Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, pareiškejai V. K., jos atstovei Virginijai Balciunienei, teismo posedyje išnagrinejo pareiškejos V. K. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Eugenijaus Papuckos 2009-11-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-05-11 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK NTS buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00139-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., del galimai neteiseto UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojos V. K. draudžiamuju pajamu padidinimo.

Siekiant užtikrinti galima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - SODRA) civilini ieškini ir galima turto konfiskavima, 2009-06-17 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro Tomo Uldukio nutarimu laikinai apribotos V. K. nuosavybes teises i motinystes (tevystes) pašalpos dali iš nepagristai padidintu draudžiamu UAB "(duomenys neskelbtini)" pajamu. 2009-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nutartimi pratestas laikinojo nuosavybes teisiu apribojimo terminas i motinystes (tevystes) pašalpos dali trims menesiams.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore Aiva Surviliene 2009-10-28 nutarimu atmete pareiškejos prašyma nutraukti jos atžvilgiu pradeta ikiteismini tyrima ir panaikinti jai skirta procesine prievartos priemone - laikina nuosavybes teises apribojima. Prokurore nurode, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nera atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai, todel negalima priimti procesinio sprendimo del tyrimo baigties ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos, taip pat sprendimo del laikino nuosavybes teises apribojimo panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papuška 2009-11-30 nutarimu atmete pareiškejos skunda del 2009-10-28 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu yra butina atlikti eile proceso veiksmu, ikiteisminis tyrimas nera vilkinamas bei siekiant ateityje užtikrinti byloje pareikšta civilini ieškini, šioje tyrimo stadijoje nera jokio teisinio pagrindo naikinti jai paskirta laikina nuosavybes teises apribojima.

Skunde nurodoma, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja jos skunde nurodytas aplinkybes ištyre neobjektyviai ir nevisapusiškai. Nutartyje iš esmes atkartotos prokuroro nutarime išdestytos klaidingos išvados. Pažymi, kad teismas buvo šališkas, nes neišnagrinejo bei neivertino visu skundu aplinkybiu, jas interpretavo ir vertino ne jos naudai.

Pasak pareiškejos, jos atžvilgiu 2009-05-11 pradetas ikiteisminis tyrimas yra nepagristas, paremtas spejimais, prielaidomis ir netinkamu faktiniu bylos aplinkybiu vertinimu. 2009-07-30 jai iteiktame pranešime apie itarima padarius nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., yra klaidingai nurodyta aplinkybe, jog darbo užmokestis buvo padidintas. Nurodo, jog pagrindinis darbo užmokestis nuo isidarbinimo pradžios iki atleidimo iš darbo buvo vienodas, jis nekito, ka patvirtina UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai bei Valstybinio socialinio draudimo duomenys, kurie rodo, kad nuo isidarbinimo pradžios iki atleidimo jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas 6 000 Lt dydžio darbo užmokestis.

Taipogi pareiškeja nesutinka su itarime išdestytu kaltinimu, jog ji ketino pasisavinti SODRAI priklausancias lešas. Pareiškejos teigimu, darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo adekvatus jos atliekamoms darbo funkcijoms, vykdomo darbo intensyvumui, jos dalykinems savybems bei kitiems reikalavimams, kuriuos ji atitiko. Be to, bendroveje buvo planuojamas apyvartos augimas net iki 50 %, todel jai buvo nustatytas butent 6 000 Lt dydžio darbo užmokestis. Pagal susitarima su UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi A. M. už sažininga, kokybiška ir profesionalu darba bei ypatingai gerus darbo rezultatus jai buvo išmoketos premijos. Tvirtina, kad isidarbinimo metu apie savo neštuma nežinojo, tai tapo aišku tik po menesio. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui apie neštuma praneše tik 2008 metu gruodžio menesio viduryje, todel jis labai isižeide ir supyko, kad ši aplinkybe buvo nuo jo nuslepta. Ivykus konfliktinei situacijai, kartu dirbti tapo neimanoma ir ji, parašiusi prašyma, buvo atleista iš darbo. Todel, pareiškejos nuomone, jos neplanuotas neštumas negali buti motyvu pripažinti ja kalta del sukciavimo.

Skunde nurodoma, kad tyrimas tesiasi nepateisinamai ilgai, todel yra pažeidžiami ne tik BPK reikalavimai, bet ir konstituciniai principai, istatymo garantuojamos žmogaus teises ir laisves. Pareiškeja pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas dar 2009-05-11, 2009-06-17 prokuroro nutarimu jai buvo laikinai apribotos nuosavybes teises i motinystes (tevystes) pašalpa. Todel mano, kad jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo pradžios momentas turi buti siejamas su šios procesines prievartos priemones paskyrimu, o ne 2009-07-30 pranešimo apie itarima jai iteikimu. Taigi, pareiškejos nuomone, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra praeje net aštuoni menesiai. Be to, priešingai skundžiamos nutarties motyvams, byla nera sudetinga ir dideles apimties, nes itarimai šioje byloje pareikšti tik dviems asmenims, itarimas jai pareikštas tik del vienos nusikalstamos veikos padarymo. Visa tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas yra nepagristai vilkinamas. Visgi teismui padarius išvada, jog ši ikiteismini tyrima testi yra tikslinga, pareiškeja prašo nustatyti vieno menesio termina ikiteisminiam tyrimui užbaigti.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad del laikinai apribotos nuosavybes teises i jai teisetai priklausancia motinystes (tevystes) pašalpa, budama vieniša motina, pareiškeja patiria ne tik gilius dvasinius išgyvenimus, bet ir didele finansine našta viena išlaikydama savo kudiki.

Teismo posedyje pareiškeja praše skunda tenkinti.

Pareiškejos V. K. skundas netenkinamas.

Pagal BPK 2 str., prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 176 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi buti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Šie reikalavimai, o taip pat BPK 1 str. ir 44 str. 5 d., ipareigoja teisesaugos pareigunus ir teisma greitai ištirti nusikalstamas veikas ir išnagrineti bylas, tai yra užtikrinti proceso greitumo principo igyvendinima – siekima, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitu kuo mažiau laiko. Šis reikalavimas neatleidžia teisesaugos pareigunu ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, taciau visi proceso veiksmai turi buti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo delsimo. Ikiteisminio tyrimo pareigunai privalo stengtis, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga butu renkama, o surinkta medžiaga butu perduota i teisma kaip imanomai greiciau.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-239-09 del pasikesinimo apgaule igyti dideles vertes svetima turta pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., buvo pradetas 2009-05-11. 2009-07-30 V. K. pareikštas itarimas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str.2 d., ta pacia diena pastaroji apklausta itariamaja. Be to, ši byla tiriama dar vieno asmens - A. M. atžvilgiu.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, aiškinantis galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atlikta eile ikiteisminio tyrimo veiksmu: apklausta virš 20 liudytoju, spresti klausimai del procesines prievartos priemones skyrimo ir jos pratesimo, rinkti duomenys apie itariamosios neštumo eiga, jos darbovietes ir gautus darbo užmokescius, imoniu finansine veikla, priimtas nutarimas civiliniu ieškovu pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriu, atlikti kiti procesiniai veiksmai.

Aukštesnes instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisejos skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog baudžiamoji byla, kurioje V. K. itariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu, yra sudetinga ir dideles apimties. Baudžiamosios bylos sudetinguma bei didele apimti nulemia tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas del galimai neteiseto draudžiamuju pajamu padidinimo, itarimai pareikšti dviems asmenims, tiriama ne vienos bendroves veikla, nusikaltimas buvo iš anksto kruopšciai suplanuotas. Be to, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje dar reikia atlikti eile ikiteisminio tyrimo veiksmu – apklausti liudytojais UAB “(duomenys neskelbtini)” ir "(duomenys neskelbtini)" darbuotojus, apžiureti V. K. medicininius dokumentus bei Mykolo Romerio universiteto duomenis apie pareiškejos studijas, atlikti V. K. išmoketo darbo užmokescio ir tiriamu bendroviu veiklos analizes, tikslinti galutinius itarimus bei atlikti kitus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, aukšciau paminetos aplinkybes rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje vyksta ir nera užbaigiamas del objektyviu priežasciu. Visiems aukšciau paminetiems procesiniams veiksmams atlikti reikia laiko, todel nera pagrindo tenkinti pareiškejos skunda ir nutraukti ikiteismini tyrima del pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmes. Taipogi nera pagrindo priimti BPK 215 str. 3 d. 2 p. numatyta sprendima ipareigoti prokurora užbaigti ikiteismini tyrima per nustatyta termina, kaip to savo skunde prašo pareiškeja.

