Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovams J. P. ir D. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, baustas, nuobaudos galioja, neteistas,

2016 m. sausio 30 d., 10.44 val., Mažeikių r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 6,57 km, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 916“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 109 km/h greičiu, pritaikius 4 km/h paklaidą, leistiną greitį viršijo 55 km/h.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad policijos pareigūnai jau daug metų dirba su greičio matuokliais. Šiuo atveju, greičio matuoklis buvo veikiantis ir patikrintas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. surašytas pagrįstai. Nėra buvę atvejų, kad greičio matuoklis būtų taip žymiai parodęs greičio viršijimą, pasitaiko 10-20 km/h paklaida.

Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užfiksuota, jog minimas greičio matuoklis būtų sugedęs. Tą dieną buvo užfiksuota ir daugiau pažeidimų, tačiau niekas nepareiškė, kad greičio matuoklis būtų netiksliai užfiksavęs. Nuo greičio matuoklio iki sankryžos apie 100 metrų ir važiuojant 109 km/h greičiu galima spėti sustabdyti ir pasukti į dešinę, kaip nurodė D. L..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. paaiškino, kad dirba vairuotoju-ekspeditoriumi (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 30 d., apie 11 val., pasibaigus darbo pamainai, važiavo į Tirkšlių miestelį palikti darbinio automobilio „Mercedes Benz 916“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Su padarytu pažeidimu nesutinka, nes jo vairuojamas krovininis automobilis negali važiuoti greičiau nei 90 km/h. Sunkvežimyje yra įmontuotas greičio ribotuvas. Be to, jei būtų važiavęs 109 km/h greičiu, kaip užfiksavo greičio matuoklis, būtų pravažiavęs sankryžą, nes nebūtų galėjęs pristabdyti krovininį automobilį, būtų negalėjęs pasukti į kairę. Be to, važiuoti tokiu greičiu minėtu sunkvežimiu nėra galimybės, nes yra įmontuotas greičio ribotuvas, be to, fiksuotas degalų kiekis, jei būtų viršijęs greitį, būtų pritrūkę kuro. Jo automobilyje yra įmontuota GPS sistema, kuri fiksuoja kaip įmonės automobiliai važiuoja, kokiu greičiu, kur važiuoja ir kada sustoja. Tą dieną didžiausias greitis buvo užfiksuotas 68 km/h, kai važiavo į Viekšnius. Jis matė, kad greičio matuoklio blykstė nušvito, todėl tuo metu pasižiūrėjo į spidometrą ir matą, kad važiuoja kiek viršydamas greitį, apie 60 km/h, bet tikrai ne 109 km/h. Ar tuo metu jo vairuojamą automobilį lenkė kokia kita mašina, nepastebėjo. Tą dieną kelio danga buvo šlapia, būtų buvę neįmanoma sustabdyti tokiu greičiu važiuojant nuo greičio matuoklio iki posūkio, kuris buvo netoli.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad devynerius metus dirba kelių policijoje ir dvejus iš jų su greičio viršijimo atvejais. D. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, nes gavo kompiuterinį vaizdą su nuotrauka iš Vilniaus. Leistinas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/h. Vairuotas automobilis – sunkvežimis. Pažeidėjas surašant protokolą nesutiko, jog jo vairuojamas sunkvežimis galėjo važiuoti tokiu greičiu, nes į mašiną įdiegta neleidžianti viršyti greičio sistema. Sutinka, kad tokios sistemos egzistuoja, bet mano, kad jas galima koreguoti. Jokio kito automobilio, kuris lenkdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, galėjo viršyti greitį ir būti užfiksuotas, nuotraukose neužfiksuota. Per darbo praktiką yra pasitaikę sunkvežimių greičių viršijimų, ypač magistraliniuose keliuose, kur leistinas 90 km/h. Atstumas nuo greičio matuoklio iki posūkio, kuriuo reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) automobilių parką, yra apie 100-150 metrų.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kontrolės įstaigos, kuri atlieka tachografų patikrą, vadovu. Tachografas rodo važiuojančio automobilio greitį. Į tachografą įdedama kortelė, kurią turi kiekvienas vairuotojas. Vairuotojo kortelė rodo kiekvieno vairuotojo bendrą vairavimo ir poilsio laiką. Jeigu greitis yra viršijamas, tai jis užfiksuojamas ir lieka pačiame tachografe, nes pasirinkus poziciją „greičio viršijimo įvykiai“, programa išmeta visus tachografe užfiksuotus greičio viršijimus. Maksimalus greitis nustatytas 90 km/h su 5 km/h paklaida. Šiuo atveju tachografas buvo galiojantis, jo patikra galioja iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Tachografai yra tikrinami tam, kad atitiktų pagrindiniai parametrai (laikas, greitis, atstumas). Laiko paklaida gali būti dvi sekundės per parą. Konkreti mašina negali važiuoti greičiau nei 90 km/h. Kad pakeisti tachografą ar jį pakoreguoti, reikia specialisto su specialia įranga. Kad kažkas būtų koregavęs tachografą jam niekada nėra pasitaikę. Konkrečioje situacijoje, užfiksuotas toks greitis, jo nuomone, yra neįmanomas važiuojant sunkvežimiu ir dar tokiu greičiu, nes nuo greičio matuoklio iki posūkio atstumas nedidelis ir automobilis būtų apsivertęs. Vairuotojas gali spausti greitį, bet mašina stoja, nes nepaduoda kuro. Gali būti kad radaras melavo. Tachografas negalėjo būti sugedęs, nes nebūtų užfiksuoti automobilio važiavimo greičiai.

