Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, laikinai nušalinta nuo antstolės pareigų, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 246str.2d.,228str.2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinama tuo, kad ji, būdama antstolės J. G. kontoros antstolė - valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atlikdama savo, kaip antstolio, funkcijas vykdomojoje byloje Nr. 31-2577/06, siekdama turtinės naudos - žinodama, jog už neteisėtą didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimą jai atiteks 4000 Lt. atlyginimas ir žinodama, kad skolininko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006-08-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto - pagrindu 2006-08-19 turto arešto aktų registre įregistruotas minėtam turtui areštas, ji savo darbo vietoje - antstolės J. G. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2006-10-26 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 2006-10-30 tam pačiam turtui Turto arešto aktų registras įregistravo turto areštą, ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos - gauti neteisėtą atlygį, žinodama, kad R. M. turtui Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu uždėtas R. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini)areštas, nėra panaikintos, nepaisydama Lietuvos Respublikos CPK 675 str. 2 d. nuostatos, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio, ji surašė 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06, kuriuo ji neteisėtai pardavė pirkėjui E. M. už 85 000 Lt. 7750/13900 žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis priklausančio R. M.. 2006-11-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei L. A., kuriai kartu su teikiamu tvirtinti 2005-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 31 -2577/06 buvo pateikta vykdomoji byla, kurioje nebuvo duomenų, iš kurių matytųsi, kad nekilnojamam turtui teismo sprendimu uždėtas areštas, patvirtinus 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06, J. G. tęsdama savo neteisėtus veiksmus, 2006-11-10 surašė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, kurio pagrindu buvo išregistruotas R. M. turtui uždėtas areštas bei R. M. priklausęs nekilnojamasis turtas - 7750/13900 žemės sklypo, kurio bendras plotas 13.9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)kuriam 2006-08-18 ir 2006-09-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimis E. Š. ir V. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas R. M. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, neteisėtai perleistas pirkėjui E. M., o antstolė J. G. neteisėtai gavo 4000 Lt atlyginimą.

Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, jog nuosavybė yra neliečiama, kadangi J. G. veiksmų pasėkoje nukentėjusieji E. S. ir V. M. prarado galimybę efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principus, kadangi dėl jos neteisėtų veiksmų buvo apsunkintas teismo sprendimo, kurio įvykdymas buvo iš anksto užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, įvykdymas, nukentėjusieji E. S. ir V. M. prarado teisę laisvai disponuoti savo turtine teise, o teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės buvo akivaizdžiai ignoruojamas. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė LR CPK 1 50 str. 1,3,4d. nuostatas, kad sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi priimti tik teismas bei pažeidė LR CPK 152 str. 4 d. nuostatą, jog antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. J. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

To pasėkoje, fiziniai asmenys - nukentėjusieji E. S. ir V. M. dėl anstolės J. G. veiksmų patyrė didelę žalą, kadangi jie prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl 137850 Lt išieškojimo iš R. M. E. Š. bei V. M. naudai, kadangi išieškojimo negalimumo aktuose antstolė N. J. nurodė, kad R. M. vardu turto nėra ir jis negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to antstolė N. J. neteko galimybės tinkamai įvykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 42200 Lt ir 82400 Lt skolų ir palūkanų išieškojimo iš R. M..

Taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, J. G. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei fiziniams asmenims.

Kaltinamoji J. G. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str.2d.,228str.2d. neprisipažino ir parodė, kad CPK 634 str. 2 d. nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Ji ėmėsi LR CPK užtikrintų priemonių, todėl nesutinka su jai pareikštu kaltinimu, kad ji ėmėsi turto išieškojimo, siekdama turtinės naudos sau, tikėdamasi, kad jai atiteks atlyginimas. Antstolis gali gauti atlyginimą tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Ji negalėjo žinoti, kokio dydžio atlyginimą gaus. CPK 632 str. nurodo tik apie vykdomosios bylos užbaigimą, tačiau jame antstolio atlyginimas nenumatytas. Todėl nepagrįsta antstolį kaltinti turtinės vertės siekimu.

