Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-27 · Administracinė byla Nr. I-8011-602/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-27
Bylos Nr.
I-8011-602/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Roma Sabina Alimienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. G.
Administracinė byla Nr. I-8011-22/2007Procesinio sprendimo kategorija 25, 61. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. gruodžio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko,

sekretoriaujant Elingai Bistrickienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Agnei Pimpytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. G., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-09-05 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. 27-06-41-27, kuriame pareiškėjui apskaičiavo 20 401 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bei 2999 Lt GPM delspinigių (Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byla Nr. 6.11-04-(7-36/2007) (toliau – byla Nr. 6.11-04-(7-36/2007), b. l. 35-40). Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pagal 2003-03-14 pirkimo – pardavimo sutartį už bendrą 250 000 Lt sumą įsigijo 0,1 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti (baigtumas 82 proc.) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-04-13 pažymą Nr. 126, išduotą VĮ Registrų centro, pareiškėjas atliko tolesnius gyvenamojo namo užbaigimo darbus iki 95 proc.baigtumo ir dėl to turėjo 17 070 Lt dokumentais patvirtintų išlaidų. Pareiškėjas pagal 2004-04-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį minėtą žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu padovanojo dukrai O. G. Šalys dovanojamą turtą įvertino 410 000 Lt. O. G. dovanojimo būdu įgytą turtą 2004-05-07 pardavė kitiems asmenims už 405 000 Lt. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas įformino jam priklausančio sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu dovanojimą dukrai O. G. tuo tikslu, kad vėliau parduodant šį turtą, nebūtų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas GPM. Jeigu pareiškėjas ir O. G. nebūtų sudarę ginčijamo sandorio, o pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą būtų pardavęs pats, tuomet, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 6 str. 2 d. ir 19 str., jo pajamos už parduotą turtą turi būti apmokestintos 20 457 Lt GPM. Patikrinimo metu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 str. 1 d., buvo atkurtos iškreiptos (paslėptos) aplinkybės ir pajamos, mokėtina mokesčio suma apskaičiuota neatsižvelgiant į turto dovanojimo sandorį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006-11-10 sprendimu Nr. (27.183)-256-393 patvirtino patikrinimo akte Nr. 27-06-41-27 apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė pareiškėjui 6120 Lt GPM baudą (byla Nr. 6.11-04-(7-36/2007, b.l. 25-28). Sprendime nurodė, jog patikrinimo metu teisės aktų normos konstatuojant GPM pažeidimus ir skaičiuojant delspinigius taikytos teisingai ir kadangi, pareiškėjas sąmoningai sudarė sąlygas (dovanojo turtą), siekdamas išvengti GPM, tačiau nėra duomenų, jog patikrinimo metu jis nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, neteikė reikalingų dokumentų, pareiškėjui skirtina vidutinė 30 proc. arba 6120 Lt, GPM bauda.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007-01-19 sprendimu Nr. 68-8 pakeitė Inspekcijos 2006-11-10 sprendime Nr. (27.183)-256-393 išdėstytus nurodymus ir pareiškėjui nurodė į biudžetą sumokėti 20 401 Lt GPM, 2995 Lt GPM delspinigių ir 6120 Lt GPM baudos (byla Nr. 6.11-04-(7-36/2007, b.l. 7-12). Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog patikrinimo metu nustatytos išvados yra teisingos, tačiau neteisingai apskaičiuotas delspinigių dydis, todėl nurodymai pareiškėjui keistini.

Mokestinių ginčų komisija 2007-03-19 sprendimu Nr. S-44 (7-36/2007) iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, t.y. vietoj nurodymo pareiškėjui sumokėti 20 401 Lt GPM, 2995 Lt GPM delspinigius ir 6120 Lt GPM baidą, nurodė pareiškėjui sumokėti 20 401 Lt GPM, 2995 Lt GPM delspinigius ir 2040 Lt GPM baudą (byla Nr. 6.11-04-(7-36/2007, b.l. 134-145). Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios numatytos Inspekcijos sprendime ir į tai, jog pareiškėjas yra netekęs 60 proc. darbingumo, taip pat vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjui paskirta GPM bauda mažintina iki 10 proc., t.y. vietoj 6120 Lt GPM baudos pareiškėjui skirtina 2040 Lt GPM bauda.

