Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-388-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-388-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
Z. P.
Atsakovas
R. Z.
Trečiasis asmuo
N. P., notarė J
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-388-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03637-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. (Z. P.) ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos dydžio pakeitimo, tretieji asmenys N. P., notarė J. Š., antstolis G. B., Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. P. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovo skolinis įsipareigojimas R. Z. pagal 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį susideda iš 17 200 Eur negrąžintos paskolos ir 3096 Eur priskaičiuotų netesybų (delspinigių) bei pakeisti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ–14463), nurodant, kad skolininko ir įkaito davėjo Z. P. hipotekos kreditoriaus R. Z. naudai pagal paskolos sutartį skolinis įsipareigojimas sudaro 20 296 Eur, iš jo pagrindinio reikalavimo (paskolos) suma 17 200 Eur, ir netesybos (delspinigiai) – 3096 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti antstolį G. B. atšaukti vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 2017 m. liepos 28 d. paskelbtas Z. P. priklausančio turto – 68,91 kv. m bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes Nr. 141770 ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-14463) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304.

Šalies argumentai

Atsakovas R. Z. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 ir taikyti išieškotų lėšų paskirstymo sustabdymą, nurodant, kad antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 iš varžytynių realizavus nekilnojamąjį turtą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiama paskirstyti ir išmokėti išieškotojui R. Z. ir kitiems išieškotojams 14 104 Eur sumą, taip pat nurodant, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nestabdo jokių kitų vykdymo veiksmų, įskaitant turto pardavimą iš varžytynių bei likusios turto pardavimo kainos (20 296 Eur) išmokėjimą išieškotojui R. Z..

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ne visa vykdomajame įraše nurodyta suma (34 400 Eur), o tik jos dalis – 14 104 Eur; likusi dalis atsakovo reikalavimo pagal vykdomąjį įrašą – 20 296 Eur, yra neginčijama, taip pat neginčijamas sutartinės hipotekos sandoris, neginčijama ir paskolos sutartis, tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės, anot atsakovo, yra taikytos viso atsakovo reikalavimo atžvilgiu, t. y. net ir neginčijamai reikalavimo daliai, nes sustabdyti vykdymo veiksmai visoje vykdomojoje byloje, net ir neginčijamos reikalavimo dalies atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pakaktų sulaikyti ginčijamos (14 104 Eur) sumos paskirstymą išieškotojui (atsakovui) iki šios bylos išnagrinėjimo, nesudarant kliūčių antstoliui vykdyti varžytynes, realizuoti turtą ir išmokėti atsakovui ieškovo neginčijamą reikalavimo sumą.

Ieškovas Z. P. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo vertinimu, įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir atitinkančios teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus bei nesuteikiančios prioriteto vienai iš šalių. Anot ieškovo, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į byloje pateiktus įrodymus, kad bute faktiškai gyvena šeši asmenys, iš kurių du yra nepilnamečiai, todėl butą pardavus varžytynėse, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes kitos gyvenamosios vietos šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, neturi. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurie nebuvo žinomi teismui priimant 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, todėl nėra pagrindo keisti minėtos nutarties. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad byloje pateikta įrodymų, jog ieškovo skola gali būti padengta ne iš lėšų, gautų priverstine tvarka pardavus butą, o iš kitų šaltinių – atsakovui ne kartą buvo siūlyta parduoti reikalavimo teisę į ieškovą pagal paskolos sutartį už 20 296 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo R. Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš vykdomojo įrašo teisėtumo, prašo dalyje įrašą panaikinti ir pateikė įrodymus, jog antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal ginčo vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai, todėl teismas laikė, kad išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir pripažinus ieškovo reikalavimus pagrįstais, ieškovas įgytų teisę reikalauti sumas iš atsakovo, tačiau prarastų nuosavybės teises į įkeistą ginčo butą, kuris, tęsiant išieškojimo veiksmus, būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė įrodymus dėl pagrindinės skolos ir delspinigių sumokėjimo galimybės atsakovui, todėl sprendė, jog atsakovui perleidus ginčo butą tretiesiems asmenims ar kitaip teisiškai apsunkinus butą, o sprendimu pripažinus ieškovo reikalavimą pagrįstu, ieškovo teisės ar teisėti interesai būtų nepagrįstai suvaržyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas (apeliantas) R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir atsakovo R. Z. prašymą tenkinti – pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 ir taikyti išieškotų lėšų paskirstymo sustabdymą, nurodant, kad antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 iš varžytynių realizavus nekilnojamąjį turtą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiama paskirstyti ir išmokėti išieškotojui R. Z. ir kitiems išieškotojams 14 104 Eur sumą, taip pat nurodant, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nestabdo jokių kitų vykdymo veiksmų, įskaitant turto pardavimą iš varžytynių bei likusios turto pardavimo kainos (20 296 Eur) išmokėjimą išieškotojui R. Z..

Apeliantas, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ne visa vykdomajame įraše nurodyta suma (34 400 Eur), o tik jos dalis (14 104 Eur), tuo tarpu likusi atsakovo reikalavimo dalis (20 296 Eur) yra neginčijama, neginčijami nei sutartinės hipotekos sandoris, nei paskolos sutartis, todėl, anot apelianto, pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pakaktų sulaikyti ginčijamos (14 104 Eur) sumos paskirstymą išieškotojui (atsakovui) iki šios bylos išnagrinėjimo, nes ieškovui paliekama teisė piktnaudžiauti ir nepagrįstai stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus net ir neginčijamo reikalavimo apimtyje, taip pažeidžiant atsakovo (kaip išieškotojo) teisėtus interesus dėl savalaikio ir ekonomiško vykdymo proceso eigos. Apeliantas pažymi, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus užtikrintas, nes ginčo objektu esanti suma nebus išmokėta atsakovui ir ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju bus grąžinta ieškovui. Apeliantas papildomai aiškina, kad nei ieškovas, nei kitas asmuo (pageidavęs perimti reikalavimo teisę į ieškovą) su atsakovu neatsiskaitė (net iš dalies), todėl, anot atsakovo, ieškovo pareiškimai dėl galimo atsiskaitymo neparduodant minėto turto yra deklaratyvūs.