Priešingai nei teigiama pareiškejos skunde, skundžiamo prokuroro nutarimo priemimo momentui ikiteisminis tyrimas neviršijo šešiu menesiu termino, kuriam suejus BPK 215 str. 1 d. pagrindu galejo buti paduodamas skundas del ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tuo paciu svarbu pažymeti, kad BPK 215 str. 1 d. nurodytas terminas yra siejamas vien su asmens procesinio statuso pasikeitimu, t.y. tapimu itariamuoju. Todel skunde minimi atitinkami Europos žmogaus teisiu teismo sprendimai, nurodant, kad šis terminas turi buti skaiciuojamas nuo procesiniu prievartos priemoniu taikymo pradžios, o ne nuo asmens pripažinimo itariamuoju, negali buti pagrindas tenkinti pareiškejos skunda. Kita vertus, vien ta aplinkybe, jog šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta ilgiau nei šešis menesius, neleidžia daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas užsitese pernelyg ilgai. Bylos duomenys, kaip nurodyta aukšciau, visiškai patvirtina, kad šioje byloje tyrima atliekantys pareigunai dirba pakankamai intensyviai ir tyrimas per šešis menesius nebuvo užbaigtas del objektyviu priežasciu. Byloje nera nustatyta jokiu ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymiu.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis neapsiriboja vien tik greitu nusikalstamu veiku atskleidimu, kaip teigiama pareiškejos skunduose. BPK 1 str. 1 d. nustato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti išsamu nusikalstamu veiku atskleidima ir teisinga nusikalstamas veikas padariusiu asmenu nubaudima. Pagal LR Konstitucija, baudžiamojo proceso istatyma prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteismini tarpsni. Teismui turetu buti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

Pareiškejos skundo argumentai, susije su jos atžvilgiu taikomos procesines prievartos priemones – laikino nuosavybes teises apribojimo teisetumu bei pagristumu, yra nepagristi. Ši procesine prievartos priemone V. K. atžvilgiu taikoma teisetai ir pagristai.

Pagal BPK 151 str. nuostatas, ši procesine prievartos priemone yra skiriama itariamajam siekiant, kad byloje butu užtikrintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas. Gi, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, V. K. yra pareikštas itarimas del nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo. Byloje esantys faktiniai duomenys (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-11-05 pažyma) suteikia pagrinda manyti, kad V. K. nepagristai pasididino draudžiamas pajamas, tikslu gauti didesne motinystes (tevystes) pašalpa. Kita vertus, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiške 7 980,19 Lt dydžio civilini ieškini. Taigi, byloje pareikštas itarimas bei nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas skirti laikina nuosavybes teises apribojima ir prokuratura emesi teisetu veiksmu bei pagristai laikinai apribojo V. K. nuosavybes teise i galimai nusikalstamu budu gauta motinystes (tevystes) pašalpos dali iš nepagristai padidintu draudžiamu UAB "(duomenys neskelbtini)" pajamu tam, kad byloje butu užtikrintas civilinis ieškinys ir galimas turto konfiskavimas.

Atsakant i pareiškejos skundo argumentus atkreiptinas demesys i tai, kad itariamojo kaltes klausimas surinktu irodymu pakankamumo aspektu sprendžiamas ne ikiteisminio tyrimo stadijoje, o bylos teisminio nagrinejimo metu. Kaip jau buvo mineta, byloje yra pakankami duomenu, kurie leidžia manyti, jog itariamoji V. K. galimai padare jai inkriminuojama nusikalstama veika. Tuo paciu pažymetina, kad laikinas nuosavybes teises apribojimas gali buti panaikintas tik tuo atveju, jei toliau tiriant byla pareikštas itarimas V. K. atžvilgiu nepasitvirtintu ar atsirastu kitos priežastys del kuriu ši procesines prievartos priemone taptu nebereikalinga. Šiuo atveju tokiu aplinkybiu nenustatyta.

Pareiškejos skunde iš esmes atkartojami argumentai, išdestyti ankstesniuose jos skunduose ir prašymuose, išnagrinetuose ir atmestuose ikiteisminio tyrimo teisejo ir prokuroru. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek prokurorai A.Surviliene ir E.Papuška, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja išnagrinejo pareiškeju prašymus bei skundus ir motyvuotai juos atmete. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis pagrista, motyvuota, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejos V. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.