.. Per dieną turi dvi treniruotes, 15:15 pirma ir paskutinė baigiasi 16:15, treniruotės trunka po 30 min, kai kurie vaikai yra gal 5 metrai nuo salės, „(duomenys neskelbtini)“ yra toliau. Būdavo taip, kad kada auklėtojos padėdavo ateiti vaikams, nes būdavo vienas užsiėmimas baigiasi ir jau ateina kiti vaikai, o būdavo, kad jis pats nueidavo, susirinkdavo pavyzdžiui pačius mažiausius ir parsivesdavo. Jeigu auklėtojos užsiėmę, neatvesdavo, tai jis susirankiodavo vaikus, susodindavo salėje, o po treniruotės, tai didesni išvaikščioja, kitus mažesnius parlydi pats. Kai kada auklėtojos ateidavo pasiimti, kai kuriuos paleisdavo vienus, o mažiausius, bet kokiu atveju parlydėdavo. Treniruotės visada vienu metu baigiasi. Konkrečiai su auklėtojomis nesitarė, kad parves, ar atves vaikus. Turi pareigybinę instrukciją, yra su ja supažindintas. Matė koridoriuje stovintį vaiką, bet jis neverkė, apžiūrėjo, kad nieko nėra, manė, kad nepatenkintas, kad gal draugai paliko. Tas vaikas nebuvo A., apie A. sužinojo tik vėliau, A. tuo metu nematė, išėjo paskui vaikus. Mažiausi yra (duomenys neskelbtini), juos lydi pro didžiausių grupes ir nueina iki mažiausių. Baigiasi užsiėmimas, kartu su vaikais išeina. Tuo metu buvo treniruotėje iš trijų grupių vaikai. Grįždami pirmiausia praeina pro „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir tada pas „(duomenys neskelbtini)“. Atlydėjimas tai yra tai, kad jis pasižiūri laiptinėje, kad visi sueitų pro duris, kartais auklėtoja stovi tarpduryje. Šiuo konkrečiu atveju jis vaikus parlydėjo, iš salės atsidaro durys ir jie po truputį eina, tada jis mažiukus susirankioja ir eina. Paties susidūrimo jis nematė, net nesuprato, kad susidūrimas buvo, jam niekas nepranešė, tas berniukas, net nesakė, kad susižeidė ar parpuolęs. Tyrimo metu nurodė, kad dažniausiai per vienas salės duris išeina „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o per kitas „(duomenys neskelbtini)“, nes taip arčiau yra nueiti iki grupių. H. M. yra iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra toje pačioje laiptinėje kaip ir „(duomenys neskelbtini)“, jis juos visus lydėjo, kai lydėjo, nebuvo A., nes jis užlipo laiptais į grupę.

Liudytoja G. T. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad dirba lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“, yra direktorės pavaduotoja. Tą dieną budėjo, kaip visada, perėjo grupes ir perėjo tą A. grupę. Auklėtoja pasakė, kad A. mama pasiėmė, nes jis verkė, jam skaudėjo nosytę, tiesiog toks pokalbis buvo, labai nesureikšmino, o kitą dieną sužinojo, kad vaikui lūžusi nosis. Pradėjo aiškintis, buvo sukviesta Gerovės komisija. Jai pasakojo apie įvykį auklėtoja, rašė paaiškinimą, sakė, kad bendravo su treneriais, sakė, kad susidūrė vaikai. Darželyje trys būreliai veikia - krepšinio, karate ir šokių. Būreliai vyksta muzikos salėje, ateina vadovė į grupes ir susirenka vaikus iš skirtingų grupių, o po treniruotės palydi, nes auklėtoja turi likti su kitais vaikais. Tuo konkrečiu atveju nežino, ar treneris vedė į grupę. Pasak auklėtojos, vaikai vieni atėjo, bet yra ir pati mačiusi, kai A. palydi vaikus. Dėl būrelių pasirašo sutartį ir jie savo reiklaus būrelio tvarkosi. Ji skaitė bendradarbiavimo sutartį, jos manymu šią atvedimo, parvedimo veiklą turi organizuoti žmogus, kuris atsakingas už vaiką, tai yra savaime suprantama, kitų būrelių treneriai lygiai taip pat daro. Ji dalyvavo Gerovės komisijoje, buvo surinkti duomenys ir priimtas sprendimas išsiaiškinti, kaip viskas įvyko. Išsiaiškintos visos aplinkybės, kokia situacija, nutarta išsiaiškinti dėl