Atsiliepimas

Ieškovas Z. P. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui priimant tiek 2017 m. rugpjūčio 29 d., tiek skundžiamą 2017 m. spalio 19 d. nutartis, todėl, anot ieškovo, nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pakartotinai nurodo, kad atsakovui jau ne vieną kartą buvo siūlyta įvykdyti ieškovo įsipareigojimus ne iš buto pardavimo gautomis lėšomis, o parduodant reikalavimo teisę trečiajam asmeniui į ieškovą už 20 396 Eur (minėtą sumą sudaro paskolos suma (17 200 Eur) ir protingo dydžio netesybos (3096 Eur)), tačiau atsakovas atsakymų į šiuos pasiūlymus nepateikė, nėra linkęs bendradarbiauti ir nepagrįstai reikalauja, jog skola būtų išieškota tik priverstiniu būdu parduodant butą. Ieškovas taip pat pabrėžia, kad nurodytame bute gyvena 6 asmenys, du iš jų – nepilnamečiai, todėl turėtų būti užtikrinami ir jų interesai. Ieškovo vertinimu, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo bei nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau nei tai yra būtina.

Trečiasis asmuo antstolis G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. CPK 145 straipsnio 1 dalyje viena iš teismo galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304. Atsakovas prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ne visa vykdomajame įraše nurodyta suma (34 400 Eur), o tik dalis jos – 14 104 Eur, todėl šiuo atveju pakaktų sulaikyti ginčijamos (14 104 Eur) sumos paskirstymą išieškotojui (atsakovui) iki šios bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino minėto prašymo ir sprendė, kad išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir pripažinus ieškovo reikalavimus pagrįstais, ieškovas įgytų teisę reikalauti tam tikrų sumų iš atsakovo, tačiau prarastų nuosavybės teises į įkeistą ginčo butą, kuris, tęsiant išieškojimo veiksmus, būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių lygiateisiškumo principas taikant laikinąsias apsaugos priemones reikalauja laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis. 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo pagrindinė skola atsakovui, neįskaitant netesybų, dėl kurių iš esmės ir vyksta ginčas, yra pakankamai didelė (17 200 Eur), todėl teismui net ir tenkinus ieškovo ieškinį bei sumažinus nurodytas netesybas, išieškojimas iš ieškovo įkeisto turto būtų vykdomas toliau, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju visų priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymas neapibrėžtam laikotarpiui (iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo) nėra proporcingas, iš esmės suteikiantis ieškovui nepagrįstą prioritetą (sustabdant išieškojimo veiksmus visai, įskaitant ir neginčijamai, sumai) pakankamai ilgam laikotarpiui. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ne visa vykdomajame įraše nurodyta suma (34 400 Eur), o tik jos dalis – 14 104 Eur; pažymėtina, jog ieškovas iš esmės neginčija vykdomojo įrašo išdavimo teisinio pagrindo, todėl sutiktina su apelianto pozicija, jog šiuo atveju pakaktų sulaikyti ginčijamos (14 104 Eur) sumos (netesybų) paskirstymą išieškotojui (atsakovui) iki šios bylos išnagrinėjimo, leidžiant antstoliui toliau vykdyti vykdymo veiksmus dėl kitos, neginčijamos sumos (20 296 Eur), išieškojimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad atsakovui jau ne vieną kartą buvo siūlyta įvykdyti ieškovo įsipareigojimus ne iš buto pardavimo gautomis lėšomis, o parduodant reikalavimo teisę trečiajam asmeniui į ieškovą už 20 396 Eur, taip pat dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo, yra nesusiję su šioje byloje pareikštu materialiuoju reikalavimu ir jam užtikrinti taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nurodoma suma, už kurią ieškovo nurodomas asmuo yra pasirengęs nupirkti reikalavimo teisę į ieškovą, yra gerokai mažesnė nei nurodyta vykdomajame įraše (34 400 Eur), todėl išieškotojas (atsakovas) turi teisę pasirinkti ar sutikti su tokiu pasiūlymu ar ne, todėl vien tai, kad atsakovas nėra sutikęs su tokiu pasiūlymu, negalima vertinti kaip atsakovo piktnaudžiavimo; be to, nesutiktina ir su ieškovo pozicija, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja, jog skola būtų išieškota priverstiniu būdu parduodant butą, nes būtent minėtas butas buvo įkeistas užtikrinant paskolos sutarties įvykdymą ir pagrįstai išieškojimas nukreiptas būtent į jį.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos, panaikinant nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 ir taikant išieškotų lėšų paskirstymo sustabdymą, nurodant, kad antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 iš varžytynių realizavus nekilnojamąjį turtą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiama paskirstyti ir išmokėti išieškotojui R. Z. ir kitiems išieškotojams 14 104 Eur sumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nestabdo kitų vykdymo veiksmų, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių bei likusios turto pardavimo kainos (20 296 Eur) išmokėjimą išieškotojui R. Z..

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apelianto R. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 ir taikyti išieškotų lėšų paskirstymo sustabdymą, nurodant, kad antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/17/00304 iš varžytynių realizavus nekilnojamąjį turtą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiama paskirstyti ir išmokėti išieškotojui R. Z. ir kitiems išieškotojams 14 104 Eur sumą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė