Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-209-932/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-01-09
Bylos Nr.: 1-209-932/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00013-2015-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: R. B.
Nukentėjusysis: A. P.
Advokatai: Virginija Balčiūnienė

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
1.2.20.1Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str.)
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-209-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00013-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.20.1;2.1.15.3.3.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam R. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,nukentėjusiajam A. P.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), 2 kartus teistas:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio bauda (2011-12-28 bauda sumokėta);Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) subendrinta 18 MGL (677,88 Eur)dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 2 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, o būtent: jis trukdė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent ikiteisminio tyrimo vyresniajai tyrėjai R. K. bei vyresniajam tyrėjui A. P., atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-00005-13 bei vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario d. nutartį leisti atlikti kratą R. B. faktinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, trukdė paminėtiems pareigūnams atlikti tyrimo veiksmą – kratą, nes šiems paskelbus 2015 m. vasario 4 d. teismo nutartį dėl kratos bei vyresniajai tyrėjai R. K. nurodžius be jų nurodymo neimti bute esančių daiktų, jis neklausė šio teisėto pareigūnės reikalavimo, be pareigūnų leidimo iš miegamojo spintos išėmė polietileninį maišą su jame buvusiais grynaisiais pinigais – 42 920 eurų ir 4 tabletėmis psichotropinės medžiagos; laikydamas maišą, bandė pasišalinti ir perduoti jį savo draugui Ukrainos piliečiui R. G.; vyresniajam tyrėjui A. P. nurodžius sustoti ir padėti maišą atgal, jis nepaisė šio teisėto pareigūno reikalavimo, dėl ko tyrėjas A. P. bandė jį sulaikyti, o R. B. siekiant ištrūkti, įvyko susistumdymas, kurio metu abu – R. B. ir A. P. pargriuvo ant grindų, po ko A. P. uždėjo R. B. ant rankų specialias priemones-antrankius. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausiamas kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog 2015-02-11 vyko į teismą, kartu su juo iš namų išeidinėjo ir jo draugas iš Ukrainos R. G.. Laiptinėje prie išėjimo į lauką, sutiko vyrą ir moterį, kurie prisistatė esantys FNTT pareigūnai, parodė tarnybinius pažymėjimus, informavo, jog yra teismo nutartis atlikti kratą jo bute ir pareikalavo grįžti atgal į butą. Jis teismo nutarties neskaitė, pareigūnai turinio taip pat neperskaitė, jam net nedavė jos į rankas (susipažino ir pasirašė tik tada, kai krata jau buvo atlikta), tik iš toliau parodė, kad yra tokia nutartis (atrodo, ji buvo segtuve, atsuko ir parodė kartu su segtuvu). Laiptinėje ar pakeliui į butą nurodė, kad ieškos dokumentų, nei teisių, nei pareigų nė vienas iš pareigūnų jam neaiškino (to nepadarė nei laiptinėje, nei bute). Iš pradžių visi užėjo į butą, tačiau kadangi duše buvo jo draugė P. S., kuri buvo neapsirengusi, jis paprašė, kad pareigūnai palauktų ir leistų jai susitvarkyti. Tuomet jo draugas R. G. ir A. P. nuėjo prie durų ir atsistojo tarpdury (tarp įėjimo ir buto), o pareigūnė R. K. pasakė, kad yra moteris, niekur neis, stebės. P. S. iš buto nuėjo į miegamąjį apsirengti, paskui ją nuėjo jis ir R. K.. Miegamasis nedidelis, užėjęs atsistojo prie spintos. Kadangi spintos durys buvo pradarytos ir atitrauktas stalčius, bestovėdamas pamatė stalčiuje maišą su R. G. daiktais (pasas, kažkokie dokumentai, sutartys) ir pinigais. Žinojo, kad R. G. tą dieną turėjo būti reikalingi pinigai, šis turėjo mokėti kažkokį avansą, jis, žinodamas, kad pinigai yra ne jo, o R. G., be to, norėdamas, kad pastarajam paskui nebūtų kliūčių juos pasiimti, priėjo prie stalčiaus, paimti maišą, kad galėtų jį atiduoti R. G.. Minėtas maišas buvo polietileninis (daugmaž 50x50 dydžio), beimdamas kažkokiu būdu paėmė ir maišelį su aukso dirbiniais, priklausančiais jo tetai. Galimai tas maišelis kažkaip prisiklijavo prie maišo su pinigais, gal beimant įkrito į maišą, o gal jau buvo maiše su pinigais. Apie tai, kad maišelyje prie aukso dirbinių buvo ir tabletės, jis tuo metu buvo apskritai pamiršęs. Apie jas atsiminė tik tada, kai pareigūnai surado. Tas tabletes buvo įsigijęs labai seniai, gal prieš 4-5 metus. Nežinojo, kad jos yra psichotropinės, tas buvo nustatyta tik vėliau, atlikus tyrimą (dėl to jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį, tyrimas šiai dienai dar nebaigtas). Tabletes pirko atsipalaidavimui, nežinojo, koks jų poveikis, manė, jog veiks panašiai kaip alkoholis, tačiau neįtarė, kad jose yra psichotropinės medžiagos. Kadangi jam niekas nepaaiškino, kad jis negali imti jokių daiktų, pats savo teisių ir pareigų nežinojo, tas jam taip pat nebuvo išaiškinta, krata pas jį niekada nebuvo atliekama, jis, žinodamas, kad maišas su pinigais yra ne jo, norėjo jį atiduoti R. G.. Tikrai nesakė P. S., kad tas maišas yra neva jos. Jis paėmė maišą, žengė žingsnį ir iškart buvo pargriautas pareigūno A. P.. Tyrėja R. K. jam jokių nurodymų nedavė ir neliepė padėti maišą. Tą momentą, kai jį paėmė, tiesiog išgirdo kažkokį moterišką garsą – jis net nesuprato, ar tai P. S., ar R. K., juo labiau, kad buvo kažkas konkrečiai sakoma. Viskas vyko labai greitai, veiksmas truko vos porą sekundžių. Paėmė maišą, laikė jį abejomis rankomis ir norėjo atiduoti R. G., tačiau, kaip minėjo, vos tik žengė žingsnį į priekį, A. P. jį iš karto pargriovė (užšoko ant jo iš priekio), užgriuvo ant viršaus, maišas iškrito iš rankų ir jie su A. P. abu atsidūrė ant žemės (ant jų dar užvirto veidrodis), po ko jam nedelsiant buvo uždėti antrankiai. Kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs pareigūnui ar turėjęs tikslą jiems pasipriešinti, jis, būdamas įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, tik siekė atiduoti draugui jo pinigus, o apie tai, kad jame kažkokiu būdu atsidūrė ir tabletės tuo metu net nežinojo. Pabrėžė, kad vėliau prokuroro nutarimu pinigai buvo grąžinti R. G. (aukso dirbiniai taip pat sugrąžinti jų savininkui). Nežinojo, kiek konkrečiai buvo R. G. pinigų (manė, jog apie 50 tūkst. eurų), negali pasakyti, kiek laiko jie buvo jo namuose, ta suma susikaupė ne iš karto – R. G. Lietuvoje lankėsi dažnai, apsistodavo pas jį, atsiveždavo pinigų (tai jų pridėdavo, tai paimdavo). Neatsimena, kada paskutinį kartą iki kratos matė tuos pinigus. Kaltinamojo teigimu, jeigu jam būtų buvę išaiškintos teisės, nurodyta, kas jis nieko negali imti, jis to maišo būtų ir neėmęs (t. 3, b. l. 2-13).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltės taip pat nepripažino ir nurodė, kad 2015-02-11, apie 08.00 val., jis su draugu R. G. ėjo iš jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje leidosi laiptais, kai prie jų priėjo du asmenys - vyras ir moteris, vienas iš jų prisistatė FNTT pareigūnu, parodė savo pažymėjimą, moteris neprisistatė. Pareigūnas jam pasakė, kad bute, kurį jis nuomoja ir kuriame kartais gyvena, nori padaryti kratą ir liepė jam grįžti į butą, jis sutiko. Jie keturiese (jis, jo draugas R. ir du pareigūnai) grįžo į jo butą, kuriame buvojo draugė P.. Kadangi P. buvo duše, jis paprašė pareigūnų, kad šie leistų jai išeiti iš dušo ir susitvarkyti. Pabeldė į dušo duris, P. išėjo iš dušo ir jie su ja ir pareigūne nuėjo į miegamąjį, kad P. galėtų apsirengti. Pareigūnas tuo metu buvo už miegamojo durų, kur tuo metu buvo R., jis nepastebėjo. Žinojo, kad spintoje buvo R. pinigai (apie 50 000 Eur), maišelyje sudėti aukso dirbiniai, kurie priklausė jo tetai ir kiti daiktai. Kaip vėliau paaiškėjo, maišelyje buvo ir kelios tabletės, kurias prieš kiek laiko jis buvo įsigijęs viename klube, norėdamas atsipalaiduoti. Kas tai per tabletės, nežino, kadangi nėra chemikas, apie jas jis buvo užmiršęs. Norėdamas prieš kratą surinkti daiktus, kurie priklauso ne jam, kad pareigūnai jų nepaimtų kaip įkalčių, jis sudėjo paminėtus daiktus į minėtą maišelį, kuriame buvo aukso dirbiniai ir, kaip vėliau paaiškėjo, tabletės, kartu sudėjo R. G. priklausančius pinigus. Vienu momentu jis iš spintos paėmė minėtą maišelį su daiktais ir norėjo eiti pas R. ir šiam maišelį atiduoti, tačiau tik žengus vos vieną žingsnį link išėjimo iš miegamojo (link R.), pareigūnas jį iš karto sulaikė ir parvertė ant žemės. Ar prieš tai pareigūnas jam ką nors sakė, jis negirdėjo, negirdėjo jokio įspėjimo, ar nurodymo niekur nenešti minėto maišelio. Be to, kraudamas daiktus į maišelį ir nešdamas jį nuo spintos, negirdėjo jokių pareigūnų draudimų jam tai daryti. Bandant eiti su maišeliu, pareigūnas jį tiesiog parvertė ant žemės, nors jis pareigūnui nesipriešino. Pargriuvęs ant žemės jis taip pat nesipriešino, laisvai leido pareigūnui antrankiais surakinti rankas. Jis neįsidėmėjo, ar minėtą maišelį jam iš rankų išplėšė pareigūnai, ar jis pats jį jiems atidavė, ar maišelis jam tiesiog iškrito. Jį sulaikę pareigūnai nuvedė į svetainę, po kurio laiko į butą atvyko dar du pareigūnai ir tik po to jo bute buvo daroma krata. Kratos metu jis buvo tai svetainėje, taip pat pareigūnai jį pasikviesdavo eiti kartu su jais ir žiūrėti, kaip jie atlieka kratą. Kratos metu pareigūnų leidimu jis laisvai vaikščiojo po svetainę, nors buvo surakintas antrankiais, tačiau pareigūnams netrukdė, užsiėminėjo savo reikalais. Atlikę kratą pareigūnai visus daiktus sudėjo ant stalo, prie stalo skaičiavo rastus pinigus ir apžiūrinėjo rastus daiktus. Ar jie surašė protokolą, jis neįsidėmėjo, jie pildė kažkokius dokumentus, davė jam juos pasirašyti, neįsidėmėjo, kas juose buvo parašyta. Taip pat jam parodė ir teismo nutartį, kurios pagrindu jo bute buvo atliekama krata. Tik po kratos jis sužinojo, kokiu pagrindu ji buvo atliekama. Pareigūnai prieš jį sulaikydami jam tiesiog pasakė, kad jie atliks kratą, ieškos kažkokių dokumentų, tačiau neįspėjo, kad jis negali imti jokių daiktų, kratos metu niekur nevaikščioti, t. y. jis nežinojo, kad be jų leidimo negali nieko imti, apie tai jį įspėjo tik po sulaikymo. Jo bute (koridoriuje) yra įmontuota vaizdo ir garso įrašymo kamera, kuri veikė ir įvykio metu. Sugrįžęs po laikino sulaikymo (po dviejų parų), patikrino kamerą, tačiau pamatė, kad joje nėra atminties kortelės. Jis klausė draugo R. G., kur ši kortelė, tačiau pastarasis nurodė nežinantis, sakė kameros nelietęs ir kortelės neišiminėjęs. Mano, kad kortelę galėjo paimti FNTT pareigūnai, tačiau jie jo dėl to neįspėjo, apie tai jam nieko nesakė, jis pats pareigūnams šio įrašo nepateikė. Mano, kad pareigūnai įrašą patys išėmė kaip nenaudingą jiems patiems, kadangi kratos metu pareigūnė nepagarbiai su juo elgėsi (keikėsi, nemandagiai kalbėjo). R. B. akcentavo, kad paimdamas maišelį iš spintos ir jį nešdamas link draugo, tiesiog norėjo šiam atiduoti jo pinigus, o tai, kad maišelyje buvo ir minėtos tabletės, pamiršo. Perduodamas maišelį su minėtais daiktais, nesiekė paslėpti įkalčius ar trukdyti rinkti pareigūnams įrodymus. Kadangi pinigai priklausė ne jam, nežinojo, ar jie teisėti ar ne. Norėdamas R. G. perduoti pinigus, tikrai neturėjo tikslo juos nuslėpti nuo pareigūnų kaip reikšmingą įkaltį, Be to, pareigūnai jo nebuvo įspėję, kad jie ieškos pinigų, todėl jis nežinojo, kad negali jų imti (t. 2, b. l. 35-37).

