- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1-13-517/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00636-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. S., K. D., A. Č.
- Kaltinamasis
- E. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kelio darbininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., 140 str. 2d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. D. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, prieš jį pavartodamas fizinį smurtą, ir, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2013m. gruodžio 22d., apie 11⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis E. D., atvykęs į pil. D. S. priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu užsipuolė šiame bute buvusią savo sutuoktinę-pil. K. D., kuriai tyčia ne mažiau kaip tris kartus su kumščiu sudavė į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu sudavė pastarajai ir į nugarą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai K. D. buvo padaryta kraujosruva kairiajame paakyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2013m. gruodžio 22d., apie 11⁰⁵ val., dienos metu, kaltinamasis E. D., atvykęs į pil. D. S. priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu buto šeimininkei-pil. D. S. ginant jo(kaltinamojo E. D.) mušamą šiame bute gyvenusią savo sutuoktinę-nukentėjusiąją-pil. K. D., nukentėjusiajai D. S. ne mažiau kaip septynis kartus su kumščiu sudavė į galvą, t.y. pakaušio-viršugalvio sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Be to, 2014m. rugpjūčio 02d., tarpe 19⁰⁰-20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis E. D. prie kapinių esančių adresu: Kultuvėnų km., Veprių sen., Ukmergės raj., kilus tarpusavio konfliktui su pil. A. Č., pastarajam pradėjus bėgti nuo kaltinamojo E. D., šis, vydamasis, tyčia vieną kartą su rankose turėtu metaliniu nuo jo bėgančiam nukentėjusiajam A. Č. sudavė į kairiąją ranką, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam A. Č. buvo padarytas kairio alkūnkaulio lūžis, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl alkūnkaulio lūžio sveikata nukentėjusiajam A. Č. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
1. Fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimo ir nežymaus šeimos nario sužalojimo, smurtaujant artimoje aplinkoje, epizodai
Kaltinamasis E. D. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, išvakarėse su K. S. buvo svečiuose pas M. S., gyvenantį Jonavoje. Su draugais išgėrė. Susiskambino su savo sutuoktinės K. D., su kuria jau apie septynis mėnesius negyveno kartu, draugo L. R. motina D. S., kad kitą dieną atvažiuos pas juos į namus, nes norėjo pasikalbėri su sutuoktinės draugu, kad išsiaiškinti tarpusavio santykius. Buvo supykęs, kad jo sutuoktinė K. susirado kitą vyrą. Tuo metu jis dar nebuvo išsituokęs, o jo sutuoktinė gyveno kartu su L. R.. Sekančią dieną su K. S. ir M. S. atvažiavo į Ukmergę. Ryte jis jokio alkoholio nevartojo. Kas atidarė buto, kur gyvena jo sutuoktinės draugas L. R., duris, jis dabar neatsimena. Tik užėjus į buto vidų, įvyko konfliktas su L. R. motina D. S.. Kilo triukšmas, iš kambario į koridorių išėjo jo sutuoktinė K. D., pasirodė ir jos draugas L. R.. Pirma jis užsipuolė savo sutuoktinę K. D.. Kiek kartų jis trenkė savo sutuoktinei, dabar jis negali pasakyti, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti tiek smūgių į galvą ir nugarą, kiek yra nurodyta kaltinime. Kadangi koridoriuje įvyko