Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda - 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams už tai, kad 2024 m. sausio 23 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui atimta.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su skundu, kuriuo prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti 2024 m. vasario 6 d. nutarimą bei specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) neskirti arba skirti kuo trumpesniam laikotarpiui.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi skundą tenkino ir pakeitė Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į A. P. asmenybę, į tai, kad asmuo pasielgė spontaniškai bijodamas prarasti brangų turtą, veiksmais niekam žalos padaryta nebuvo, paskirtą baudą sumokėjo, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. P. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ar skirti trumpesnį nei 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

5. Nurodo, kad nutarties teisėtumas abejonių nekelia, tačiau nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Teismas nepakankamai atidžiai įvertino aplinkybes, sąlygojusias nusižengimo padarymą ir konkretaus nusižengimo pavojingumą. Sprendimas sėsti už automobilio vairo ir nuvairuoti automobilį į netoliese buvusią saugomą aikštelę buvo itin spontaniškas, sąlygotas baimės prarasti itin brangų (111 000 Eur kainuojančią) lizinguojamą automobilį. Tai, kad jo baimė dėl realiai galimos automobilio vagystės buvo pagrįsta įrodo: 2024 m. kovo 20 d. įmonės picerijoje naktį buvo į vykdyta žaibiška vagystė; BMW automobiliai yra populiariausi vagių tarpe.

6. Pažymi, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET, o tik dėl to, kad pareigūnai pastebėjo atsidariusią automobilio bagažinę.

7. Pažymi, kad savo veiksmais jis visiškai niekam jokio pavojaus nesukėlė. Iš faktinių aplinkybių matosi, kad nusižengimas nesiekia to pavojingumo laipsnio, kad be baudos dar būtų skiriamas net 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas.

8. Mano, kad pirmos instancijos teismas ne itin atidžiai įvertino jį teigiamai charakterizuojančius faktus. Teismas neišskyrė reikšmingo fakto - jo įmonė yra socialiai atsakinga, neskyrė dėmesio į tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas daugelio, jį pažįstančių ne vienerius metus, aukštas pareigas užimančių asmenų.

9. Pažymi, kad kai susigrąžino teisę vairuoti (2024 m. kovo 7 d. ) po to, kai ji iš jo terminuotai, 3 mėnesiams, buvo atimta, iki šio apeliacinio skundo teikimo jau praėjo 2 mėnesiai. Per šį minimą laikotarpį nepadarė jokio, net smulkiausio KET pažeidimo. Iš to pagrįstai galima spręsti, kad didelių piniginių baudų sumokėjimas (200 Eur už 2023 m. gegužės 28 d. padarytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei 450 Eur už nagrinėjamą nusižengimą) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už 2023 m. gegužės 28 d. padarytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. kovo 7 d., kas ženkliai apribojo ir reikšmingai komplikavo (buvo patirti nuostoliai) apelianto dabinę veiklą ir šeimos gyvenimą, jį reikšmingai atgrasė nuo nusižengimų darymo ir paveikė, kad laikytųsi įstatymų. Tad dar papildomas 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra perteklinis nuobaudos tikslams pasiekti.

10. Pažymi, kad tai kad, didelė dalis nusižengimų užfiksuota automatiniu būdu, o įmonės automobilius ne vien jis valdydavo, bet ir sūnūs. Deja, nesusimąstydamas, kad tai gali jam atsiliepti ateityje, turėdamas daug darbinės veiklos, nesiaiškindavo, kas konkrečiai padarė vieną ar kitą automatiniu būdu užfiksuotą nusižengimą, tiesiog apmokėdavo baudas ir viskas. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.

11. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą 2024 m. vasario 6 d. nutarimą.

12. Nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis pritaikyta nepagrįstai, nes A. P. būdamas vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, turėjo objektyvią galimybę organizuoti, jog transporto priemonę į saugią vietą nuvairuotų įmonės darbuotojai ar kiti asmenys. Pabrėžtina, jog pilietis žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėtų iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo vairuojant transporto priemones pasekmes, šia specialiąja teise naudotis atsakingai.

13. Nusižengimo byloje buvo pateikti duomenys, kad A. P. paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už įvairius KET pažeidimus, tarp kurių dominavo nustatyto maksimalaus greičio vairuojant transporto priemonę viršijimo atvejai, ANK nustatyta tvarka buvo baustas 22 kartus. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad pastarojo piliečio vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai. Vertinant, kad A. P. ne teismo tvarka priimtu policijos pareigūno nutarimu buvo paskirta pareiškėjui inkriminuoto ANK 424 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali bauda, parinkta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, kurios skyrimą įstatymo leidėjas nustatė privalomu, o ne alternatyviu, nėra pagrindo teigti, kad A. P. buvo nubaustas aiškiai per griežtai.

14. Teismas, švelnindamas pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, reikšminga aplinkybe, įtakojančia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, laikė tai, jog A. P. sumokėjo jam paskirtą baudą. Institucijos nuomone, ši aplinkybė nėra niekuo išskirtinė, nes baudos sumokėjimas yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga.

15. A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas įstatymo nuostatų nepažeidė taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį jo atžvilgiu, vertino byloje aplinkybes bei sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

16. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. P. apeliacinio skundo netenkinti bei palaiko savo apeliacinį skundą. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau A. P. skirtas administracines nuobaudas, A. P. ne teismo tvarka 2024 m. vasario 6 d. policijos pareigūno surašytu nutarimu buvo nubaustas teisėtai bei pagrįstai, šiam asmeniui parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl neturėtų būti švelninama, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, o A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas, be to, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P., kuris sumokėjo jam paskirtą administracinę nuobaudą – 450 Eur dydžio baudą. Apeliaciniais skundais yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti A. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. A. P. mano, jog iš jo neturėjo būti atimta teisė vairuoti ar sutrumpintas terminas turėjo būti žymiai mažesnis nei 3 mėnesiais, o Institucija mano, jog teismas neturėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016).

19. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, įvertinęs pateiktų apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimą ir sutrumpinti A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog atsižvelgiant į A. P. asmenybę, į tai, kad asmuo pasielgė spontaniškai bijodamas prarasti brangų turtą, į tai, kad jo veiksmais niekam žalos padaryta nebuvo, asmuo labai kritiškai vertino savo poelgį ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. P. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, įvertino aplinkybes, jog administracinį nusižengimą A. P. padarė būdamas prieš tai administracine tvarka ne kartą baustas, teigiamai yra charakterizuojamas, turi didelę įmonę ir kad teisė vairuoti jam yra labai svarbi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymėjo, jog A. P. sumokėjo jam paskirtą baudą, jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, A. P. pasielgė spontaniškai, siekdamas apsaugoti turtą, asmuo suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jau jam padarė auklėjamąjį poveikį. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir paties A. P. nurodytas aplinkybes, dėl jam paskirtų administracinio poveikio priemonių galimų sukelti nepatogumų kasdieniame gyvenime, o būtent tai, kad A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktoriumi ir jam vairavimo teisės yra reikalingos. Teismas sprendė, jog visos šios išvardintos aplinkybės yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl galimybės A. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, esmingai švelninančios A. P. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį bei skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje. Kaip tik byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Nors apylinkės teismui iš esmės buvo pateikta naujų A. P. charakterizuojančių duomenų, tačiau dėl pažeidimo padarymo aplinkybės nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jam Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

21. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei A. P. apeliacinio skundo matyti, jog A. P. grindė būtinybę sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę tuo, kad jo darbinė veikla yra susijusi su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, nurodė, jog ji yra būtina jo darbinėms funkcijoms atlikti, o be jos nukentės visos jo šeimos bei įmonės finansiniai interesai, įmonės darbuotojai ir kasdienis gyvenimas, nes jis gyvena kitoje vietoje nei yra įmonė. Tačiau aplinkybė, jog A. P. atliekamos darbinės funkcijos yra neatsiejamai susijusios su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, egzistavo dar prieš padarant administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog A. P. privalėjo suvokti dėl savo atliekamų veiksmų galinčius kilti neigiamus padarinius, todėl turėjo būti itin rūpestingas, siekiant šių padarinių išvengti ir nesėsti už automobilio vairo, kai jam yra atimtos vairavimo teisės. Matyti, jog A. P., sėsdamas už automobilio vairo, kai jam yra atimtos teisės, nors ir spontaniškai, tyčia, suvokdamas savo neleistinų veiksmų pobūdį ir galimas kilti pasekmes, jas sąmoningai ignoravo ir tik paskyrus jam pakartotinai administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, įvertino šios specialiosios teisės svarbą savo šeimos bei savo paties gyvenime. Nors byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog A. P. gelbėjo savo brangų turtą, jokios žalos nepadarė, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo švelninti A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės. A. P. būdamas vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų turėjo objektyvią galimybę organizuoti, jog transporto priemonę į saugią vietą nuvairuotų įmonės darbuotojai (kurių yra 51), ar kiti asmenys, ar pasinaudoti automobilių pervežimu užsiimančių įmonių paslaugomis. A. P. žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėtų iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo vairuojant transporto priemones pasekmes, šia specialiąja teise naudotis atsakingai. Asmeniniai A. P. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso bei jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

22. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. P. paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už įvairius KET pažeidimus, tarp kurių dominavo nustatyto maksimalaus greičio vairuojant transporto priemonę viršijimo atvejai, ANK nustatyta tvarka buvo baustas 22 kartus. Iš jų vieną kartą (paskutinių vienerių metų laikotarpiu) administracinė nuobauda skirta už grubų nusižengimą, t.y. neteisėtą lenkimo manevro įvykdymą vairuojant transporto priemonę (ANK 420 straipsnio 1 dalis). Nepaisant A. P. apeliaciniame skunde išdėstytų jo teigiamai charakterizuojamų aplinkybių, daugybė padarytų administracinių pažeidimų neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad A. P. vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai. Vertinant, kad A. P. ne teismo tvarka priimtu policijos pareigūno nutarimu buvo paskirta pareiškėjui inkriminuoto ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, parinkta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, kurios skyrimą įstatymo leidėjas nustatė privalomu, o ne alternatyviu (ANK 424 straipsnio 7 dalis), nėra pagrindo teigti, kad A. P. buvo nubaustas aiškiai per griežtai.

23. Nors A. P. ir nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už 2023 m. gegužės 28 d. padarytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jį atgrasė nuo nusižengimų darymo bei paveikė, kad laikytųsi įstatymų, tačiau kaip matyti 2024 m. sausio 23 d. jis vairavo automobilį, nors teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta. Todėl teigti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė jį atgrasė nuo daromų KET pažeidimų nėra pagrindo. Taip, kaip negalima sutikti ir su A. P. nurodomu argumentu, jog dar papildomas 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra perteklinis nuobaudos tikslams pasiekti.

24. Teismas, švelnindamas pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, reikšminga aplinkybe, įtakojančia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, laikė tai, jog A. P. sumokėjo jam paskirtą baudą. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra niekuo išskirtinė, nes baudos sumokėjimas yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga. Ši prievolė yra imperatyviai reglamentuota ANK. Nors A. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, ką A. P. naudai įvertino ir apylinkės teismas, tačiau ši aplinkybė nemažina A. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ar asmens kaltės. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, sunkių padarinių nesukėlimas ar aplinkybė, jog A. P. nepadarė kitų KET reikalavimų pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai įvertino A. P. ir jo padarytą administracinį nusižengimą individualizuojančias aplinkybes bei skyrė ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui. Matyti, jog ši administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota, įvertinus A. P. charakterizuojančius duomenis, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo sunkesnių padarinių bei įvertinus kitas paties A. P. nurodytas aplinkybes, susijusias su jam galinčiais kilti sunkumais kasdieniame gyvenime. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo įvertintos aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga A. P. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. P. Institucijos nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. G. apeliacinį skundą tenkinti, o A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.