2016-07-12 R. B. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, pastarasis savo kaltės taip pat nepripažino ir, pasinaudojęs savo teise, atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. 1. 40).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, jog kartu su kolege R. K. atvyko atlikti kratą. Įėję į namo laiptinę sutiko beišeinančius du vyriškius. Kadangi vienas jų buvo panašus į asmenį, pas kurį turėjo atlikti kratą, sustabdė jį, paprašė prisistatyti. Paaiškėjo, kad tai iš tiesų R. B.. Jis su kolege paaiškino pastarajam, kad yra teismo sankcionuota nutartis dėl kratos, atrodo, tuo pačiu ir parodė jam tą nutartį. R. B. į butą grįžto nenorėjo, pradėjo aiškinti skubantis į teismo posėdį. Paprašius parodyti šaukimą, to nepadarė, tačiau paminėjo lyg kažkokios teisėjos pavardę, tuomet ėmė skambinti advokatui. Paaiškinus, jog kratos nutartis yra paskelbta ir toks veiksmas bet kokiu atveju bus neatidėliotinai atliekamas, sutiko grįžti. R. B. atrakinus buto duris, visi užėjo į vidų (kaltinamojo draugas, ukrainietis, liko stovėti prie įėjimo durų (jam buvo liepta niekur nepasišalinti), jis (A. P.), R. B. ir R. K. stovėjo hole (daugmaž jo viduryje, plotas buvo nedidelis, visi buvo netoli vienas kito). atrodo, jog tuo momentu R. B. buvo paaiškinta, jog kratos metu bus ieškoma dokumentų, neteisėtu būdu įgytų pinigų, draudžiamų turėti daiktų, taip pat paaiškino R. B. teises ir pareigas (galimai tą padarė dar būnant koridoriuje). Atsimena, kad bute (duše) buvo kaltinamojo mergina, kuriai kaltinamasis, pabeldęs į vonios kambario duris, liepė išeiti ir apsirengti. Merginai išėjus, A. P. liko stovėti koridoriuje (tarpduryje), o kolegė nuėjo paskui ją į miegamąjį, stebėdama, kad ši neimtų kažkokių daiktų ir pan. Į miegamąjį nuėjo ir R. B., kuris priėjo prie spintos, išėmė iš jos maišą ir pradėjo sakyti draugei, kad „imk, čia tavo maišas“, bet ši nereagavo, dėl ko buvo aišku, kad tas maišas tikrai ne jos. Tuomet R. B., kuriam R. K. nurodė maišą padėti atgal į vietą, ignoruodamas pastarosios nurodymą, su maišu pradėjo eiti link ukrainiečio (R. G.), sakydamas „imk“, „bėk“, „čia tavo“. Kadangi R. B. nepakluso reikalavimui padėti maišą ir nebandyti jo perduoti draugui, ėjo į priekį link R. G., įvyko susistumdymas tarp jo ir nukentėjusiojo, t. y. A. P., matydamas, kad R. B. gali maišą perduoti R. G., užstojo kaltinamajam kelią, įsikibdamas šiam į ranką ir jį apglėbdamas. R. B. tuo tarpu bandė išsilaisvinti, stūmėsi visu kūnu į priekį, tačiau jokių smūgių nesudavė. A. P. jį stipriai suspaudė apglėbdamas, o R. B. veržėsi ištrūkti, dėl ko abu nuo priešpriešinės jėgos (taip pat slidaus parketo) prarado pusiausvyrą ir griuvo ant žemės, ant jų dar užgriuvo veidrodis, tačiau nesudužo. Tuomet jis nurodė R. B., kad bus uždėti antrankiai, išsitraukė juos iš kišenės ir uždėjo. R. B. ištrūkti nebemėgino ir leidosi surakinamas. Tolesnio kratos atlikimo metu R. B. bandė trukdyti žodžiais, vis kažką aiškindamas P. S. ir R. G., duodamas nurodymus, ką šie turi daryti ir kaip elgtis. Nukentėjusysis parodė, kad nors turi ilgametę darbo patirtį, tačiau jam visa ši situacija nebuvo įprastinė, su tokiu trukdymu ir pasipriešinimu susidūrė antrą kartą. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo stresas, dėl ko susirgo plaučių uždegimu, kas netrukus tapo viena iš priežasčių išeiti iš tarnybos (šiuo metu yra VRM pensininkas) (t. 2, b. l. 159-165).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A. P. parodė, jog 2015-02-11, apie 08.30 val., kartu su vyr. tyrėja R. K. atvyko į R. B. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikti kraštą pagal turimą teismo nutartį. Apie 08.45 val., namo laiptinėje sustabdė du vyriškius, kadangi vienas iš jų buvo panašus į R. B., paklausė pastarojo, ar jis yra R. B., ką šis patvirtino. Antrasis vyriškis prisistatė R. B. draugu iš Ukrainos, vardu R. G.. Šiems vyriškiams parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė ir pareikalavo sugrįžti į butą kratos atlikimui pagal turimą teismo nutartį. Po ilgų įkalbinėjimų R. B. sutikus (pastarasis tikino vėluojantis į teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme, posėdis neva turėjo vykti 9 val.), buvo užeita į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto koridorių, R. B. pasakė, kad bute yra jo mergina P., kuri buvo duše, todėl R. B. pageidavo, kad jis (A. P.) ir R. G. pasiliktų prie buto durų. Į butą įėjo R. B. ir jo kolegė R. K.. Stovėdamas prie durų, girdėjo, jog R. B. pabeldė į dušo duris ir pasakė P. S., kad ši skubiai apsirengtų ir išeitų iš dušo, ką pastaroji ir padarė bei nuėjo į šalia esantį miegamojo kambarį susitvarkyti. Siekiant, kad mergina nesunaikintų ar nepaslėptų galimų įkalčių, R. K. kartu su mergina nuėjo į miegamąjį ir stovėjo šalia jos. Jis tuo metu su R. G. stovėjo prie atidarytų buto durų, laukė, kol P. S. apsirengs. R. B. tuo metu buvo koridoriuje, nervingai vaikščiojo pirmyn-atgal, ragino P. S. kuo greičiau apsirengti, po to staigiai įėjo į miegamąjį, priėjo prie miegamajame esančios spintos ir iš jos viršutinės lentynos ištraukė polietileninį maišą, kuriame, kaip vėliau nustatė, buvo grynųjų pinigų – 42 920 Eur ir 4 tabletės (galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos). Jo kolegė R. K. nurodė R. B. nieko neimti ir nesiknaisioti spintoje, tačiau šis į jos nurodymus nereagavo, atsisukęs į P. S. pradėjo aiškinti, kad minėtas maišas yra neva jos, sakydamas žodžius „čia draugės“ ar tai „čia draugo“, „čia ne mano“, vėliau, pamatęs, kad P. S. į jo žodžius nesureagavo, bandė su minėtu polietileniniu maišu rankose veržtis į laiptinę, kaip suprato, norėdamas perduoti maišą savo draugui R. G., stovėjusiam šalia jo. Tuomet jis įspėjo R. B., kad šis niekur nebandytų eiti ir padėtų maišą atgal, bet R. B. bandė jėga prasiveržti pastumdamas jį ir siekdamas R. G. perduoti maišą su pinigais ir tabletėmis. Kadangi R. B. nepakluso jo reikalavimui sustoti ir padėti maišą, jis, bandydamas sulaikyti R. B., su juo susigrūmė neleisdamas jam praeiti, o būtent, jis atsistojo tarpduryje siekdamas R. B. užkirsti kelią, tam, kad šis nepasišalintų iš buto ir neperduotų draugui minėto maišo, tačiau R. B., norėdamas pasprukti, jį rankomis pastūmė. Jam siekiant R. B. sustabdyti, sulaikant rankomis, pastarasis pradėjo jį stumdyti, sugriebė už drabužių. Po trumpų grumtynių R. B. pargriovė jį ant žemės ir nugriuvo pats. R. B. nugriuvus, vienu momentu uždėjo šiam antrankius ir jį sulaikė. Uždėjus antrankius R. B. daugiau nebesipriešino ir šiek tiek nurimo. Tuo pat metu jo kolegė R. K. iškvietė kolegų pagalbą, kad būtų galima nekliudomai atlikti kratą. Po keliolikos minučių į butą atvyko FNTT valdybos pareigūnai (T. Š. ir M. M.). Įvykio metu jam jokie sužalojimai nepadaryti, drabužiai nesuplėšyti (t. 1, b. 1. 38-40).