susistumdymas, sutuoktinės K. draugas L. R. norėjo juos išstumti iš buto, į jį metė koridoriuje stovėjusią spintelę, su kuria užgavo koją. Į koridorių buvo išėjęs ir L. R. brolis, kur liepė visiems skirtis ir nesimušti. Konflikto su sutuoktine K. metu jis galėjo suduoti ir jos draugo L. R. motinai D. S., kuri galimai norėjo juos išskirsti, tačiau tie keli smūgiai, ne tiek, kiek yra nurodyta kaltinime, buvo netyčiniai, nes jis tikslo sumušti D. S. neturėjo, kurią galėjo rankomis užkliudyti, kada vyko susistumdymas koridoriuje. Tokio dalyko, kad jis D. S. būtų su kumščiais sudavęs į viršugalvį, nebuvo, nepastebėjo, kad D. S. konflikto koridoriuje metu būtų buvusi suklupusi ar gulėjusi kniūpsčia.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. D. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų D. S. ir K. D. ir liudytojų L. R. ir Ž. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 10, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-14, t. 1), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 22-23, 37, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji D. S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo metu pas ją bute gyveno jo sūnaus L. R. draugė K. D. su vaiku. Tikslios datos neatsimena, buvo apie 11⁰⁰ val., kai kažkas paskambino į jos buto duris. Atidariusi buto duris, pamatė E. D. ir dar du nepažįstamus vyriškius. Ji buvo tik pradariusi buto duris ir atėjusių vyrų į butą nekvietė, tačiau jie patys užėjo į buto vidų. E. D. klausė ar namuose yra jos sūnus L. ir liepė pakviesti savo žmoną K.. Kilus triukšmui, koridoriuje pasirodė jos sūnus L., iš kambario išėjo ir K. D.. E. D. su jos sūnumi L. R. apsižodžiavo, po ko jis(E. D.) užsipuolė savo sutuoktinę K., kurią pradėjo mušti, smūgiuodamas kumščiais. Ji puolė ginti K. D.. Vykusio susistumdymo metu ji parkrito ant grindų, po ko E. D. ir ją pradėjo daužyti, suduodamas smūgius į viršugalvį, Buvo suduoti 5-7 smūgiai į galvą. Kaip į E. D. buvo mesta spintelė, ji nematė, tačiau po konflikto koridoriuje viskas buvo išvartyta.
Nukentėjusioji K. D., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo metu ji dar nebuvo išsituokusi, tačiau jau kuris laikas negyveno kartu su savo sutuoktiniu E. D., su kuriuo santykiai buvo nutrūkę. Ji buvo susiradusi kitą draugą L. R.. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji buvo savo tuometinio draugo L. R. motinos D. S. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur tvarkėsi kambaryje, siurbė dulkes, todėl negirdėjo, kai kažkas paskambino į buto duris. Išgirdusi triukšmą koridoriuje, išėjo iš kambario pasižiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje, prie įėjimo į butą stovėjo jos sutuoktinis E. D., su kuriuo buvo K. S. ir M. S.. Sutuoktinis E. D. jai kažką rėkė „ ateik čia “, po ko ją užsipuolęs, pradėjo mušti. Jai su kumščiu buvo suduoti 2-3 smūgiai į veidą, o jai nusisukus ir pasilenkus, sutuoktinis rankomis pradėjo trankyti ir per nugarą, suduodamas 3-5 kartus. Vykusio susistumdymo koridoriuje metu buvo mesta ten stovėjusi batų dėžė. Tuo metu ją puolė ginti koridoriuje stovėusi jo draugo L. R. motina D. S., kuri norėjo E. D. atstumti nuo jos. Tada E. D. pradėjo D. S. tampyti už plaukų, stumdyti. Ar A. S. buvo suduoti smūgiai, ji nepastebėjo, nes tuo metu pradėjo verkti kambaryje buvęs paliktas jos 7 mėnesių vaikas, kurio raminti ji nubėgo į kambarį. Buvo iškviesta policija, po ko jos sutuoktinis E. D. su draugais iš buto pasišalino.
