Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant ieškovės G. I. atstovui advokatui V. M., institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdui Rimkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui G. A., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaikui išlaikymo priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kiekvienam po 120,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, kiekvienam vaikui po 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina.

Atsakovas G. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

2015-08-31 teismas nutartimi paskyrė DNR (genominę) ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar U. I. yra G. A. sūnus.

2015-10-07 ieškovės atstovas pranešė, jog dėl atsakovo G. A. kaltės neatlikta ekspertizė, kadangi atsakovas yra Anglijoje.

Institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė siekia užtikrinti vaikų interesus, buities sąlygos vidutiniškos, todėl vaikams išlaikymas yra būtinas.

Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sesuo G. I. su G. A. gyveno nuo 2002 metų iki 2004 metų tėvų namuose, Dvylių kaime. Atsakovas vartojo alkoholį ir nedirbo. Gimusia dukra džiaugėsi, tačiau išlaikyti jos G. I. nepadėjo. Atsakovas ieškovę paliko, kai ši laukėsi antrojo vaiko. Abu vaikai labai panašūs į tėvą.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jos mama G. I. su atsakovu šeimoje gyveno dvejus metus, tai yra nuo 2002 iki 2014 metų. Jai tuo metu buvo vienuolika metų. Mama atsakovą išvarė už girtuokliavimą. Vaikais jis niekada nesirūpino ir nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jos motina yra G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) o tėvas nenurodytas (7 b.l.). U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jo motina yra G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) o tėvas nenurodytas (6 b.l.). G. I. (duomenys neskelbtini) išsituokė su R. I. (9 b.l.). 2014-04-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nuginčyta R. I. tėvystė vaikų Tomo ir U. I. atžvilgiu (12-14 b.l.). Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (15-16 b.l.). Ieškovė įregistruotų transporto priemonių neturi, o atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „V. S.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l.). Nepilnamečių vaikų T. ir U. I. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina G. I., adresu (duomenys neskelbtini) r. (54 b.l.). Ieškovės pajamas sudaro socialinės pašalpos, išmokos vaikams, mėnesio pajamos yra apie 315,00 Eur (55-56 b.l.). U. I. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nustatytas neįgalumas (57-58 b.l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, byloje buvo paskirta teismo DNR ekspertizė atsakovo biologinei tėvystei nustatyti, kaip tai numatyta CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsakovas teismo paskirtu laiku į ekspertizės atlikimą neatvyko. Atsakovas apie paskirtą ekspertizę, jos atlikimo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, jam neatvykimo į ekspertizę pasekmės buvo išaiškintos, atsakovas teismui nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas atsisakė ekspertizės Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino tėvystę T. I. atžvilgiu, o U. I. atžvilgiu tėvystės nepripažino. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo objektyvios galimybės pradėti vaiką. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, teismas tokį atsakovo atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 2 d.). Be to, teismas vertina ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu gyveno šeimyninį gyvenimą 2012-2014 metais, nors atsakovas pripažino dukterį ir žinojo apie ją, tačiau gyveno girtuokliaudamas ir nesirūpindamas šeima, išlaikymo neteikė. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas yra abiejų vaikų tėvas. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. – 3.148 str.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai T. ir U. I. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, todėl vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1, 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus ir tvirta asmenybė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė viena išlaiko vaikus ir pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Duomenų byloje, jog atsakovas šiuo metu dirba nėra, nekilnojamojo turto neturi, įregistruota atsakovo vardu transporto priemonė. Pažymėtina, kad byloje duomenų nėra, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, todėl jis turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, sūnaus sveikatos būklę, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo G. A. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 120,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2015-04-23 iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo jų gimimo. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 4320,00 Eur įsiskolinimą už trejus metus, tai yra už 36 mėnesius.

Nepilnamečių vaikų priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė G. I. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str., 3.202 str.).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d.).

Iš atsakovo priteistina 386,20 Eur žyminio mokesčio (86,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimą, 259,20 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ir 41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo)(Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d.2 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 348,36 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti yra T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015-03-03 išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą G. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti yra U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015-03-03 išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą G. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015-04-23 iki jų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, tai yra kiekvienam po 4320,00 Eur, iš viso 8640,00 Eur.

Nepilnamečių vaikų T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę G. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.