- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-1278-340/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- G. A. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. V. ieškinį atsakovui A. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. V., dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki mokymosi (studijų) pabaigos – 2016-06-30 bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 1,5 mėn. po 500 Lt kas mėnesį, iš viso 750 Lt. Nurodė, jog mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, I kurse, AV3/1 grupėje automobilių mechanikos specialybės. Kadangi mokosi dieniame skyriuje, tuo tarpu jo motina šiuo metu niekur nedirba, jis yra likęs be jokio pragyvenimo šaltinio. Nurodė, kad per mėnesį jo būtinosios išlaidos sudaro ne mažesnė kaip 1000 Lt sumą.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu jo turimos finansinės galimybės neleidžia skirti 500 Lt paramos savo sūnui, finansinės galimybės leidžia mokėti tik po 100-150 Lt paramos per mėnesį. Kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturi. Nesutiko su reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, t.y. iki 2016-06-30, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo 141 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-04-17 tapo pilnamečiu; šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, I kurse, (duomenys neskelbtini), mokyklą baigs 2016-06-30. Nustatė, kad ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto, niekur nedirba ir dirbti negali, nes pamokos vyksta kiekvieną dieną nuo ryto iki 16 valandos, namuose dar turi ruošti namų darbus; ieškovas iš mokymosi įstaigos gauna 34, 10 Lt stipendiją; kartu su trečiuoju asmeniu gauna 630 Lt pašalpą.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga parama, nes jis besimokydamas (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pats negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui. Atsakovo pajamos siekia 2 500 Lt, nors ir neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei registruoto kilnojamojo turto, tačiau neturi kitų išlaikytinių, tuo tarpu ieškovo motina yra bedarbė, jai nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, kuriame ji su ieškovu ir gyvena. Sprendė, kad atsakovas realiai gali teikti ieškovui išlaikymą po 300 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovas iš dalies pajėgus save išlaikyti ir pats, nes gauna stipendiją, kuri priklausomai nuo mokimosi rezultatų gali būti dar didesnė bei gauna 300 Lt pašalpą. Įskaičiavęs iš atsakovo priteistą išlaikymą bei trečio asmens teikiamą paramą, sprendė, kad šių lėšų turėtų užtekti ieškovo pragyvenimui. Kadangi nustatė, jog atsakovas paramos sūnui neteikė nuo to laiko kai jis tapo pilnamečiu, priteisė ieškovo naudai ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-17 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-06-05, iš viso 450 Lt.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir sumažinti ieškovo naudai priteisto išlaikymo dydį iki 150 Lt per mėnesį mokėtinomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jo realios galimybės padėti vaikui įsigyti išsilavinimą. Pažymi, kad gyvena su pensinio amžiaus ligota motina, todėl yra priverstas padėti jai perkant vaistus, mokant už komunalines paslaugas, nes motinos pensija yra maža. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo priverstas išstoti iš (duomenys neskelbtini) dėl blogo mokymosi ir pamokų nelankymo, taip pat neatkreipė dėmesio, kad ieškovas gauna stipendiją ir socialinę pašalpą, tačiau būdamas sveikas ir darbingas nerodo jokių pastangų susirasti darbą. Pažymi, kad teismo išvada, jog ieškovo pamokos baigiasi 16.00 val., nėra pagrįsta. Apelianto manymu, sūnus, būdamas pilnametis, ne visai sąžiningai ir pažangiai mokosi ir naudojasi savo socialine padėtimi, todėl priteisiant 300 Lt jo išlaikymui, bus skatinamas jo nenoras susirasti apmokamą darbą. Pažymi, kad pirmos instancijos motyvuose nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 450 Lt, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodytas 750 Lt ieškovui priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis. Apelianto manymu, įsiskolinimas nepriteistinas, nes sūnus kurį laiką iš vis nesimokė ir nelankė mokyklos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo motinos pensijos dydis yra nepakankamas jos pačios išlaikymui, kad jo skiriama parama yra būtina, o jos dydis yra toks, kad visai nebelieka lėšų skirti išlaikymą savo sūnui mokymosi laikotarpiu. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo priverstas išstoti aukštesniosios mokyklos dėl blogo mokymosi ir pamokų nelankymo. Be to, išstojimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis (savo noru) šioje byloje neturi jokios reikšmės. Pažymi, kad jokios socialinės pašalpos negauna, o iš 34 Lt stipendijos negali pragyventi ir vienos dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo priteistos paramos pilnamečiam vaikui dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų (CK 3.194 str. 3 d., 2004-11-11 įst. IX-2571 red.).
