Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje ir nubaustas 100 eurų dydžio bauda; pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo teisena M. K. atžvilgiu nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 19 d., apie 20.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įžeisdamas policijos pareigūnų garbę bei orumą, nepagarbiai bendraudamas sugriebė vieną iš pareigūnų už tarnybinės liemenės ją tampė, purtė policijos pareigūną, varė iš buto tiesiogines pareigas atliekančius pareigūnus, į reikalavimus nusiraminti ir nutraukti savo veiksmus M. K. nereagavo. Toliau elgdamasis nepagarbiai policijos pareigūnų atžvilgiu, matant nepilnamečiams vaikams ir žmonai, šaukė. Šiais savo veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu M. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimą ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kad visos aplinkybės būtų įvertintos tinkamai ir iš naujo išnagrinėtas bausmės klausimas.

3. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino tiek jo, tiek pareigūnų parodymus. Esminė įvykio aplinkybė buvo ta, kad jis negalėjo įžeisti pareigūnų, nes nežinojo, kad po jo butą vaikštantis asmuo yra pareigūnas, tą patvirtino ir pats pareigūnas N. A.. Pakeltu balso tonu bendravo dėl to, kad grįžęs namo pamatė po butą besiblaškantį asmenį, apsivilkusį geltona kelininko liemene, todėl saugodamas savo vaikus nuo streso, pareikalavo pilietį palikti jo butą. Piliečiui nereagavus į jo reikalavimą, apeliantas paklausė „kas jis toks?“ ir paaiškino, kad jeigu jis būtų pareigūnas, tai turėtų žinoti instrukciją, kaip turi elgtis, kai bute yra mažamečai vaikai ir dar kartą pareikalavo palikti butą ir pratęsti pokalbį laiptinėje, tačiau pilietis neprisistatė, jo reikalavimų palikti butą nevykdė. Be to, pilietis geltona liemene pradėjo jį įžeidinėti, žeminti ir provokuoti vaikų akivaizdoje, garsiai svarstyti, ar jis nesu „psichinis ligonis“. Teismo posėdžio metu pareigūnas visus išvardintus duomenis pripažino. Pareigūnas neigė, kad vadino jį „pyderu“, tačiau tai girdėjo ir jo vyresnioji dukra.

4. Nurodo, kad jo veiksmas, kuris teismo buvo įvertintas kaip pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, t. y. viena ranka suimant už piliečio geltonos spalvos liemenės, nenaudojant jokios fizinės jėgos, buvo ne tikslu pažeminti ar įžeisti, o tiesiog atkreipti dėmesį į jo apsirengimą, iš kurio nebuvo galima suprasti, kas jis toks. Būtent tai jis ir pasakė piliečiui dar kartą bandydamas jam paaiškinti, kad jei jis yra pareigūnas jis turi prisistatyti, tada apeliantas būtų įsitikinęs, kad jis yra pareigūnas. Visas šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats pareigūnas posėdžio metu, tik reikalavimą prisistatyti pareigūnas vertino kaip jo garbės ir orumo įžeidimą nors pripažino, kad neprisistatė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareigūnų veiksmai buvo neaiškūs, jie nesugebėjo paaiškinti nei ką jie veikia apelianto bute, nesugebėjo formuluoti aiškių sakinių, nesugebėjo prisistatyti, o visa tai sudarė realų pagrindą abejoti, ar bute vaikštantis žmogus su geltona liemene yra policijos pareigūnas.

5. Akivaizdu, kad pareigūnų jis neįžeidė ir negalėjo įžeisti, nes nežinojo, kad jie yra pareigūnai ir elgėsi atitinkamai pagal situacijos diktuojamas aplinkybes. Į provokacijas ir įžeidinėjimus stengėsi nereaguoti, kadangi vaikų akivaizdoje nenorėjo naudoti jėgos prieš pilietį. Dėl vieno iš jų netinkamo elgesio, provokacijų ir įžeidinėjimų vaikų akivaizdoje šiuo metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taip pat, esant kai kuriems prieštaravimams tarp pareigūnų ir jo parodymų, norėdamas išsklaidyti visas kilusias dvejones, teismo buvo prašoma išsireikalauti garso įrašą, nes viskas buvo įrašyta ir yra saugoma pareigūnų duomenų bazėje, o išklausius visą įvykį būtų akivaizdu, kad jokių įžeidinėjimų nebuvo, tačiau prašymas buvo atmestas.

6. Paskirdamas bausmę, teismas nurodė, kad jokių lengvinančių sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantas baustas administracine tvarka ir skyrė baudą artimą sankcijos vidurkiui, tačiau ir bausmės klausimu yra pasisakyta neteisingai. Po incidento apeliantas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus 2-ojo PK, kur kameroje praleido daugiau nei 6 valandas, todėl šis sulaikymo laikotarpis turėjo būti prilygintas vienai sulaikymo parai, o para sulaikymo paversta pinigais ir atskaičiuota iš paskirtos baudos. Jokio ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėta nėra ir nebuvo. Apie tai, kad namuose yra triukšmas, pranešė serganti kaimynė, kuri tai daro nuolat, dėl melagingų pranešimų jau yra ne kartą įspėta ir bausta policijos.

7. Nurodo, kad teismas konstatavęs, kad jis yra baustas administracine tvarka, yra neteisus, kadangi posėdžio metu teisėjui paaiškino, kad byloje esantys duomenys dėl 2018-12-06 priimto nutarimo, yra techninė klaida ir jis yra panaikintas. Rašytinių duomenų pateikti negalėjo, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė J. K. atrašė tik elektroniniu būdu. Taigi į aplinkybę, kad jis nėra baustas administracine tvarka, taip pat turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio yra nubaustas, nepadarė.

10. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo gar­bės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu el­gesiu ar kitokiu elgesiu. Nagrinėjamu atveju M. K. buvo nubaustas už tai, kad jis sugriebė vieną pareigūną už tarnybinės liemenės ir jį purtė, pareigūnų ir savo šeimos narių akivaizdoje šaukdamas nepagarbiai bendravo su policijos pareigūnais, tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno garbę ir orumą.

11. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino tiek jo paties, tiek pareigūnų parodymus, taip pat, kad negalėjo įžeisti pareigūno garbės ir orumo, nes nežinojo, kad jis yra pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nekyla jokių abejonių, kad apeliantas žinojo, kad bendrauja su policijos pareigūnais. Liudytojas policijos pareigūnas N. A. nurodė, kad jie buvo su uniforma ir šviesą atspindinčiomis liemenėmis, ant drabužių buvo ženkliukai ir užrašai. Liudytoja policijos pareigūnė E. K. taip pat nurodė, kad ji ir N. A. buvo su šviesą atspindinčiomis liemenėmis su užrašu „Policija“.

12. Apelianto skundo argumentas, kad pareigūnas jį pradėjo įžeidinėti, žeminti ir provokuoti vaikų akivaizdoje, garsiai svarstyti, ar jis nėra „psichinis ligonis“, atmestinas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas N. A. nurodė, kad apeliantui pradėjus šaukti ir vadinant pareigūnus Prancūzijos maištininkais, jis paklausė apelianto, ar šis nesiskundžia savo sveikata. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. K. patvirtino N. A. duotus parodymus nurodydama, kad jos kolega apelianto psichiniu ligoniu nevadino, o paklausus, ar apeliantui nereikia greitosios pagalbos, pastarasis pradėjo rėkti, kad „jis ne psichinis“. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad abejoti nuosekliais pareigūnų duotais paaiškinimais, nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių ma­­nyti, jog liudytojai policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti apeliantą, todėl teismas neturėjo jokios prie­žas­ties netikėti liudytojų parodymais.

13. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jis yra baustas administracine tvarka, nes 2018 m. gruodžio 6 d. jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra panaikintas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (atnaujinta 2019-04-23) matyti, kad 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus AVPK nutarimu panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tačiau M. K. 2018 m. spalio 12 d. surašytas administracinis nurodymas yra galiojantis. Pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Administracinio nurodymo įvykdymas arba nutarimo, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą, įsiteisėjimas yra tas momentas, nuo kurio asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, teisingai konstatavo, kad M. K. yra baustas administracine tvarka.

14. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. K. buvo taikytas administracinis sulaikymas. ANK 267 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą – ne ilgiau kaip septynias valandas. Iš byloje esančio administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad M. K. buvo sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 21 val. 50 min. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 03 val. 05 min., t.y. ne ilgiau kaip septynias valandas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 13).

15. Apelianto skundo argumentai, kad sulaikymo kameroje praleistos 6 valandos turėtų būti prilygintos vienai sulaikymo parai ir ji įskaityta į paskirtą baudą, nepagrįsti. ANK nenumato administracinio sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtą nuobaudą, todėl administraciniame sulaikyme išbūtas laikas į paskirtą nuobaudą negali būti įskaitytas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.