Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01975-2011-2

2012 m. birželio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Viktoro Dovidaičio, Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 04 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. buvo pripažintas kaltas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 08 25 d. iki 2011 08 26 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 04 17 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau jo apeliacinis skundas teisme negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad jis 2011 08 25 d. 18 val. Vilniaus ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, Grigiškėse, Vilniuje stovėjusiame automobilyje „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,052 g heroino.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai parinko jo atžvilgiu bausmės rūšį ir dydį. Apeliantas mano, kad buvo ne visai atsižvelgta į tai, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nes jei ne jo prisipažinimas, abejotina, ar būtų įrodyta jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis nuo pat sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradžioje davė nuoseklius parodymus ir pripažino savo neteisėtus veiksmus. Teismo posėdžio metu jis taip pat nuosekliai papasakojo apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Be to, apylinkės teismas pats konstatavo, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl apylinkės teismas nepagrįstai parinko bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė – per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog D. A., būdamas jauno amžiaus, praeityje teistas net 5 kartus, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 64-65). Jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas jau 3 kartus. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad D. A. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik maždaug 4 mėnesiams po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo ir paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2011 04 22 d. (t. 1, b. l. 65), naują nusikalstamą veiką padarė 2011 08 25 d.). Nuteistasis D. A. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (t. 1, b. l. 66-69). Nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino D. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, todėl šiuo atveju minėta aplinkybė negali nulemti paskirtos bausmės švelninimo.

Skunde dėstomi ir kiti argumentai, kad nuteistasis neoficialiai dirba statybininku, turi užsakymų ateičiai, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtas nuteistojo aplinkybes, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos. Taip pat bausmės švelninimui, kolegijos nuomone, nereikšmingas ir tas skundo argumentas, kad D. A. turi merginą, su kuria oficialiai santuokos dar neįregistravo, tačiau kuria ateities planus, juolab, kad tai nesustabdė D. A. nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima šios bausmės rūšies minimumui. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą.