- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-221-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 31-1-00785-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Savinijus Katauskas
- Nukentėjusysis
- F. G., M. K., E. Y.
- Nuteistasis
- D. R., K. M., R. S., K.
- Kategorijos
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 31-1-00785-09
2011 m. balandžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., D. R. ir K. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo
R. S. (R. S.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo prieš F. G.) – penkeriems (5) metams laisvės atėmimo,
pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo prieš E. Y.) – dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo prieš M. K.) – dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal BK 159 str. – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 2 d. ir 159 str., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne penkerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją F. G., apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 159 str., ir už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius M. K. ir E. Y., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius M. K. ir E. Y., ir už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta septynerių (7) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta 2009-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-09-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos septynerių (7) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 2009-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-09-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 159 str. – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d., iš dalies pridėta švelnesnė vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 159 str., ir paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
K. M. (K. M.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta 2008-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2008-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš R. S. priteista F. G. 44900 litų, iš R. S. ir D. R. solidariai priteista M. K. 530 litų.
Šioje byloje nuteistas ir A. G., tačiau dėl jo nuosprendis neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. O., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, ir su nenustatytu asmeniu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 4 d. 14.13 val. iki 2009 m. spalio 6 d. 11 val., neteisėtai naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 23 kartus skambino nukentėjusiajai F. G. į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs jos anūku, o vėliau jo draugu A., melagingai pranešė apie jos anūko tariamai sužalotą žmogų, pareikalavo atlyginti nukentėjusiajam žalą, nes priešingu atveju esą bus iškelta baudžiamoji byla. Nukentėjusiajai F. G. sutikus sumokėti pinigus, R. S. telefonu iškviestais taksi automobiliais nukentėjusioji F. G. vežė pinigus keturis kartus: 2009 m. spalio 4 d., apie 14.30 val., prie (duomenys neskelbtini), ir ten M. O. perdavė 1430 Lt, 2009 m. spalio 5 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), ir ten M. O. perdavė 4 000 eurų, tą pačią dieną, apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini), perdavė M. O. 8290 eurų, 2009 m. spalio 6 d., apie 11 val., prie (duomenys neskelbtini), perdavė M. O. 12310 eurų. Taip nukentėjusioji F. G. M. O. atidavė 24600 eurų ir 1 430 Lt. Po to M. O., vykdydamas R. S. telefonu duotą nurodymą, apgaulės būdu užvaldytus pinigus perdavė R. S. nurodytai S. R.. Taip R. S. ir M. O. iš viso apgaulės būdu savo naudai užvaldė didelės vertės nukentėjusiajai F. G. priklausiusį turtą – 86300 Lt.
R. S. ir K. M. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe su A. G., R. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, 2009 m. lapkričio 9 d., apie 11 val., R. S. neteisėtai naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam E. Y. į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs jo sūnumi, melagingai pranešė apie jo sūnaus tariamą skolą bei pareikalavo atiduoti jo draugui 600 Lt. Nukentėjusiajam E. Y. sutikus sumokėti 500 Lt, K. M. paskambino A. G. ir pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką bei iš to užsidirbti pinigų. Pastarajam sutikus, K. M. perdavė telefoną R. S., kuris telefonu davė nurodymus A. G. dėl pinigų paėmimo. Po to A. G., vykdydamas R. S. telefonu duotą nurodymą, taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam E. Y. prisistatęs tariamu sūnaus draugu T., iš nukentėjusiojo E. Y. paėmė 500 Lt. Taip nukentėjusiajam E. Y. padarė 500 Lt dydžio turtinę žalą. Gautus 500 Lt A. G., R. S. ir K. M. pasidalijo. Taip A. G. R. S. ir K. M. apgaulės būdu savo naudai užvaldė nukentėjusiajam E. Y. priklausiusį turtą – 500 Lt.
R. S. ir D. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei veikdami kartu su vaiku G. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, 2009 m. lapkričio 2 d., apie 19.45 val., neteisėtai naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai M. K. į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs jos anūku, melagingai pranešė apie jos anūko esą autoavarijoje sužalotą žmogų bei pareikalavo sumokėti nukentėjusiajam 6000 Lt. Nukentėjusiajai M. K. sutikus sumokėti 500 Lt, D. R. mobiliuoju telefonu davė nurodymus nepilnametei seseriai G. K. dėl pinigų paėmimo. G. K., vykdydama R. S. telefonu duotą nurodymą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji M. K., atvykusi taksi automobiliu, perdavė jos laukiančiai G. K. 500 Lt. Nukentėjusiajai M. K. buvo padaryta 500 Lt dydžio turtinė žala. Taip R. S. ir D. R. apgaulės būdu savo naudai užvaldė nukentėjusiajai M. K. priklausiusį turtą – 500 Lt.
R. S. ir D. R. nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, atlikdami bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 2 d., apie 19.45 val., R. S. žinant, kad D. R. sesuo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaikas, D. R., neteisėtai naudodamasis mobiliuoju telefonu, paskambino G. K. ir įtikinėjimais bei prašymais įtraukė ją į nusikalstamą veiką – apgaule užvaldyti nukentėjusiosios M. K. turtą. Po to G. K., vykdydama D. R. ir R. S. telefonu duotus nurodymus, nuvyko į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji M. K. jai perdavė 500 Lt. Taip G. K. dalyvavo R. S. ir D. R. nusikalstamoje veikoje, užvaldant nukentėjusiajai M. K. priklausiusį turtą – 500 Lt.
Apeliaciniame skunde nuteistojo K. M. gynėjas advokatas E. Staponkus tvirtina, kad nuteistasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl sukčiavimo prieš E. Y. neigė. Teisme jis parodė, kad su K. M. jie bausmę atliko skirtinguose būriuose, buvo trumpam susitikę tik lokalinėje zonoje, tarp jų buvo kilęs konfliktas.
Apeliaciniame skunde rašoma, kad ikiteisminio tyrimo metu K. M. kaip įtariamasis buvo apklaustas vieną kartą. Apklausos metu jis parodė, kad su R. S., kurio pravardė K., jis susipažino tik (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, su juo nebendravo, nes bausmę atliko skirtinguose būriuose. Kai R. S. K. M. paklausė, ar jis esąs klaipėdietis, K. M. tai patvirtino. Kai R. S. jo paklausė, ar jis neturi (duomenys neskelbtini) žmogaus, kuris iš močiutės galėtų paimti pinigus, K. M. paskambino savo draugui A. G. ir paklausė, ar jis negali paimti iš vieno asmens skolos ir taip užsidirbti. Kadangi A. G. sutiko, K. M. R. S. pasakė A. G. telefono numerį. Apie tai, kad apgaulės būdu bus išviliojami pinigai, K. M. nežinojo. Teisme K. M. dėl R. S. parodymus pakeitė, parodė, kad R. S. apkalbėjo, nes R. S. jį buvo sumušęs. Surasti pažįstamą žmogų (duomenys neskelbtini) jo prašė ne R. S., o (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjęs R., kurio kitų anketinių duomenų nežinojo. K. M. A. G. telefono numerį dėl skolos atsiėmimo perdavė būtent R.. Tikėtina, kad šis asmuo taip pat galėjo turėti K. pravardę arba ja prisistatyti, nes nuteistieji teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjo keli asmenys, turintys K. pravardę.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde gynėjas E. Staponkus nurodo, kad apklaustas A. G. patvirtino, kad jam telefonu skambino K. M., kuris (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo bausmę, jo teiravosi, ar jis negalėtų iš vieno asmens paimti skolos ir taip užsidirbti. K. M. pasakė, kad jam (A. G.) paskambins kitas asmuo ir paaiškins visas skolos paėmimo detales. Vėliau iš kito telefono A. G. paskambinęs asmuo, pasivadinęs K., nurodė, kur ir pas ką reikia nuvažiuoti, kaip prisistatyti ir kokią pinigų sumą paimti. Kad padarė nusikalstamą veiką, A. G. suprato tik tada, kai išsiuntė pinigus į K. telefonu nurodytas bankų sąskaitas.
Apelianto teigimu, nustatyta, kad 2009-11-09 E. Y. į laidinį telefoną keletą kartų buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o nuteistasis A. G. parodė, kad jam buvo skambinta iš kito telefono numerio.
Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini) naudojosi R. S. ir jo bendrininkai, kurie nenustatyti. Gynėjas tvirtina, kad šio tarnybinio pranešimo duomenys yra nepatikimi ir nepatvirtina, kad šiais telefono numeriais naudojosi ir su A. G. kalbėjo R. S..
Gynėjas E. Staponkus tvirtina, kad apie tai, jog K. M. dalyvavo apgaule išviliojant iš E. Y. 500 litų, byloje surinktų objektyvių įrodymų nepakanka. Apelianto teigimu, K. M. dėl skolos grąžinimo nenustatytam asmeniui, vardu R., tik perdavė informaciją apie A. G. turimą telefono numerį, daugiau jokiuose skolos grąžinimo reikaluose nedalyvavo ir apie tai informuotas nebuvo. Gynėjas tvirtina, kad jeigu K. M. būtų dalyvavęs šios nusikalstamos veikos padaryme, tai jam kaip bendrininkui būtų atitekusi tam tikra išviliotos pinigų sumos dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jam į jokias sąskaitas pinigai pervesti nebuvo, jie pervesti kitų asmenų vardu, o šie asmenys nenurodo, kad pinigai būtų toliau pervesti K. M.. Advokato įsitikinimu, kad iš E. Y. apgaulės būdu išvilioti pinigai buvo pasidalyti tarp A. G., R. S. ir K. M., teismas nuosprendyje daro tik prielaidą, kuri niekuo nepatvirtinta.
Gynėjas E. Staponkus nurodo, kad A. G. parodė, jog K. M. kalbėjo apie skolos paėmimą, o ne pinigų gavimą apgaulės būdu. Advokato nuomone, iš šių parodymų taip pat galima daryti išvadą, kad K. M. apgaulės būdu išviliojant pinigus iš nukentėjusiojo nedalyvavo.
Apelianto nuomone, teismas įrodymus įvertino netinkamai ir, nesant pakankamai objektyvių įrodymų, K. M. apkaltino nepagrįstai. Jeigu Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nustatys, kad dėl K. M. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, tai K. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjas E. Staponkus nurodo, kad BK 182 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, K. M. šioje nusikalstamoje veikoje nebuvo jos sumanytojas ir organizatorius, jo vaidmuo buvo antraeilis ir pasireiškė tik tuo, kad kitiems asmenims galėjo perduoti savo pažįstamo telefono numerį, jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiajam neatliko, jokios turtinės naudos iš to neturėjo, todėl už tokią veiką paskirta bausmė, artima sankcijos maksimumui, yra pernelyg griežta ir švelnintina. Švelnintina ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo K. M. gynėjas advokatas E. Staponkus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-01 nuosprendį panaikinti ir K. M. išteisinti. Kolegijai nustačius, jog K. M. nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė, atsižvelgiant į jo antraeilį vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, taip pat sušvelninti subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo nuosprendį panaikinti dėl padarytų pažeidimų ir byloje esančių neaiškumų. Nurodo, jog byloje buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp R. S., jo ir liudytojos G. K. bei kitų asmenų, vykdžiusių sukčiavimus telefonu, tačiau balso ekspertizė, kad telefonu kalbėjo būtent jis (D. R.) ir prašė seserį G. K. paimti kažkokius pinigus, neatlikta. Teisme tokią ekspertizę atlikti prašė, bet prašymas buvo atmestas. Apelianto teigimu, liudytoja G. K. parodė, kad vieną dieną jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs asmuo prisistatė jos broliu – D. R. vardu. Nuteistasis nurodo, kad jo epizode figūruoja 500 litų, o AB banko „Swedbank“ pateiktose išklotinėse nurodyta, kad R. S. į (duomenys neskelbtini) PIN sąskaitą išsiųsta 220 ir 220 litų bei į R. S. nurodytą sąskaitą M. D. išsiųsta 200 litų. Apeliantas nurodo, kad teisėja E. Lapinskienė, dalyvaujant prokurorui J. Sykui, jį nuteisia jau antrą kartą, todėl yra linkęs manyti, jog šie asmenys buvo suinteresuoti jo bylos baigtimi. Nuteistojo teigimu, ankstesnįjį teisėjos E. Lapinskienės priimtą nuosprendį buvo apskundęs aukštesniosios instancijos teismui, kuris bausmę jam sumažino. Dabar prokuroras vėl prašė paskirti ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėja paskyrė penkerius metus. Nuteistojo skaičiavimu, sudėjus paskirtas dvejų metų šešių mėnesių, vienerių metų ir vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmes, tas bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu, penkeri metai laisvės atėmimo nesudaro, todėl mano, kad yra nuteistas per griežtai. Tariamam jo bendrininkui R. S. teismas taikė bausmių apėmimo būdą. Nuteistojo tvirtinimu, jis pats nebesupranta, kur kas skambino, nes kai sužinojo, jog yra vienoje byloje su jam labai artimu žmogumi – seserimi G. K., dėl sesers buvo pasiryžęs prisiimti visą kaltę, nors to nepadarė. Apelianto teigimu, jis teistas daug kartų, visada prisipažindavo, tačiau negali prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Teismo metu savęs apginti nesugebėjo, ką jis sakė ir ko prašė, niekas jo neklausė. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, kad teismas dėl sukčiavimo prieš F. G. jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), numatytą BK 182 str. 2 d., o dėl sukčiavimo prieš E. Y. ir M. K. jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), numatytą BK 182 str. 1 d. Nuteistasis mano, kad teismas, kadangi jo veikos skiriasi pagal pavojingumą, bausmes turėjo bendrinti ne dalinio sudėjimo būdu, bet vadovaudamasis BK 63 str. 5 d. 2 p. – apėmimo būdu.
Nuteistojo nuomone, už sukčiavimą prieš F. G. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir bausmės, paskirtos už sukčiavimą prieš E. Y. bei M. K., turėjo būti bendrinamos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. apėmimo būdu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, kai yra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas motyvuotu sprendimu gali paskirti didesnę bausmę, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra ketveri metai, BK 181 str. 1 d. – vieneri metai šeši mėnesiai, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismas jam paskyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis R. S. tvirtina, kad sukčiauti paskatina pats nukentėjusiųjų patiklus ir rizikingas elgesys, todėl kalti ir patys nukentėjusieji.
Nuteistasis R. S. prašo jį pagal BK 159 str. išteisinti, kadangi tiesiogiai G. K. jis nepažinojo, jos amžiaus nei šeiminės padėties nežinojo. Jos amžių žinojo tik D. R.. Apelianto tvirtinimu, jis nepilnamečių į nusikalstamą veiką neįtrauktų ir neįtraukė. Šią aplinkybę patvirtino ir G. K. motinos parodymai, kad G. K. brolis sakė, jog, „jei nepaims pinigų, galvą nusuks“. Nuteistojo nuomone, G. K. aiškiai žinojo, su kuo kalba ir apie ką kalba. Apeliantui apmaudu, jog yra nuteistas ne už faktiškai padarytą nusikalstamą veiką, o remiantis teisėjų vidine nuojauta. Nuteistojo teigimu, tuo pačiu mobiliuoju telefonu naudojosi keletas dešimčių nuteistųjų, jo balso ekspertizė atlikta nebuvo, jis pats kaltu neprisipažino, todėl jo kaltė neįrodyta, tačiau, remiantis apkalbomis ir išgalvota pravarde, buvo pripažintas kaltu.
Nuteistasis R. S. prašo kiek galima labiau sumažinti paskirtą bausmę, nes paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji D. R., K. M., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusioji, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistųjų R. S., D. R., K. M. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistųjų R. S. nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 159 str., D. R. – pagal 182 str. 1 d., 159 str. ir K. M. – pagal 182 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.
Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį E. Y.
Nuteistasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. S., pravarde K., susipažino (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis bausmę atliko 11 būryje, o R. S. – 12 būryje. R. S. paklausus, ar neturi žmogaus, kuris iš jo močiutės galėtų paimti pinigus, jis sutiko paskambinti savo draugui A. G.. K. M. skambino A. G. iš R. S. gauto mobiliojo ryšio telefono bei su jo SIM kortele. K. M., pasiūlęs A. G. nueiti paimti pinigus, perdavė telefoną R. S.. R. S. A. G. už šią paslaugą leido pasiimti 50 litų, o K. M. pavaišino cigaretėmis bei arbata (t. 7, b. l. 36–38).
Nuteistasis K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. G. skambino, nes vienas žmogus klausė, ar jis turi laisvėje žmogų, kuris galėtų nuvažiuoti paimti pinigus. Tam žmogui davė A. G. numerį. Po to A. G. skambino, kad niekur nebevažiuotų, nieko nebedarytų, nes suprato, kad tai nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu K. apkalbėjo, nes ant jo pyko, su R. S. bausmę atliko kituose būriuose. R. S. nėra K.. A. G. telefono numerį davė ne R. S., o R. (t. 8, b. l. 13–14). Su R. S. buvo susimušę. Žinojo, kad R. S. buvo anksčiau teistas už panašius nusikaltimus (t. 8, b. l. 49).
Kaip matyti, nuteistasis K. M. teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog K. M. R. S. apkalbėjo, tačiau tokie nuteistojo parodymai bei skundo argumentai vertintini kritiškai. Netikėti K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nėra pagrindo.
Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. savo kaltę dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį E. Y. neigė. Tačiau nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje nepaneigė, kad jo pravardė yra K.. Nors nuteistieji K. M. ir R. S. bausmę atliko skirtinguose būriuose, tačiau nuteistasis R. S. patvirtino, jog jis lokaliniame sektoriuje kelias dienas su K. M. buvo susitikęs (t. 8, b. l. 14).
Nuteistasis A. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam paskambino laisvės atėmimo vietoje buvęs K. M., pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. Vėliau bendravo su K. M. minėtu žmogumi K., kuris nurodė paimti iš senuko pinigus ir pervesti jam į SMS žinutėje nurodytą sąskaitą (t. 8, b. l. 11–12).
Iš tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad buvo nustatyta, jog A. G. draugas K. M. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Šiuose pataisos namuose bausmę atlieka ir R. S., pravarde K.. Atlikus A. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinę nustatyta, kad 2009-11-09 A. G. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriais naudojosi R. S. ir jo bendrininkai. Su nukentėjusiuoju E. Y. R. S. bendravo skambindamas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o A. G. buvo nurodyta vykti pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), naudojant mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau A. G. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 16).
Iš 2009 m. lapkričio 9–26 d. pokalbių suvestinės matyti, kad 2009-11-09 prieš paskambinant nukentėjusiajam E. Y., vienas vyriškis skambino antram vyriškiui ir įkalbinėjo jį užsidirbti pinigų, kalbėjo, kad pagal pasakytą bet kokį adresą iš „bobos“ reikės paimti pinigus. Iš šio pokalbio turinio aišku, kad abu vyriškai vienas kitą suprato, kad kalbėjo apie nusikalstamos veikos padarymą. Apie jokios skolos paėmimą kalbos nebuvo. 2009-11-09 14.00.23 val. vyrui Nr. 2 parašius žinutę, jog jis atsilaisvino, iš pokalbio turinio matyti, kad pokalbis tęsiasi su vyru Nr. 1, kuris nurodė vietą, kur nuvažiuoti paimti pinigus, bei perdavė ragelį kitam asmeniui, kuris davė nurodymus, ką daryti toliau. Pokalbio metu buvo aptarta ir suma, kurią vyras, paėmęs pinigus iš nurodyto asmens, galėjo pasiimti sau (t. 3, b. l. 93–98).
Daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 17).
Telefoninių išklotinių duomenys patvirtina, kad 2009-11-09 nuo 12.56.38 val. iki 14.08.03 val. nukentėjusiajam E. Y. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam E. Y. ir nuteistajam A. G., kuriam buvo duodami nurodymai kaip paimti pinigus, buvo skambinama beveik vienu metu (t. 5, b. l. 13). Po paskutinio skambučio E. Y., praėjus apie pusvalandžiui laiko, buvo skambinta A. G. ir paprašyta paimtus pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą (t. 3, b. l. 100).
Nuteistojo R. S. neigimas, jog jis nusikalstamos veikos nepadarė, bei nuteistojo K. M. parodymai, kad jis nesuprato darąs nusikalstamą veiką, o R. S. apkalbėjo, vertinami kritiškai. Nuteistieji R. S. ir K. M. bandė įtikinti teismą, jog K. pravardę turėjo ne vienas nuteistasis, tačiau byloje patvirtinančių duomenų, jog tuo metu tokia pravarde bausmę atlikinėjo ir kiti nuteistieji, nėra. Tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, jog nuteistieji R. S. ir K. M. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, K. pravardę turėjo tuo metu bausmę atliekantis nuteistasis R. S.. Abejoti policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo patikimumu nėra pagrindo. Tarnybinio pranešimo duomenys neprieštarauja nuteistųjų K. M., R. S. ir A. G. parodymams. Nuteistasis A. G. parodė, jog jam skambino K. M., o vėliau telefonu kalbėjo su K.. R. S. savo pravardės nepaneigė, patvirtino, jog bausmės atlikimo metu jis su K. M. buvo susitikęs. Iš telefoninių pokalbių suvestinės turinio aiškiai matyti nusikaltimo padarymo seka, kuri visiškai sutampa su nuteistojo K. M. ikiteisminiame tyrime bei nuteistojo A. G. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. tiksliai parodė tik jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, jog jis davė A. G. telefono numerį R. S. bei su A. G. kalbėjo būtent R. S.. Iš K. M. parodymų matyti, jog iš pradžių nuteistajam A. G. paskambino nuteistasis K. M., vėliau iš jo telefoną perėmė ir toliau su nuteistuoju A. G. kalbėjo R. S., pravarde K., kuris davė A. G. nurodymus dėl pinigų paėmimo iš nukentėjusiojo Y. Y.. Iš pokalbių suvestinės akivaizdu, kad pokalbis buvo tęstinis (t. 3, b. l. 93–98). Nuteistasis K. M. žinojo, jog R. S. anksčiau jau buvo teistas už panašaus nusikaltimo padarymą. Iš nuteistojo K. M. pokalbio turinio su A. G. aiškiai matyti, jog K. M. siūlė A. G. padaryti nusikalstamą veiką ir taip užsidirbti pinigų, kartu pats suprato, kad tokiais veiksmais jis taip pat daro nusikalstamą veiką. Nuteistasis K. M. grynųjų pinigų negavo, tačiau iš jo parodymų matyti, jog nuteistasis R. S. jam už paslaugą atsiskaitė cigaretėmis bei arbata.
Esant tokioms aplinkybės, abejoti, jog nuteistieji K. M. ir R. S. padarė sukčiavimą prieš nukentėjusįjį E. Y., nėra pagrindo.
Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją F. G.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodymų nedavė. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. savo kaltę dėl sukčiavimų neigė, manė, kad jo kaltė neįrodyta, nes tuo pačiu mobiliuoju telefonu naudojosi keletas dešimčių nuteistųjų.
Nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje nepaneigė, kad apie kratos metu surastus pas S. R. pinigus jis žinojo, parodė, kad pinigai buvo ne jo, o kito nuteisto žmogaus, kuris, sužinojęs apie pinigų konfiskavimą, pasislėpė (t. 8, b. l. 15–16). Kad R. S. sukčiaudamas įgijo pinigus ir juos laikė pas S. R., patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
2009-10-13 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atliekamo sankcionuoto telefoninių pokalbių pasiklausimo metu pavyko nustatyti, kad R. S., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, naudojosi TELE2 Pildyk abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendravo su pažįstamomis S. R., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir D. A., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pas S. R. gali būti laikomi išvilioti pinigai ar bent R. S. dalis (t. 2, b. l. 100).
Iš 2009 m. spalio 26–31 d. pokalbių suvestinės matyti, kad 2009-10-27 12.47.50 val. R. S. skambino S. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu S. R. pranešė, kad jos namuose buvo atlikta krata. Ji piktinosi R. S. poelgiu, kaltino, kad jis ją apgavo, sakydamas, jog pardavė automašiną. 2009-10-27 13.31.31 val. pokalbio metu R. S. sunerimęs klausė, ar kratos metu iš S. R. buvo paimti visi pinigai, piktinosi, kad ši nepasakė, jog pinigai yra jos. S. R. tvirtino, jog policijos pareigūnai puikiai žinojo, kiek pinigų turėjo būti. Tada R. S. S. R. liepė pasikeisti telefono kortelę (t. 2, b. l. 133–135). 2009-10-27 17.18.10 val. R. S. ir A. M. pokalbio metu R. S. A. M. papasakojo, jog kratos metu išnešė jo pinigus: „ dvylika, nu, „eurais, nu“, „keturiasdešimt, nu“. Iš pokalbio turinio matyti, jog R. S. nervinosi, kalbėjo apie versiją, jog pinigai yra tariamai už parduotą automobilį. Iš R. S. pokalbio akivaizdu, jog jis svarstė galimybę išsisukti nuo atsakomybės, kai paaiškės, jog pinigai įgyti nusikalstamu būdu. A. M. siūlėsi R. S. pasakyti, kad pinigai yra jo, kad A. M. juos uždirbo Anglijoje (t. 2, b. l. 137–141).
Iš šios pokalbių suvestinės aiškiai matyti, jog R. S. apie tai, kad pinigai ne jo, o kito asmens, kad jis su padėtais pas S. R. pinigais neturi nieko bendro, net neužsiminė. Jam buvo svarbu sugalvoti versiją, kaip ir iš kur minėti pinigai atsirado.
2009 m. spalio 22 d.–lapkričio 2 d. pokalbių suvestinė patvirtina, kad R. S. pas S. R. padėtais pinigais disponavo savo nuožiūra. S. R. kalbėjo su vyriškiu, kurio įeinantis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris priklausė R. S.. Minėtas vyriškis daugelio pokalbių metu prašė S. R. pervesti pinigus į jo nurodytas sąskaitas. Iš pokalbių matyti, kad buvo stengiamasi kalbėti užmaskuotai, kad išvengtų pokalbių pasiklausymo, telefono kortelės būdavo keičiamos (t. 2, b. l. 34–50). Iš pokalbio turinio aišku, kad vėliau tas pats vyriškis skambino S. R. jau iš kito telefono numerio (duomenys neskelbtini). 2009-10-26 11.57.33 val. pokalbio metu vyriškis S. R. davė nurodymą: „pas tave ten, pas tave ten 13 dėžių“, „paimk vieną dėžę, greitai sudaužyk“. Toks užmaskuotas pokalbio turinys akivaizdžiai patvirtina, jog R. S. kalbėjo apie S. R. patikėtus M. O. pagalba išviliotus iš F. G. pasaugoti pinigus, kurių dalį (1000 eurų) S. R. buvo liepiama iškeisti („sudaužyti“) ir išsiųsti į jo nurodytas sąskaitas (t. 2, 45–46).
Kratos protokolas patvirtina, kad S. R. ir D. A. bute (duomenys neskelbtini), surasta ir paimta 12 000 eurų (t. 1, b. l. 40–43).
Iš nukentėjusiosios F. G. parodymų matyti, kad pinigus sukčiams ji atidavė vokuose, paskutinį kartą 12 310 eurų atidavė taip supakuotus, kaip buvo supakuoti banke (t. 2, b. l. 16–17).
Liudytoja S. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog R. S. paprašė paimti ir pasaugoti pinigus, sakė, kad po 2–3 dienų ateis jų paimti žmogus, tačiau R. S. uždarė į karcerį ir pinigų niekas nebepaėmė. Kai jis išėjo iš karcerio, 12–13 tūkstančių eurų liko pas ją, kitus pinigus siuntė į R. S. nurodytų asmenų sąskaitas. M. O. atvežė pinigus per du kartus, jis sakė, kad pinigai yra R. S.. Pinigai buvo supakuoti tvarkingai, taip, kaip pakuojami banke. S. R. patvirtino, kad su R. S. kalbėjo telefonu (t. 8, b. l. 45–47).
Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad K. pravardę turėjo ne vienas asmuo, R. S. vadina K., R. S. jam sakė, kad pas S. R. pasidėjo ne savo pinigus. A. M. pasiūlė R. S. sakyti, kad pinigai yra jo (t. 8, b. l. 18).
Nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje nepaneigė, kad D. B. apie 15 000 eurų sužinojo klausydamasis jo pokalbių (t. 8, b. l. 15).
Esant aptartiems įrodymams, abejoti, jog pokalbių suvestinėse su liudytojais S. R., A. M., kitais asmenimis kalbėjo ne R. S., nėra pagrindo. Nuteistojo R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką prieš F. G. įrodyta.
Dėl sukčiavimo prieš M. K. ir vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką
Nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, jog teisėja E. Lapinskienė bei prokuroras J. Sykas buvo šališki nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, visiškai nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teisėja E. Lapinskienė išaiškino kaltinamiesiems jų teises (BPK 22 str.), pranešė proceso dalyviams teismo sudėtį, išaiškino nušalinimo teises (BPK 57 str.) (t. 8, b. l. 9). Nuteistasis D. R. savo procesines teises suprato, nei teisėjai, nei prokurorui J. Sykui nušalinimo nepareiškė. Vien dėl to, jog teisėja E. Lapinskienė, dalyvaujant prokurorui J. Sykui, išnagrinėjo jau antrą nuteistojo D. R. baudžiamąją bylą, teigti, jog teismas buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi, nėra pagrindo.
Nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su D. R. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tame pačiame lokaliniame sektoriuje, kaltu dėl sukčiavimo prieš M. K. neprisipažino, teigė, kad D. R. sesers paimti pinigų iš minėtos nukentėjusiosios neprašė (t. 8, b. l. 18–19).
Nuteistasis D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo seseriai G. K. skambindavo kasdien, prašė sesers paimti pinigus iš draugo, bet ne iš moters ( t. 8, b. l. 19–20).
Nuteistųjų R. S. bei D. R. parodymus, jog jie G. K. paimti pinigų iš moters neprašė, paneigia liudytojų G. K. ir A. K. parodymai, telefoninių pokalbių suvestinės.
Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad mobiliuoju telefonu paskambinęs ir jos broliu prisistatęs asmuo, nors balsas buvo ne brolio, paprašė už 50 litų atlygį iš moters paimti pinigus, kuriuos ji atneš. Skambinusysis pasakė, kad pinigus paduos draugo motina. Moteris prie liudytojos namų atnešė 500 litų, ir ji juos paėmė. Vėliau pinigus su mamos pagalba išsiuntė broliui ir R. S.. Kur siųsti pinigus, pasakė broliu prisistatęs asmuo (t. 8, b. l. 21–22).
Liudytoja A. K. parodė, kad sūnus D. R. jai skambino ir klausė dėl draugės, kuri galėtų paimti pinigus, patvirtino, kad kitą dieną po to, kai duktė G. K. į namus parnešė pinigus, nuėjo su dukra į banką ir pervedė pinigus D. R. ir R. S.. Duktė sakė, kad pinigus davė D. draugas. Duktė sakė, kad, jei pinigų neišsiųs, D. jai galvą nusuks. S. pavardę paminėjo duktė, pavardes duktė buvo užsirašiusi ant lapelio.
Liudytojų G. K. ir A. K. parodymus patvirtina 2009 m. lapkričio 1–3 d. suvestinė, iš kurios turinio matyti, kad D. R. davė nurodymus G. K. dėl pinigų paėmimo iš moters, vardu M.. Vėliau telefoną iš D. R. perėmė ir tolimesnius nurodymus davė R. S.. G. K. paėmus iš moters pinigus, keletą kartų jai buvo liepiama susirasti pilnametį – aštuoniolikos metų – asmenį, kuris turėtų pasą arba teises ir galėtų pervesti pinigus į nurodytas sąskaitas, kurias prižadėjo atsiųsti žinute (t. 3, b. l. 30–35). Iš žinutės Nr. 341 turinio matyti, jog R. S. turi būti išsiųsta 380 litų bei M. D. – 50 litų (t. 3, b. l. 35). Išsiuntus žinutes, buvo pasitikrinta, ar adresatas tikrai jas gavo, buvo skubinama kuo greičiau pervesti pinigus. Vėliau telefoną perėmė R. S., kuris dar kartą paprašė išsiųsti pinigus į nurodytas sąskaitas bei patikslino, kad reikia išsiųsti ne 380, o 370, į kitą sąskaitą – 50. Pokalbių turinys patvirtina, kad G. K. ieškojo banko, iš kurio galėtų išsiųsti pinigus, apie tai pranešinėjo broliui D. R.. Kai vėliau telefoną paėmė R. S., G. K. prašė telefoną perduoti D.. Iš pokalbių turinio matyti, kad liudytoja G. K. brolio ir R. S. balsus atskyrė ir su kuriuo iš jų kalbėjo, suprato. R. S. pokalbio metu su G. K. aiškiai pasakė, jog pinigai turi būti pervesti į jo sąskaitą, nes jis tikrai turi pasimatymą ir laukti rytojaus negali. Toks pokalbis akivaizdžiai patvirtina, jog telefonu kalbėjo būtent R. S., kuris buvo suinteresuotas, jog pinigai į jo sąskaitą būtų pervesti kuo greičiau. Pokalbio metu matyti, kad R. S. su G. K. flirtavo, stebėjosi, kad tokių metų mergina tokia aukšta, vėlesnio pokalbio metu R. S. pasitikslino dėl G. K. amžiaus, ji pasisakė, kad jai šešiolika metų, liepė broliui D. nesiklausyti jų pokalbio. Toks pokalbio turinys patvirtina, jog D. R. ir R. S. pokalbio su G. K. metu buvo kartu, kad R. S. žinojo, jog G. K. yra nepilnametė. Perėmus telefoną D, G. K. pasitikslino, su kuo kalbėjo. D. pristatė pašnekovą kaip savo „padelniką, kur kartu teisiamės“ (t. 3, b. l. 38–45). 2009-11-03 10.25.12 val. D. motinai A. K. paaiškino, kad sąskaitos, į kurias reikia pervesti pinigus, nepasikeitė, kad D. reikia pervesti 200, o į (duomenys neskelbtini) – 220. D. R. taip pat pažinojo sesers G. draugę R., kuriai skambino ir ieškojo savo sesers (t. 3, b. l. 45). Abejoti, jog G. K. tikrai skambino brolis nuteistasis D. R., nėra pagrindo. Iš D. R. ir G. K. pokalbio turinio matyti, kad D. R. padiktavo seseriai G. R. M. D. ir R. S. pavardes, o R. S. nekantriai laukė, kada bus pervesti pinigai. D. R. nurodė, kokiame būryje R. S. atlieka bausmę (t. 3, b. l. 45–49). Iš vėlesnių pokalbių matyti, kad pinigai jau pervesti M. D. ir R. S. (t. 3, b. l. 54–55).