Paramos būtinumo sąvoka pagal CK 3.194 str. 3 d. yra vertinamoji; sprendžiant apie paramos dydį, teisiškai reikšmingi yra duomenys apie vaiko turimą turtą ir pajamas, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, pilnamečio vaiko sąžiningą siekį įgyti išsilavinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pasirėmė Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas) ir konstatavo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Apeliantas prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiant ieškovui priteistino išlaikymo dydį per mėnesį mokamomis 300 Lt periodinėmis išmokomis – sumažinti šią sumą iki 150 Lt per mėnesį mokėtinų periodinių išmokų, taip pat atmetant ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas nurodo, kad dėl savo pareigos išlaikyti pensinio amžiaus ligotą motiną neturi galimybės teikti 300 Lt mėnesinį išlaikymą sūnui. Atmesdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikia materialinį išlaikymą savo motinai, kaip teigia, pirkdamas jai vaistus, apmokėdamas jos būsto komunalinius mokesčius. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir kartu su apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtą argumentą atmeta kaip nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga tvirtina, jog apeliantas vidutiniškai gauna apie 2 500 Lt darbo užmokesčio, kitų išlaikytinių neturi, aplinkybės, kad išlaiko savo motiną, neįrodė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas yra finansiškai pajėgus teikti 300 Lt išlaikymą pilnamečiui sūnui, siekiančiam įgyti specialybę.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentus dėl pirmos instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kad ieškovas buvo priverstas išstoti iš Vilniaus statybininkų mokyklos dėl blogo mokymosi iš pamokų nelankymo, ieškovas gauna stipendiją ir socialinę pašalpą, tačiau būdamas sveikas ir darbingas nerodo jokių pastangų susirasti darbą. Kaip minėta, įstatymas nustato pareigą tėvams išlaikyti savo pilnametį vaiką, kai jam yra būtina parama ir jis mokosi vidurinėje, aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis nei 24 metų. Ieškinio pareiškimo metu ieškovas mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieškovas pakeitė mokymosi įstaigą – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini) (b.l.50). Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) dėl blogo mokymosi ar pamokų nelankymo, nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Tuo tarpu iš byloje esančių minėtų mokymosi įstaigų pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas pradėjo lankyti dar būdamas nepilnametis, tuo tarpu iš šios mokymo įstaigos mokinių sąrašų buvo išbrauktas 2013-07-22, tuo tarpu nuo 2013-09-01 pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) (b.l.8, 73). Taigi realiai ieškovas nesimokė šiek tiek daugiau nei mėnesį. Šiam laikotarpiui susirasti darbą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui būtų buvę sudėtina, tuo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas, išstojęs iš vienos profesinės mokyklos, neilgai trukus įstojo į kitą, taigi toliau siekė įgyti atitinkamą profesiją. Duomenų, jog ieškovas įstodamas į (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai, turėdamas tikslą ne įgyti profesiją, o tik gauti išlaikymą iš atsakovo, byloje nėra, todėl apelianto argumentai dėl sūnaus nesąžiningo elgesio naudojantis socialine padėtimi atmetami. Pirmos instancijos teismas, byloje esant įrodymams, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, pagrįstai sprendė, kad pastarasis neturi galimybės susirasti darbą ir taip pačiam save išlaikyti. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovo mokslai trunka nuo ryto iki 16.00 val., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis mokosi dieniniame skyriuje, t.y. paskaitos tokia mokymosi forma paprastai vyksta dienos metu, pirmos instancijos teismo išvada dėl mokymosi dienos trukmės pagrįsta. Kita vertus, vertindamas ieškovo galimybes save išlaikyti, pirmos instancijos teismas nurodė, kad jis, mokindamasis dieniame skyriuje, turi stengtis gerai mokytis ir galimybę gauti didesnę stipendiją, nei šiuo metu gauna (b.l.73). Taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas kartu su motina gauna 630 Lt socialinę pašalpą (b.l.78). Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad pareigą išlaikyti ieškovą turi ir jo motina, pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 300 Lt kas mėnesį iki jo mokslų pabaigos (duomenys neskelbtini) mokamų periodinių išmokų, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė ieškovo gaunamas pajamas ir galimybes jas gauti, atmetami.
Apelianto argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, nes ieškovas kurį laiką iš vis nesimokė ir nelankė mokyklos, atmestini. Kaip minėta, ieškovas dar būdamas nepilnametis pradėjo mokytis Vilniaus statybininkų rengimo centre, kadangi sūnui išlaikymo atsakovas neteikė nuo jo pilnametystės, t.y. 2013-04-17 (b.l.8), pastarasis turi pareigą atlyginti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki ieškinio teismui pareiškimo, t.y. 2013-06-05. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmos instancijos teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteistinas 300 Lt periodinis mėnesinis išlaikymas, jam priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 450 Lt, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė priteisti iš atsakovo 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą. CPK 276 straipsnis reglamentuoja, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 450 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma (CPK 7 str., 302 str.).
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje nurodant „Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 450 Lt.“