- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-814-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- D. R., A. M.
- Advokatai
- Sergiejus Buta
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sergiejui Butai, atsakovo A. M. atstovėms advokatei Onai Kapliauskaitei, A. M., N. O. viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. R. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. R. dėl nuosavybės teisės įgijimo perdavimo būdu pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė atidalyti ieškovės dalį pastogės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išskiriant ieškovei tenkančią dalį (55/100) natūra, iš bendrosios dalinės nuosavybės proporcingai jos turimai namo daliai; nesant realių galimybių atidalyti pastogės ieškovės dalį, priteisti ieškovei iš atsakovo 48340 Lt piniginę kompensaciją už 24,17 kv. m pastogės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad šalys yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, 2007-04-13 notarine sutartimi nustatė naudojimosi namu tvarką, pagal kurią ieškovė naudosis 55/100, o atsakovas naudosis 45/100 namo dalimis, ši sutartis įregistruota viešajame registre. Šalys 2007-08-16 susitarimu susitarė atidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nepakeičiant nustatytų 2007-04-13 sutartimi bendraturčių dalių, susitarimas įregistruotas viešajame registre, kurio pagrindu ieškovei išduotas 2007-09-06 pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, ieškovės namo daliai suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2007-08-16 susitarimu šalys neatsidalijo namo pastogės, ją valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ją atsidalyti atsakovas nesutinka (b. l. 3–5, 141–143).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). 1984-04-19 sutartimi šalys nusistatė naudojimosi namu tvarką, pagal kurią ieškovė naudojosi didesniąja terasos dalimi, o ieškovė už tai jam leido naudotis visa namo pastoge ir likusia 1/7 dalimi terasos bei patalpa rūsyje po laiptais. Nuo 1984 m. atsakovas valdo jam naudotis priskirtas visas palėpės patalpas, ją apšiltino, įrengė grindis, suremontavo, pagal 1990-07-13 suderintą projektą įsirengė 15,84 kv. m patalpą. 2007-04-13 sutartimi šalys nusistatė naudojimosi tvarką – ieškovei naudojantis 219,90 kv. m plotu, t. y. 55/100 namo dalimis, o atsakovui naudojantis 176,64 kv. m plotu, t. y. 45/100 namo dalimi ir visa gyvenamojo namo pastoge. Dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalytos šalių 2007-08-16 susitarimu, o naudojimosi pastoge tvarka – 2007-04-13 sutartimi. VĮ Registrų centre Klaipėdos filiale įregistruoti du atskiri butai (b. l. 19–22).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas perdavė ieškovei terasą pagal 1984-04-19 ir 2007-04-13 sutartį už ½ ieškovei priklausiusią pietinės pastogės dalį, todėl įgijo nuosavybės teisę į visą pastogę. Nurodo, kad pagal 1977 m. projektą jam priklausančioje namo rūsio dalyje ūkio būdu įsirengė garažą, kurio stogas yra terasa su balkonu. 1984-04-19 sutartimi buvo nustatyta šalių naudojimosi namu tvarka, pagal kurią ieškovė naudojosi didesniąja terasos dalimi, o ieškovė už tai jam leido naudotis visa namo pastoge ir likusia 1/7 dalimi terasos bei patalpa rūsyje po laiptais. 1985 m. ieškovei davus sutikimą įsirengti atskirą įėjimą, įsirengė atskirą įėjimą į namą iš rytų pusės, pasistatė priestatą, kuriame įsirengė atskirą įėjimą į rūsį, laiptus iš pirmojo aukšto į antrąjį ir pastogę, dėl to sumažėjo balkonas virš terasos, pakeista stogo konstrukcija, padidėjo pastogės patalpos. Atsakovas atsisakė teisės naudotis ankstesniu praėjimu į jam priklausančias patalpas ir į rūsį bei patalpa rūsyje po laiptais, o ieškovė palėpe nebesinaudojo. Atsakovas atsisakė nuo jam priklausiusios 1/7 dalies terasos, neprieštaravo, jog ieškovė įsirengtų gyvenamąsias patalpas ir padidintų namo plotą. Nuo 1984 m. atsakovas naudojasi jam priskirtomis palėpės patalpomis, jas apšiltino, įrengė grindis, suremontavo sienas ir lubas, pagal 1990-07-13 suderintą projektą įsirengė 15,84 kv. m patalpą, ieškovei anksčiau priklausiusioje dalyje pakėlė stogą iki 2,13 cm ir įrengė langą, pakeitė čerpių stogą šiferiu. Atlikus namo rekonstrukciją, padidėjo namo plotas ir pasikeitė bendraturčių dalys bendroje dalinėje nuosavybėje, todėl 2007-04-13 sutartimi šalys nusistatė naudojimosi tvarką – ieškovei naudojantis 219,90 kv. m plotu, t. y. 55/100 namo dalimis, o atsakovui naudojantis 176,64 kv. m plotu, t. y. 45/100 namo dalimi ir namo pastoge. Dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalytos šalių 2007-08-16 susitarimu, o naudojimosi pastoge tvarka – 2007-04-13 sutartimi, kurių pagrindu VĮ Registrų centras Klaipėdos filiale įregistruoti du atskiri butai. Dalys atidalytos atsižvelgiant į nuo 1984 m. nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi namu tvarką (b. l. 147–151).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas, naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių ir pareigų į perduotą daiktą nei turėjo buvęs savininkas. Naudojimosi turtu tvarkos nustatymas negali būti siejamas su nuosavybės teisės perleidimu. 1984-04-19 ir 2007-04-13 sutartimis buvo nustatyta tik naudojimosi tvarka. 2007-08-16 šalys bendru susitarimu atsidalijo bendrą dalinę nuosavybę, šis susitarimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir buvo suformuoti du atskiri turto vienetai. Po bendrosios nuosavybės atsidalijimo susitarimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nebetenka galios, nes nebelieka bendrosios nuosavybės, tačiau šiuo atveju liko nepadalyta pastogė (b. l. 158–159).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-27 sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino. Teismas nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastogės, kuri šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurios naudojimosi tvarka nustatyta šalių 2007-04-13 sutartimi (reg. Nr. LP-3895) (b. l. 117). Ieškovė savo reikalavimus reiškia CK 4.80 str. pagrindu. Ieškovė pateikė byloje E. Kril IĮ projektavimo įmonės paruoštą projektinį ginčo palėpės atidalijimo pasiūlymą (b. l. 175–178). Teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikto pastato rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas neatitinka techninių reikalavimų, o nurodytu būdu įgyvendinant statytojo (ieškovės) teises, bus pažeistos kito bendraturčio (atsakovo) teisės. Taip pat teismas nurodė, jog ginčo palėpė ginčo nagrinėjimo metu nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali būti formuojama ir registruojama atskiru nekilnojamuoju daiktu, nes palėpės aukštingumas neatitinka STR 1.14.01:1999 reikalavimų (b. l. 120, 128, 166-167), o jos nesuformavus kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, ieškovės reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra galimas. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti netenkinamas tuo pagrindu, jog padalyti daikto natūra neįmanoma be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau įstatymas numato, jog tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Teismas nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktu byloje ginčo pastogės dalies rinkos vertės nustatymo duomenimis (b. l. 144, 166–167, 169–173) bei tenkinti ieškovės reikalavimo dalį dėl priteisimo ieškovei iš atsakovo 48340 Lt piniginę kompensaciją už 24,17 kv. m pastogės (CPK 185 str.). Teismas nustatė, jog atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo perdavimo būdu pripažinimo į visą pastogę reiškia bei įrodinėja vadovaudamasis CK 4.47 str. bei 4.48 str., t. y. kad ginčo pastogę nuosavybės teise įgijo perdavimo būdu (CK 4.48 str.) ir šią nuosavybės teisę įgijo nuo jos perdavimo momento (CK 4.49 str.) (b. l. 150). Tačiau priklausantis turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perduotas tik įstatymų nustatytais būdais. Atsakovo nuosavybės teisė į ginčo palėpę galėjo būti įregistruota tik dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į šias patalpas, pagrindu. Kad būtų pagrindas įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į ginčo palėpę pagal tiriamus įrodymus, juose turėjo būti duomenų apie šios palėpės perdavimą atsakovo nuosavybėn, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodytuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ginčo palėpė perduota atsakovui nuosavybėn. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo perdavimo būdu pripažinimo tenkinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovo priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad ginčo palėpė neturi suformuotų ir įstatymo nustatyta tvarka registruotų Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti nutartį pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų aukštį ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Ieškovė nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, jog ji prašė atidalyti turtą natūra dalį pastogės iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kuris ne tik nepadarytų neproporcingos žalos jo paskirčiai, o ir visai jokios žalos nepadarytų nei ieškovės, nei atsakovo turtui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog naudojimosi tvarkos nustatymu atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į visą pastogę, o tai reiškia, kad