D. R. teisiamajame posėdyje fakto, jog prašė sesers paimti pinigus, nepaneigė. Jo versija, kad pokalbio metu sesers prašė paimti pinigus iš draugo, tikėti nėra jokio pagrindo. Iš aptartų pokalbių suvestinės matyti, kad D. R. apie pinigų paėmimą iš kokio nors draugo nekalbėjo. Tiek D. R., tiek R. S. G. K. davė aiškius nurodymus paimti pinigus iš jų nurodytos moters nurodytoje vietoje, R. S. apibūdino kaip savo „padelniką“. Nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog abu su D. R. bausmę atliko tame pačiame lokaliniame sektoriuje, todėl turėjo visas galimybes bendrauti bei bendrai daryti nusikalstamas veikas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendis patvirtina, kad D. R. bei R. S. ir anksčiau buvo nuteisti už bendrai padarytus analogiškus sukčiavimus (t. 7, b. l. 92–99).
Banko išrašas patvirtina, kad A. K. 2009-11-03 10.37 val. pinigus pervedė R. S., o 2009-11-03 10.38 val. – M. D. (t. 5, b. l. 46). A. K. pinigus išsiuntė į sūnaus ir R. S. nurodytas sąskaitas.
Esant tokiems įrodymams, abejoti, jog G. K. skambino ir pinigus iš nukentėjusiosios M. K. liepė paimti R. R. bei R. S., kad R. S. aiškiai žinojo, jog G. K. yra nepilnametė, kad abu nuteistieji G. K. įtraukė į nusikalstamą veiką, nėra pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę R. S., D. R. ir K. M., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis R. S. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), o kitos trys – prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). R. S. anksčiau teistas net 7 kartus (t. 7, b. l. 65–69), iš kurių ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, charakterizuojamas neigiamai (t. 7, b. l. 72). D. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas net 10 kartų, iš kurių ne kartą už tokio pat pobūdžio nusikaltimus (t. 6, b. l. 100–106), charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 110). K. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas 3 kartus. Nuteistieji nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teistumams neišnykus, todėl laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 str. 4 d.).
Teismo išvada, jog nuteistieji R. S., D. R. ir K. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kaltais neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, yra pagrįsta. Nuteistieji nusikalstamas veikas daro nuolat, net bausmės atlikimo metu, o R. S., D. R. už analogiškus sukčiavimus nuteisti jau ne pirmą kartą, ir tai parodo jų ypatingą piktybiškumą bei nenorą pasitaisyti. Nuteistieji nusikalstamas veikas padarė prieš garbaus amžiaus asmenis, pasinaudodami jų patiklumu, bendrininkų grupe ir ši aplinkybė nuteistųjų atsakomybę sunkina. Apeliaciniame skunde R. S. tokį savo elgesį pateisina. R. S. ir D. R. savo savanaudiškiems tikslams pasiekti į nusikalstamos veikos padarymą įtraukė ir nepilnametį asmenį. Tai parodo jų didesnį pavojingumą visuomenei.
Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegijos nuomone, švelnesnės negu teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti R. S., D. R., K. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.
Apylinkės teismas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas taikė tinkamai, nuteistajam R. S., D. R. ir K. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, jos dydžius parinko teisingai (BK 61 str. 2, 4 d.). R. S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė negu BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. R. S. ir D. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 159 str. yra žymiai mažesnė negu BK 159 str. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į aptartus bausmės skyrimo motyvus, R. S., D. R., K. M. didesnės negu BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės paskirtos pagrįstai.
Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, nuteistajam K. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. tvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo prieš F. G. ir nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš E. Y. ir M. K. skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.), bausmės, paskirtos už sukčiavimą prieš E. Y. bei M. K., turėjo būti bendrinamos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. apėmimo būdu kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Subendrinant bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta tvarka, būtina įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumą, rūšį, nusikaltimo padarymo būdą. Nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d., priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms – nesunkus ir sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3, 5 d.), tačiau pagal pavojingumą labai nesiskiria, nusikaltimų padarymo būdas, sukelti padariniai, nusikalstamų veikų objektai analogiški. Padarytos nusikalstamos veikos skiriasi tik pasisavinto turto dydžiu, todėl apylinkės teismas už šias padarytas nusikalstamas veikas taikė dalinį bausmių sudėjimą pagrįstai.
Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ir daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtingose BK straipsniuose.
Bylos duomenimis nustatyta, jog sukčiavimai prieš E. Y. bei M. K. padaryti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, bendrininkaujant su skirtingais asmenimis, skirtingu laiku, todėl bausmes bendrinti apėmimo būdu, kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nėra pagrindo.
Apylinkės teismas, subendrindamas bausmes R. S., bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. mano, kad paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 159 str. turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.
Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.), apie kurios taikymo ypatybes buvo išaiškinta atsakant į R. S. apeliacinio skundo argumentus, arba kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 str. 5 d. 2 p.).
Nuteistojo D. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. ir BK 159 str., priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), jos pagal pavojingumą nesiskiria, todėl bendrinti paskirtas bausmes ir pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. nėra pagrindo.
Nuteistasis D. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta ketverių metų vieno mėnesio bausme.
Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, subendrino nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – dalinio sudėjimo būdu (BK 64 str. 3 d.), prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės tik dalį, todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų D. R., R. S. apeliacinius skundus, nuteistojo K. M. gynėjo Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.