Liudytojas E. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2002 metų dirba AB (duomenys neskelbtini) transporto skyriaus viršininku. (duomenys neskelbtini) automobiliais nėra galimybės važiuoti 109 km/h greičiu, nes visose transporto priemonėse įmontuoti greičio ribotuvai, kurie leidžia važiuoti ne greičiau kaip 90 km/h. Viršijus greitį, prietaisas išjungia variklio apsukas. Be to, yra įrengta stebėjimo sistema, kurios ataskaitoje rodoma, kad tą dieną, toje kelio atkarpoje, kur užfiksuotas pažeidimas, didžiausias D. L. greitis buvo 61 km/h. Tą dieną D. L. apie 11 val., baigęs darbą, važiavo pastatyti automobilio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo įsitikinti galima pažiūrėjo stebėjimo įrangos vaizdą. Nuo greičio matuoklio iki to posūkio, kur reikia pasukti, greičio nuo105 km/h neįmanoma sumažinti iki 60 km/h, nes automobilis nėra lengvasis. Su įmonės vairuotojais greičio viršijimo problemų bendrovė nebeturi nuo 2008 metų, kai buvo įmontuoti greičio ribotuvai. Kiekvienas ribotuvas turi patikros sertifikatą, kuris galioja du metus. Per septynerius metus nėra pasitaikę, kad greičio ribotuvas sugestų, o vairuotojas to nežinotų. Yra buvę, kad vairuotojai nežymiai viršija leistiną greitį, bet nėra buvę, kad radaro parodymai nesutaptų su greičio ribotuvo parodymais. Tokių parodymų neįmanoma eliminuoti ir viskas matytųsi sistemoje.

Iš UAB „Vaizga“ kontrolės įstaigos 2014 m. rugpjūčio 8 d. patikros sertifikato Nr. 1594249 kopijos matyti, kad tachografas „Stoneridge SE5000“, Nr. 212878, tinkamas naudoti ir jo patikra galioja iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (17 b. l.).

UAB „Vaizga“ greičio ribotuvo nustatymo pažymos kopijoje nurodoma, kad automobilyje „Mercedes Benz 616“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įmontuotas tachografas „Stoneridge SE5000“, Nr. 212878, ir nustatytas faktinis greitis 90 km/h (18 b. l.).

Tachografo važiavimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 616“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 30 d., 10.44.02 val., važiavimo greitis buvo 61 km/h (20-21 b. l.).

2016 m. rugsėjo 13 d. patrulių būrio specialisto nubraižytoje schemoje nurodyta, kad atstumas nuo greičio matuoklio iki posūkio yra apie 81 m.