teismas konstatavo, jog šalių namo pastogė yra bendroji nuosavybė. Ieškovės reikalavimas atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba priteisti kompensaciją pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad namo pastogė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė mano, jog tai, kad bendraturčių teisės į visą pastogę nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra kliūtis atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes šalių namo pastogėje atsakovas įrengė dvi patalpas, iš kurių viena yra įregistruota atsakovo vardu, o kita tik įrengta, tačiau neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodo, kad negali gauti patikimų duomenų apie pastogės patalpų aukštį, kadangi matininkės L. K. 2008-07-03 atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs, nes jai nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti atsakovo įrengtų patalpų, be to, šiame matavime nedalyvavo pati ieškovė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes apie pastogės, esančios pastate Pušyno g. 21, Klaipėdoje, patalpų aukštį. Ieškovė nurodo, jog ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir paprasčiausias – įrengti 1,72 m pertvarą ir perkelti į kitą vietą duris, per kurias atsakovas galėtų patekti į patalpą, esančią pastogėje. Byloje pateikti brėžiniai yra susiję tik su galimumu naudotis minėta pastogės dalimi ir nėra susiję su atidalijimo būdu, todėl jie neturėtų būti vertinami kaip atsidalijimo planas ar pastato rekonstrukcija. Taip pat nurodo, jog kitaip, nei prašo ieškovė, apginti savo pažeistas teises ieškovė neturi galimybės, kadangi rekonstrukcijai reikalingų dokumentų gauti neįmanoma nesant pastogės kadastrinių matavimų bylos ir pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastogės bei teisių į ją.
Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas padarė neteisingas išvadas, kad įregistravus gyvenamajame name du atskirus butus tarp ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė nenutrūko ir kad ginčo pastogė ir toliau priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovei pateikus tinkamą atidalijimo planą, tai galėtų būti ginčo pastogės kaip bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendimo būdas arba pagrindas reikalauti ieškovei piniginės kompensacijos. Atsakovas nurodo, jog nuo 1984 m. jis teisėtai vienas naudojasi visa gyvenamojo namo pastoge, kurios pietinę dalį ieškovė savo valia perdavė už kitą turtą – terasą, todėl visos pastogės patalpos teisėtai priskirtos prie atsakovo buto Nr. 2. Nurodo, jog 2007-04-13 sutartimi šalys nusistatė joms priklausančias namo dalis ir joms tenkančias patalpas, paliekant atsakovui teisę naudotis visa gyvenamojo namo palėpe. Toks atidalijimas buvo pasiektas derybų keliu. Ieškovė 2007-03-06 rašte sutiko atidalyti visą pastogę atsakovui, jei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį pasirašys pas notarą ir atsakovės iš ieškovės nereikalaus kompensacijos už 1/7 dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančios terasos. 2007-04-13 sutartyje pastogė nebuvo atidalyta, kadangi palėpės patalpos nebuvo inventorizuotos, todėl šios patalpos buvo priskirtos prie atsakovo buto ir nustatyta naudojimosi jomis tvarka. Iš šių aplinkybių atsakovas daro išvadą, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, kuriuo siekia prisiteisti nuosavybės teisę į jai nepriklausančios pastogės dalį, taip pat prašydama priteisti kompensaciją, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įregistravus tarpusavio susitarimu atskiras izoliuotas gyvenamojo namo dalis, ieškovė, nenuginčijusi galiojančios naudojimosi nustatytomis dalimis tvarkos, pareiškė nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su pateikto apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovo nurodomos sutartys yra tik naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys, kuriomis nėra perleidžiamas turtas kito asmens nuosavybėn ir negali būti aiškinamos kaip turto perleidimo sutartys. 2007-08-16 sutartimi nebuvo baigta šalių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra, kadangi nebuvo išspręstas namo pastogės nuosavybės klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimas naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui dėl tokių aplinkybių.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 55/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruotos 1983-08-03 dovanojimo sutarties bei 2007-04-13 sutarties pagrindu. 45/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu įregistruotos 1975-05-21 pirkimo–pardavimo sutarties, 1979-04-12 statinio priėmimo naudoti akto, 1990-07-19 statybos inspektoriaus pažymos ir 2007-04-13 sutarties pagrindu. 2007-08-16 šalys atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems priklausančios patalpos 2007-04-25 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskirais butais Nr. 1 (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7-10, 25, 27-95, 112-119). Pirmosios instancijos teismas byloje tirtais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatė, jog šalys nurodytą atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdė abipusiu susitarimu atsižvelgdami bei įvertindami šalių atliktus namo rekonstrukcijos, statybos darbus, kiekvienos iš jų panaudotas asmenines lėšas, faktinį patalpų dalies naudojimą – šios aplinkybės šalių pripažįstamos atsidalijimo sąlygos ir pagrindai neginčijamos (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Šalims atsidalijus namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei nuosavybės teise įstatymo nustatyta tvarka buvo registruotas ir priklauso 219,90 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), atsakovui – 176,64 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Tačiau namo pastogė liko bendrąja daline nuosavybe, dėl kurios naudojimosi tvarkos šalys sutarė 2007-04-13 notarine sutartimi Nr. LP-3895, pagal kurią naudojimosi visa palėpe teisė atiteko atsakovui.
Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė savo valia perdavė gyvenamojo namo pastogės pietinę dalį atsakovui už kitą turtą, todėl visos pastogės patalpos priskirtos prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nes naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80 ir 4.81 straipsniai) .CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, to ir prašo ieškovė. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio prasme reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis.
Tuo tarpu CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis).
Šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl bendro turto atidalijimo, o priešieškinis dėl turto, kuriam nustatyta naudojimosi tvarka, nuosavybės įteisinimo, o teismas konstatavo tik faktines aplinkybes ir neišsprendė ginčo. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai turtas visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje, jam teikiamas prioritetas. Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys nuo 1984 m. turėjo tikslą atsidalyti gyvenamąjį namą į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, kad nebūtų bendro naudojimosi patalpų. Atsakovas nurodo, jog namo pastogės neatsidalijo 2007-08-16 sutartimi, kadangi pastogė nebuvo inventorizuota. Dėl šios priežasties ir buvo 2007-04-13 pasirašyta sutartis, nustatanti naudojimosi pastoge tvarką, tačiau abi šalys siekia pastogę atidalyti, bet kitais būdais, o tai kad bendraturčių teisės į pastogę nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nėra kliūtis ją atidalinti ir nustatyti nuosavybės dalis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės pateiktas pastogės atidalijimo projektinis pasiūlymas nėra galimas pilnai įgyvendinti. Tai, jog ginčo pastogė nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, neatima galimybės ją atidalinti ar taikyti alternatyvų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendimą – kompensaciją, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma. Šioje normoje įtvirtinta kompensacija paprastai nustatoma, atsižvelgiant į rinkos kainą ir kitus bendraturčiui reikšmingus kriterijus. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą dėl turto vertės (b. l. 169–174), tačiau šia išvada negalima vadovautis, kadangi objektas buvo vertinamas darant prielaidą. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, negalima nustatyti ginčo pastogės vertės.
Atidalinant turtą atkreiptinas dėmesys, į tai jog atsakovas savo lėšomis pastatė terasą, kuri 2007-08-16 sutartimi buvo perduota ieškovei ir registruota kaip ieškovės nuosavybė, be to atsakovas savo lėšomis tvarkė pastogę (keitė stogą, šiltino sienas ir t. t.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į abiejų šalių interesus, yra svarbu nustatyti ir terasos vertę, kuria padidėjo ieškovės turtas atsakovo lėšomis.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turi vertinti rašytinius įrodymus ir išaiškinti, kokia reali ginčo pastogės vertė, kokia jos dalis priklausytų šalims ją atidalijus ir svarstyti atsakovo asmeninių lėšų indėlį į ieškovei priklausančios terasos statybą bei kitas patalpas, kurios buvo perduotos atidalijant turtą (patalpas rūsyje, praėjimas).
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla grąžintina tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.