Akistatos tarp A. P. ir R. B. metu, A. P. dar kartą patvirtino, jog R. B. 2015-02-11 kratos metu jam pasipriešino, t. y. paėmęs maišelį su pinigais ir kitais daiktais bandė pasišalinti iš kambario, nors buvo įspėtas, kad negali be pareigūnų leidimo imti jokių daiktų, tačiau į tai nereagavo, bandė išsinešti maišą ir perduoti jį savo draugui R. G.. Jam atsistojus tarpdury ir bandant R. B. užstoti kelią, pastarasis bandė prasiveržti pro jį, jie susigrūmė, jis, norėdamas R. B. sulaikyti, sugriebė jį už drabužių, o R. B. bandė išsilaisvinti muistydamasis, vienu momentu praradę pusiausvyrą abu pargriuvo ant žemės. Tuomet jis R. B. uždėjo antrankius ir jį sulaikė. Pažymėjo, jog R. B. buvo įspėtas, kad jo bute bus atliekama krata, tačiau neatsimena, ar kratos atlikimo tvarką aiškino detaliai, ar nurodė, jog pastarasis be pareigūnų negali imti jokių daiktų (t. 2, b. l. 43-44).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja R. K. parodė 2015-02-11 kartu su kolega A. P. pagal teismo nutartį vyko atlikti kratą R. B. gyvenamojoje vietoje. Į (duomenys neskelbtini) esantį kaltinamojo butą atvyko anksčiau, žinojo, kad pastarąjį yra sunku surasti, laukė išeinant, kadangi žinojo, kad tą dieną pastarajam reikėjo vykti į teismo posėdį. Kaltinamąjį su draugu, kaip vėliau paaiškėjo Ukrainos piliečiu R. G., sutiko laiptinėje, prie išėjimo į lauką. Pastarajam prisistatė, informavo apie turimą teismo nutartį, atrodo, ją parodė, ir nurodė grįžti atgal į butą. Iš pradžių R. B. nenorėjo, aiškino vykstantis į teismą, tačiau nurodžius, jog krata bus vis tiek atliekama, o jos darymas yra neatvykimą į teismą pateisinanti priežastis, R. B. sutiko grįžti. Atėjus į butą, į vidų užėjo ji ir R. B., o kolega A. P. ir R. G. lik laukti prie buto durų (tarpduryje), kadangi kaltinamasis pasakė, jog bute miega mergina, galimai ji yra neapsirengusi. Pasakiusi, kad ji kaip moteris gali užeiti, užėjo paskui R. B., abu nuėjo į miegamąjį (ji stovėjo tarpduryje tarp miegamojo ir prieškambario, viską matė gerai, patalpa buvo nedidelė). R. B. pažadino merginą, tuomet vienu momentu priėjo prie spintos, ištraukė polietileninį maišą. Ji iš karto pastarajam pasakė neimti maišo ir padėti atgal, tokį nurodymą pakartojo bent keletą kartų, tačiau kaltinamasis nereagavo ir praėjęs pro ją į prieškambarį bandė šį maišą perduoti tarpduryje stovėjusiam R. G. (negali pasakyti, ar pati kažkaip bandė pastarąjį sulaikyti, bet kokiu atveju tai buvo ne jos jėgoms). Tuomet jau A. P. nurodė padėti maišą, tačiau R. B., ranka iškėlęs jį į viršų, neklausė, bandė permesti R. G., dėl ko A. P. bandė iš pastarojo maišą paimti. R. B., eidamas pasviręs į priekį, pastūmė A. P., kažkuriuo momentu maišas iškrito, o R. B. griebė A. P. už drabužių, abu susikibo, buvo įsikabinę vienas kitam į drabužius, po ko abu besistumdydami nukrito ant grindų. Matydama tokią situaciją, ji ėmė kviesti pastiprinimą, prašė, kad atvyktų daugiau pareigūnų ir tiksliai visko nebestebėjo. Pažymėjo, kad į R. B. bandymą perduoti maišą, R. G. reagavo pasyviai. Liudytoja R. K. taip pat patvirtino, jog patvirtinti, kad R. B. buvo paaiškintos tiek teisės, tiek pareigos. Neatsimena, konkrečiai kokiu momentu, tačiau tas buvo padaryta. Jos kolega A. P., atrodo, dar laiptinėje, paaiškino, kas bus atliekama, ko bus ieškoma, ką R. B. turi daryti (nurodė, kad jo pareiga padėti patekti į gyvenamąją vietą, pateikti nutartyje nurodytus daiktus). Greičiausiai R. B. pats perskaitė teismo nutartį (laiptinėje jam buvo parodyta nutartis, o ją perskaitė bute). Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja R. K. patvirtino, kad jie užrašyti teisingai, prašė jais vadovautis, tuo metu aplinkybes atsiminė geriau, išskyrus tai, kad ji stovėjo konkrečiai ne miegamajame, o tarpduryje tarp miegamojo ir prieškambario (t. 2, b. l. 176-179).

