- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-180-555/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- M. N.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė: 1.Santuoką tarp šalių - M. N. ir J. N. įregistruotą 2004 spalio 2 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės. 2. Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus statinius - kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 0,1219 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažintini ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo natūra:
- M. N. nuosavybėje palikti – 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį 0,1219 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune. - J. N. nuosavybėje palikti – 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį 0.1219 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune.
3. Po ištuokos palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – P..
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 16 d. neveda su atsakovu bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, kadangi šią dieną atsakovas ją sumušė, smurtavo ir ankščiau, grasino. Dar iki to laiko atsakovas buvo jai neištikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, iš atsakovo priteisė ieškovei 1276,98 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2400 Lt už ekspertizės atlikimą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą ir 4211,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2010 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtina, kad J. N. 2008-12-16 panaudojo smurtą prieš ieškovę M. N., sukėlusį jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei keikė ją užgauliais, necenzūriniais žodžiais taip ją įžeisdamas (t. II, b .l. 107-108, 109-113). Kadangi šis faktas nustatytas teismo nuosprendžiu, jo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas), jo taip pat negali nuginčyti ir atsakovas. Ieškovei pateikus įrodymus, kad atsakovas santuokos metu (iki jos iširimo) naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, todėl vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė paliko šeimą, neturi teisinės reikšmės išvadai dėl santuokos iširimo dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės, nes ji neegzistavo iki santuokos faktinio iširimo, t.y. iki to momento, kai atsakovas panaudojo smurtą prieš ieškovę. Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių. Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, teismas paliko ikisantuokinę pavardę – P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti turtą, esantį Galvės g. 3, Kaune, bendrąja jungtine nuosavybe ir turto dalių nustatymo. Ieškovė, remdamasi CK 3.90 straipsniu, prašė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nustatant jog šalims po santuokos nutraukimo priklauso po 1/2 aukščiau nurodyto turto. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalių santuokos metu buvo atlikta namo rekonstrukcija, ar tik smulkūs remonto darbai, kurie namo nepagerino iš esmės bei dėl to, iš kokių lėšų ir kas atliko remonto ir kitus darbus šiame gyvenamajame name, garaže, kituose statiniuose bei žemės sklype. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad: namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , Kaune, iš esmės buvo tvarkoma ir remontuojama šalių santuokos metu, J. N. 2004-2005 m. pats pripažino, jog M. N. investavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pusę jo vertės, šalių santuokos metu buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), garažui atliktas kapitalinis remontas ir pertvarkytas žemės sklypas, jame esantis ūkinis pastatas ir kiti jame esantys statiniai (kiemo aikštelė, šulinys, tvora). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E12-01(16) buvo padaryta išvada, kad 2008 m. gruodžio 15 d. (t.y. dienai, prieš faktinį šalių santuokos nutrūkimą) namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , Kaune, vertė sudarė 490 000 Lt, 2011-11-20 jos vertė sudarė 390 000 Lt (priedas prie bylos III tomo). 2003 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto agentūros „Naujas Būstas“ ataskaitoje ši namų valda buvo įvertinta 100 000 Lt (tomas I, b. l. 85-100). Atsižvelgdamas į tai, kad bylos faktams nustatyti svarbiu laikotarpiu 2003-2008 m. nekilnojamojo turto rinka buvo itin nestabili, sparčiai kito, teismas sprendė, kad ginčo namų valdos tikrajam vertės padidėjimui nustatyti nėra patikima remtis vien šios namų valdos vertės nustatymu minėta ataskaita ir ekspertizės aktu. Įvertinęs tai, kad šalių santuokos metu ginčo gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, padidintas jo gyvenamasis plotas, remontuotas ne tik namo vidus, bet ir išorė, iš esmės pakeitę namo vaizdą, kuris tapo patraukliu, į tai, kad J. N. pats 2004-2005 m. pripažino, jog M. N. investavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pusę jo vertės (savo rašytu rašteliu bei kreipdamasis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo dovanojimo sandoriui sudaryti), tai, kad buvo atliktas garažo kapitalinis remontas, po kurio garažo ir namo, kaip vientiso statinio, vaizdas tapo daug patrauklesnis, o naudojimasis juo patogesnis, tai, kad buvo pertvarkytas žemės sklypas, jame esantis ūkinis pastatas bei kiti statiniai (kiemo aikštelė, šulinys, tvora), teismas darė išvadą, kad gyvenamojo namo, garažo, žemės sklypo bei jame esančių kitų statinių vertės padidėjimą lėmė atlikti remonto, rekonstrukcijos bei pertvarkymo darbai, o ne vien jo pasiūla ir paklausa rinkoje, todėl teismas laikė nustatytą aplinkybę, kad šalių santuokos metu šie objektai buvo pagerinti iš esmės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei viena iš ginčo šalių civilinėje byloje nepateikė visus namų valdoje atliktus statybos ir kitus darbus patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodytas medžiagų kiekis ir darbų apimtys visiškai atitiktų atliktų darbų apimtis, sprendė, kad gyvendami santuokoje ieškovė, tuo metu vertusis prekyba ir disponavusi didelėmis pinigų sumomis, ir atsakovas, nors ir neturėjęs daug asmeninių lėšų, atsakovui J. N. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, garažą, žemės sklypą bei jame esančius ūkinį pastatą ir kitus statinius šalių santuokos metu iš esmės pagerino sutuoktinių bendromis lėšomis ir bendru darbu. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo. Atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl teismas turtą, kurį teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šalims padalino lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir tokio turto padalijimo ir priimti naują sprendimą — ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. atmetant reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir turto dalių nustatymo. Priteisti ieškovei M. N. 31.600 litų piniginių lėšų, investuotų į apelianto asmeninį turtą, gyvenant santuokoje, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikius šalių santykius reguliuojančius teisės aktus. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad asmenine nuosavybės teise apelianto valdytas turtas turi būti pripažintas bendrąją jungtine šalių nuosavybe, nes teismas neteisingai įvertino faktines ginčo aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodo, kad šalims būnant santuokoje iš santuokinių lėšų buvo iš esmės remontuojamas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune - į šio buto remontą buvo įdėta daugiau nei 35 000 Lt, be to, atsakovui priklausančio turto visos rekonstrukcijos, kurios atitinka LR Statybos įstatymą, buvo atliktos iki šalių santuokos sudarymo, išimtinai apelianto lėšomis ir darbu, o šalims susituokus buvo atliktas tik namo remontas. Tai patvirtino ir ekspertizė šioje byloje, nurodydama, kad kadastriniai ploto pakeitimai neužregistruoti. Atsakovo nuomone, tai, kad atsakovo turtas pradėtas rekonstruoti šalims dar nebūnat santuokoje, patvirtina atsakovo pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitai, projektinė dokumentacija, liudytojų parodymai ir teismas dėl nesuvokiamų priežasčių visas aplinkybes įvertino tik ieškovės naudai. Taip pat nurodo, kad byloje yra įrodymai, kad ieškovė disponavo tiktai 29 265,50 Lt ir dirbtinai sudarė įspūdį, kad turėjo daugiau lėšų - ji nebuvo finansiškai pajėgi savo lėšomis pagerinti atsakovo turtą. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad santuokos metu buvo pagerintas ir atsakovo žemės sklypas bei ūkinis pastatas ir kiti statiniai, ir teismas remdamasis tik ieškovės liudytojų parodymais pripažino ieškovei nuosavybės pusę į nurodytą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neįrodinėjo, kad santuokos metu jo asmeninės ir/ar šalių santuokinės lėšos buvo investuotos į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir neprašė šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės nuomone, iš byloje pateiktų įrodymų neginčijamai įrodyta, kad nekilnojamas turtas, esantis adresu Galvės g. 3 Kaune, kapitališkai remontuotas, pagerintas iš esmės šalių santuokos metu, o ne laikotarpiu iki šalių santuokos, kaip teigė atsakovas ir jo liudytojai, ir kad šio turto remontai, rekonstrukcijos ir pertvarkymai buvo atliekami ieškovės asmeninėmis lėšomis. Pažymėjo, kad visą praėjusį dešimtmetį sunkią savo finansinę padėtį rašytiniais įrodymais įrodinėjo pats atsakovas J. N., kuris tik prie apeliacinio skundo pridėjo dokumentus, kurių turinys yra prieštaraujantis ankčiau jo teiktiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Esminę šios bylos ginčo dalį sudaro gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune su priklausiniais teisinio režimo nustatymo bei padalijimo klausimai. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 2004 m. spalio 2 d. (b. l. 5, 1 t. ). Ginčo namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , Kaune atsakovo yra įgyta iki santuokos su ieškove sudarymo (b. l. 12-15, 1 t. ). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą toks turtas laikytinas asmeniniu J. N. turtu. Ieškovė šį turtą ieškiniu prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, įrodinėdama, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutinkamai su CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V.; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pagerinimo iš esmės klausimas yra vertinamasis kriterijus ir paliekamas teismo diskrecijai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad yra pagrindas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti visą gyvenamąją valdą, esančią Galvės g. 3, Kaune. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, be pagrindo sprendė, kad gyvenamojo namo ir visos namų valdos pagerinimas buvo esminis, lėmęs visos namų valdos vertės padidėjimą, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad turto pagerinimo darbai buvo atlikti šalių santuokos metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad namų valda pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe, grindė teiginiais, kad ginčo turtas buvo tvarkomas ir remontuojamas santuokos metu bei, kad ieškovė į namo remontą investavo lėšas, sudarančias pusę šio namo vertės. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, jog su tokia teismo išvada sutiktina, kadangi byloje surinktų įrodymų pagrindu spręstina, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) , Kaune, po šalių santuokos sudarymo buvo pagerinta iš esmės. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės J. N., ginčo namas taip pat buvo įtrauktas į santuokinio turto masę, buvo dalybų objektas. Pagal turto vertinimo ataskaitoje (b. l. 85-111, 1 t.) pateiktus duomenis užfiksuota namo būklė 2003-09-15, nustatyta gyvenamojo namo vertė, turto fizinė charakteristika. Šioje turto ataskaitoje taip pat aprašyti gyvenamojo namo konstruktyviniai elementai, patalpų būklė, panaudotos namo statybai medžiagos, pateikta išvada, kad gyvenamajame name seniai darytas remontas. Atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad name remontas buvo užbaigtas 2003 metais, paneigia su ataskaita pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota namo būklė jo apžiūros metu, iš kurių spręstina, kad iki santuokos su J. N. nutraukimo, namo remonto darbai net nebuvo pradėti. Sprendžiant šalių santuokos nutraukimo bylą buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurioje pažymėta, kad šalys, ekspertizės atlikimo metu, nurodžiusios, jog darbai buvo atlikti 2005 m. Įvertinus ekspertizės akto išvadas, pagrįstai spręsta, kad namų valda laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 15 d. iki ekspertizės atlikimo buvo iš esmės pagerinta: iš fotonuotraukų matyti, kad namas savo išvaizda nepanašus į buvusį, name pakeista stogo danga, langai, atlikti patalpų įrengimo darbai, pertvarkyta palėpė, padidintas priestatas, namų valda aptverta tvora. Akivaizdu, kad šalių santuokos metu atlikti darbai susiję su namo valdos kokybiniu požiūriu, kas sudarė pagrindą spręsti, kad tiek namas, tiek visa namų valda yra pagerinta iš esmės, namų valdos vertės padidėjimas sietinas ne tik su pokyčiais rinkoje, bet ir namų valdoje atliktais darbais. Nustatyta darbų apimtis vertintina kaip esminis turto pagerinimas, kadangi statinio savybės pagerinamos ar atkuriamos iš esmės, kai pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga, įrengiamos tvoros (Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtintos STR1.01.08:2002). Aplinkybę, jog darbai buvo atlikti panaudojus ir ieškovės lėšas, patvirtinta byloje pateiktas atsakovo pasirašytas raštas, kuriame atsakovas pripažino, kad ieškovė investavusi į namo remontą reikšmingą piniginių lėšų sumą. Šiame rašte užfiksuota ne tik lėšų suma, bet ir jos panaudojimo tikslas bei atsakovo siekis už investuotas lėšas „teisiškai įtvirtinti pusę namo nuosavybės“. Šis rašytinis įrodymas bei teismo nustatyta aplinkybė, jog abi šalys, joms esant geruose santykiuose, prašyme, adresuotame teismui po rašto sudarymo, pripažino, jog ieškovo namo remontui panaudojo savo asmenines lėšas, yra pakankami išvadai, kad namo pertvarkymai buvo atlikti panaudojant kito sutuoktinio lėšas.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus pagrįstai pripažino, kad namų valda buvo iš esmės pagerinta, pagerinimai atlikti šalių santuokos metu, taip pat, kad pagerinimai atlikti panaudojus sutuoktinio, kuris nebuvo turto savininku, lėšomis, todėl turėjo teisinį pagrindą ginčo turtą pripažinti bendrąja šalių jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).
Iš ekspertizės akto matyti, kad yra įvertinta visa namų valda, į kurios sudėtį įeina tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas su priklausiniais. Iš turto vertės nustatymo aprašymo matyti, kad turtas vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, šie objektai didina vienas kito vertę, būdami nedalomam turto komplekse. Vertinimo ataskaitoje yra konstatuota, kad žemės sklypas yra sutvarkytas, aptvertas tvora. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sklypo tvarkymo darbai atlikti taip pat šalių santuokos metu. Akivaizdu, kad šio žemės sklypo, kuris buvo įgytas J. N. nuosavybėn iki santuokos su ieškovė sudarymo, vertė yra esminiai pakitusi. Šį pakitimą sąlygojo šalių gyvenant santuokoje atlikta namo su priklausiniais rekonstrukcija ir sklypo sutvarkymas bendromis lėšomis. Kolegija konstatuoja, jog žemės sklypas su priklausiniais, kaip vieningo objekto – namų valdos dalis CK 3.90 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat pagrįstai pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo J. N. priteistinos ieškovei M. N. turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos - 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.