- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-6232-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05430-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- G. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 15 d. 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, teismui paaiškino, jog jis įvykio dieną atvažiavo su savo transporto priemone į parduotuvę. Atvažiavo visiškai blaivus. Parduotuvėje, užėjęs už stelažų, išgėrė stipraus alaus. Pasiskambinęs žmonai, kad ši atvažiuotų jį parsivežti, išėjo iš parduotuvės. Policijos pareigūnai, kurie atvažiavo paskui jį, jam išėjus iš parduotuvės, paprašė papūsti į alkotesterį. Jis pripūtė 1,07 promilės. Policijos pareigūnai tuomet surašė protokolą, bet jis jo nepasirašė, kadangi nevairavo neblaivus transporto priemonės ir nebuvo policijos pareigūnų stabdomas.
Liudytojas A. U. parodė, kad jis yra Kauno AVPK patrulių rinktinės 4 būrio patrulis. Įvykio dieną patruliavo Neveronių k. ir pastebėjo automobilį, iš kurio išlipo G. K. ir nuėjo į parduotuvę. Tuo tarpu pilietis K. M. jį su kolega pristabdė ir pranešė, kad G. K. galimai neturi vairuotojo pažymėjimo. Su pareiškėju visą laiką bendravo jo kolega, o jis pats asmeniškai tuo metu visą laiką stebėjo G. K. pro stiklines parduotuvės duris, G. K. stovėjo prie kasų, buvo atsisukęs nugara. G. K. išėjęs iš parduotuvės buvo sustabdytas, paprašius, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis su kolega pajuto sklindant alkoholio kvapą, todėl paprašė G. K. pasitikrinti girtumą. G. K. teigė, kad gėrė parduotuvėje. Ši jo versija nebuvo tiriama, pas pardavėją nebuvo klausta, kadangi jis ir jo kolega buvo įsitikinę, kad parduotuvėje pilietis tikrai negėrė. Jis asmeniškai nematė, kad G. K. parduotuvėje gertų.
Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra Kauno AVPK patrulių rinktinės 4 būrio patrulis. Jis įvykio dieną patruliavo Neveronių k. Matė, kaip pilietis G. K. vairavo automobilį, automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, sustojo ir nuėjo į parduotuvės vidų, stovėjo prie kasos, parduotuvėje užtruko apie 10-20 min. Kas tuo metu vyko parduotuvėje, ar G. K. gėrė, nematė, kadangi jis stovėjo nugara į prekystalį. Tuo tarpu, kai G. K. buvo parduotuvėje, pilietis K. M. jį su kolega susistabdė ir paaiškino, kad G. K. galimai vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Todėl G. K. buvo paprašyta pateikti dokumentus. Vairuotojo pažymėjimą su savim pilietis turėjo, tačiau su juo bešnekant jis pajuto alkoholio kvapą. Todėl buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą. Tos versijos, kad G. K. gėrė parduotuvėje, netikrino.
Liudytojas K. M. parodė, kad įvykio dieną jis buvo prie parduotuvės. Tuo metu atvažiavo pilietis G. K.. Iš nuogirdų yra girdėjęs, kad šis pilietis važinėja be teisių. Kaip tik tuo metu atvažiavo policija ir jis norėdamas pasielgti pilietiškai susistabdė juos ir pranešė apie tai bei parašė pareiškimą. Jis matė kai G. K. išlipo iš automobilio, stebėjo jį, jo būklė įtarimų jam nesukėlė, į policiją jis kreipėsi tik dėl to, kad G. K. galimai neturi vairuotojo pažymėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Kaltinimas G. K., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., grindžiamas byloje surinkta rašytine medžiaga: asmens blaivumo testu Nr. 0081, iš kurio matyti, kad 2014 m. liepos 15 d. 21 val. 56 min. G. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas – lengvas neblaivumo laipsnis (3 b.l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (4 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulių A. U. ir M. K. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (5, 6 b.l.), paaiškinimu (7 b.l.), Kauno apskrities VPK pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b.l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Pažymėtina, jog įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Sprendžiant klausimą dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N–1–413/2007 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. tiek įvykio tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, t.y. neigė vairavęs automobilį neblaivus, teisme nurodė, kad alų gėrė parduotuvėje, užėjęs už stelažų. o policijos pareigūnai jo neblaivumą patikrino jam išėjus iš parduotuvės (18, 29 b.l.). Šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. K. įvykio dieną atvažiavo prie parduotuvės Neveronių k. Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojais teisme apklausti A. U., M. K., K. M. (27-29 b.l.), tiek policijos pareigūnų A. U. ir M. K. tarnybiniai pranešimai (5, 6 b.l.). Šios įvykio aplinkybės nustatytos neginčijamai, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, jog matė, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, ir paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos, kad jis išgėrė alaus parduotuvėje. Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis asmeniškai nematė, kad G. K. parduotuvėje gertų. Ši įvykio versija nebuvo tiriama, pas pardavėją nebuvo klausta, ar G. K. parduotuvėje gėrė, kadangi jis ir jo kolega buvo įsitikinę, kad parduotuvėje pilietis tikrai negėrė (28-29 b.l.). Liudytojas M. K. taip pat parodė, kad jis nematė, kas vyko parduotuvėje, nematė, ar G. K. gėrė joje. Tos versijos, kad G. K. gėrė parduotuvėje, netikrino (27-28 b.l.). Liudytojas K. M. parodė, kad jis matė, kaip G. K. išlipo iš automobilio, stebėjo jį, jo būklė įtarimų jam nesukėlė (29 b.l.).
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad G. K. vairuojantis transporto priemonę neblaivus sulaikytas nebuvo, pareigūnai, kurie tuo metu buvo įvykio vietoje, negalėjo patvirtinti, jog G. K. vairavo transporto priemonę ir išlipo iš jos būdamas neblaivus, liudytojas K. M. taip pat nepatvirtino to fakto, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai vairavo transporto priemonę girtas, G. K. girtumas (neblaivumas) buvo patikrintas tik piliečiui išėjus iš parduotuvės, o ne iškart po to, kai jis atvažiavo į parduotuvę ir išlipo iš automobilio, jokių kitų neginčytinų duomenų, galinčių paneigti G. K. paaiškinimus, jog jis nevairavo transporto priemonės neblaivus, t.y. jo valdoma transporto priemonė nejudėjo, byloje nėra, jo iškelta versija, kad jis alų gėrė tik parduotuvėje, o į parduotuvę atvažiavo visiškai blaivus, nepaneigta jokiais kitais objektyviais, patikimais, tiesioginiais byloje esančiais duomenimis.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Darytina išvada, kad G. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nėra įrodyta.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.