Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B., J. S., V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. Ž. pagal BK 155 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Ž. buvo kaltinama tuo, kad viešai raštu užgauliai pažemino žmones:

laikotarpiu nuo 2007-04-25 iki 2007-05-04, tiksli data nenustatyta, ji sodininkų bendrijos „Smiltelė“, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, skelbimų lentoje iškabino pranešimą, kuriame įrašė žodžius „dėl bendrijos narių A. B., J. S., V. J. (...) grupinių chuliganiškų veiksmų...“ ir taip viešai užgauliai pažemino A. B., J. S. ir V. J..

Klaipėdos rajono apylinkės teismas O. Ž. išteisino, motyvuodamas tuo, kad O. Ž. negali būti laikoma šios nusikalstamos veikos subjektu, kadangi byloje neįrodyta, jog ji, turėdama tikslą užgauti ir pažeminti A. B., J. S., V. J., būtų nusprendusi surašyti ir pakabinti šį pranešimą ir tai padariusi. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad sprendimą taip įvardyti šių asmenų veiksmus visuotinio susirinkimo metu priėmė visa bendrijos valdyba, kurios vardu ir pasirašytas šis pranešimas, atsiklaususi dar ir bendrijos narių nuomonės raštu. Be to, nagrinėjamame sodininkų bendrijos valdybos pranešime ne patys nukentėjusieji, o jų veiksmai pasmerkiami, iš tiesų neigiamai vertinami įvardijant juos chuliganiškais, tačiau šioje ne tik baudžiamojoje ar administracinėje, bet ir buitinėje kalboje vartojamoje kategorijoje nėra nieko nepadoraus, su tokiu elgesio apibūdinimu galima sutikti ar nesutikti, bet pažeminančio, juo labiau užgaulaus turinio šis apibūdinimas neturi.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. B., J. S., V. J. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – O. Ž. pripažinti kalta pagal BK 155 str. 1 d., paskirti jai 10 MGL dydžio baudą bei priteisti jiems po 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 litų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad byla išnagrinėta neobjektyviai, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad sprendimą dėl skelbimo priėmė ne kaltinamoji O. Ž., o visa bendrijos valdyba ir dar atsiklaususi bendrijos narių nuomonės. Teismui pateiktas valdybos posėdžio protokolas, kad būtent valdyba nutarė paskelbti skelbimą lentoje, yra specialiai sukurtas dokumentas, kuris atsirado po to, kai buvo gautas jų skundas teisme. Valdybos posėdžio protokolas pasirašytas L., kuri per apklausą teisme patvirtino, kad niekada valdybos posėdžiui nepirmininkavo ir negalėjo pasakyti, kaip protokole atsirado jos parašas. Teisme į šį faktą nebuvo atkreiptas reikalingas dėmesys ir nesiaiškinta, ar dokumentas nesuklastotas.

Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ir sodininkų bendrijos narių apklausa raštu, kurią teismui pateikė kaltinamoji O. Ž.. Toks „referendumas“ yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, juolab, kad vieno teismo posėdžio metu buvo pateikta tik šio tariamo įrodymo kopija, kuri niekieno nepatvirtinta, o vėliau atsiranda ir originalas, parašai, tariami nariai nėra patikrinti, tačiau teismas tai patvirtindamas priima sprendimą, kad šia „anketa“ galima remtis kaip įrodymu. Parašus „anketoje“ asmeniškai rinko O. Ž.. Jie buvo renkami teisminio proceso metu, tai yra praėjus pusei metų po įvykusio susirinkimo, todėl tai buvo ne atsiklausimas susirinkime dalyvavusių, o pasinaudojant dalyvių priklausomumu nuo pirmininkės, surinktų parašų panaudojimas savo gynybai. O teismas, nenurodydamas priežasties, netenkino jų prašymą apklausti liudytojus dėl pateiktos „anketos“.

2007-03-31 susirinkimo protokole neužfiksuota jokių jų chuliganiškų veiksmų, visi dienotvarkės klausimai buvo apsvarstyti ir priimti sprendimai. Pranešime, įdėtame skelbimų lentoje, taip pat jokių konkrečių jų atliktų chuliganiškų veiksmų neįvardyta. Jų neįvardino ir byloje apklausti liudytojai E. S., K. S., A. A., V. D., T. Ž., A. P., S. Š., todėl teismo nuosprendyje šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas taip pat neįvertino svarbaus fakto, jog prieš juos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal O. Ž. pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo susirinkimo metu buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių.