nosies. Po šio įvykio tvarka liko ta pati, tradicinė, nėra galimybių kažką keisti, viskas yra tvarkoje. Būreliai yra ne darželio, klubas nuomojasi patalpas, tai nėra privalomi būreliai. Karate būrelis veikia jau du metus. Kokios buvo sutartys su klubu „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau, asmeniškai nesidomėjo. Jos nuomone, bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 formuluotė reiškia, kad žmogus, kuris dirba su vaiku, atsako už visą jo organizuojamą veiklą. Auklėtojos negali palydėti vaikų į papildomos veiklos būrelius, nes jos negali palikti vienų kitų vaikų.

Liudytoja V. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja. Jos vaikų grupė yra „(duomenys neskelbtini)“, šešiamečiai vaikai. Karate būrelis jai žinomas, lanko keturi vaikai iš grupės. Tuo metu buvo keturi vaikučiai, lankantys karate būrelį, apie 15:50 val. ateina treneris paimti vaikų, antrame aukšte yra „(duomenys neskelbtini)“ grupė, pirmame – jų. Treneris ateina jau su „(duomenys neskelbtini)“, pasiima jos grupės keturis vaikus, prijungia prie jų ir eina į salę, tą dieną lygiai taip pat ir buvo. Treneris visada ateina pasiimti vaikų į grupę, maždaug 16:30 val. baigėsi treniruotė ir grįžo vaikai, iš paskos ėjo treneris, vienas vaikas verkė, treneris sako, truputį susidūrė su kitu vaiku iš kitos grupės. H. verkė, apžiūrėjo jo kaktą, nieko nesimatė, treneris išėjo, toliau jo nestebėjo. Pamatė trenerį ateinantį tik su jos grupės vaikais, nes jis įėjo į rūbinėlę ir tada į grupę, ji jo neišlydėjo, jis paliko vaikus. Treneris visą laiką parvesdavo vaikus, tuo metu, kai atvedė vaikus, dirbo ji ir padėjėja, treneris nieko nesakė, tik žodžiai buvo, kad truputį susidūrė su vaiku. Ji neveda vaikų į užsiėmimą, nes negali išeiti iš grupės, negali vienų vaikų palikti, ateina vadovai ir pasiima vaikus. Dėl savo grupės vaiko pastebėjo, kad nieko jam nėra, net kakta neparaudo, dėl to nieko ir nesakė tėvams, o kitą dieną sužinojo, kad A. sutrenkta nosis, jai paskambino kolegė iš grupės ir pasakė, kad vaikui lūžusi nosis. Kas tą dieną iš administracijos budėjo, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla A. T. nutrauktina, nesant jos veikoje ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK, sudėtis. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovams, auklėtojams ar kitiems jiems prilygstantiems asmenims už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Taigi, už ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą atsako tik specialusis subjektas – mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovas, auklėtojas ar kitas jiems prilygstantis asmuo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog jų pakanka nustatyti, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 4 d., 16.20 val., išties įvyko incidentas, kurio metu mažamečiui A. L., grįžtant iš karate treniruotės į grupę, buvo sulaužyta nosis. Šios aplinkybės užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2), jas patvirtino A. T., liudytojais apklausti V. P., A. A., G. D., G. T., A. L. bei rašytinė bylos medžiaga – policijos įvykio registro išrašas (b. l. 11); specialisto S. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 12); mažamečio A. L. motinos T. L. apklausos protokolas tyrimo metu (b. l. 1314); vaikų, 2014 m. vasario 4 d. dalyvavusių 15.45 val. karate užsiėmime sąrašas, kuriame pažymėtas ir A. L., išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinantys A. L. medicininę būklę (b. l. 15, 19-21, 94-99), A. L. vardu užpildyta lankytojo anketa, patvirtinanti, jog jis lanko karate būrelį (b. l. 45).

