- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2-561-676/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04986-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Raimondas Dilys (pirm.)
- Atsakovas
- "Daugmina"
- Trečiasis asmuo
- K. D.
- Ieškovas
- AAS BTA Baltic Insurance Company, Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Robertas Banevičius
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugmina“ ir trečiojo asmens K. D. atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugmina“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo K. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 298,35 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė sudarė draudimo sutartį Nr.12 8242873, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė VW MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2019 m. sausio 11 d. Minijos g., Klaipėdoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei, valdytojas K. D. pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 1 298,35 Eur draudimo išmoką, dėl transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Ieškovei atlyginus žalą nukentėjusiajam išmokant draudimo išmoką, ir nustačius pasišalinimo faktą, atsirado sąlygos pareikšti regresinį reikalavimą. Aplinkybė, kad vairuotojas K. D. nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą administracine tvarka, niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Įvykio aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad atsakovės vairuotojas suvokė, ar turėjo suvokti, jog automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją ar ieškoti kito automobilio savininko. K. D. yra kaltas dėl autoįvykio asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos. Atsakovė yra įvykyje dalyvavusios transporto priemonės naudotoja pagal Panaudos sutartį ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja atsako be kaltės.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį prašo tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad nebuvo nubausta už tai, jog pasišalino iš įvykio vietos, be to, nebuvo nustatyta atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos požymių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė iš tariamo eismo įvykio būtų tyčia pasišalinusi, ar bet kokia kita forma siekusi išvažiuoti ir tuo išvengti administracinės atsakomybės. Atsakovė apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūno skambučio, ko pasėkoje tą pačią dieną atvyko į policijos komisariatą, kad pareigūnai galėtų apžiūrėti atsakovei priklausančią transporto priemonę bei ją apklausti, tačiau transporto priemonė apžiūrėta nebuvo. Atsakovės automobilį vairavęs asmuo sutiko, kad 2019 m. sausio 11 d. vairavo krovininę transporto priemonę VW-MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minijos g., Klaipėdoje., tačiau, kad būtų kliudęs kitą transporto priemonę, neįvardino bei paaiškino, kad jeigu minimą pažeidimą padarė jis, tai tuomet dėl to nuoširdžiai gailisi, nes tyčios pasišalinti iš įvykio neturėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius papildomai paaiškino, kad byloje nepateikta įrodymų, jog trečiojo asmens vairuojamas automobilis VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir vietoje pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir pažeisdamas kelių eismo taisykles, būtų jį kliudęs. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. D. paaiškino, jog 2019-01-11 jis, vairuodamas automobilį VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, pravažiavo pro stovintį reguliuojamoje sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisykles, tačiau nepajuto, jog pravažiuodamas būtų kliudęs automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuoja didelį automobilį, nes priešingu atveju būtų sustojęs. Byloje nėra įrodymų, jog jo vairuojamas automobilis VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje pravažiuodamas būtų kliudęs automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, jog jis yra automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2019-01-11 jis, važiuodamas Pilies gatve reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į Minijos gatvę sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau, esant papildomai rodyklei leidžiančiai jam sukti į dešinę pusę, jis pradėjo važiuoti ir tuo metu automobilis VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antrąja eismo juosta suko iš Pilies gatvės į Minijos gatvę, t.y. važiavo jo važiavimo kryptimi, nors iš antrosios eismo juostos ir draudžiama sukti į dešinę pusę, bei kliudęs jo vairuojamą automobilį nuvažiavo nesustojęs. Jis iš karto įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, iškvietė policiją bei pranešė jį kliudžiusio automobilio valstybinį numerį. Įvykio metu už jo vairuojamo automobilio stovėjęs vairuotojas įrašė šio eismo įvykio faktą bei perdavė jam vaizdo įrašą, kurį jis iš karto perdavė policijos darbuotojams.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. paaiškino, jog ji dalyvavo fiksuojant eismo įvykio pasekmes Pilies ir Minijos gatvės reguliuojamoje sankryžoje, surašius dokumentus juos perdavė tyrėjui ir toliau įvykio aplinkybių nesiaiškino, automobilio VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojo įvykio vietoje nematė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).
Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).
Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Ieškovas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo(toliau – TPVCAPD) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straispniu, reiškia regresinį reikalavimą atsakovui, reikalaudamas priteisti nukentėjusiajam išmokėtą žalą, kurią nukentėjusysis patyrė eismo įvykyje.
Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis). Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei 2 dalis nustato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos arba kuomet draudėjas, neįvykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnis).
Kelių eismo taisykli (toliau – KET) 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudaryta draudimo sutartis Nr.12 8242873, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė VW MAN valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2019 m. sausio 11 d. eismo įvykio Klaipėdoje, Minijos g., metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei, valdytojas trečiasis asmuo K. D.. UAB „Viva grupė“ pagal remonto sąmatą už atliktus automobilio remonto darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 1 298,35 Eur sumai. Ieškovė sumokėjo UAB „Viva grupė“ 1 298,35 Eur sumą. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį K. D. su pretenzija dėl 1 298,35 Eur sumos atlyginimo, tačiau su ja atsiskaityta nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. D.. Iš panaudos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens K. D., matyti, kad trečiasis asmuo perdavė atsakovei naudotis automobiliu VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).
2019 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokole, surašytame trečiajam asmeniui K. D. už tai, kad jis 2019 m. sausio 11 d. 11 val. 28 min. Klaipėdoje, Minijos, Pilies g. vairuodamas automobilį VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovintį automobilį, įvykio metu apgadintas tik stovintis automibilis; iškviestas į kelių policiją pareigūnams nurodė, kad su savo automobiliu VW kliudė kitą automobilį, sutinka, kad važiavo Pilies g., sutinka, kad jo vairuojamas automobilis yra didelis, jei ir kliudė kitą automobilį, tai nepajautė ir nepastebėjo, jei šį pažeidimą padarė, tai nuoširdžiai gailisi, tyčia pasišalinti iš įvykio vietos nenorėjo; asmeniui siūloma susimokėti 5 Eur baudą; teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. D. paaiškino, jog jam paskirtą 5 Eur baudą sumokėjo. Užfiksuoti automobilio BMW 530, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas.
Byloje pateiktame vaizdo įraše matyti reguliuojamoje sankryžoje prie šviesoforo stovintis automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesoforo signalui esant papildomai posūkio rodyklei į dešinę pusę. 2019 m. sausio 11 d. 11 val. 27 min. 40 s. matyti iš kairės automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pusės antrąja eismo juosta degant raudonam šviesoforo signalui bei nesustojant prie sankryžos linijos atvažiuojantis automobilis VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris degant raudonam šviesaforo signalui pravažiuoja pro stovintį prie šviesoforo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. D. paaiškino, jog šiame įraše matosi jo vairuojamas automobilis, nurodytu laiku jis važiavo nurodytoje vietoje, sutinka, kad važiavo antrąją eismo juosta pažeidžiant kelių eismo taisykles, tačiau jis taip važiavo todėl, kad automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo sankryžoje ir nevažiavo, nors turėjo važiuoti, tačiau kad pravažiuodamas būtų kliudęs automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, todėl ir nesustojo.