Dėl anstolio ekonominių lūkesčių,kaip pabrėžiama LR Aukščiausiojo Teismo 2002-02-05 išnagrinėtos bylos Nr. 3k-75/07 nutartyje, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad jis gaus nustatytą atlyginimą. Prokuroras kaltinime nurodo, kad ji siekė turtinės naudos ir neteisėtai areštavo turtą, kas prieštarauja Sprendimų vykdymo Instrukcijos 30 daliai, nes šiuo atveju antstolė N. J. turto nesurašė, nes, esant laikinosioms apsaugos priemonėms, to ir negalėjo daryti, nes turtą ji areštavo pirma. Pagal šios instrukcijos 38 dalį turtą areštavo ji, nes jos kolegė sudarė tik turto apyrašą. 39-ji instrukcijos dalis nurodo, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo, išskyrus Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 punkte numatytus pagrindus, kuriems esant turto realizavimas sustabdomas.

CPK 693 str. numato turto realizavimo pasekmes, kur nurodoma, kada galima sustabdyti vykdomąją bylą. Taip pat yra Apeliacinio teismo teisėjo V. V., vedusio seminarus antstoliams antroji mokymo programa, kurioje nurodoma, kad turto realizavimo stabdymo atvejų sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Nei pagal CPK 626, nei pagal 627 str. nebuvo pagrindo stabdyti realizavimo, kas jai inkriminuojama.

Ji elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Aukščiausiasis Teismas 2008-10-20 išnagrinėtoje byloje 3k-3-417/08 konstatavo, kad prioritetas teikiamas įsiteisėjusiems teismo sprendimams, nors laikinos apsaugos priemonės buvo taikytos pagal vieno antstolio patvarkymą, o turtas areštuotas – pagal kito.

Vykdomąjį įrašą, išrašytą notaro, atnešė į antstolių kontorą išieškotojas. Ten buvo pagal vekselį išduotas vykdomasis raštas.

Antstolių kontoroje šiuo konkrečiu atveju vykdomąjį dokumentą priėmė jos padėjėjas V. Č.. Paprastai, dokumentus antstolio kontoroje registruoja administratorė, o vykdomąją bylą užveda antstolio padėjėjas. Padėjėjas sutikrina asmens tapatybę, užveda bylai viršelį, užregistruoja bylą Vieningame antstolių bylų sąvade. Gavusi vykdomąjį dokumentą, ji toliau atlieku su vykdymu susijusius veiksmus. Šiuo atveju, Nekilnojamojo turto registre nustatė, kad R. M. turi sklypą, todėl areštas ir buvo užregistruotas. Kaip viskas vyko toliau, ji neprisimena. Mano, kad kontoroje apsilankė skolininkas ir pasiūlė pirkėją. Ji pasakė, kad yra įrašas dėl išieškotojų. Pas ją esantis skolininkas yra tokos pat eilės, kaip kitą anstolę, vykdžiusią laikinųjų priemonių registravimą. Kadangi Vieningame antstolių bylų sąvade buvo žymos, kad visos nutartys N. J. įvykdytos pilnai, jai abejonės išnyko, ir ji pasirašė turto pardavimo pirkėjui aktą.

Registre matė , kad R. M. sklypui taikytos laikinos apsaugos priemonės, bet, kadangi buvo N. J. įrašas ,,Įvykdyta pilnai,‘‘ tai sudarė pagrindą manyti, kad nebus kliūčių realizuojant turtą.

Ji kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, jis nagrinėjo mano veiksmų teisėtumą. Šis teismas nagrinėjo jos procesinių veiksmų teisėtumą. Jokių pažeidimų vykdomojoje byloje nebuvo, teismas patvirtino pirkėjo aktą ir grąžino antstolio kontorai. Vieną akto nuorašą ji davė pirkėjui, o kitas liko byloje. Vykdomasis įrašas buvo byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismui ji pateikė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Jei teismas būtų nepatvirtinęs šio akto, nurodytų priežastis, kodėl jo nepatvirtina. Tada būtų šalinusi trūkumus - priėmusi patvarkymą ir išsiuntusi šalims, ir būtų galima taikyti restituciją. Pašalinusi trūkumus, ji iš naujo pateiktų įrodymus vykdomojoje byloje teismui tirti.

Į Vilniaus rajono apylinkės teismą ji kreipėsi todėl, kad R. M. nurodė, jog gyvena Pagiriuose. O jos veiklos teritorija apima Vilniaus rajoną. Šiuo atveju ji kreipiėsi į teismą pagal skolininko gyvenamąją vietą. Pati kreditorė pasakė, kad ji negyvena Utenoje. Kreditorė, ko gero, nurodė vykdomąjį įrašą. Negali teigti, kad kreditorė nurodė skolininko gyvenamąją vietą, bet kreditorius visada informuoja apie tai.

Sužinojusi, kad tam pačiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji su antstole iš Ukmergės asmeniškai nekontaktavo, jai nebuvo būtinybės, nes ji buvo padariusi įrašą ,,Įvykdyta pilnai.‘

Vykdomojoje byloje yra Vilniaus rajono apylinkės teismo pritarimas, kad gali tęsti ir atlikti vykdymo veiksmus.

Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje buvo nutartys, kad teismas areštuoja R. M. turtą.. Savo areštą ji panaikino, vadovaudamasi CPK 693 straipsniu. Ukmergės raj. apylinkės teismo uždėto arešto ji nepanaikino. Hipotekos teisėjas panaikino šį areštą.

Ji su Ukmergės teismu ir Ukmergės antstole nebendravo , kadangi neturi informuoti kitų antstolių apie savo veiksmus, kadangi registras yra viešas. Su antstoliais nesusirašinėja, ir šiuo atveju nebuvo pagrindo.

Kai ji pažiūrėjo į vieningą antstolių vykdomųjų bylų sąvadą, pamatė, kad byla užbaigta – todėl mano , kad įvykdyta pilnai ir vykdyme jos pas antstolį nėra, t. y. antstolė N. J. nebeturi, ką vykdyti. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti atitinkamas įrašas. Su N. J. bendrauti nebuvo pagrindo, nes byla buvo įvykdyta.

Antstolių seminaruose buvo akcentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės nestabdo turto realizavimo.Ji šiuo atveju, kai pardavinėjo turtą, vadovavausi šia praktika. Jei yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiama turtą pardavinėti, tokia yra praktika.

Jos vykdomojoje byloje tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo nebuvo, bylos vykdymo metu ji tokio sprendimo neturėjo.

Ji nėra pardavėja, o siūlymą parduoti parašė R. M., jis ir buvo pardavėjas. Nutartyse buvo minimos E. Š. ir V. M. pavardės. Tačiau pagrindo juos informuoti apie arešto panaikinimą nebuvo. Jokių pasekmių arešto panaikinimas jiems nesukėlė.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta:

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. Š. parodė, kad kai pakartotinai po metų kreipėmės į Ukmergės teismo antstolę, nes žinojo, kad anksčiau uždėtos laikinosios apsaugos priemonės, ji pasitikrinusi duomenis pasakė, kad jos uždėtas areštas panaikintas, o turtas parduotas. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. B. ir antstolė N. J. pasakė, kad tokio dalyko nėra buvę. Tai ,kad kita antstolė panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Jis tik dabar sužinojo kad per teismą buvo panaikintas areštas. Tikėjo Ukmergės teismo antstolės ir teismo sprendimu ir laukė paskolos grąžinimo.

2004 metais jam draugas V. M. pasiūlė, kad paskolinti pinigų R. M., kuriam reikalinga paskola, o kaip paskolos garantas yra jo sklypas. Jis susitiko R. M. paskolinti pinigų.

Pirmą kartą R. M. suteikė paskolą 2004-05-10 d. Ir V. M. jam paskolino. Paskolos raštelį pasirašė be notaro. Po to R. M. pasakė, kad jam dar reikia 40 tūkst. litų. Paskolos sutartį apiformino 2005-03-21 d. notarinėje kontoroje. R. M. jiems paskolos negrąžino, sakė, atiduosiu už ją sklypą. Pradžioje R. M. nesislapstė, po to išvažiavo į Rusiją. Suprato kad jis nori juos apgauti, todėl kreipėsi į teismą. Teismas patenkino jų ieškinį, tada padavė prašymą antstolei ir laukė rezultatų.

Civilinėje byloje pateikė ieškinį materialinei žalai atlyginti 91 200 lt ir neturtinei žalai –

20 000 litų, kadangi visi kaimynai ir partneriai iš jų pasijuokė dėl tokio naivumo.

Į Ukmergės rajono apylinkės teismo posėdžius R. M. neateidavo. Jį atstovavo advokato Marapolsko kontoros padėjėja asistentė.