Liudytojas L. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis buvo motinos D. S. bute, kur gyveno kartu su savo drauge K. D. ir jos vaiku. Apie pietus kažkas paskambino į buto duris. Dabar tiksliai jau neatsimena, ar tai jam, ar tai jo motinai atidarius duris, į butą įsiveržė jos draugės sutuoktinis E. D., paskui kurį į butą užėjo ir dar du nepažįstami vyriškiai. Įvykusio konflikto metu E. D. iš karto užsipuolė koridoriuje pasirodžiusią iš kambario išėjusią savo sutuoktinę K. D., kurią pradėjo mušti, suduodamas smūgius kumščiais į galvos sritį ir per nugarą. Matė suduotus 3-4 smūgius. K. D. puolė ginti jo motina D. S.. Įvykusio susistumdymo metu E. D. griebė jo motinai už plaukų, kurią kumščiai pradėjo daužyti per pakaušį ir nugarą. Kiek jo motinai buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti, tačiau buvo ne mažiau kaip trys smūgiai. Koridoriuje kilusios sumaišties ir susistumdymo metu viskas buvo išvartyta, jis dabar neatsimena, bet gali būti, kad konflikto metu į E. D. metė koridoriuje stovėjusią spintelę. Jis mėgino E. D. ir kartu su juo atėjusius vyrus išstumti iš buto, kurie nenorėjo išeiti, tačiau vėliau matomai išsigando ir pasišalino iš buto, kada išgirdo, jog yra kviečiama policija.
Liudytojas Ž. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, ryte, jam dar gulint lovoje, pažadino triukšmas, Išėjęs į koridorių pasižiūrėti, kas vyksta, pamatė į butą įsibrovusius kelis vyriškius, vienas iš kurių buvo E. D., su kurio žmona gyveno jo brolis L. R.. Koridoriuje vyko susistumdymas. Matė, kaip E. D., užsipuolęs, mušė tiek savo žmoną K. D., tiek ir jo(liudytojo Ž. R.) motiną D. S.. Motina buvo susilenkusi, kuriai buvo smūgiuota į pakaušį, kuriai buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Koridoriuje viskas buvo išvartyta, jis bandė raminti E. D., įsikišdamas, norėjo jį atstumti nuo mušamų moterų, šaukė, kad namuose yra mažų vaikų. E. D. su draugais buvo stumiami iš buto, tačiau nenorėjo išeiti, po ko vėliau matomai išsigando ir pasišalino iš buto, kada išgirdo, jog yra kviečiama policija.
Iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra trečioje laiptinėje, viršutiniame aukšte esantis butas daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Buto lauko durų apžiūros metu buvo nustatyta, kad jų viršutinėje-vidurinėje dalyje yra matomi įlenkimai, apgadinimai. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriame virš buto lauko durų, 17 cm atstumu nuo dešinės pusės yra 10 cm ilgio apgadinta siena, koridoriuje rasti išmėtyti batai, rankinės ir kiti daiktai, nuversta ir apgadinta spintelė. Ant priešakinės sienos, 18 cm atstumu nuo kairės pusės ir 1,76 cm atstumu nuo grindų yra matoma 1x1 cm apgadinta siena, o 7 cm apgadinimas yra matomas ir ant dešinės sienos, 13 cm atstumu nuo grindų ir 6 cm atstumu nuo sienos krašto(b.l. 10-14, t. 1).
Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2014m. sausio 13d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. D. apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. padaryta kraujosruva kairiajame paakyje ir galvos smegenų sukrėtimas, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir vienu trauminiu poveikiu, kas galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013m. gruodžio 22d. Nukentėjusiajai K. D. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 22-23, t. 1). Dėl patirto fizinio smurto 2013m. gruodžio 22d. jos namuose adresu: Kasuno gt. Nr. 29A-40, Ukmergės m., įvykusio konflikto metu pas teismo medicinos ekspertą 2013m. gruodžio 27d. kreipėsi ir kita nukentėjusioji D. S., ekspertui nurodžiusi fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį aplinkybes. Nors nukentėjusiosios D. S. asmens medicininės apžiūros metu objektyvių sužalojimo požymių konstatuota ir nebuvo, tačiau kaip matyti iš išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie nukentėjusiosios D. S. lankymasį pas gydytojus, pastaroji sekančią dieną po pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį dėl galvos skausmo ir sukimosi, bendro silpnumo, dvejinimosi akyse, skausmų dešinės ausies ir dešinio žando srityje kreipėsi pas šeimos gydytoją, diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, o 2013m. gruodžio 27d. lankėsi pas neurologą ir okulistą(b.l. 37, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. D., dar būdamas neišsituokęs, tačiau tuo metu jau kuris laikas negyvendamas kartu su savo sutuoktine K. D., su kuria santykiai buvo nutrūkę, būdamas supykęs, kad jo sutuoktinė turi susiradusi kitą vyrą, kad išsiaiškinti tarpusavio santykius su savo sutuoktine K. D. ir jos nauju draugu, lydimas draugų K. S. ir M. S. 2013m. gruodžio 22d., apie pietus, atvyko į pil. D. S., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), butą, kuriame kartu su nauju draugu-buto šeimininkės sūnumi L. R. gyveno ir jo sutuoktinė K. D.. Bute sukėlęs konfliktą, kaltinamasis E. D. užsipuolė savo sutuoktinę K. D., kurią sumušė, o pastarąją stojus ginti buto šeimininkei-nukentėjusiajai D. S., kaltinamasis E. D. fizinį smurtą panaudojo ir prieš jo sutuoktinės tuometinio draugo L. R. motiną D. S., kuriai su kumščiais buvo suduoti smūgiai į galvą, t.y. pakaušio-viršugalvio sritį. Nors kaltinamasis E. D., neneigdamas fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiųjų K. D. ir D. S. asmenis, nurodė, kad konflikto su sutuoktine K. metu jis galėjo suduoti ir jos draugo L. R. motinai D. S., kuri galimai norėjo juos išskirsti, tačiau tie keli smūgiai, ne tiek, kiek yra nurodyta kaltinime, buvo netyčiniai, nes jis tikslo sumušti D. S. neturėjo, kurią galėjo rankomis užkliudyti, kada vyko susistumdymas koridoriuje, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jo aiškinamas įvykio aplinkybes visiškai paneigia tiek pačios nukentėjusiosios D. S., tiek ir bute įvykusio konflikto metu įvykio vietoje buvusių ir viską betarpiškai mačiusių liudytojų L. R. ir Ž. R. tvirti ir nuoseklūs parodymai byloje, kas patvirtina kaltinamojo E. D. būtent tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiosios D. S., mėginusios apginti mušamą kitą nukentėjusiąją K. D., asmenį buvimą, dėl ko nukentėjusioji D. S., nors ir nenustačius objektyvių sužalojimo požymių(b.l. 37, t. 1). patyrė fizinį skausmą.
Kadangi smurtavimo faktas nukentėjusiajai D. S. priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2013m. gruodžio 22d., kurio metu sužalota buvo ir kaltinamojo E. D. sutuoktinė-nukentėjusioji K. D., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra ir sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. D., dėl asmeninių paskatų sukelto konflikto svetimame bute metu panaudojęs fizinį smurtą ne tik prieš buto šeimininkę-nukentėjusiąją D. S., kas pastarajai sukėlė fizinį skausmą, bet ir prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją K. D., kuri buvo nežymiai sužalota(b.l. 22-23, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogaui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.
2. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas
Kaltinamasis E. D. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014m. rugpjūčio 02d., apie 17⁰⁰ val., jis po darbo su draugais buvo nuvažiavęs nusimaudyti. Ten išgėrė buteliuką alaus. Grįžus atgal, sustojo autobusų stotelėje, esančioje Kultuvėnų km., Ukmergės raj. Pamatė, kad prie šalia esančių kapinių vyksta kažkoks sambrūzdis. Privažiavo arčiau pasižiūrėti, kas vyksta. Tuo metu į prie kapinių stovėjusį automobilį įsėdinėjo kažkokie vaikinai. Netoli prie įėjimo į kapines vartų pamatė, ant žemės gulintį iš matymo pažįstamą A. Č., o šalia gulėjęs A. M. kėlėsi nuo žemės. Atsikėlęs, A. Č. nubėgo į kapines, iš kurių netrukus grįžo su mediniu kryžiumi rankose. Matėsi, kad A. Č. buvo neblaivus. Jį pamatęs, A. Č. sukėlė žodinį konfliktą, pradėjo šaukti, kad jį užkas, kaip užkasė ir jo(kaltinamojo E. D.) brolį, ir pradėjo priešais jį mosikuoti su kryžiumi. Susinervinęs, jis paėmė netoli kapinių rastą gulėjusį metainį strypą ir su juo pradėjo artintis prie A. Č.. A. Č. į jį metė medinį kryžių ir pasileido bėgti, o jis vytis iš paskos. Pasivijęs, jis vieną kartą užsimojo su metaliniu strypu, smogdamas A. Č.. Pataikė į kairiąją ranką, kuria A. Č. dengėsi nuo suduodamo smūgio.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. Č. ir liudytojų A. M., D. M., S. L., R. M., M. R., M. I., Š. S., P. S.. M. B., J. N. ir Š. V. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl daiktinio įrodymo(b.l. 138, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 50, t. 1), vamzdžio apžiūros protokolu(b.l. 51, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 52-53, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 58, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 90-91, t. 1, b.l. 18-19, 63-64, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 92-97, t. 1, b.l. 20-23, 65-71, t. 2) bei visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis A. Č., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kad 2014m. rugpjūčio 02d. jis girtavo A. M. namuose. Kompanijoje dar buvo V. M.. Po to jie trise nuo Pauplių kaimo ėjo link parduotuvės, esančios Kultuvėnų kaime, Ukmergės rajone. Praeidinėjant kapines, prie jų sustojo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo 3-4 vaikinai, tarp kurių buvo ir vaikinas, pravarde „ Karvelis “. Vaikinas, pravarde „ Karvelis “ jam kažką pasakė, o jis šaim kažką atsakė atgal. Jie apsižodžiavo, po ko kilusio konflikto metu vaikinas, pravarde „ Karvelis “ vieną kartą su kumščiu trenkė jam į galvą. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant žemės(asfaltuotos dangos). Ar daugiau jis buvo mušamas, pasakyti negali, nes po smūgio trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsigavęs, pajuto, kad kraujuoja viena ausis, matė šalia nuo jo, kelių metų atstumu ant žemės gulintį A. M.. Atsikėlęs, nubėgo į kapines ir iš vieno kapo ištraukė medinį kryžių, kuriuo, mosikuodamas, grįžo atgal, norėdamas apsiginti nuo užpuolikų. Visi išsilakstė. Iš kažkur pasirodė E. D., su kuriuo taip pat apsižodžiavo, nes su jo broliu, kuris jau buvo miręs, turėjo konfliktą. E. D. rankose turėjo metalinį strypą, jie vienas prieš kitą ėmė mosikuoti turimais daiktais. Metęs rankose turėtą kryžių į E. D., jis pasileido bėgti, o E. D. jį vijosi. Nubėgus apie 150-200 metrų, E. D. jį prisivijo ir, užsimodama su rankose turėtu metaliniu vamzdžiu, jam smogė. Smūgis teko į kairiąją ranką, kuria jis dengėsi galvą. Su metaliniu strypu jam buvo suduotas tik vienas smūgis. Po to jam iš E. D. metalinį vamzdį pavyko atimti, kurį vėliau atidavė policijos pareigūnams. Kada jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, paaiškėjo, kad jam yra sulaužyta kairioji ranka.
Liudytojas A. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną pas jį į namus atėjo A. Č. ir V. M., kurie atsinešė alaus. Vyko išgertuvės. Pritrūkus alaus, sugalvojo eiti į parduotuvę. Praeidinėjant kapines, esančias Kultuvėnų kaime, Ukmergės rajone, prie jų sustojo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo vaikinas, pravarde „ Karvelis “, vaikinas, pravarde „ Snike-
ris “ ir J. N.. Tarp A. Č. ir vaikino, pravarde „ Karvelis “ įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis, užsipuolęs, A. Č. vieną kratą su kumščiu trenkė per veidą. Po smūgio A. Č. pargriuvo ant žemės, o po to dar susigrūmė su vaikinu, pravarde „ Karvelis “, su kuriuo voliojosi ant žemės. Tuo metu kitas vaikinas, pravarde „ Snikeris “ spardė ant žemės gulintį A. Č.. Matė, kaip A. Č. buvo nubėgęs į kapines, iš kurių atsinešė medinį kryžių, nes norėjo apsiginti nuo užpuolikų. Kas vyko toliau, jis dėl buvusio girtumo neatsimena. Atsimena tk tai, kad prie jo buvo priėjęs E. D., kuris pasakė žodžius „ ko tu dar su tais pedikais vaikštai, eik namo čiuchinkis “. Po šių žodžių E. D. vieną kartą su delnu jam sudavė per veidą. Ar nuo suduoto smūgio jis ant žemės parkrito ar ne, pasakyti negali, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Dar atsimena tai, kad kai jis nuėjo pas kaimynę R. S., ten rado A. Č., kuris skundėsi, kam jam labai skauda ranką.