Apklausta ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja R. K. parodė, jog 2015-02-11, apie 08.30 val., ji kartu su kolega vyr. tyrėju A. P. pagal turimą teismo nutartį nuvyko į R. B. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti kratą. Apie 08.45 val., namo laiptinėje, sustabdė du vyriškius. Paklausus, ar vienas iš jų yra R. B., šis tai patvirtino, antrasis vyriškis prisistatė R. B. draugu iš Ukrainos, vardu R. G.. Vyriškiams parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, pareikalavo sugrįžti į butą kratos atlikimui pagal turimą teismo nutartį. R. B. po ilgų atsikalbinėjimų sutiko. Buvo užeita į minėtą butą. Ji su R. B. užėjo į butą, o kolega A. P. kartu su Ukrainos piliečiu R. G. liko stovėti tarpduryje. Užėjus į buto koridorių, R. B. pasakė, kad bute yra jo mergina P., tuo metu buvusi duše. R. B. nenorėjo, kad į butą užeitų vyriškiai. R. B., įėjęs į butą, pabeldė į dušo duris ir pasakė P. S. skubiai apsirengti ir išeiti iš dušo. P. S. išėjo iš dušo ir nuėjo į šalia esantį miegamojo kambarį susitvarkyti, R. B. nuėjo kartu. Siekiant, kad mergina nesunaikintų ar nepaslėptų galimų įkalčių, R. K. stovėjo kartu su P. S. miegamajame, kuriame buvo ir R. B.. Vienu momentu R. B. priėjo prie miegamajame esančios spintos ir iš jos viršutinės lentynos ištraukė polietileninį maišą, kuriame, kaip vėliau nustatė, buvo grynieji pinigai (42 920 Eur) ir 4 tabletės, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Ji nurodė R. B. nieko neimti ir nesiknaisioti spintoje, tačiau pastarasis į jos nurodymus nereagavo, atsisukęs į P. S. pradėjo aiškinti, kad minėtas maišas yra neva jos, sakydamas žodžius „čia draugės“ ar tai „čia draugo“, „čia ne mano“, vėliau, pamatęs, kad P. S. į jo žodžius nesureagavo, R. B. bandė su minėtu polietileniniu maišu rankose veržtis į laiptinę, norėdamas perduoti maišą savo draugui R. G.. Tuomet kolega A. P. įspėjo R. B. niekur nebandyti eiti ir padėti maišą atgal, bet R. B. bandė jėga prasiveržti, pastumdamas kolegą ir siekdamas R. G. perduoti maišelį su pinigais ir tabletėmis. Kadangi R. B. nepakluso A. P. reikalavimui sustoti ir padėti maišą, pastarasis, bandydamas sulaikyti R. B., su juo susigrūmė. R. B. įsikibo kolegai į atlapus, sugriebė jį už drabužių, jo kolega bandė neleisti jam praeiti pro duris. Po trumpų grumtynių R. B. pargriovė kolegą A. P. ant žemės ir nugriuvo pats. Iš karto po to R. B. buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai, po ko R. B. nebesipriešino. Tuo pat metu ji iškvietė kolegų pagalbą, siekiant nekliudomai atlikti kratą (t. 1, b. l. b. 1. 33-35).

Akistatos su R. B. metu, R. K., atsakydama į klausimą, ar R. B. kokiais nors aktyviais ar neaktyviais veiksmais trukdė atlikti kratą jo bute, pasipriešinti A. P., atsakė teigiamai ir parodė, kad R. B. trukdė bandydamas išsinešti maišelį su pinigais ir kitais daiktais bei pasipriešino jos kolegai A. P.. Po to, kai įėjęs į miegamąjį R. B. iš spintos išsiėmė maišą su pinigais ir tabletėmis, ji garsiai liepė padėti maišą ir niekur jo nenešti, tačiau R. B. į jos nurodymus nereagavo ir ėjo link išėjimo iš buto durų, prie kurių stovėjo jos A. P.. Koridoriuje, laiptinėje, stovėjo kartu su R. B. buvęs Ukrainos pilietis R. G.. Taigi R. B. paėmęs iš miegamojo spintos minėtą maišą nuėjo link išėjimo durų, tuomet jos kolega A. P. liepė R. B. sustoti ir atiduoti maišą su pinigais ir kitais daiktais, tačiau pastarasis į nurodymus nereagavo ir bandė, prasiverždamas pro jos kolegą, perduoti koridoriuje laiptinėje stovėjusiam Ukrainos piliečiui minėtą maišą. Jos kolega A. P. tuomet bandė sustabdyti R. B., užstoti kelią, tačiau R. B. bandė prasiveržti pro duris, dėl to tarp kolegos ir R. B. kilo susistumdymas, vienu momentu pamatė, kad R. B. ir kolega laiko vienas kitam už drabužių atlapų. Po to staiga R. B. ir kolega nugriuvo ant žemės, tuo metu R. B. iš rankų iškrito minėtas maišas, kurį ji pakėlė nuo žemės. R. B. nugriuvus kolega jam uždėjo antrankius ir jį sulaikė. Taigi liudytoja R. K. patvirtino, kad R. B. kliudymas atlikti kratą pasireiškė tuo, kad pastarasis, paėmęs iš miegamojo spintos maišą, bandė su juo pasišalinti, dėl ko susigrūmė su jos kolega A. P. (t. 2, b. 1. 45-46).

Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja P. S., kurios parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio tvarka, parodė, kad jai būnant pas savo draugą R. B., jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (buto numerio nežino), ir pastarajam išėjus, o jai būnant duše, apie 09 val., besimaudydama išgirdo beldimą į vonios duris. Išgirdo, kad R. kviečia ją išeiti, ką ji ir padarė. Išėjusi koridoriuje pamatė stovintį R. B. ir dar du jai nepažįstamus asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo policijos pareigūnai. Kadangi ji buvo pusnuogė, jai reikėjo apsirengti, todėl nuėjo į miegamąjį, kartu su ja nuėjo pareigūnė. Paskui jas sekė ir pareigūnas, jis kartu su jomis įėjo į miegamąjį ir žiūrėjo, kaip ji rengiasi. Tuomet R. B. paprašė pareigūno išeiti iš miegamojo ir palaukti, kol ji persirengs, tačiau pareigūnas nesutiko. R. ir pareigūnas bekalbėdami išėjo iš miegamojo. Vienu momentu ji išgirdo, kaip pareigūnas ir R. susigrūmė, pilnai vaizdo nematė, pro durų kampelį pastebėjo, kaip pareigūnas ant žemės pargriovė R. B., matė, kaip jos draugas guli ant žemės. Po to pareigūnai juos (ar R. tuo metu buvo bute, ji nepastebėjo, kažkuriuo momentu jis atsirado bute) liepė sueiti į vieną patalpą, jie visi susėdo svetainėje. Tuo metu policijos pareigūnai bute atliko kratą, vienu momentu pamatė, kaip pareigūnai svetainėje, kuri sujungta su virtuve, skaičiuoja pinigus ir deda juos į plastikinį maišą. Ką dar pareigūnai buvo radę kratos metu ir apžiūrinėjo, ji konkrečiai nematė, tačiau vienu momentu pareigūnai pradėjo kalbėti apie kažkokias kratos metu surastas tabletes. Ji matė tas tabletes, jos buvo baltos spalvos, jei neklysta 2 ar 3 vnt. Kas buvo rasta daugiau, nematė. Po to pareigūnai ją išvedė iš buto, ji nematė, kas vyko toliau. Pažymėjo, kad nepastebėjusi, jog kratos metu R. B. būtų priešinęsis pareigūnams. Negirdėjo, ką R. B. paaiškino pareigūnams dėl rastų tablečių ir pinigų. Nematė, kad jos draugas rankose būtų laikęs maišą su pinigais, jis šio maišo tikrai nebandė perduoti maišo R. (t. 1, b. 1. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G., kurio parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, parodė, 2015 m., tikslios datos ir laiko neprisimena, ryte, jis su R. B. (pastarasis yra jo draugas) išeidinėjo iš laiptinės, kuri yra (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Jiems beišeinant priėjo vyras ir moteris, kurie pradėjo kažką kalbėti su R.. Ką pastarieji kalbėjosi, nežino, kadangi nesupranta lietuviškai. Suprato tik tai, kad šie nurodė jiems grįžti į butą, kuriame gyveno R. Kai jie atėjo prie minėto buto, R. B. su minėtais žmonėmis užėjo į butą, o jis vienas liko tarpduryje - ant slenksčio tarp laiptinės ir buto patalpos. R. B. su tais žmonėmis nuėjo į miegamąjį, kas ten vyko, jis nematė, kadangi jie buvo giliau kambaryje, o jis matė tik praėjimą į kambarį. Stovėdamas tarpduryje, girdėjo tiek moterišką, tiek nepažįstamo vyro ir R. balsus, girdėjo, kad jie šnekasi, kalbėjosi ramiai, nesigirdėjo nei riksmų, nei pakeltų balsų. Tada pamatė, kaip R. B. su kažkokiu paketu, kurį laikė abejomis rankomis, ir minėtu nepažįstamu vyru nukrito ant žemės. Jis matė tą momentą, kai iš už sienos tarpduryje pasirodė R., kuris abejomis rankomis laikė minėtą paketą. Kur tuo metu buvo nepažįstamas vyras, neprisimena. Tuo metu, kai pamatė R. B., išgirdo moterišką šaukimą (ką ši šaukė moteris, jis nesuprato) ir kažkur po dviejų sekundžių R. kartu su nepažįstamu vyru nukrito. Jis suprato, kad R. B. su tuo paketu ėjo link jo, kadangi daugiau nebuvo pas ką eiti. Matė, kaip pastarasis tarpduryje žengė ne daugiau kaip vieną žingsnį, judėjo kryptingai, gana greitai link jo ir tada su nepažįstamu vyru abu nukrito ant žemės. Nematė, kad R. B. kokiais nors veiksmais būtų priešinęsis minėtiems asmenis (t. 1, b. 1. 51-52).

