Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kniupsius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 21 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Kniupsius“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės UAB „Liutenas“ priteistas 471,24 Eur įsiskolinimas, 23,91 Eur palūkanų, 8 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2018 m. liepos 13 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriame prašoma panaikinti 2018 m. birželio 21 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4139-853/2018 ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad PVM sąskaita-faktūra nėra įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė suteikė kokybiškas ir tinkamas paslaugas atsakovei. Pažymėjo, kad teismas turi įvertinti ar suteiktos buvo kokybiškos, analizuojant neapmokėjimo priežastis. Prašo ieškinį atmesti visiškai, panaikinti 2018 m. birželio 21 d. priimtą preliminarų sprendimą.

Atsakovės UAB „Liutenas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. 2018 m. rugsėjo 3 d. gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ir neturi galimybių atvykti į teismo posėdį kitame Lietuvos krašte bei bylą perduoti nagrinėti pagal atsakovės buveinės vietos adresą – Klaipėdos apylinkės teismui.

2018 m. rugsėjo 4 d. teismas gautas ieškovės advokato E. K. prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant bei teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės prašymas atmestinas dėl teismingumo, kadangi ieškovės buveinės vieta yra Mažeikių r. sav., Sovaičių k., Sovaičių g. 1, todėl byla nagrinėtina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčija, kad transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti, t. y. pripažįsta, kad paslaugos buvo suteiktos, duomenų, kad paslaugos būtų suteiktos netinkamai, nepateikė. Pažymėjo, kad paslaugų kokybė pradėta ginčyti tik po to, kai ieškovė pareiškė reikalavimą sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, t. y. praėjus daugiau nei metams.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija KN Nr. 17-0574, 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija KN Nr. 17-0601, 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija KN Nr. 17-0620, 2017 m. gruodžio 7 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad ieškovė UAB „Kniupsius“ atsakovei UAB „Liutenas“ suteikė automobilių remonto paslaugas, už kurias išrašė PVM sąskaitas-faktūras – Nr. 17-0574, Nr. 17-0601 ir Nr. 17-0620. Pagal šias sąskaitas atsakovė įsipareigojo sąskaitoje numatytais terminais apmokėti nurodytas sumas už atliktus darbus, tačiau atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove, neįvykdė. Ieškovė 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė aktą dėl skolų suderinimo, pagal kurį ieškovės skolą sudaro – 471,24 Eur. Atsakovei nebendradarbiaujant su ieškove, 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo su reikalavimu, tačiau skolos atsakovė neapmokėjo. Iš prie bylos pridėtų PVM sąskaitų faktūrų, pretenzijos dėl skolos grąžinimo matyti, jog ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai – suteikė paslaugas atsakovei už viso: 471,24 Eur sumą, tačiau atsakovė per nustatytus terminus savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė. Byloje duomenų, kad skola būtų sumokėta, nėra.

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, teigdama, jog ieškovė atliko darbus netinkamai, nekokybiškai, turi įrodyti, kad toks faktas apskritai egzistuoja. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, nepateikė, todėl ieškovė neturi galimybės įrodinėti jos atsakomybę šalinančias priežastis. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kurios suformuluotos CPK 12,178 ir 179 straipsniuose, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. atsakovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes už atliktus darbus neatsiskaitė su ieškove. Teismas daro išvadą, kad atsakovė privalo atsiskaityti už atliktą automobilių remontą su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 471,24 Eur skolos bei 23,91 Eur palūkanų yra pagrįstas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamos kokybės atliktų darbų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas yra tenkintinas visiškai.

Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Prašydama iš atsakovės priteisti 8 procentų procesines palūkanas, ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas). Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija vėliausia Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo lygi 0,00 procentų, kurią padidinus 8 procentiniais punktais ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų procesinės palūkanos.

Pagal PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 17-0574 išrašytą 2017 m. spalio 18 d. atsakovė pavėlavo su ieškove atsiskaityti 243 dienas (nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. birželio 18 d.), pritaikius 8 proc. dydžio metinę palūkanų normą, palūkanos sudaro – 7,40 Eur, pagal PVM sąskaitą-faktūra Nr. 17-0601 išrašytą 2017 m. rugsėjo 29 d., atsakovė pavėlavo atsiskaityti 232 dienas, palūkanos sudaro – 2,21 Eur bei pagal PVM sąskaitą-faktūra Nr. 17-0620 išrašytą 2017 m. spalio 5 d., atsakovė pavėlavo atsiskaityti su ieškovė 226 dienas, palūkanos sudaro – 14,30 Eur, viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 23,91 Eur palūkanos.

Motyvuojamoji dalis

CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos pagrįstos įrodymais bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėjo 8,00 Eur žyminį mokestį bei 150,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 259, 262, 428 ir 429 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“, j. a. k. 302631782, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kniupsius“, j. a. k. 141272439:

471,24 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 14 centus) skolos;23,91 Eur (dvidešimt tris eurus 91 centą) palūkanų;8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;158,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.