Šalies argumentai

2007-07-16 pareiškėjas N. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-19 sprendimą Nr. S-44 (7-36/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007-01-19 sprendimą Nr. 68-8 ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-11-10 sprendimą Nr. (27.183)-256-393, priimant naują sprendimą – skundą patenkinti; atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b.l. 4-7). Pareiškėjas nurodė, kad nei Mokestinių ginčų komisija, nei centrinis mokesčių administratorius netyrė ir iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų, mokesčių administratorius privalėjo vadovautis ne tik formalia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 3 d. nuostata, leidžiančia atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, bet ir protingumo ir teisingumo kriterijais. Mokesčių mokėtojas prievolę pagrįsti išlaidas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d. gali ne tik dokumentais, bet ir kitais įrodymais. Pareiškėjas centrinio mokesčių administratoriaus teisiniam vertinimui pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jo dalių ir priestatų kadastrinius duomenis 2003-02-06 ir 2004-04-06 būklei. Šie kadastro duomenys akivaizdžiai įrodo, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė mokesčio bazę, o tuo pačiu ir neteisingai apskaičiavo mokestį. Ikiteisminės institucijos privalėjo imtis priemonių pateiktus pareiškėjo įrodymus patvirtinti ar paneigti, o ne formaliai nurodyti, kad pareiškėjo duomenys yra labai bendri ir jais remiantis tiksliai nustatyti, kiek, kokių ir už kokią kainą statybinių medžiagų buvo sunaudota per laikotarpį nuo 2003-02-06 iki 2004-04-06 bei kokia buvo statybos darbų vertė, nėra galimybės. Neįvertinta aplinkybė, jog atlikti šiuolaikinio, modernaus gyvenamojo namo įrengimo darbus nuo 82 iki 95 procentų baigtumo su 17 070 Lt išlaidomis, neįmanoma. Iš pagrindinių medžiagų ir įrangos sąrašo matyti, kad buvo įsigyta ir panaudota nedidelė dalis įrangos tik voniai, tualetui ir katilinei, kitoms medžiagoms, įrangai ir atliktiems darbams patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali rasti, tačiau jis ir neturi pareigos tokius dokumentus kaupti ir saugoti. Pareiškėjas ir kiti su sandorių sudarymu susiję asmenys paaiškino tikrąsias sandorių sudarymo aplinkybes ir motyvus, tikruosius dovanojimo sandorio tikslus. Formali sandorių forma atitinka realią. Dovanojimo sutartimi pareiškėjas siekė ne išvengti mokesčių mokėjimo, o suteikti dukrai finansinę paramą, padėti jai įsigyti gyvenamąjį būstą. Tai, jog dukra dalį pinigų grąžino pareiškėjo gydymui, patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-12-05 darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini), pagrindžianti, kad pareiškėjas yra netekęs 60 procentų darbingumo ir dėl kurio Mokestinių ginčų komisija sumažino paskirtą baudą. Iki pareiškėjo darbingumo netekimo fakto nustatymo buvo ilgas gydymo ir reabilitacijos laikotarpis, todėl pinigų dovanojimas pareiškėjui negali būti vertinamas kaip vengimas sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Pareiškėjas N. K. į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-49). Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu dėl šių motyvų: 1) jeigu pareiškėjas ir jo dukra O. G. nebūtų sudarę dovanojimo sandorio, o pareiškėjas nekilnojamąjį turtą būtų pardavęs pats, tuomet, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2 d. ir 19 str., jo pajamos už parduotą turtą būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu; 2) dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Pareiškėjas pagal dovanojimo sutartį ginčo turtą dukrai perleido likus trumpam laikui (17 dienų) iki to momento, kai pareiškėjo dukrą šį turtą pardavė. Būsimasis pirkėjas R. Š. apie parduodamą turtą sužinojo jau kovo mėnesį iš skelbimo laikraštyje, kurį įdėjo pats pareiškėjas, buvo susitikęs su pareiškėju parduodamo turto apžiūrėti, O. G. pamatė tik pas notarą pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl darytina išvada, jog dar iki turto perleidimo dovanojimo sandoriu, pareiškėjas buvo pats suinteresuotas jį parduoti; 3) pareiškėjo teiginys, jog nekilnojamojo turto dovanojimo tikslas buvo suteikti dukrai finansinę paramą ir padėti įsigyti gyvenamąjį būstą, neatitinka tikrovės, nes buvo nustatyta, kad už parduodamą turtą pirkėjas R. Š. atsiskaitė 2004-05-27, pervesdamas į pareiškėjo dukros O. G. sąskaitą 400 000 Lt. Visos šios lėšos dalimis (18 operacijų) iš sąskaitų buvo išimtos iki 2004-09-29. Iš jų pagal 2004-08-18 rašytinę pinigų dovanojimo sutartį 30 000 Lt O. G. padovanojo motinai L. K., tačiau daugiau kaip pusė turto pardavimo pajamų dovanojimo sutartimis atiteko pareiškėjui, kurios pareiškėjo pajamų už 2004 ir 2005 metus deklaracijose nurodytos kaip pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis. Butą pareiškėjo dukra įsigijo 2005-09-12, t.y. praėjus daugiau nei metams nuo sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pardavimo, apmokėdama savo lėšomis tik nedidelę buto kainą (20 000 Lt), o likusi buto kainos dalis (190 000 Lt) buvo sumokėta paėmus banko paskolą; 6) Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. numatyta, kad, nustatant mokesčio bazę, neatsižvelgiama į sandorius, ūkines operacijas, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjo ir jo dukters sudaryto dovanojimo sandorio tikslas – gauti mokestinę naudą, todėl į šį sandorį, nustatant pareiškėjui mokėtiną pajamų mokestį, pagrįstai neatsižvelgta; 7) pareiškėjas turėjo tik dalį dokumentų, pagrindžiančių patirtas gyvenamojo statybos išlaidas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d., prievolė įrodyti patirtas išlaidas, tenka pareiškėjui. Pareiškėjo pateikti gyvenamojo namo, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys 2003-02-06 ir 2004-04-06 būklei yra labai bendri ir jais remiantis tiksliai nustatyti pareiškėjo turėtų išlaidų, nėra galimybės. Be to, 2003-2004 metais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto rinkoje buvo fiksuojamas staigus nekilnojamojo turto kainų kilimas, todėl akivaizdu, kad didesnę įtaką minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainų skirtumo dydžiui turėjo ne atliktų statybos darbų ir statybinių medžiagų vertė, o nekilnojamojo turto kainų kilimas; 8) Mokestinių ginčų komisijos 2006-02-23 sprendime Nr. S-44-(7-36/2007) dėl O. G. 2006-01-09 skundo buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju mokestinę naudą gavusiu laikytinas pareiškėjas, kuris siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio nuo pardavus turtą gautų pajamų, todėl ir prievolė mokėti mokestį atsirado šiam asmeniui, o O. G. (apdovanotasis asmuo) buvo tik tarpininkas tam, kad išvengti turto vertės padidėjimo pajamų. Šis Komisijos sprendimas per atitinkamą terminą nebuvo apskųstas, todėl laikytinas įsiteisėjusiu; 9) kadangi pareiškėjas iki 2005-05-02 turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau šios prievolės neįvykdė, Valstybinės mokesčių inspekcija pagrįstai apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius ir paskyrė baudą.

Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, jog palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l. 45).

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Tretysis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

O. G. į teismo posėdį neatvyko.

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra paskelbta spaudoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2003-03-14 pirkimo – pardavimo sutartį už 250 000 Lt įsigijo 0,1 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti (baigtumas 82 proc.) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (7-36/2007, b.l. 41, b.l. 61). Pareiškėjas pagal 2004-04-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį minėtą žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu padovanojo dukrai O. G., sutarties šalys dovanojamą turtą įvertino 410 000 Lt (7-36/2007, b.l. 60, b.l. 61). Dovanojimo sutartyje bei kadastro duomenyse nurodytu laikotarpiu namo baigtumas įvertintas 95 procentais. O. G. 2004-05-07 nurodytą nekilnojamąjį turtą pardavė R. Š. už 405 000 Lt (7-36/2007, b.l. 64, b.l. 61). Nurodytas aplinkybes patvirtina sutarčių nuorašai ir VĮ „Registrų centras“ išrašas.

O. G. , parduodama nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas vėliau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo, gavo ne individualios veiklos turto pardavimo 15 procentų pajamų mokesčiu apmokestinamąsias pajamas, kurias sudarė turto pardavimo ir įgijimo (šiuo atveju dovanojimo sutartyje nurodyta turto vertė) kainų skirtumas (Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2 d. 9 p., 17 str. 21 p., 19 str.). O. G. pateikė mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo nurodytas pajamas ir išlaidas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius nustatė pajamų mokesčio permoką. Iš nurodytų duomenų matyti, kad O. G. pajamų mokesčio dydžio mažinimą įtakojo turto įgijimo kaina, t.y. dovanojimo sutartyje nurodyta turto vertė. Jeigu pareiškėjas N. K. ir tretysis suinteresuotas asmuo O. G. nebūtų sudarę nurodytos dovanojimo sutarties, kurioje buvo nurodyta šalių susitarimu aptarta dovanojamo turto vertė žymiai didesnė negu buvo nupirktas turtas, O. G. būtų privalėjusi pagal minėtas teisės normas mokėti 15 procentų pajamų mokestį. N. K. ir O. G. sudarę dovanojimo sutartį neprivalėjo mokėti gyventojų pajamų mokesčio, nes pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p. turto perleidimas vaikams pagal dovanojimo sutartį nepamokestinamas.