2015-07-30 prokuroro nutarimu dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje buvo leista iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-00005-13 daryti surinktų dokumentų – teismo nutarties, kuria leista atlikti kratą R. B. faktinėje gyvenamojoje vietoje, kratos protokolo bei 2015-02-11 vaizdo įrašo kopijas, kurios pridėtos prie šios baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 17-18).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-04 nutartimi buvo leista daryti kratą R. B. faktinėje gyvenamojoje vietoje - bute esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti nusikalstamai veiklai naudojamų įmonių buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, juodraštinius užrašus, kompiuterius, skaitmenines duomenų laikmenas, internetinės bankininkystės įrankius ir priemones, mobiliojo ryšio telefonus, grynuosius pinigus (t. 1, b. l. 24-26).

Iš 2015-02-11 kratos protokolo matyti, jog kratos metu R. B. iš miegamojo spintos paimtame ir Ukrainos Respublikos piliečiui R. G. bandytame perduoti polietileniniame maiše buvo vokas su 42 920 Eur grynųjų pinigų, papuošalai ir plastikinis maišelis su 4 vienetais pilkos spalvos tablečių (t. 1, b. l. 27-28).

2016-05-12 apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti kratos metu rasti daiktai (t. 1, b. l. 29-30).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 157).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje R. B. buvo kaltinamas trukdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad jis pastūmė A. P., sugriebė šiam už atlapų bei drabužių ir pargriovė ant grindų. Teismo vertinimu, toks kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

Visų pirma pažymėtina, jog BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Minėto baudžiamojo įstatymo 2 dalis taikoma tais atvejais, jeigu kaltininkas BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai kaltininkas padarė panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą.

Įvertinus surinktus įrodymus, teismas neturi pakankamo ir neginčytino pagrindo išvadai, kad R. B., trukdydamas atvykusiems pareigūnams R. K. ir A. P. atlikti kratą jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, panaudojo prieš A. P. fizinį smurtą. Pats kaltinamasis kategoriškai neigė naudojęs bent kokį smurtą pareigūno A. P. atžvilgiu ir viso proceso metu tikino, kad vos tik laikydamas maišą žengė žingsnį į priekį, jį nukentėjusysis iš karto pargriovė (detalūs kaltinamojo parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surašytame įtariamojo apklausos protokole, dėl ko iš naujo nedėstytini) (t. 2, b. l. 35-37; t. 3, 2-13). Nagrinėjant bylą teismui detaliai aiškinantis galimo smurto panaudojimo aplinkybes, teisme kaip liudytoja apklausta R. K. parodė, jog R. B., nereaguojant į jos nurodymus padėti maišą ir praėjus pro ją ir siekiant maišą permesti R. G., kolega A. P. bandė iš kaltinamojo maišą paimti, eidamas pasviręs į priekį, pastūmė A. P., abu įsikabino vienas kitam į drabužius, po ko besistumdydami nukrito ant grindų (t. 2, b. l. 176-179). Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, jog R. B. nepaklusus reikalavimui padėti maišą ir nebandyti jo perduoti draugui, pastarajam einant į priekį link R. G., įvyko susistumdymas tarp jo ir nukentėjusiojo, t. y. A. P., matydamas, kad R. B. gali maišą perduoti R. G., užstojo kaltinamajam kelią, įsikibdamas šiam į ranką ir jį apglėbdamas. R. B. tuo tarpu bandė išsilaisvinti, stūmėsi visu kūnu į priekį, tačiau jokių smūgių nesudavė. A. P. jį stipriai suspaudė apglėbdamas, o R. B. veržėsi ištrūkti, dėl ko abu nuo priešpriešinės jėgos (taip pat slidaus parketo) prarado pusiausvyrą ir griuvo ant žemės, ant jų dar užgriuvo veidrodis, tačiau nesudužo (t. 2, b. l. 159-165). Taigi iš proceso metu užfiksuotų liudytojos R. K. bei nukentėjusiojo A. P., galiausiai paties kaltinamojo duotų parodymų galima spręsti, jog esminis R. B. tikslas buvo perduoti maišą jo draugui, Ukrainos piliečiui R. G.. Nėra neginčytino pagrindo teigti, jog to perdavimo metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Visas veiksmas laiko atžvilgiu truko trumpai, kaltinamasis nepakluso nei vieno pareigūno reikalavimui padėti maišą ir ėjo tikslingai į priekį, laikydamas maišą rankose ir bandydamas jį perduoti/permesti draugui. Matydamas, jog kaltinamasis į reikalavimus nereaguoja, A. P. nedelsiant užtvėrė kelią, įsikabino ir apglėbė R. B., po ko šiam muistantis ir bandant ištrūkti, abu prarado pusiausvyrą ir pargriuvo. Teisiamajame posėdyje apklaustas A. P. kaltinamojo pasipriešinimą grindė pastarojo bandymu išsilaisvinti muistantis, tuo, kad galimai pastūmė kūnu eidamas į priekį, tačiau pripažino, jog kaltinamasis jam jokio smūgio nesudavė, už drabužių taip pat nesugriebė, kadangi kaltinamojo rankos buvo užimtos, nes šis laikė jose maišą (t. 2, b. l. 159-165). Nors detaliai apklaustas ir teisme nurodęs kiek skirtingas aplinkybes, vėliau A. P. teigė, jog ikiteisminiame tyrime yra davęs visgi tikslesnius parodymus, tačiau visuma rodo, jog kaltinamasis smurto prieš A. P. nevartojo. Tai, jog R. B. nereagavo į nurodymą sustoti ir padėti maišą, o A. P. užtvėrus kelią ir jį apglėbus, muistėsi, siekdamas ištrūkti, savaime neprilyginama smurto pavartojimui. Kaltinime nurodyta aplinkybė „pastūmė tyrėją A. P., po to sugriebė jam už atlapų bei drabužių ir pargriovė ant grindų“ yra nepagrįsta, jos teisme, kaip matyti, nepatvirtino netgi pats nukentėjusysis; liudytojos R. K. parodymai taip pat iš esmės rodo, jog kaltinamasis visas pastangas buvo nukreipęs bandymui permesti maišą, o A. P. to neleidžiant, abu susikibino už drabužių ir nugriuvo ant žemės. Vertinant R. B. veiksmus, akivaizdu, jog visos pastarojo pastangos buvo sukoncentruotas į bandymą perduoti maišą R. G.. Kaltinamasis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo ir jokių smurtinių veiksmų neatliko, to iš esmės net nebūtų galėjęs padaryti, kadangi abejose rankose laikė iškėlęs maišą (aplinkybę, jog maišas buvo laikomas būtent abejose rankose, kategoriškai tvirtino kaltinamasis, to iš esmės neneigė ir nukentėjusysis), pargriuvęs nebandė bėgti, iš karto leidosi, kad jam būtų uždėti antrankiai. Muistymasis ir bandymas ištrūkti iš A. P. glėbio, tokiu būdu aktyviai judant, nereiškia fizinio smurto. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma paneigia kaltinime inkriminuotą trukdymo atlikti pareigūnams R. K. ir A. P. kvalifikuotą požymį, tokiu būdu R. B. veiksmus iš BK 231 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 231 straipsnio 1 dalį (apie galimą veikos perkvalifikavimą kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas, pastarojo pozicija kaltės atžvilgiu liko nepakitusi) (t. 3, b. l. 2-13).