Jam buvo padaryta neturtinė žala, nes pinigai investuoti, verslo reikalai ėmė strigti, vyko devalvacija, dėl savo psichinės būklės, pastovių važinėjimų patyrė daug nepatogumų.

20 000 Lt neturtinės žalos gali motyvuoti: kai pinigus skolino R. M., tai buvo sutarę, kad jis jam mokės 5 procentus palūkanų už paskolą.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) V. M. parodė, kad po Ukmergės teismo pačiomis pirmosiomis dienomis kreipėsi su E. Š. į antstolę, pasitikrino sklypo inventorizaciją, trukdymų nebuvo..

Pradėjus R. M. slapstytis ir sužinojęs, kad turtas parduotas, buvo šokiruotas Pasibaigus teismams dėl paveldėjimo, R. M. savo turtą įregistravo, turtas buvo jiems įkeistas, buvo ramu.

Pinigus – 40 000 litų - R. M. jis paskolino 2004-05-21 d.. R. M. jis pažinojo, nes Veprių miestelyje, kur jis gyveno turiu žemės valdą. Visos sumos, kiek jis prašė, negalėjo paskolinti, todėl pasiūlė prisidėti prie paskolos ir E. Š..

Su E. Š. į teismą kreipėsi atskirai, bet vėliau bylos buvo sujungtos, nes su E. Š. viską darė kartu, kad po to nebūtų nesusipratimų.

Prašo priteisti jam 46 650 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos, kadangi buvo stiprus nervinis sukrėtimas sužinojus, kad sklypas parduotas. Ir dabar teisme nervuojuosi.

Kaltinamoji J.G. su jais nebendravo, jokių pranešimų iš jos nėra gavęs.

. Liudytoja L. A. parodė, kad ji pažįsta kaltinamąją J. G. kaip antstolę. Ji veikė Vilniaus rajono apylinkės teismo teritorijoje.

2008-03-05 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras M. Bliuvas su raštu, adresuotu Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei kreipėsi į mūsų teismą. Rašte buvo nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl antstolės J. G. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ji uždėjo rezoliuciją raštinės vedėjai, kad ji paruoštų prokuroro prašomus pateikti dokumentus. Teismo archyve buvo likęs 2008-11-08 d. lydraštis - J. G. kreipimasis dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo, pridedama vykdomoji byla ir, kaip nurodyta CPK, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto keturi egzemplioriai.

Teisėjas, gavęs tokį kreipimąsi, patikrina pridėtą vykdomąją bylą, peržiūri visus dokumentus ir patvirtina, t. y. uždeda rezoliuciją ,,Tvirtinu, parašas‘‘ visuose 4 egzemplioriuose. Teisme lieka lydraštis – antstolės kreipimasis ir vienas patvirtinto akto egzempliorius.

Bet ji iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų įsitikino ir patvirtino, kad aktas yra teisėtas. Teisėjų Zarembienės ir Bielskienės nutarčių vykdomojoje byloje ji nematė, nes galėjo atkreipti į jas dėmesį. Jos byloje galėjo atsirasti, jei skolininkas jas atnešė. Bet, šiuo atveju, kreipėsi išieškotoja.

Tos nutartys vykdomojoje byloje neprivalomos, antstolė jų galėjo ir neįdėti. Be to, vykdomosios bylos būna nesusiūtos ir nesunumeruotos. Esmė yra akto teisėtumas ir jo patvirtinimo teisėtumas. Vykdomojoje byloje buvo Registro centro duomenys, kad užbaigtas vykdymas vykdomojoje byloje. Buvo atžyma, kad antstolės N. J. vykdomoji byla užbaigta, kad antstolė baigė laikinųjų priemonių uždėjimo procedūrą. Ar bus priteista ieškovams, ar ne, čia jau kitas klausimas.

CPK 675 str. 3 d. nurodyta, kad ,,vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.‘‘ Areštas – kai jau yra sprendimas.

Antstolė N. J. sudarė tik turto aprašą ir grąžino vykdomąją bylą teismui. Jokios kitos bylos nėra. Pas J. G. atsiranda vekselis – tai jau tikrai vykdymas. J. G. turėjo vykdyti, nes jokio kito vykdymo nėra.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-20 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008. Čia analogiška situacija, tik su akcijomis. Aukščiausiasis Teismas išaiškino skirtumą tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės nestabdo vykdymo. Apie tai kalba ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 str.. J. G. realizuoja turtą.