Teismas ignoravo ir nesiaiškino susirinkime kilusių ginčų priežasties. Užsimenant apie priežastis, teisėja nutraukdavo jų pasisakymus, sakydama, kad tai klausimas, nesusijęs su byla. Tuo tarpu apklausiant kaltinamąją O. Ž. ir jos liudytojus nebuvo trukdoma.

Taigi O. Ž. skelbimų lentoje įdėdama nurodyto turinio skelbimą /pranešimą/ raštu viešai užgauliai pažemino juos kaip žmones ir tai pagrįstai traktuojama kaip nusikalstama veika, numatyta BK 155 str. 1 d. Žodis „pažeminti“ bendrąja prasme reiškia visiškai menkinti, niekinti, peikti, kaltinti kitą kuo nors. „Pažeminimą“ reiškia ir šių žmonių gero vardo menkinimas visuomenėje /bendrijoje/. Šio teiginio viešas paskelbimas- tai klaidinga ir juos diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie jų padarytą teisės normų pažeidimą. Konstitucijos 25 str. 3 d. nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik įstatymo, jei būtina apsaugoti žmonių garbę bei orumą. Draudžiama šią teisę naudoti šmeižtui.

Nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad O. Ž. nepadarė jai inkriminuotos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.

O. Ž. parodė, kad 2007-03-31 buvo sušauktas visuotinis sodininkų bendrijos „Smiltelė“ narių susirinkimas, kuriame reikėjo išspręsti darbotvarkėje nurodytus klausimus, tarp jų ir dėl elektros sistemos pertvarkymo, perduodant ją Vakarų skirstomiesiems tinklams (VST). Į susirinkimą susirinko didelė dalis bendrijos narių, buvo pakviestas ir VST atstovas, tačiau bendrijos nariai A. B., J. S., V. J. kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, atvyko į susirinkimą nusiteikę priešiškai, dar jam neprasidėjus pradėjo piktai replikuoti, kiršinti žmones, kaltinti ją, kaip bendrijos pirmininkę, nesąžiningumu, trukdė jai ir kitems pasisakyti, nesilaikė susirinkimo tvarkos, todėl dalis pasipiktinusių sodininkų išsiskirstė, nespėjus išspręsti visų klausimų. Po šio nepavykusio susirinkimo susirinkusi sodininkų bendrijos valdyba nusprendė atlikti jame dalyvavusių bendrijos narių apklausą, ar jie pritartų valdybos 2007-05-04 posėdžio metu priimtam nutarimui įvardyti A. B., J. S. ir V. J. veiksmus 2003-03-31 susirinkime grupiniais chuliganiškais, paviešinant tai vietinėje skelbimų lentoje, ir 59 sodininkai pasirašė, kad su tuo sutinka. Todėl ji, vykdydama sodininkų bendrijos valdybos priimtą sprendimą, pakabino bendrijos skelbimų lentoje pranešimą, kuriame buvo parašyta teisybė, jame niekas nebuvo apkalbamas ar užgauliojamas, todėl ir bendrijos nariai ar valdyba, juolab ji pati asmeniškai nieko neįžeidė.

Netikėti šiais išteisintosios parodymais nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančio bendrijos valdybos 2007-05-04 posėdžio protokolo (b. l. 51) matyti, jog šiame posėdyje buvo išspręsti 7 klausimai, todėl akivaizdu, kad šis valdybos susirinkimas buvo organizuotas ne tam, kad būtų nuspręsta įvardyti A. B., J. S. ir V. J. veiksmus 2003-03-31 susirinkime grupiniais chuliganiškais, paviešinant tai vietinėje skelbimų lentoje. Kita vertus, šiame susirinkime taip pat buvo nuspręsta šaukti pakartotinį visuotinį sodininkų bendrijos „Smiltelė“ narių susirinkimą. O. Ž. pakankamai įtikinamai paaiškino, jog toks sprendimas buvo priimtas, kadangi kai kurie bendrijos nariai pradėjo abejoti 2003-03-31 susirinkime priimtų nutarimų patikimumu. Nieko stebėtina, jog priimdama sprendimą šaukti pakartotinį susirinkimą valdyba taip pat vertino ir asmenų, dėl kurių netinkamo elgesio 2003-03-31 susirinkime dabar ji turi spręsti tokius klausimus, veiksmus. Nukentėjusieji visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad šis valdybos posėdžio protokolas buvo specialiai sukurtas po to, kai teisme buvo gautas jų skundas. Valdybos posėdyje dalyvavę asmenys V. L., S. S. ir V. Sakalauskas teisme patvirtino, kad po 2003-03-31 susirinkimo jie buvo susirinkę ir, be kitų klausimų, aptarė A. B., J. S. ir V. J. veiksmus minėtame susirinkime. Kolegialiai buvo nutarta juos įvardyti chuliganiškais ir paviešinti bendrijos skelbimų lentoje. Priešingai nei teigia apeliantai, V. L. teisme neparodė, kad ji negalinti pasakyti, kaip protokole atsirado jos parašas. Taigi abejonių dėl bendrijos valdybos 2007-05-04 posėdžio protokolo kolegijai nekyla. Su valdybos narių kolegialia nuomone apie A. B., J. S. ir V. J. chuliganiškus veiksmus raštu sutiko ir dauguma asmenų, dalyvavusių 2003-03-31 susirinkime (b. l. 113-116). Nors apeliantai teigia, kad toks „referendumas“ yra neteisėtas, tačiau kolegija pažymi, jog bendrijos narių apklausa dėl tos pačios bendrijos kai kurių narių veiksmų įvertinimo bendrijos susirinkime nėra itin svarbus valstybės mastu spręstinas klausimas, reikalaujantis preciziško visų tokioje apklausoje dalyvavusių asmenų duomenų ar jų dalyvavimo apklausoje fakto patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs kelis šioje apklausoje dalyvavusius asmenis, įsitikino šios apklausos patikimumu, tuo tarpu apeliantai nepateikė nė vieno fakto, jog anketoje įrašytų asmenų duomenys ar jų parašai būtų suklastoti. Itin deklaratyvus nukentėjusiųjų teiginys, kad bendrijos nariai pasirašė anketoje vien todėl, kad yra priklausomi nuo pirmininkės O. Ž. „malonės“. Kaip konkrečiai ta „malonė“ pasireiškia sprendžiant bendrijos veiklos klausimus, apeliantai nenurodė. Įvertinusi aptartas aplinkybes, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad O. Ž. sodininkų bendrijos „Smiltelė“, esančios (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje iškabindama pranešimą, kuriame įrašyti žodžiai „dėl bendrijos narių A. B., J. S., V. J. (...) grupinių chuliganiškų veiksmų...“ vykdė kolektyvinę bendrijos valdybos narių valią ir jokios tyčios įžeisti ir pažeminti nukentėjusiuosius neturėjo.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimo turinys, įvardijant A. B., J. S., V. J. veiksmus grupiniais chuliganiškais, nėra įžeidžiantis ar užgaulus. Iš byloje esančio pranešimo kopijos matyti, kad jo formuluotė tokia:,,dėl bendrijos narių A. B., J. S., J. D. ir V. J. grupinių chuliganiškų veiksmų, 2007-03-31 visuotinio (pakartotinio) bendrijos narių susirinkimo metu, siekiant palaužti bendrijos narių valią, savarankiškai spręsti jiems gyvybiškai svarbius elektros sistemos pertvarkymo ir kitus finansinius buitinius klausimus(...) liko neišdiskutuotų daugybė susikaupusių problemų ir klausimų...“. Šioje byloje išteisintosios ir daugumos liudytojų parodymais bei surinktais rašytiniais įrodymais yra įrodyta, jog pranešime užfiksuotas nukentėjusiųjų veiksmų pasmerkimas turėjo pagrindo ir iš esmės atitiko tikrovę. Taigi bendrijos nariai neturėjo tikslo pažeminti nukentėjusiuosius, paprasčiausiai jie išdėstė savo nuomonę apie netinkamą elgesį, taip parodydami nukentėjusiesiems, kad nesitaikys su jų nepagarbiu elgesiu kitų bendrijos narių atžvilgiu.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą, kad O. Ž. nepadarė veikos, turinčios BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Apylinkės teismo išvados šiuo klausimu nuosprendyje yra pakankamai argumentuotos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo O. Ž. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų A. B., J. S., V. J. apeliacinį skundą atmesti.