Vis tik pažymėtina, kad vien šio įvykio fakto nepakanka pripažinti A. T. kalta pagal ATPK 181³ straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad A. T. protokolas surašytas dėl to, kad ji neva tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti pedagoginio proceso priežiūrą, kontroliuoti darželio darbuotojų veiklą bei analizuoti ir tobulinti ugdymo procesą ir dėl to 2015 m. vasario 4 d., 16.20 val., mažamečiui A. L. grįžtant iš karate treniruotės į grupę, dėl nelaimingo atsitikimo buvo sulaužyta nosis.

Teismas, išanalizavęs bylos įrodymų visumą, neturi pagrindo kategoriškai išvadai, jog darželyje įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalotas darželio auklėtinis, priežastis buvo A. T. netinkamas pedagoginio proceso priežiūros užtikrinimas, netinkama darželio darbuotojų veiklos kontrolė bei ugdymo proceso neanalizavimas ir netobulinimas. Kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 27.10 punkto, darželis turi teisę organizuoti ir ugdymo planuose nenumatytą papildomą (ugdytinių tėvų apmokamą) veiklą vaikams (b. l. 25-36), o 2014 m. rugpjūčio 27 d. įstaigos taryba nutarė leisti organizuoti papildomą ugdymą, stiprinantį vaikų sveikatą (b. l. 100-101). 2014 m. rugsėjo 1 d. tarp darželio ir Tradicinio karate do klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (b. l. 24). Teismas, susipažinęs tiek su darželio vidaus dokumentais, kuriuose aptarta darželio veiklos organizavimo tvarka, nustatytos darbuotojų teisės, pareigos bei atsakomybė, tiek su karate klubo „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentais bei darželio ir klubo tarpusavio santykius reglamentuojančiais dokumentais, turinčiais reikšmės nagrinėjamai situacijai, konstatuoja, jog šiuose dokumentuose tvarka, kaip vaikai turi būti nuvedami į papildomo ugdymo būrelius ir kaip parvedami atgal į darželio grupes, kam konkrečiai tenka ši pareiga, o atitinkamai ir atsakomybė, tiesiogiai nėra aptarta. Štai jau minėtos bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 punkte nustatyta, jog klubas įsipareigoja užsiėmimo metu visapusiškai atsakyti už vaikų saugumą ir sveikatą (b. l. 24), tuo tarpu klubo trenerio pareiginių nuostatų 15 punkte numatytas draudimas palikti sportuojančius be priežiūros sporto salėje ar atsakingu palikti kitą asmenį, neturintį tam teisių (b. l. 66). Darželio nuostatų 55 punkte nurodyta, jog pedagogas yra atsakingas už ugdymo programos vykdymą, veikų sveikatą ir gyvybę jo organizuotos veiklos metu (b. l. 25-36). Taigi, išanalizavus aptarus dokumentus, matyti, jog darželio pedagogas nėra atsakingas už darželio auklėtinius papildomo ugdymo veiklos, kurią šiuo konkrečiu atveju organizuoja karate klubas, metu, o klubas, savo ruožtu, įsipareigoja prižiūrėti vaikus tik paties užsiėmimo metu ir užsiėmimo vedimo vietoje, tačiau jokiuose oficialiuose dokumentuose nėra nustatyta vaikų nuvedimo į papildomo užsiėmimo patalpas ir jų parvedimo atgal į grupes tvarka.