Turto dovanojimo sutarties sudarymas sudarė sąlygas pareiškėjui N. K. nemokėti gyventojų pajamų mokesčio 20 457 Lt GPM. Iš minėtų bylos duomenų matyti, kad jeigu pareiškėjas nebūtų sudaręs dovanojimo sutarties, jis parduodamas nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas vėliau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo, būtų gavęs ne individualios veiklos turto pardavimo 15 procentų pajamų mokesčiu apmokestinamąsias pajamas, kurias sudarė turto pardavimo ir įgijimo kainų skirtumas – 136 381 Lt. Turtas buvo parduotas už 405 000 Lt, pareiškėjas pirko turtą už 250 000 Lt, turėjo 1549 sutarties sudarymo išlaidų (kaip yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje) bei pateikė dokumentais patvirtintas 17070 Lt išlaidas, kurias turėjo statydamas nupirktą namą.

Mokestinėje byloje yra dokumentų – kasos pajamų orderių kvitų, PVM sąskaitų faktūrų nuorašai, kurie patvirtina pareiškėjo 17070 Lt turėtas išlaidas gyvenamojo namo statybai (7-36/2007, b.l. 52-59). Nei mokestinėje byloje, nei administracinėje byloje, nei nekilnojamojo turto inventorinėje byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo daugiau dokumentais patvirtintų turto įsigijimo ar pagaminimo ir rekonstravimo išlaidų. Pareiškėjo nurodyto nekilnojamojo turto kadastro duomenys, juose nurodomas įsigijimo metu buvęs 82 procentų namo baigtumas ir pardavimo metu buvęs 95 procentų namo baigtumas, yra nekilnojamojo turto techninės apskaitos dokumentai, kurie nėra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio prasme. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti konkrečius dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas, o mokesčių administratorius neturi pagal įstatymą nei teisės, nei pareigos priskirti prie išlaidų dokumentus, kuriuose nėra nustatytas išlaidų dydis bei savo nuožiūra nustatyti išlaidų dydį. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad išlaidos gali būti pagrįstos kitais įrodymais. Nei gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai, nei mokesčių administravimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokios galimybės. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 3 d. leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, - atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratorius teisingai paskaičiavo mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

Aprašyti bylos duomenys patvirtina, kad O. G. pardavė turtą praėjus 17 dienų po turto įsigijimo. Inventorinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad O. G. dovanojimo sutarties sudarymo dieną kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl turto įregistravimo savo vardu, o po 10 dienų kreipėsi dėl pažymos sandoriui išdavimo. Mokestinėje byloje esantis R. Š. paaiškinimas patvirtina, kad jis apie parduodamą turtą sužinojo jau kovo mėnesį iš skelbimo laikraštyje, kurį įdėjo pats pareiškėjas, buvo susitikęs su pareiškėju parduodamo turto apžiūrėti, O. G. pamatė tik pas notarą pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (7-36/2007, b.l.70). Turto pirkėjas sumokėjo O. G. 5000 Lt grynais pinigais avanso bei 2004-05-27 400 000 Lt pervedė į sąskaitą, ką patvirtina sąskaitos išrašas (7-36/2007, b.l.75). O. G. banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad visos minėtos lėšos dalimis iš sąskaitų buvo išimtos iki 2004-09-29. Mokestinėje byloje esančios rašytinės dovanojimo sutartys patvirtina, kad 2004 06 mėn.- 2005 m. sausio mėn. O. G. padovanojo N. K. 87000 Lt (7-36/2007, b.l.78-82). 30 000 Lt O. G. padovanojo motinai L. K.

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad O. G. ir N. K., sudarydami dovanojimo sutartį, faktiškai neketino sukurti to sandorio sukuriamų teisinių pasekmių. Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą apdovanotojam nuosavybės teise (CK 6.465 str.). Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas ir O. G. nesiekė sukurti šių pasekmių, nes didelę dalį gautų lėšų už parduotą turtą O. G. grąžino pareiškėjui, lėšos neliko O. G. nuosavybe.

Mokesčių administratorius, įvertinęs nurodytus motyvus padarė pagrįstą išvadą, kad N. K. padovanojo turtą O. G., siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Mokesčių administratorius teisingai įvertino dovanojimo sandorį, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. numatytu turinio viršenybės prieš formą principu bei paskaičiavo pareiškėjui pajamų mokestį, neatsižvelgdamas į dovanojimo sandorio buvimą.

Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas nėra deklaravęs ir sumokėjęs pajamų mokesčio, kuris turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo delspinigius - 2995 Lt (Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 1 d.).

Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas nėra deklaravęs ir sumokėjęs pajamų mokesčio, kuris turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, teisėtai ir pagrįstai priskaičiavo mokesčio sumą ir paskyrė baudą (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.). Išnagrinėjus mokestinį ginčą ikiteismine tvarka, pareiškėjui paskirta minimali įstatyme numatyta bauda – 10 procentų priskaičiuoto mokesčio.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamas mokestines sumas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino tai savo sprendimais, todėl nėra pagrindo naikinti ar keiti ginčijamų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti N. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVeslava RuskanRoma Sabina AlimienėAudrius Bakaveckas