Taigi kaltinamojo R. B. kaltė trukdant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai pasireiškė tuo, jog R. K. ir A. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-00005-13 vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario d. nutartį, kuria leista kaltinamojo faktinėje gyvenamojoje vietoje atlikti kratą, R. B. tyčia trukdė pareigūnams atlikti nurodytą tyrimo veiksmą ir, nepaisydamas vyresniosios tyrėjos R. K. nurodymo neimti bute esančių daiktų, neklausė tokio teisėto pareigūnės reikalavimo, be leidimo išėmė iš miegamojo spintos polietileninį maišą su jame buvusiais grynaisiais pinigais – 42 920 eurų ir 4 tabletėmis psichotropinės medžiagos, laikydamas maišą, bandė pasišalinti ir perduoti maišą R. G., po ko vyresniajam tyrėjui A. P. nurodžius sustoti ir padėti maišą atgal, jis šio teisėto pareigūno reikalavimo nepaisė, dėl ko tyrėjas A. P. bandė jį sulaikyti, o, R. B. siekiant ištrūkti, įvyko susistumdymas, kurio metu abu pargriuvo ant grindų. Nors kaltinamasis ir šių veiksmų kategoriškai nepripažino, bandė tikinti neva nesupratęs, jog neturi teisės paimti maišo su R. G. pinigais bei atiduoti juos tikrajam savininkui, teigdamas, kad pareigūnai jam teisių ir pareigų neišaiškino, taip pat nurodydamas, jog negirdėjo ir nesuprato R. K. reikalavimų padėti maišą, o vos tik jam žengus žingsnį, buvo pargriautas A. P., teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, nukreiptą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent jau sušvelninti ją. Nebekartojant kaltinamojo, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų, detaliai išdėstytų nuosprendžio aprašomojoje dalyje bei atitinkamoje baudžiamosios bylos medžiagoje (apklausų bei teismo posėdžių protokoluose), nekyla abejonių, jog kaltinamasis R. B. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams R. K. ir A. P. atlikti kratą. Esminiai kaltinamojo gynybinės pozicijos argumentai yra šie – teisių ir pareigų neišaiškinimas, dėl ko jis neva nesuvokė neturintis teisės imti maišą; maišas ir svarbiausia jame esantys pinigai buvo ne jo, o R. G., kuriam jis ir norėjo juos atiduoti; R. K. nurodymų negirdėjo; apie tai, kad maiše yra psichotropinės tabletės, tuo metu apskritai nežinojo. Aptariant kaltinamojo parodymus, pirmiausia paminėtina tai, jog net ir laikant, kad kaltinamajam R. B. teisės ir pareigos nebuvo detaliai išaiškintos (R. K. ir A. P. parodymai dėl nurodytos aplinkybės nėra pilnai sutampantys), pastarasis bet kokiu atveju negalėjo nesuprasti esant draudžiama imti daiktus, juo labiau, juos perduoti kitiems asmenims po to, kai jam buvo paskelbta teismo nutartis atlikti kratą. Tokios pareigos supratimas nereikalauja specialių žinių, teisinio išsilavinimo ir pan. Kita vertus, po to, kai tik R. B. paėmė iš spintos maišą, šalia stovėjusi pareigūnė R. K. iš karto paliepė jį padėti atgal, tokį nurodymą pakartodama bent kelis kartus. Kaltinamajam nereaguojant į pareigūnės žodžius, analogišką reikalavimą išsakė ir A. P., po ko išsyk užstojo šiam kelią, apglėbė jį, siekdamas sukliudyti atiduoti maišą R. G.. Negalėdamas paneigti liudytojos R. K. parodymų apie tai, kad ji kelis kartus davė nurodymą padėti maišą atgal, kaltinamasis tvirtina dėl nežinia kokių priežasčių nesuvokęs ir nesupratęs tyrėjos žodžių turinio, nors, kaip matyti, buvo visai šalia jos. Netgi kaip liudytojas apklaustas R. G., kurio parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, parodė, jog R. B. pasisukus eiti link jo su paketu, išgirdo moterišką šaukimą, nors R. G. stovėjo ženkliai toliau, tarpduryje tarp buto ir laiptinės (t. 1, b. l. 51-52). Tokiu būdu atmetami kaltinamojo parodymai neva dėl teisių neišaiškinimo jis nesuprato veikęs neteisėtai, nežinojo negalintis perduoti maišą R. G. ir pan. Kaltinamajam buvo duoti aiškūs pakartotiniai nurodymai padėti iš spintos paimtą maišą, tačiau kaltinamasis nė į vieno pareigūno reikalavimą nereagavo. Analizuodamas liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad kaip liudytoja apklausos P. S. parodymai laikytini neinformatyviais, pastaroji, šalia kurios vyko visas veiksmas, aiškiai vengė nurodyti objektyvias aplinkybes, tik tvirtino, jog R. B. nieko neteisėto neva nepadarė.

Kiti R. B. parodymai, kuriais įrodinėjamas įsitikinimas dėl veiksmų teisėtumo tuo aspektu, yra tai, jog maiše buvę pinigai priklausė ne kaltinamajam, dėl ko jis buvo suinteresuotas juos atiduoti tikrajam savininkui. Teismui pateikti duomenys rodo, jog tyrimo metu per kratą rasti pinigai išties buvo sugrąžinti Ukrainos Respublikos piliečiui R. G. (t. 2, b. l. 189-191). Nekvestionuojant nustatyto pinigų savininko, kuris paaiškėjo, anaiptol, ne iš karto, o atlikus tyrimą (pinigai grąžinti tik 2016-06-14), kaltinamasis, paskelbus teismo nutartį atlikti kratą, bet kokiu atveju neturėjo pagrindo perduoti juos R. G.. Visgi vertinant kaltinamojo subjektyvų supratimą, aplinkybė dėl pinigų priklausomumo R. G., galėtų būti analizuotina plačiau, jeigu kaltinamojo bandyto perduoti polietileninio maišo turinys tuo ir būtų apsiribojęs. Šiuo atveju gi be minėtų pinigų buvo rastas maišelis su dirbiniais (papuošalais) ir, svarbiausia, dar vienas maišelis su 4 vnt. apvalių tablečių (t. 1, b. l. 27-28). Būtent minėta aplinkybė atmeta bet kokią galimybę vadovautis R. B. parodymais ir tikėti, kad jis paprasčiausiai siekė atiduoti ne savo pinigus. Akivaizdu, jog pastarasis turėjo aiškų ir konkretų motyvą nuslėpti tikrąjį polietileninio maišo turinį, dėl kuriame rastų tablečių, kurių sudėtyje nustatyta esant psichotropinės medžiagos, R. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį. Kaltinamasis nerišliai ir neįtikinamai aiškino, jog maišelis su papuošalais, kuriame neva ir buvo psichotropinės tabletės, tuo pačiu pabrėždamas tuo metu nežinojęs nei to, kad tos tabletės apskritai yra, nei kad jos psichotropinės, kažkokiu būdu atsidūrė polietileninio maišo su R. G. priklausančiais pinigais viduje – neva beimant kažkaip prisikabino ir įkrito į maišo vidų. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Iš kratos protokolo matyti, jog polietileninis maišelis su 4 vnt. tablečių buvo didžiojo maišo viduje, atskirai nuo maišelio su papuošalais (t. 1, b. l. 27-28). Niekaip neįtikinama, jog kaltinamasis, imdamas maišą iš spintos, galėjo į jo vidų netyčia įmesti du maišelius – ir maišelį su dirbiniais, ir maišelį su psichotropinėmis tabletėmis (beje, ikiteisminiame tyrime R. B. nurodė, jog maišelį su aukso dirbiniais, o tuo pačiu ir tabletėmis, pats sąmoningai įdėjo į polietileninį maišą, norėdamas atskirti ne savo daiktus). Teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad jis apie tabletes nežinojo. Priešingai, ši aplinkybė jam buvo ne tik gerai žinoma, bet ir suformavo jo tyčią sutrukdyti pareigūnams atlikti kratą, stengiantis kartu su kitu maišo turiniu perduoti R. G., tokiu būdu siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Žinodamas, jog bute bus atliekama krata, kaltinamasis R. B., neabejotinai suvokė, jog nepaisant kratoje nurodytų ieškotinų daiktų (beje, joje buvo nurodyta, kad bus ieškoma grynųjų pinigų), pareigūnai paims psichotropines tabletes, o tai savo ruožtu sukels teisines pasekmes pačiam R. B., kas ir atsitiko. Kaltinamasis bandė tikinti nežinojęs apie tai, jog tabletės buvo psichotropinės, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu jas laikė. Ikiteisminiame tyrime nurodęs, jog prieš kurį laiką iki 2015-02-11 įsigijęs viename klube, norėdamas atsipalaiduoti, teisme teigė, kad jas buvo nusipirkęs labai seniai, prieš 4-5 metus ir tai, kad jas turi visai nebeprisiminė. Bet kokiu atveju R. B. neneigė, jog tabletes pirko atsipalaidavimui ir nors neigė supratęs, kad jos yra psichotropinės, akivaizdu, kad tai yra tik jo gynybinė pozicija.