Atsakovė nesutikdama su reikalavimu nurodo, kad autoįvykis, kurį tariamai sukėlė atsakovės vairuotojas, buvo ištirtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_P-2397-2019, kurioje atsakovės vairuotojas nebuvo nebustas už tai, kad pasišalino iš tariamo eismo įvykio, taip pat nebuvo nustatyta vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos požymių. Trečiojo asmens paaiškinimu jis, vairuodamas automobilį VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nekliudė automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba to tikrai nepajuto ir nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, todėl negalima būtų konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino. Šie atsakovės bei trečiojo asmens argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Taigi, pateiktas faktas, kad atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą administracine tvarka, niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, jog administracinėje byloje taikyta sankcija neįrodžius atsakovo tyčinių veiksmų sukeliančių administracinio pobūdžio sunkesnę atsakomybę, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei kilti, nėra būtina įrodyti tyčią. Nagrinėjamu atveju neskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia, o skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą; didelis neatsargumas – tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų galimybė yra akivaizdi; paprastas neatsargumas – tai nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą. būtina nustatyti, ar yra pagindas pripažinti vairuotojo neatsargumą, t.y. būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas (Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis c. b. Nr. e3K-3-650-686/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nors atsakovės vairuotojas nenubaustas administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau, įvertinus dalyvaujančių asmenų bei jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad tretysis asmuo K. D., vairuodamas automobilį VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė reguliuojamoje sankryžoje savo eismo juosta pradėjusį judėti automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį apgadino, atsakovės vairuotojas, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nesielgė taip bei nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to kliudė automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės vairuotojas K. D. pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės suponuoja pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus paprastąjį neatsargumą. Tuo pačiu teismas įvertina ir nustatytas aplinkybes bei jų visumą – tretysis asmuo vairuodamas automobilį VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtai ir staigiai išvažiavo į eismo juostą ir pasuko iš eismo juostos, skirtos transporto priemonėms judėti visiškai kita kryptimi, automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi; automobilis VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkė su automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajam tik pradėjus judėti savo važiavimo eismo juosta savo kryptimi staigiai įvažiuodamas į automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kelią ir kryptį; po automobilio VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkimo su automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis iš karto sustojo ir įjungė avarinį sustojimo signalą; iš karto sustojęs automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paskambino į policiją ir pranešė apie nurodytą įvykį ir jo automobilio apgadinimą bei nurodė automobilio, atsitrenkusio į jo vairuojamą automobilį valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini); policijos darbuotojams iš karto nustačius ir suradus automobilio VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją – trečiąjį asmenį K. D., pastarasis neneigė galėjęs atsitrenkti į automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu, kuris sutiko su 2019 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokole bei įvykio schemoje fiksuotomis aplinkybėmis, nustatytais faktais bei išvadomis, taip pat sumokėjo jam paskirtą 5 Eur baudą už konstatuotus jo pažeidimus. Nurodytos aplinkybės vyko chronoligiška tvarka per labai trumpą laiko tarpą, po nurodyto eismo įvykio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužtos detalės (vairuotojo pusės veidrodėlio, kitos sugadintos detalės) bei jų išsidėstymas iš esmės atitiko automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms; duomenų bei įrodymų, jog kokiu nors kitu būdu ar priemonėmis galėjo būti/buvo apgadintas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta; taip pat nepateikta duomenų bei įrodymų, jog automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo/galėjo būti iki nurodyto įvykio apgadintas taip, kaip fiksuota jo apžiūroje iš karto po įvykio. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog tretysis asmuo K. D., vairuodamas automobilį VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į ne jo automobilio judėjimui skirtą eismo juostą, iš kurios draudžiama sukti į dešinę pusę, tikėdamasis ir stengdamasis tokiu būdu aplenkti jau pradėjusį važiuoti automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo labiau degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nepateisinamai ir nepagrįstai tikėjosi sėkmingai aplenkti automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu privalėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, kokio dydžio automobilį jis bevairuotų, todėl labiau tikėtina, jog K. D. pastebėjo nurodytą eismo įvykį, todėl laikytina, jog K. D., vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį VW MAN, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio pasišalino (CPK 178 straipnis, 185 straipsnis).
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui nedelsiant atlikti TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t.y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-650-686/2015).
TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-483/2011). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, daroma išvada, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straispnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 1 298,35 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteisimo pagrįsti ir tenkintini (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).
Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2019 m. liepos 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė rašytiniai dokumentai pagrindė turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis; ieškinį patenkinus ieškovei priteistina iš atsakovės 24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Daugmina” 1 298,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 35 centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 298,35 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 35 centų) sumos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.