Liudytoja D. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, jau buvo po pietų, kai į namus atėjo jos brolio draugai A. Č. ir V., kurio pavardės nežino, ir visi nuėjo link parduotuvės. Po pusvalandžio atvažiavo V. sugyventinė ir pasakė, kad jos brolį A., A. ir V. užpuolė vaikinai, o A. Č. slepiasi jų kaimynų sode. Maždaug po 10-15 min. į namus grįžo ir jos brolis A., kuris skundėsi skausmu pakaušio srityje, paprašė jos pažiūrėti ar jo galva nepraskelta. Iš galvos kraujas nebėgo. Jos brolio A. M. rankos buvo kruvinos, tačiau brolis jai neaiškino kas atsitiko. Pas kaimynę R. buvo greitoji pagalba, jos brolį A. ir A. išsivežė greitoji pagalba. Kai brolis grįžo į namus, jis jai pasakė, kad jį, A. bei V. sumušė dviem automobiliais atvažiavę vyrai, tarp kurių buvo ir E. D..
Liudytoja S. L., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tiklios datos neatsimena, ji su seserimi R. M. ir jos mažamete dukra važiavo į kapines, esančias Kultuvėnų km., Ukmergės raj. Prie kapinių jos susitiko A. M. ir A. Č., kurie buvo su dar vienu nepažįstamu vyru. Būdamos kapinių teritorijos gale, jos išgirdo, kad kažkas rėkauja, triukšmauja ir, nuėjusios prie kapinių tvoros, pamatė, kad ant gatvės, prie kapinių stovi A. Č. su E. D., jie rėkavo vienas ant kito, stumdėsi. Netoli jų stovėjo A. M.. Ji matė kaip A. Č. įbėgo į kapines ir nuo kapo nulaužė medinį kryžių, su kuriuo nubėgo link E. D.. Ji nematė, kad A. su kryžiumi muštų E. D.. A. Č. kryžių metė į prie kapinių stovėjusį M. J. automobilį. Tada pradėjo verkti jos sesers vaikas ir jos abi nuėjo už bažnyčios. Jos sesuo viena dar buvo nuėjusi prie kapinių tvoros pažiūrėti kas vyksta, o vėliau jai pasakė, kad matė ant kelio gulintį A. M., šalia kurio stovėjo E. D., suprasdama, jog E. D. sumušė A. Č.. Sesuo R. jai šaukė „ A. muša“. Po to jos iškvietė policiją.