Kelių eismo taisyklių duomenų protokole Nr. 39U-50397782-16 nurodyta, kad greičio matavimo prietaisas „Multa Radar S580“ 2016 m. sausio 30, Mažeikių r. sav., kelyje 164, Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 6,57 km. užfiksavo transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančią 109 km/h greičiu, paklaida ± 4 km/h, kai leistinas važiavimo greitis 50 km/h, matavimo kryptis – „artėjant“. Greičio matavimo prietaiso metrologinė patikra galioja iki 2016 m. balandžio 14 d. (7 b. l.).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialisto R. S. 2016 m. gegužės 2 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad gavus KET duomenų protokolą D. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (4 b. l.).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas pateikė 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Metrologijos inspekcijos patikros sertifikatą Nr. 0160259, kuriame nurodyta, kad TP greičio matavimo sistema „MultaRadar S580“, Nr. 593-072/71035, buvo tinkamas naudoti ir patikros sertifikatas galiojo iki 2016 m. balandžio 14 d. (34 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau proceso įstatymuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124 straipsnio taikymas yra sietinas su tiksliu leistino greičio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio greičio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų greičio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

ATPK 257 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius rašytinius ir teismo posėdyje duotus dalyvavusių asmenų parodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti stacionaraus greičio matavimo prietaiso užfiksuotu greičiu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 916“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 30 d., 10.44 val., Mažeikių r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 6,57 km, esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 109 km/h greičiu, ir pritaikius 4 km/h paklaidą, nustatyta, kad leistiną greitį viršijo 55 km/h. Teismas nesivadovauja į bylą pateiktais įrodymais – tachografo „Stoneridge SE5000“, Nr. 212878, parodymais, esančiais 20-21 ir 23-26 b. l., kuriuose pažeidimo padarymo metu užfiksuotas 61 km/h greitis, liudytojų A. B. ir E. M. paaiškinimais. Atmestina versija, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. negalėjo net 55 km/h viršyti leistino greičio nagrinėjamoje kelio atkarpoje, nes jo vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz 616“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įmontuotas greičio ribotuvas, kuris viršijus greitį, būtų stabdęs automobilį. Ši versija nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais, pateiktų išklotinių tikrumo bei patikimumo nustatyti nėra galimybės.

Pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje Nr. N575-2836/2011 nurodė, kad tachografas nelaikytinas įstatymo nustatyta tvarka įteisintu matavimo prietaisu, padedančiu užfiksuoti ir (ar) nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, KET administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 2.7 punkto prasme, taigi jis nėra laikytinas eismo greičio kontrolei skirta priemone, o jo užfiksuotiems duomenims neteiktina pirmenybė prieš transporto priemonių greičio matavimo sistemos „MultaRadar S580“ nustatytuosius. Vien tas faktas, kad tachografas, be daugelio kitų, turi ir greičio matavimo funkciją, jam eismo greičio kontrolei skirtos priemonės statuso nesuteikia. Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas J. P. pažymėjo, kad tą dieną buvo ir daugiau užfiksuota greičio viršijimų, tačiau nebuvo nustatyta, kad radaras yra sugedęs ar neveikiantis, šie jo paaiškinimai nėra paneigti.

Teismas sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti transporto priemonių greičio matavimo sistemos „Multi Radar S580“ patikimumu. Minėta techninė priemonė yra metrologiškai patikrinta ir tai patvirtina 2015 m. balandžio 15 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0160259, todėl teismui nekyla abejonių, kad 2016 m. sausio 30 d., 10.44 val., greičio matuokliu užfiksuotas būtent D. L. vairuojamo automobilio greitis, kuris viršytas daugiau kaip 50 km/h.

Byloje taip pat kritiškai vertintina iškelta versija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. automobilis važiavo adresu (duomenys neskelbtini), į AB (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę. Nustatyta, kad nuo greičio matuoklio iki posūkio į Tirkšlius yra 81 metro atstumas, ir esant šlapiai kelio dangai, D. L. vairuojamas automobilis, važiuodamas daugiau kaip 100 km/h greičiu būtų apsivertęs, prašokęs posūkį ir tikrai neįsukęs, tačiau nepateikta nė vieno objektyvaus įrodymo, kad jo vairuojama transporto priemonė važiavo būtent šiuo maršrutu, todėl ši versija atmestina.

Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, įrodyta, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, nėra praleistas, nes apie padarytą administracinį teisės pažeidimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariato pareigūnams tapo žinoma 2016 m. gegužės mėn., dėl ko 2016 m. gegužės 2 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pasekmes, todėl, įvertinęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti paskiriant ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24, 27, 30² straipsniais, 124 straipsnio 6 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 (4) straipsniu,

nutaria:

D. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Išaiškinti D. L., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16055052613 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.