Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui V. N., atsakovo atstovei advokatei Irenai Jermolajevai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. N. ir atsakovo I. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3987-740/2009 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Šalių apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 22 270 Lt skolą. Ieškovas nurodė, kad pagal 1995-06-16 pakvitavimą atsakovui perdavė 3 000 JAV dolerių, pagal 1995-07-22 perdavė 1 500 JAV dolerių, pagal 1995-08-04 perdavė atsakovui 4 000 JAV dolerių. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas pinigus sumokėjo kaip avansą pagal tarp jo ir ieškovo 1995 m. sudarytą statybos rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis padarė išvadas, jog pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovo paaiškinimai neįrodė, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ir konstatavo, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai.

CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus pagal tris raštelius. 1995-06-16 pinigų perdavimo patvirtinime nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 3 000 JAV dolerių už namo Nr. 7 statybas. 1995-07-22 skolos raštelyje nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 1 500 JAV dolerių naudoti statyboms rajone prie „Bandužių“ parduotuvės. 1995-08-04 pinigų perdavimo patvirtinime nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 4 000 JAV dolerių sumokėti už statybas. Nors atsakovas teigia, kad šie pinigai buvo skirti ieškovo būsimo namo statyboms, tačiau vertinant minėtų pinigų gavimo patvirtinimus su tokiais atsakovo teiginiais negalima sutikti, nes iš pateiktų raštelių matyti, jog juose nurodomi skirtingi objektai. Byloje buvo pateiktos notaro patvirtintos sutartys, sudarytos tarp atsakovo ir kitų asmenų (būsimų pirkėjų) dėl rankpinigių namo statyboms. Kaip matyti iš bylos duomenų, jokia rašytinė sutartis dėl namo statybos ar rankpinigių gavimo, kuri būtų sudaryta tarp šalių, į bylą nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų perdavimo patvirtinimuose nurodyti skirtingi objektai, bei į tai, kad ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs preliminarios būsimo namo pirkimo–pardavimo sutarties, kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai (CK 6.193 str., CPK 178 str., 185 str.). Byloje pateiktas 2000-08-25 dalies pinigų grąžinimo ieškovui patvirtinimas (b. l. 65) vertintinas kaip galutinis skolos suderinimo aktas, nustatantis, kad negrąžintos paskolos likutis yra 3 950 JAV dolerių (CPK 185 str.).

Nustačius, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, konstatuotina, kad paskolos dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-595/2008), konstatuoja esant būtinybę šioje byloje ginti viešąjį interesą – imperatyvių įstatymo normų, nustatančių užsienio valiutos naudojimą Lietuvos Respublikoje, laikymosi užtikrinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų laisvė sutartimis nustatyti tarpusavio įsipareigojimus nėra absoliuti, nes sutarties šalių valios autonomija yra ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (LR CK 6.157 str. 1 d.; 1964 m. LR CK 4 str. 1 d.). Taigi sutarties teisėtumas yra būtina jos galiojimo sąlyga. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas (fiziniai asmenys) 1995-06-16, 1995-07-22 ir 1995-08-04 sudarė paskolos sutartis, kurių dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai. Sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 184 str. nustatyta, kad piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta (t. y. litais), o įstatymų nustatytais atvejais piniginės prievolės gali būti išreiškiamos ir vykdomos ir užsienio valiuta.

Užsienio valiutos naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja 1993 m. liepos 7 d. LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo imperatyvioji LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, nustačiusi subjektus, turinčius teisę atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimą, užsienio valiuta – tokias operacijas turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos šalių – fizinių asmenų – sudarytos paskolos sutartys tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko. Remiantis sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 47 str. 1 d., sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Toks pat sandorio negaliojimo pagrindas (imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja) yra nustatytas ir 2000 m. LR CK 1.80 str. 1 d., todėl, vadovaudamasi LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos paskolos sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (1964 m. LR CK 47 str. 1 d., 59 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio tirti sandorio teisėtumo klausimą, tačiau šito nepadarė ir nekonstatavo sandorio negaliojimo fakto.

Ieškovas teisminės gynybos kreipėsi 2009-02-18 – galiojant 2000 m. LR CK. Vadovaujantis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d., sandoriams, pripažintiems negaliojančiais, 2000 m. LR CK įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti, taikomos 2000 m. LR CK taisyklės dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis šalių sudarytas paskolos sutartis, remiantis 2000 m. LR CK 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str. 1 d., atsakovas privalo grąžinti ieškovui visas pagal šias sutartis gautas sumas pagal tuo metu galiojusį JAV dolerio ir Lietuvos Respublikos lito kursą. Šiuo atveju atsakovas turėtų grąžinti ieškovui 15 800 Lt (3 950 JAV dolerių x 4). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo 2000-12-22 gavo 500 JAV dolerių (b. l. 67). Nors ieškovas teigė, kad ši 500 JAV dolerių pinigų suma buvo grąžinta pagal vėlesnius šalių santykius, kolegija pažymi, kad CK 6.55 str. 2 d. nustato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kadangi šiuo atveju nenurodyta, kuri skola grąžintina, konstatuotina, kad 500 JAV dolerių buvo grąžinti pagal seniausią skolą – 1995-06-16, todėl iš atsakovui grąžintinų 15 800 Lt minusuojama 2 000 Lt (500 JAV dolerių x4) ir konstatuotina, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui pagal sutartį gautus 15 800 Lt.

Ieškovas prašė priteisti palūkanas, tačiau, pripažinus šalių paskolos sutartis niekinėmis, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų negali būti tenkinamas. Paskolos davėjas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad neteisėtos sutarties pagrindu įgis teisę gauti palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais ir galimybę šią teisę ginti teisme. Niekinis sandoris nesukuria šalims teisinių padarinių, išskyrus susijusius su sandorio negaliojimu (restitucija). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis bendruoju teisės principu iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), todėl nesąžiningas ieškovas negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 818,55 Lt palūkanų priteisimo naikintina (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl, pripažinus šalių sandorius niekiniais ir pritaikius restituciją – priteisus ieškovui jo perduotus pagal sandorį atsakovui pinigus, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Byloje taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių sudaryta paskolos sutartis yra niekinė, ieškovo pareikšti iš sutartinių santykių kylantys reikalavimai nebegali būti tenkinami, tai praranda prasmę ir klausimas dėl ieškinio senaties ieškovo reikalavimams taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija pažymi, kad niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), dėl to ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju. Be to, atsakovas 2000-12-22 grąžindamas dalį skolos, pripažino skolą, ir tai nustrukė senaties termino skaičiavimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuoti proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų byla nebuvo tinkamai išnagrinėta (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-14 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis, todėl taikytina restitucija, priteisiant iš atsakovo ieškovui 15 800 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovui 200 Lt žyminio mokesčio, sumokėtų paduodant ieškinį ir 274 Lt žyminio mokesčio valstybei. Atmetus apeliacinius skundus šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ieškovo V. N. ir atsakovo I. B. 1995-06-16 paskolos sutartį dėl 3 000 JAV dolerių, 1995-07-22 paskolos sutartį dėl 1 500 JAV dolerių, 1995-08-04 paskolos sutartį dėl 4 000 JAV dolerių ir priteisti ieškovui V. N. iš atsakovo I. B. 15 800 Lt, ieškinio dalį dėl 2 412 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo I. B. ieškovui V. N. atmesti. Priteisti iš atsakovo I. B. ieškovui V. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-02-18 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo I. B. 274 Lt žyminio mokesčio valstybei.