Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. vasario 19 d., apie 19 val., Vilniuje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – 7,458 g metamfetamino, kurį iki 2005 m. vasario 25 d. laikė nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2011 m. vasario 25 d., apie 17 val., Vilniuje, iš nenustatyto asmens, padedant R. G., davusiam patarimus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo būdo ir surengusiam susitikimą su narkotinių medžiagų pardavėju, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - 1,65 g kanapių (ir jų dalių), kurias ir 2011 m. vasario 19 d. įgytą metamfetaminą R. G. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus gabeno iki Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) o iš ten V. F. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kol 2011 m. vasario 25 d., apie 20 val. 30 min., kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Utenos apskrities policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., 61 str. 4 d., 62 str. 1 d., sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti arba, remiantis BK 62 str. 3 d. 3 p. paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl veikos skausmingai pergyvena. Nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties. Tėvas miręs, motina bedarbė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negalės padėti motinai, besimokančiam broliui ir grąžinti bankui paskolos. Taip pat nuteistasis padeda senelei. Be to, jis yra neteistas ir neturi administracinių nuobaudų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

N. S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis skundu neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. S., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. S. nusikalto pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas, todėl paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmė. LR BK 260 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų be alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam dvejus metus laisvės atėmimo, taigi skyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. S. paskirta bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus ir nėra per griežta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, į tai atsižvelgė.

Skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pažymėjęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir asmenybės pavojingumą (2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-152/2009). Taigi BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, įvertinus jo padarymo motyvus, tikslus, padarymo būdą, padarinius yra daug mažesnis, negu rūšinis tokio nusikaltimo pavojingumas. Be to, BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo atveju, kaltininko asmenybės vertinimas turi suponuoti išvadą, jog sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Tokia praktika dėl BK 54 str. 3 d. taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2K-420/2006, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-128/2011, 2K-336/2011). Tai, kad S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad jis anksčiau neteistas, paėmęs paskolą iš banko, rūpinasi savo giminaičiais, nėra išimtinės aplinkybės.

Apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 3 d. 3 p. nuostatas. LR BK 62 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. S. būtų bent ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką. Nuteistasis prisipažino, iš esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams jį sulaikius ir patikrinus daiktus. Taigi BK 62 str. 1 d. nurodyta švelnesnės, negu įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtina sąlyga – nusikaltimą padariusio asmens savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie tokios veikos padarymą, neišpildyta. Taigi, S. S. byloje taikyti BK 62 str. 1 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d., nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Daugiau S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Vadinasi, S. S. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d. nuostatų.

Nuteistasis taip pat prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi straipsnyje nurodytos konkrečios nusikaltimų kategorijos, už kurias paskirtų bausmių vykdymą teismas gali atidėti. Bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, atidėjimo įstatymas nenumato.

Be to, kolegija pažymi, kad tiek LR BK 54 str. 3 d., tiek 62 str., tiek ir 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų švelninti jam bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.