Liudytoja R. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji su seserimi ir mažamete dukra buvo kapinėse, esančiose Kultuvėnų km., Ukmergės raj. Prie kapinių jos susitiko A. M. su dviem draugais, vienas iš jų kaip vėliau sužinojo buvo A. Č.. Būdamos kapinių teritorijos gale, jos išgirdo, kad kažkas rėkauja, triukšmauja ir, nuėjusios prie kapinių tvoros, pamatė, kad ant gatvės, prie kapinių stovi A. Č. su E. D., kurie tarpusavyje stumdosi, koliojo vienas kitą. Matė, kaip konflikto metu A. Č. įbėgo į kapines ir nuo kapo nulaužė medinį kryžių, su kuriuo nubėgo link E. D.. Jos dukra išsigando, todėl ji su dukra ir seserimi nuėjo už bažnyčios. Neužilgo viena grįžusi prie kapinių tvoros pažiūrėti kas ten vyksta, pamatė, kad vienas iš A. M. draugų bėga link pastarojo namų, o vienas iš stovėjusių ir konfliktą stebėjusių asmenų pradėjo rėkti ant A. D., sakydamas „ už ką tu A. duodi, ką darai? “. Girdėjo E. D. pasakytus žodžius: „ profilaktiškai jam, nereikia su tuo pyderu valkiotis “. Tuo metu A. M. gulėjo ant asfalto, o prie jo stovėjo E. D.. Ji nepastebėjo, kad E. D. ką nors laikytų rankose. Ji nubėgo link savo sesers, šaukdama „ A. muša “. Ji iškvietė policiją.
Liudytojas M. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis kartu su M. B., J. N. ir A. S. jam priklausančiu automobiliu „ Opel Vectra “, valst. Nr. HBG 975, važiavo į pro Ukmergės rajone, Kultuvėnų kaime esančias kapines, kur pamatė einančius tris vyriškius, tarp kurių buvo A. M.. Kadangi automobilio langai buvo praviri, girdėjo, kaip vienas iš vyriškių sušuko „ Vepriai gaidžiai “. Apsukęs automobilį, jis privažiavo prie tų vyriškių išsiaiškinti, kam buvo adresuoti jų pasakyti žodžiai. A. S. išlipo ir vienas nuėjo prie tų vyriškių, o jis ir kiti draugai liko automobilyje. Vienu metu per automobilio kairės pusės veidrodėlį pamatė, kad A. S. su vyriškiu, kuris jiems rėkė „ Vepriai gaidžiai “, jau guli ant žemės, tačiau kaip jie pargriuvo, jis nematė. Sėdėdamas automobilyje, jis pro atvirą langą surėkė „ ką čia darot “. Tuo metu M. B. išlipo iš automobilio A. S. parsivesti į automobilį. Bijodamas, kad tie nepažįstami vyriškiai neapgadintų jo automobilio, jis iš automobilio neišlipo ir viską stebėjo per veidrodėlį. Kai A. su M. atsisėdo į automobilį, per automobilio veidrodėlį matė, kaip vyriškis, kuris su A. buvo pargriuvęs ant žemės, nubėgo į kapines ir iš jų išbėgo, rankose laikydamas medinį kryžių. Jis pavažiavo apie 20 metrų ir sustojo šalikelėje. Tuo metu prie kapinių privažiavo kitas automobilis ir sustojo prie vyriškio, kuris rankose laikė kryžių, o šalia stovėjo A. M.. Iš automobilio išlipo E. D. su dar vienu vaikinu, kurio pavardės nežino, o už vairo sėdėjęs M. J. liko automobilyje. E. D. rankoje turėjo metalinį daiktą, panašų į vamzdį. Matė, kaip E. D. iš karto priėjo prie A. M. ir pradėjo kažką ant jo rėkti. Ar E. D. kažką darė A. M., jis nepastebėjo. Matė, kaip vyriškis, kuris rankose laikė kryžių, pradėjo mosikuoti prieš E. D.. Tada E. D. atėmė iš to vyriškio kryžių, kuris pradėjo bėgti tolyn link kapinių, o E. D. su rankoje turėtu metaliniu strypu nusivijo tą vyriškį.
Liudytojas M. I., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis buvo pas savo draugę I. M., gyvenančią Kultuvėnų km., Ukmergės raj. Apie pavakarį stovėdamas Kultuvėnų kaime esančioje autobusų sustojimo stotelėje. išgirdo didelį triukšmą. Nubėgo link kapinių pažiūrėti kas ten vyksta. Būdamas netoli kapinių, pamatė, kad iš kapinių bėga jam nepažįstamas vyras, kuris rankose laiko medinį kryžių ir rėkia „ užmušiu “. Nepažįstamas vyras nubėgo į šalia kapinių teritorijos buvusią žmonių minią, pribėgdamas tai prie vieno žmogaus, tai prie kito, o visi nuo jo traukėsi. Tas vyras metė kryžių į pravažiuojantį sidabrinės spalvos „ BMW “ markės automobilį. Po to tas nepažįstamas vyras nubėgo link Pauplių kaimo laukais ir dingo. Jokių muštynių jis nematė. Maždaug po 10 min. į autobusų sustojimo stotelę atėjo E. D., kuris pasakė, kad su vyru, pravarde „ Čižikas “ įvyko konfliktas.