Mano , kad nukentėjusieji suprastų, kad tuo metu, kai jie kreipėsi į antstolę dėl laikinųjų priemonių, jiems dar nebuvo niekas priteista. Jie buvo tik ieškovai, bet ne išieškotojai.

Registro pažymėjime yra data, kad žemės sklypas areštuotas 2006-09-01 d. Jos patvirtinimas buvo 2006-11-10 d. Iš pradžių buvo laikinosios apsaugos priemonės, bet nebuvo areštuotas turtas, o sudarytas tik turto apyrašas - CPK 675 str. 3 d., apie tai kalbama ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 str., o 14 str. kalbama apie turto arešto aktą. Jei antstolės N. J. ne turto aprašas būtų buvęs, būtų nepatvirtinusi J. G. pateikto akto.

Aprašas nestabdo vykdymo. O čia jau vyksta išieškojimas.

Teismas prie Registrų centro duomenų prieiti negali, tik prie ,,Sodros‘‘ ir Gyventojų registro. Tokios galimybės nebuvo ir 2006 metais.

2006-11-10 sprendimo dar nebuvo, jis priimtas tik 2006-11-24 d., o įsiteisėjo tik kitų metų rugpjūčio mėnesį. Todėl ji taip greitai viską patvirtino.

Teismo leidimas šioje vykdomojoje byloje veikti kitoje teritorijoje išdavė Vilniaus rajono apylinkės teismas

Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos skolininkui, jis negali disponuoti, o antstolis padeda realizuoti turtą kitoje civilinėje byloje. Tada laikinosios apsaugos priemonės netrukdo.

Apygardos teismo pirmininko sprendimo veikti kitoje teritorijoje nereikėjo, nes tai buvo ne išimtinis atvejis, tai buvo vekselis.

Teismas nematė teisinio pagrindo stabdyti K. K. vykdomosios bylos vykdymą. Būtų galėjusi stabdyti vykdymą, jei būtų buvęs įsiteisėjęs sprendimas. Tačiau jokio sprendimo, ne tik įsiteisėjusio, tai dienai nebuvo. Jei būtų buvęs įsiteisėjęs sprendimas, ji tikrai būtų siūliusi išieškotojams ir stabdžiusi vykdymą.

Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamosios N. J. asmeniškai nepažįsta, tik žino kaip antstolę. Ji dirba antstole Ukmergės rajone .

2006-08-18 d. E. Š. jai pateikė vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį . 2006-08-19 taikytos laikinosiso apsaugos priemonės dėl 40 000 Lt turto arešto. Ji aprašė R. M. turtą, kurį jis paveldėjo. Aprašas buvo įregistruotas turto arešto registre. 2007-09-11 d. E. Š. ir V. M. pateikė vykdomuosius raštus dėl 82 400 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo. Ji užregistravau vykdomąją bylą kadastre ir pamatė kad skolininkas R. M. neturi jokio turto.Ji pasakė išieškotojams, kad turto išieškoti neįmanoma, nes nėra skolininko vardu registruoto turto.

Ji, kaip antstolė aprašė R. M. turtą pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį. Kai antstolis tik įvykdo teismo nutartį, padaro atžymą, kad ,,Įvykdyta pilnai‘‘ ir bylą grąžina teismui. Nėra skirtumo tarp atžymų, kada įvykdai teismo sprendimą ar nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Jeigu yra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, niekada nereikia turto arešto akto, užtenka apyrašo. Turto areštui sprendimas reikalingas, o antstolio aktas yra to sprendimo išpildymas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 ir 15 punktai taikomi, kai visi areštai yra vienos eilės, bet čia kalbama apie aprašą, o aprašas ir turto areštas vykdymo procese skiriasi.

Mano, kad turtą areštuoti antstolė galėjo, o dėl realizacijos – galėjo apsidraudimui pasitikslinti. Antstolė J. G. nėra asmeniškai su ja bendravusi.

Apie areštą kitam antstoliui gali būti pranešama paštu arba el. paštu, tai nėra reglamentuota, tai yra antstolių etikos reikalas.

Elektroniniu paštu pranešimo, kad J. G. atliko anstolinius veiksmus , ji negavo.

Vykdomąją bylą pagal nutartį areštuoti R. M. turtą baigė vykdyti 2006- 09-01 d..

Kad turtas priklauso R. M., tai yra Nekilnojamo turto registro pažyma, kurią išsiėmė iš Kadastro duomenų bazės.

Vykdomojoje byloje yra pastaba, kad sklypas paveldėjimo teise priklausė R. M., nuosavybė nebuvo įregistruota.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2006 m. iš antstolės G. įsigijo žemės sklypą, esantį gražioje vietoje, ant Šventosios upės kranto, (duomenys neskelbtini). Sklypo plotas buvo apie 10 ha. Jis nežinojo, kas buvo to sklypo savininkas. Jis šios

žemės sklypo savininko iš viso nematė visas bendravimas vyko per antstolę.

Kadangi jis susidomėjo šiuo sklypu jis pats pasiskambino antstolei

G.ir kreipėsi dėl sklypo įsigijimo. Pirmą informaciją apie šio sklypo

pardavimą, jis gavo iš I. B., kuris yra Ukmergės gyventojas, kaip ir jis.

Vėliau jis šią informaciją pasitikslino, galimai internete ar spaudoje, galimai jį apie

tai papildomai informavo jo sūnus A. M.. Jis neprisimena, kada

už tokią sumą, kokia nurodyta dokumentuose, t.y. 85000 Lt. Jis tikrai nežinojo, kad

minėtas sklypas teismo sprendimu buvo areštuotas. Sis sklypas jo nuosavybėj buvo

neilgai, kadangi jis norėjo jį padalinti, tačiau žemėtvarkos skyrius jam atsakė, kad

negalima sklypo dalinti, nes toje vietoje yra draustinis. Tuo metu jis

nežinojo, kad sklypo savininkas buvo kažkam skolingas pinigų.

m. rudenį iš antstolės jo tėvas E. M. įsigijo žemės sklypą, esantį

Ukmergės rajone, prie Veprių kaimo, ant Šventosios upės kranto. Šis žemės sklypas

yra kraštovaizdžio draustinis. Sklypo dydis, kiek atsimena, apie 10 ha. Sklypą tėvas

įsigijo iš antstolės J. G.. Jis asmeniškai informacijos apie šio sklypo

numatomą realizavimą iš antstolės J. G. negavo ir tėvui neperdavė. Jo tėvas

pirko šį sklypą, todėl jis prie šio sklypo pirkimo neprisidėjo, tik galėjo bendrauti apie

tai. Jo tėvas galėjo klausti tik teisinių klausimų - ar perkant sklypą iš antstolės nebus

problemų. A. M. kaip buvęs Ukmergės gyventojas žinojo, kad dėl tos

žemės vyko bylinėjimaisi teisme, todėl jis numanė, kas yra to sklypo savininkas. Jis

mano, kad kažkas iš M. giminės.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos Nr.92-2087/2006 medžiagos matyti ,kad E. Š. 206-08-18 kreipėsi į antstolę N. J. dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 08 18 d. nutarties vykdymo. 2006 08 29 anstolė N. J. sudarė turto aprašą ,kuriame nurodytas 7750/13900 žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, bendras sklypo plotas 13,9000 ha , esantis Paširšinčio vs., Ukmergės r. unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ,kurio vertė 24844,00 Lt.( 18-19)

Iš pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad turto arešto akto pakeitimas padarytas 2006 08 29 anstolės N. J..( b.l.20 – 22 )

Iš civilės bylos Nr.2-1398-759/2006 matyti, kad 2006 09 04 Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje išduotas pažymėjimas apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre, kuriame nurodyta, turto arešto pakeitimo įregistravimas 2006 09 04 pagrindas turto aprašas civilinėje byloje 2-1398-759/2006 (b.l.148-149),

Iš vykdomosios bylos Nr.31-2577/06 matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teisėja L. A. patvirtino turto unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Paširšinčio v.s., Ukmergės r. sav., pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą 2006-11-10 ,( vykd.byla Nr.31-2577/06 b.l.2 )

Dėl kaltinamosios J. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228str.2d.ir 246str.2d.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei, turiniui. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 str. kylą tik neteisėtu veikimu, kai neleistinai naudojantis turimomis teisėmis siekiama neteisėtos turtinės naudos dėl ko nukenčia valstybės, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.

2006-10-26 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 2006-10-30 tam pačiam turtui Turto arešto aktų registras įregistravo turto areštą;piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos-gauti neteisėtą atlygį, nepaisydama Lietuvos Respublikos CPK 675 str.2d. nuostatos surašė 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06;neteisėtai pardavė pirkėjui E. M. už 85 000Lt. 7750/13900 žemės sklypo, esančio Paširvinčio vs., Ukmergės r. sav. dalį;2006-11-10 surašė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, kurio pagrindu buvo išregistruotas R. M. turtui uždėtas areštas bei R. M. priklausęs nekilnojamas turtas;neteisėtai gavo 4000Lt. atlyginimą;

6) to pasekoje, fiziniai asmenys- nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado teisę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl 124 600Lt išieškojimo iš R. M. E. Š. bei V. M. naudai.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta , kad antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos- Civilinio proceso kodeksas (toliau CPK).

Antstolės J. G. kontorai pateiktas išieškotojos K. K. prašymas dėl vykdymo veiksmų pradėjimo (vykdomoji byla Nr.31/2577/06), Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro 2006-10-25d. išduotas vykdomasis įrašas tvirtina faktą, jog antstolė turėjo teisę pradėti vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą iš skolininko R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išieškoti 60 352,52Lt ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, susidariusias nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki prievolės įvykdymo. Tokį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindą numato CPK 586 str.

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, išsiuntęs skolininkui raginimą sumokėti skolą, turi teisę areštuoti skolininko turtą. Tokią teisę nustato CPK 658str. Areštuojant skolininko turtą, surašomas turto arešto aktas, kurio duomenys Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo pagrindu siunčiami Centrinei hipotekos įstaigai (CPK 680 str.), kurios hipotekos skyrius registruoja registro objektus, įrašydamas turto arešto aktų duomenis į registro duomenų bazę. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis (CPK 681 str.). Areštuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto areštus (CPK 693 str.).

Pagal CPK normas tas pats turtas gali būti areštuojamas kelių kreditorių naudai. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą.

Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr.3K-417/2008). Vykdymo veiksmų atlikimui yra būtinas vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str.2d.).Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo veiksmų nestabdo (CPK 626 str.).

Teismo sprendimai pradedami vykdyti po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 str.1d.). Sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. ir V. M. ieškinį įsiteisėjo 2007m. rugpjūčio 27d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-788/2007).

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog antstolė J. G. 2006-11-06d. turėjo teisę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06 (CPK 704 str.), nes išieškojimas E. Š., V. M. naudai negalėjo būti pradėtas anksčiau, nei 2007-08-27d. įsiteisėjus teismo sprendimui.

Atlikus išieškojimo veiksmus, turi būti mokamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27d. įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio vykdymo išlaidos, todėl kaltinime nurodyta, kad antstolė J. G. neteisėtai gavo 4000 Lt atlyginimą yra nepagrįstas. Tai negalima traktuoti ,kad jos gautos nusikalstamai iš savanaudiškų paskatų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog teisiamosios J. G. veiksmuose, atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.31/2577/06), nėra nusikaltimo numatyto BK 228 str.2d. požymių , todėl J. G. išteisintina.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kaltinamoji J. G. išteisintina ir pagal BK 246str.2d. nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių,

Tačiau teismas konstatuoja ,kad nukentėjusiųjų pažeistos teisės gali būti apgintos kitais civilinių teisių gynimo būdais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 246str.2d.- išteisinti nepadarius veikos ,turinčios nusikaltimo sudėties.

J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.2d.- išteisinti nepadarius veikos ,turinčios nusikaltimo sudėties.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą-neišvykti J. G. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinius ieškinius- E. Š. 1111200 Lt. sumai ir V. M. 56 650 LT. sumai – palikti nenagrinėtu.

Laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą J. G. nuosavybės teisės į butą, esantį Gedvyčių g.36-17, Vilniuje-panaikinti.

Civilinę bylą Nr.2-1398-759/2006 grąžinti Ukmergės apylinkės teismui.

Vykdomąją bylą 31-2577/06 ir vykdomąsias bylas 2-1544-759/06, 92-2087/2006,92-1703/2007 saugoti prie bylos.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos , per nuosprendį priėmusį teismą.