Esant šiai tokios tvarkos reguliavimo spragai, teismas dėl to, kad ši konkreti pareiga priskirtina, sprendžia pagal susiklosčiusias įstaigos tradicijas bei remdamasis kitomis darželio vidaus tvarkos, pareigybių aprašymų nuostatus. Pažymėtina, kad A. T. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo nepripažino ir parodė, jog jis darželio pedagoginio proceso priežiūrą užtikrina, kontroliuoja darbuotojų veiklą bei analizuoja ir tobulinas ugdymo procesą. Pagal įstaigos tarybos sprendimą buvo nutarta leisti papildomą ugdomąją veiklą, nenumatytą ugdymo planuose. Karate būrelis darželyje vedamas jau ne pirmus metus. Tėvai patys pasirenka papildomą ugdomąją veiklą ir moka už ją. Darželis sudarė bendradarbiavimo sutartį su klubu „(duomenys neskelbtini)“ ir joje yra numatyta (2.1.2 p.), kad jie užsiėmimo metu visapusiškai atsako už vaikų saugumą ir sveikatą. Treniruotė prasideda, kai treneris pasiima vaikus ir baigiasi, kai atveda vaikus atgal į grupę, nes jis pasiima ne visus vaikus iš grupės, o keletą vaikų, kurie pageidauja papildomo ugdymo. Su kitais vaikais lieka auklėtoja. Jos manymu, minėtas sutarties punktas galioja nuo tada, kai treneris pasiima vaikus iki tada, kol jis atveda juos atgal į grupę. Treneris, pasiėmęs vaikus, yra atsakingas už juos. Trenerį iš esmės samdo tėvai, ne darželis, darželis tik sudaro sąlygas. Dėl taisyklių, kas turi nuvesti ir parvesti vaikus, tai buvo įprasta praktika, kad treneris pasiima vaikus ir atveda atgal. Tą dieną buvo treneris atėjęs pasiimti vaikų, pats nusivedė į būrelį, vaikams reikėjo nusileisti iš antro aukšto į pirmą. Jai auklėtoja A. L. sakė, kad treneris pasiėmė ir nusivedė vaikus, o atgal vaikus atveda iki durų ir paleidžia. Tą dieną būrelyje dalyvavo vaikai iš keturių grupių. Nukentėję vaikai buvo iš dviejų grupių, viena grupė yra pirmame aukšte, L. grupė – antrame. Užsiėmimų metu auklėtojos su kitais vaikais vykdo ugdymo planuose numatytą veiklą. Jos neturi teisės palikti vienų mažamečių vaikų be suaugusių priežiūros. Darželis turi vidaus taisykles, jose numatytos darbuotojų teisės pareigos, atsakomybė. Administracinėn atsakomybėn apklausiamos A. T. nurodytą aplinkybę, jog vaikus iš grupės į treniruotę įprastai susirenka ir nusiveda treneris, o pasibaigus treniruotei, jis ir parveda darželio auklėtinius atgal į grupę, iš esmės patvirtino ir kitos teisme apklaustos darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos – auklėtojos A. L. ir V. P. bei darželio direktoriaus pavaduotoja G. T., be kita ko, pažymėjusi, jog darželyje veikia ir kiti būreliai – šokių bei krepšinio, o vaikų nuvedimo į būrelius bei jų parvedimo atgal į grupes tvarka išlieka tokia pati, kaip jau nurodyta. Šią aplinkybę patvirtino ir karate klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, G. D., nurodęs, jog ten, kur dirba treneriu, pagal auklėtojos prašymą jis pats paima ir parveda vaikus, dokumentinio susitarimo neturi, o dėl darželio „(duomenys neskelbtini)“ tvarkos jis nežino, tačiau pats dirbo tame darželyje prieš keletą metų ir būdavo tokia tvarka, kad susirinkdavo vaikus auklėtojos prašymu, o tos grupės, kuri buvo prieš pat salę, vaikus atvesdavo, ir lygiai taip pat jis grąžindavo į grupes vaikus, o į tą artimiausią, tiesiog atidarius duris jie sueina. Liudytoju teisme apklaustas treneris A. A., kuris įvykio dieną ir vedė karate užsiėmimus, parodė, jog po užsiėmimo vaikai išėjo į savo grupes, paskutinius mažesnius vaikus už rankų parlydėjo į grupes. Būdavo taip, kad kada auklėtojos padėdavo ateiti vaikams, nes būdavo vienas užsiėmimas baigiasi ir jau ateina kiti vaikai, o būdavo, kad jis pats nueidavo, susirinkdavo pavyzdžiui pačius mažiausius ir parsivesdavo. Jeigu auklėtojos užsiėmę, neatvesdavo, tai jis susirankiodavo vaikus, susodindavo salėje, o po treniruotės, tai didesni išvaikščioja, kitus mažesnius parlydi pats. Kai kada auklėtojos ateidavo pasiimti, kai kuriuos paleisdavo vienus, o mažiausius, bet kokiu atveju parlydėdavo. Konkrečiai su auklėtojomis nesitarė, kad parves, ar atves vaikus. Atlydėjimas tai yra tai, kad jis pasižiūri laiptinėje, kad visi sueitų pro duris, kartais auklėtoja stovi tarpduryje. Šiuo konkrečiu atveju jis vaikus parlydėjo, iš salės atsidaro durys ir jie po truputį eina, tada jis mažiukus susirankioja ir eina. Kai lydėjo, nebuvo A., nes A. laiptinėje užlipo laiptais į grupę. Taigi, ir šis liudytojas iš esmės nepaneigė pirmiau aptartais liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, jog darželyje išties buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad įprastai būrelio treneris surenka vaikus į būrelį ir pasibaigus užsiėmimui palydi juos atgal iki darželio grupės. Teismo vertinimu, tokie liudytojų parodymai, kartu su tais faktais, jog papildomo ugdymo užsiėmimus lanko ne visi atskirų grupių vaikai, o darželio auklėtojų pareigybės aprašymuose nustatyta pareiga nepalikti be priežiūros vaikų, reiškia, jog jos neturi ne tik pareigos, bet ir teisės lydėti, ar eiti parsivesti vaikus iš papildomo ugdymo užsiėmimų, palikdamos kitus vaikus neprižiūrimus. Pažymėtina, jog toks draudimas numatytas darželio darbo tvarkos taisyklių 66.5 punkte (b. l. 69-91). Teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka būtent tokia tvarka, kai į savo organizuojamus užsiėmimus vaikus iš grupių pasiima ir juos atgal į grupes palydi būtent treneriai, kurie su vaikų tėvais yra sudarę paslaugų teikimo sutartis (b. l. 45), gauna už tai užmokestį, todėl būtent jiems ir kyla pareiga užtikrinti vaikų saugumą tiek pakeliui į treniruotę, tiek ir iš jos grįžtant, nors tokia pareiga jų pareigybės aprašyme ir neaprašyta. Atsižvelgus į pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes – į tai, jog vaikų nuvedimu į papildomo ugdymo užsiėmimą ir jų parvedimu atgal į darželio grupes įprastai rūpinosi ne darželio darbuotojas, kartu į darželio nuostatų 80.2, 80.16 punktuose reglamentuotą darželio direktoriaus pareigą rūpintis būtent ugdymo procesu bei kontroliuoti darželio darbuotojus, išvada, jog dėl aptariamos situacijos atsakomybė kyla darželio direktorei A. T., būtų nepagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog A. T. veiksmuose nėra ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Kita vertus, teismas pažymi, jog byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių galimai yra karate do klubo „(duomenys neskelbtini)“ trenerio A. A. veiksmuose ir apie tai atitinkamai praneština kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. T. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui, kad A. A., veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.