Taigi teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis R. B. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams R. K. ir A. P. atlikti kratą, nereagavo į jam išsakytus reikalavimus padėti atgal paimtą maišą su grynaisiais pinigais ir 4 tabletėmis psichotropinės medžiagos; bandė pasišalinti ir perduoti maišą, tokiu būdu siekdamas, kad nebūtų išaiškinta galimai nusikalstama veika dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, galų gale kliudant pareigūnams paimti pinigus ir sudaryti galimybę išsiaiškinti jų kilmę ir priklausomumą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baigiamojoje kalboje išsakyti gynėjos teiginiai dėl galimybės kaltinamojo veiksmus vertinti administracinės atsakomybės ribose atmestini. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neleidžia abejoti, jog kaltinamojo R. B. veikos pavojingumas atitinka BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju įvertinus atliekamo procesinio veiksmo pobūdį, R. B. veiksmus, kurių tikslas buvo nuslėpti galimą nusikaltimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat sudarant kliūtis pareigūnams nekliudomai paimti pinigus ir išsiaiškinti jų kilmę, leidžia darytina išvadą esant padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. B. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas, į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys: R. B. anksčiau teistas 2 kartus (t. 1, b. l. 137-140, 154-162), nusikalstamos veikos padarymo metu laikytinas teistas vieną kartą (dėl 2011-04-20 teistumas 2015-04-04 jau buvo išnykęs). Pažymėtina, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, iš teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, jog Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama R. B. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pasisavinęs jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, suklastojęs ir panaudojęs žinomai suklastotus tikrus dokumentus; baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 144-152). Kaltinamasis yra nevedęs, dirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 3, 2), tačiau gydėsi VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 2, b. l. 4). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-05-14 specialisto išvadoje Nr. S9TPK-154/2015 R. B. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas-šizoefektinis sutrikimas, depresijos tipas, galintys turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, dėl ko nurodyta esant tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 11). Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nutartį R. B. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas Nr. 78PPK-34/2016, kuriame nurodyta, jog R. B. nusikalstamos veikos vykdymo metu (2015-02-11) nustatytas šizoefektinis sutrikimas, depresijos tipas, remisija, kas netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. B. nustatomas šizoefektinis sutrikimas, depresijos tipas, remisija, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas; R. B. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdžio metu, būti apklausiamas (t. 2, b. l. 25-30). Nurodytos aplinkybės neleidžia abejoti R. B. pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiuoju pripažintas A. P. teisme pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 500 Eur sumai (t. 2, b. l. 157).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje A. P. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį psichologinį bei fizinį smurtą, dėl ko susirgo plaučių uždegimu, buvo priverstas anksčiau laiko išeiti į VRM pensiją (t. 2, b. l. 159-165). Teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio klausimą, neturi objektyvaus pagrindo laikyti, kad toks ieškinys yra pagrįstas ir jį tenkinti. Visų pirma, nepasitvirtinusiais laikytini A. P. teiginiai dėl didelio fizinio smurto patyrimo. Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė, jog nusikalstamos veikos metu buvo vartojamas fizinis smurtas, tokią aplinkybę apklausiamas paneigė ir pats A. P., pažymėjęs, kad jokių smūgių kaltinamasis jam nesudavė, už drabužių negriebė, R. B. tiesiog norėjo prasiveržti ir paduoti draugui maišą, o jis pastarajam to padaryti neleido, užstojo kelią, apglėbė, dėl ko abu besistumdydami nugriuvo ant grindų (t. 2, b. l. 159-165). Negalima sutikti ir su kitu A. P. teiginiu neva jis patyrė didelį psichologinį smurtą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmai, kuriais jis trukdė pareigūnams atlikti teismo leistą tyrimo veiksmą – kratą, nėra pateisinami, jie teismo pripažinti nusikalstamais, tačiau pati situacija nelaikytina kaip itin išskirtinė, galėjusiu sukelti pareigūnams šoką ar paveikti juos psichologiškai. Nors A. P. tikino per ilgametį darbo stažą su tokiu aktyviu trukdymu susidūręs tik antrą kartą, tačiau nesugebėjo paaiškinti, dėl ko būtent jis pasijuto stipriai psichologiškai paveiktas. Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo pobūdis yra specifinis, tyrėjams (ir ne tik tiriantiems smurtines nusikalstamas veikas) neretai tenka susidurti su įtariamųjų priešiškumu, kartais ir pasipriešinimu, tačiau kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir kiekvienas įtariamojo trukdymas savaime dar nereiškia, jog pareigūnui buvo sukelta žala. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamojo veiksmais A. P. buvo padaryta neturtinė žala. Sunkiai suprantami ir A. P. teiginiai, kad jis dėl patirto streso susirgo plaučių uždegimu, R. B. veiksmai prisidėjo prie bendro nusivylimo, susikaupusio per ilgą laiką, kas tik dar labiau paskatino jį išeiti į pensiją. Teismas nemato jokio objektyvaus ryšio tarp R. B. veiksmų ir to, kad A. P. šiuo metu jau nebedirba, juo labiau, kad iš darbo buvo priverstas išeiti dėl kaltinamojo elgesio, dėl ko laikytina esant neįrodyta, jog A. P. buvo padaryta neturtinė žala, atitinkamai civilinį ieškinį atmetant kaip nepagrįstą.

R. B. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 41, 42), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė