Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovei Z. A. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, atitinkamai pagal jos pateiktą projektą: paskirti jai naudotis patalpa pažymėta 1-3 (16 kv. m), ½ 1-4 (5,77 kv. m.), ½ 1-5 (1,33 kv. m.), ½ 1-6 (1,79 kv. m.), ½ 1-7 (2,96 kv. m.) ir 1-11, o atsakovei paskirti naudotis: 1-1 (3,98 kv. m.), 1-2 (19,62 kv. m.), 1-8 (12,07 kv. m.), ½ 1-4 (5,76 kv. m.), ½ 1-5 (1,33 kv. m.), ½ 1-6 (1,80 kv. m.), ½ 1-7 (2,96 kv. m.), 1-9 (kv. m.),1-10 (19,53 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 3/8 gyvenamojo namo, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 5/8 gyvenamojo namo. Atsakovė neleidžia patekti į gyvenamąjį namą, gera valia dėl naudojimosi patalpomis tvarkos su atsakove nesutaria, konfliktuoja.Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką pagal jos pateiktą 2016 m. kovo 25 d. VĮ „Registrų centras“ parengtą patalpų dalių paskaičiavimo projektą: atsakovei tektų patalpos projekte žymimos indeksais: ½ 1-6, ½ 1-7, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, viso 70,20 kv. m.1-9, 1-10, 1-11, o ieškovei tektų: ½ 1-6, ½ 1-7, 1-9, 1-10, 1-11 viso 42,86 kv. m. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patalpoje 1-7 įrengti laiptus į pastogės patalpas, kuriomis naudosis ieškovė, pagal 2016 m. balandžio 4 d. parengtą projektą, patalpą 1-7 atskirti pertvara, suformuojant savarankišką laiptinę ieškovei bei suteikiant teisę jai naudotis įėjimu į patalpą 1-7 per patalpą 1-6, įpareigoti atsakovę įėjimą į patalpą 1-7 įsirengti per patalpą 1-4 per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę iš patalpos 1-7 nuvesti vandentiekį į pastogės patalpą 1-9, kuria naudosis ieškovė. Nurodė, kad su ieškove konfliktuoja, todėl nepageidauja, kad būtų paliktos bendro naudojimosi patalpos, nors šiuo metu, kaip ir ieškovė, name negyvena.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė ieškovei ir atsakovei naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką:

Priteisė iš atsakovės 599,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.Nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/8 gyvenamojo namo, o atsakovei 5/8 gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo bendras plotas 113,06 kv. m.Ieškovė pateikė 2016 m. vasario 23 d. VĮ „Registrų centras“ parengtą patalpų dalių paskaičiavimo projektą, kuriuo vadovaujantis prašo nustatyti naudojimosi tvarką, prašė jai skirti naudotis patalpomis, projekte žymimos indeksais: 1-3, ½ 1-4, ½ 1-6, ½ 1-7, tai yra vienu kambariu pirmame namo aukšte, bendrai virtuve, koridoriumi bei vonia su tualetu. Visos likusios patalpos pirmame aukšte, kartu su bendrai naudojamomis patalpomis ir antras aukštas būtų skirtas naudotis atsakovei. Ieškovė, naudodamasi kambariu 1-3, galėtų patekti į visas kitas bendrai naudojamas patalpas, tai yra plane pažymėtas 1-4 (virtuvė), 1-7 (vonia su tualetu) ir 1-6 (koridorius). Ieškovė atsisakė reikalavimo bendrai naudotis katiline, plane pažymėta 1-5, taip pat atsisakė naudotis antro aukšto kambariu (1-11). Atsakovė naudotųsi patalpomis plane pažymėtomis 1-1 (veranda), 1-2 (kambariu pirmame aukšte), ½ 1-4 (virtuve), 1-5 (katiline), ½ 1-7 (vonia su tualetu), 1-8 (kambariu pirmame aukšte), 1-9, 1-10 ir 1-11 (kambariais antrame aukšte). Siūloma tvarka atsakovė taip pat netrukdoma galėtų patekti iš vienos patalpos į kitą.Teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad jos siūloma tvarka ekonomiškai naudingesnė, kadangi nereikalaus didelių papildomų investicijų, ieškovė galės atskirai šildytis virtuvėje esančia krosnimi, naudosis vienu kambariu bei kitomis bendrai naudojamomis patalpomis, tai mažiau nei ieškovei priklausanti dalis pagal paskaičiuotą plotą, kompensacijos už tai neprašė. Šalims priskirtinos dalys pirmame aukšte lygiavertės. Įvertinus siūlomą projektą, ieškovės variantas atitinka teismų praktikos suformuotus kriterijus, suteikia galimybę efektyviai ir patogiai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal tikslinę paskirtį tiek ieškovei, tiek atsakovei.Pagal atsakovės pateiktą patalpų dalių paskaičiavimo projektą ieškovei tektų patalpos, projekte žymimos indeksais: 1-6 (tai yra koridorius, kurį ieškovei sutiko skirti posėdžio metu), ½ 1-7 (bendrai naudojama vonia su tualetu), 1-9, 1-10, 1-11 (visos antro aukšto patalpos). Atsakovei būtų skirta naudotis visomis likusios patalpomis, atitinkamai pagal priklausantį plotą. Pagal siūlomą projektą ieškovei faktiškai tektų naudotis antrojo aukšto patalpomis, pirmame aukšte naudotųsi tik koridoriumi ir bendrai vonia su tualetu. Atsakovė siūlo įpareigoti ją savo lėšomis įrengti laiptus į antrą aukštą, patalpą 1-7, tai yra vonią su tualetu, atskirti pertvara, suformuojant ieškovei atskirą laiptinę, taip pat įrengti vandentiekį į pastogės patalpas.Atsižvelgdamas į tai, jog šalys konfliktuoja, teismas iš esmės sutiko su atsakovės argumentais, jog bendro naudojimosi patalpos pagal ieškovės projektą gali kelti konfliktus tarp šalių ir ateityje, riboti jų privatumą. Atsakovės pateiktas projektas atitiktų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kadangi neliktų bendro naudojimo patalpų, šalims beveik nereikėtų matytis. Nepaisant to, teismas vertino, jog šiuo metu įrengtų laiptų į pastogės patalpas nėra, ieškovės pateiktas laiptų projektas parengtas ne specialisto, o jos pačios, todėl nėra aišku ar toks įrengimas galimas, nepateikta laiptų sąmata, neaišku, kokių lėšų pareikalaus ir ar jos bus protingos. Be to, antrame aukšte nėra vandentiekio, šildymo sistemos, kuri, šalių paaiškinimu, visame name yra nusidėvėjusi, tačiau gyvendama pirmame namo aukšte, ji galėtų šildytis virtuvėje esančia krosnimi. Be kita ko, atsakovė nedirbanti, todėl nėra aišku iš kokių lėšų ji per 3 mėnesius įvykdys siūlomus įsipareigojimus, juolab, kad net nėra atlikti paskaičiavimai kokių lėšų įrengimams prireiks. Ieškovė yra senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), senatvės pensininkė, todėl skiriant jai naudotis antru aukštu, kada nėra laiptų į jį patekti, nėra vandentiekio, antrame aukšte neįrengta virtuvė, akivaizdu, kad antras aukštas yra prastesnės būklės, būtų pažeisti jos kaip bendraturtės interesai, skirtos nelygiavertės dalys.Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas yra teisingesnis, logiškesnis. Teismas padarė išvadą, jog ieškovei negali būti suteikiama mažiau vertinga jai priklausančio turto dalis, tai yra dalis, kurioje šiuo metu nėra šildymo sistemos, vandentiekio, neįrengti laiptai, beveik įlūžęs stogas. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovės tvarka gali skatinti konfliktus ir ateityje, tačiau teismas pažymėjo, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką pagal atsakovės pasiūlymą, būtų pažeisti interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, racionalumo kriterijus. Pagal ieškovės pateiktą projektą, tiek viena, tiek kita šalis gali naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu patogiai, pagal jo tikslinę paskirtį, netrukdomai patekti į kitas patalpas, neinvestuojant papildomų lėšų, kurios gali būti neprotingai didelės, atsižvelgiant į šalių turimo turto dabartinę būklę ir jo vertę, nesuteikiant vienam iš bendraturčių vertingesnių dalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. A. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog teismo sprendimu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka neužtikrina dalių, turimų bendrosios dalinės nuosavybės teise adekvatumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo bei sudaro akivaizdžias prielaidas konfliktams tarp šalių kilti ateityje. Minėtų principų nesilaikymas, teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu daro negalimą ir tiesiog neįgyvendinamą.Teismas gyvenamąjį namą suskirstė į eilę bendro naudojimo patalpų, todėl name neliko privatumo, gyvenamuoju namu nebus galima efektyviai ir racionaliai naudotis, gyventi bent jau dviems savarankiškiems asmenims ar šeimoms galimybių nėra. Bendro naudojimo patalpų numatymas gyvenamojo namo pirmame aukšte neužtikrina savininkams privatumo, sudaro prielaidas naujoms konfliktinėms situacijoms kilti. Teismas be pagrindo nevertino esminių aplinkybių, jog šalys konfliktuoja, ieškovė atsakovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, padedant ir tarpininkaujant artimiesiems – fizinį smurtą. Taigi gyvenimas name, kuriame yra numatytos bendro naudojimo patalpos – virtuvė, koridorius, vonia ir tualetas šalims nėra galimas, o tuo pačiu nustatyta teismo sprendimu naudojimosi tvarka nebus realiai realizuota. Teismas sprendimu iš esmės turi siekti, jog pirmiausia naudojimosi tvarka turi būti reali ir efektyviai įgyvendinama.Atsakovė siūlė nustatyti naudojimosi tvarką pagal kurią kiekvienam bendraturčiui, proporcingai turimai daliai nuosavybės teise suformuojamas savarankiškas gyvenamojo namo patalpų kompleksas, išvengiant bendro naudojimo patalpų, panaudojant visas racionalias namo projekto savybes, kuomet namas turi du įėjimus, o patalpos yra išdėstytos tiek namo pirmame aukšte, tiek namo antrame aukšte. Nurodo, kad šalys gyvenamajame name negyvena, todėl bendra gyvenamojo namo būklė nėra gera, byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo pirmas aukštas yra geresnės būklės nei antras aukštas ar atvirkščiai. Gyvenamojo namo patalpų būklė tiek pirmame aukšte, tiek antrame aukšte yra lygiavertė, todėl tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką, kuri yra artima namo atidalijimo variantui, nes faktiškai pasinaudojus atsakovės pasiūlymu gyvenamuoju namu galima naudotis visiškai atskirai ir autonomiškai, be bendro naudojimo patalpų.Nesutinka su teismo argumentais dėl laiptų, nes ketino įrengti name laiptus tokius, kokie buvo numatyti pagal projektą ir buvę faktiškai iki jų nugriovimo. Tokiu būdu atskiras laiptų projektas ir sąmata nėra reikalingi, nes ji įsipareigojo atstatyti laiptus, kad ieškovė galėtų patekti į antro aukšto patalpas. Mano, jog teismas buvo šališkas ir paisė tik ieškovės interesų. Paskirdamas atsakovei antro aukšto patalpas, nevertino kokiu būdu atsakovė pateks į minėtas patalpas, nes laiptų į antrąjį aukštą nėra, o jų atstatymas yra susijęs su papildomais kaštais.Nors teismas nurodė, kad šildymo antrame aukšte nėra, bet gindamas išimtinai ieškovės interesą, pabrėžė, jog paskyrus ieškovei kambarį pirmame aukšte, ji galėtų šildytis virtuvės patalpoje esančia krosnimi. Tuo tarpu kokiu būdu ir kokiomis lėšomis atsakovė šildys antro aukšto patalpas, nesprendė. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovė nedirbanti, todėl nėra aišku iš kokių lėšų jis įvykdys siūlomus įsipareigojimus. Atsakovė dirba, gauna mėnesines pajamas, todėl dėl racionalaus ir efektyvaus naudojimosi gyvenamuoju namu įsipareigojo atlikti įrengimo darbus. Teismo įsitikinimas, kad antro aukšto patalpos yra prastesnės būklės, yra visiškai nemotyvuotas, nes tokių įrodymų byloje nėra.Teismas pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo principą ir visas aplinkybes vertino išimtinai ieškovės naudai. Teismo sprendimu yra įtvirtinta nelygiavertė atsakovės kaip gyvenamojo namo bendraturtės padėtis, nes tai kas teismo manymu nepriimtina ieškovei, teismo sprendimu yra priteisiama atsakovei ir laikoma, kad tai yra teisinga ir efektyvi naudojimosi tvarka. Jei teismas vertina, jog tam tikros patalpos yra geresnės ar blogesnės būklės, jis turi atitinkamai derinti šių patalpų paskirstymą arba kompensuoti mažesnę naudą gavusiam bendraturčiui.Nesutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog pagal ieškovės pasiūlymą, šalys turtu gali naudotis patogiai, pagal jo tikslinę paskirtį. Teismas suteikdamas atsakovei antro aukšto patalpas, nesprendė klausimo dėl patekimo į jas, nenumatė kieno lėšomis turi būti įrengti laiptai. Teismas turėjo priteisti iš ieškovės kompensaciją dėl laiptų įrengimo ir spręsti kurioje patalpoje jie bus įrengti, koks patalpos plotas būtų skirtas laiptų aikštelei, ar įrengus laiptus, patalpa bus galima naudotis bendrai. Jei laiptus įrengti vonios kambaryje, tada iškyla klausimas ar bus galima naudotis vonia. Mano, jog ieškovė nenorėtų naudotis vonios patalpa, per kurią atsakovė laiptais patektų į antrą aukštą.Teismas iš esmės turėjo išspręsti klausimą į antrojo aukšto patekimo klausimą, o jo neišsprendus, atsakovė negali objektyviai pasinaudoti teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka. Tokiu būdu teismas neišsprendė šalių ginčo iš esmės. Teismas atsakovei suteikė naudotis 1-5 patalpa, kur yra katilinė – centrinio šildymo katilas, kuris apšildo gyvenamąjį namą bei bendras patalpas. Tokiu būdu atsakovė bus priversta šildyti ieškovei tenkančią bendro naudojimo patalpą, 1-3 kambarį, o kompensavimo tvarka neišspręsta. Centrinio šildymo atjungti, išskiriant ieškovės patalpas nėra galima. Esant ypatingai konfliktiškiems šalių santykiams, bendrojo naudojimo patalpų paskyrimas negalimas. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog ieškovės išlaidos – VĮ „Registrų centro“ išlaidos, žyminio mokesčio išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatyta tvarka negalima naudotis gyvenamuoju namu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismui nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką neužtikrins privatumo, sudaro prielaidas naujoms konfliktinėms situacijoms kilti. Pagal ieškovės siūlomą tvarką, atsakovė galėtų netrukdoma patekti iš vienos patalpos į kitą. Ieškovės siūloma tvarka ekonomiškai naudingesnė, nes nereikalaus didelių papildomų investicijų, ieškovė galės atskirai šildytis virtuvėje esančia krosnimi, naudosis vienu kambariu ir kitais bendrai naudojamomis patalpomis, tai net mažiau negu ieškovei priklauso dalis pagal paskaičiuotą plotą, kompensacijos už tai neprašo iš atsakovės. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka teismų praktikos suformuotus kriterijus, suteikia galimybę efektyviai ir patogiai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal tikslinę paskirtį tiek ieškovei, tiek atsakovei.Ji su atsakove nekonfliktuoja, tai ji nenorėjo išspręsti ginčo taikiai, todėl ir buvo priversta kreiptis į teismą. Be to, atsakovė nurodė, jog name ji negyvena, todėl jokio konflikto su ja negali būti. Atsakovė nori savo dalį išnuomoti, ieškovė siūlė jos dalį išpirkti, tačiau atsakovė pareikalavo didelę pinigų sumą. Visą teismo procesą ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu, nes atsakovė pakeitė spynas. Atsakovės siūlytoje gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatyme taip pat nėra aptarta dėl šildymo antrame aukšte. Be to, teismo posėdyje nurodė, kad įsirengti šildymo sistemą antrame aukšte didelių investicijų nereikės, todėl tai ji galės padaryti. Atsakovė pati siūlėsi įrengti laiptus į antrą aukštą tokius kokie buvo iki nugriovimo, todėl teismui paskyrus jai antrą aukštą – ji tai galės padaryti. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. A. ir atsakovė K. A. yra bendraturtės. Z. A. nuosavybės teise valdo 3/8 dalys šio nekilnojamojo turto: 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 0,2700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančio (duomenys neskelbtini).K. A. nuosavybės teise valdo 5/8 dalys šio nekilnojamojo turto: 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 0,2700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2014 m. vasario 14 d. liudijimas (1 t, b. l. 9-20).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis nustatymo. Ieškovė Z. A. galutiniu patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nurodė, kad bendras patalpų plotas yra 113,06 kv. m. (1 t., b. l. 108-111, 126-128, 160-162). Atsakovė K. A. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis taip pat 113,06 kv. m. bendro ploto (1 t., b. l. 132-135). Kaip minėta, ieškovė Z. A. ir atsakovė K. A. gyvenamąjį namą, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką bei kitą nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo priklausinius bei žemės sklypus, paveldėjo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2014 m. vasario 14 d. liudijime ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas turi 107,69 kv. m. bendro ploto (1 t., b. l. 10-11, 15). Taigi, tiek ieškovės tiek atsakovės pastato dalių paskaičiavimo plotas, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką, neatitinka paveldėti ir realiai gyvenamajame name esamo ploto. Kokiu būdu padidėjo gyvenamojo namo plotas, šalys nepaaiškino.Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).Vertinant šalių paveldėtas nuosavybės dalis, ieškovei turėtų būti skiriama naudotis 40,38 kv. m. namo plotu, o atsakovei – 67,30 kv. m. plotu. Tuo tarpu skundžiamu teismo sprendimu ieškovei Z. A. paskirta naudotis 26,38 kv. m. plotu, o atsakovei K. A. – 86,68 kv. m. plotu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarka didesniu gyvenamojo namo plotu, nei realiai yra name, o ieškovei paskyrė naudotis žymiai mažesnį plotą, nei priklauso. Teismas nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo naudoti antro aukšto kambariu bei bendrai naudotis katiline, tačiau šis atsisakymas tinkamai neįtvirtintas, neatskleista jo esmė, ar ieškovė atsisako nuosavybės, ar tik naudojimosi, ar reikalaus dėl to kompensacijos ir pan. (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis).Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatant naudojimosi turtu tvarką dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis (jei name nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva gali būti spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Be to, vertinant šalių tarpusavio santykius bei aplinkybę, kad naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, neskiriant bendro naudojimo patalpų, neįmanoma, turi būti sprendžiama ir dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą teismo posėdyje, įsitikino, kad šalių santykiai itin nedraugiški, ieškovė prieštarauja bet kokiam atsakovės racionaliam pasiūlymui ir nežiūrint į priešiškus santykius siekia naudotis gyvenamuoju namu. Esant tokioms aplinkybėms, pažymėtina, kad šalys nuosavybės teise turi ne tik gyvenamąjį namą, dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta ginčas, bet ir atitinkamas dalis gyvenamojo namo priklausinių – du ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, du žemės sklypus. Kolegijos vertinimu, šalys privalėjo pateikti tokius naudojimosi bendrąja daline nuosavybe projektus ir pasiūlymus teismui, kuriuose būtų įrašyti visi paveldėti turto vienetai: nurodytos visos dalintinos ir priskirtinos šalims naudotis gyvenamojo namo patalpos, taip pat pasiūlymai, kaip šalys naudosis ir gyvenamojo namo priklausiniais - ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypais.Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, privalėjo pasiūlyti šalims šiuos pasiūlymus patikslinti, nurodyti detalią naudojimosi visu paveldėtu nekilnojamuoju turtu tvarką, o to nepadaręs, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį, dėl ko šalių ginčas naudojimosi bendru turtu galėjo būti išspręstas neteisingai.Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).Apibendrindama išvardintus argumentus bei teisinį reglamentavimą, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė pilnai bylos esmės, neišsprendė šalių ginčo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nustatytų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalims turi būti pasiūlyta patikslinti savo reikalavimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nenagrinėtini ir dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.