Liudytojas Š. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su draugais buvo prie Ukmergės rajone, Kultuvėnų kaime esančios autobusų sustojimo aikštelės stotelės. Pamatė, kad prie netoliese esančių kapinių kažkas vyksta. Jis, E. D. ir M. I. atsisėdo į M. J. priklausantį automobilį ir nuvažiavo prie kapinių. Jiems privažiavus prie kapinių, tuo metu nuo kapinių nuvažinėjo automobilis „ Opel “, kuriame sėdėjo jam nepažįstami vaikinai. Tuo momentu pamatė iš kapinių išbėgoantį A. Č., kuris rankose laikė medinį kryžių. Jie visi išlipo iš automobilio ir ėjo link A. Č. pažiūrėti, ko šis rėkauja. A. Č., pamatęs E. D., pradėjo ant jo rėkauti, sakydamas žodžius „ gaidy tu, užkasiu tave tuo pačiu kastuvu, kaip užkasėm tavo brolį “. A. Č. su E. D. apsižodžiavo ir, kai jie jau atsisėdo į automobilį, norėdami išvengti konflikto, pamatė, kad A. Č. bėga su kryžiumi link jų automobilio. Jie pradėjo važiuoti, o A. Č. vijosi automobilį, kažką rėkaudamas ir kryžių daužydamas į žemę. A. Č. metė kryžių į M. J. vairuojamą automobilį, tačiau nepataikė. Po to jie visi vėl išlipo iš automobilio ir M. J. su E. D. nuėjo prie kapinių aiškintis su A. Č.. Netoli A. Č. stovėjo A. M..
Liudytojas P. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su drauge N. V. važiavo į parduotuvę, esančią Kultuvėnų km., Ukmergės raj., o prie parduotuvės stovėję du vaikinai pasakė, kad prie kapinių vyksta muštynės. Tada jis vienas nuėjo link kapinių ir iš tolo pamatė, kad nuo pakalnės, link kapinių pareidinėja E. D., Š. S. ir M. I.. Priėjęs E. D., jam pasakė, kad A. Č. grasino jį užkasti, šoko prieš jį su kryžiumi, po ko tarp jų įvyko konfliktas.
Liudytojas M. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis kartu su M. R., J. N. ir A. S. M. R. priklausančiu automobiliu važiuodami maudytis prie upės, pravažinėjo Kultuvėnų gyvenvietę, kur prie kapinių pastebėjo einančius tris asmenis, tarp kurių buvo A. Č. ir A. M., o trečias vyras jam buvo nepažįstamas. Vienas iš vyrų jiems kažką sušuko, po ko M. R. sustojo aikštelėje. Priekyje sėdėjęs A. S. išlipo iš automobilio ir vienas nuėjo prie tų vyriškių. Jis liko sėdėti automobilyje ir, sėdėdamas, išgirdo riksmus, o išlipęs iš automobilio, pamatė, kad A. S. ir A. Č. guli ant žemės, netoli automobilio, ant kelio važiuojamosios dalies. A. Č. gulėjo ant asfalto, o A. S. buvo užgriuvęs ant A. Č.. Jis paėmęs A. S. už rankos, pastarąjį nutraukė jį nuo A. Č. ir liepė sėstis į automobilį. Nuo žemės atsikėlęs A. Č. nubėgo į kapines.
Liudytojas J. N., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis kartu su M. B., M. R. ir A. S. M. R. priklausančiu automobiliu „ Opel Vectra “ važiavo maudytis į tvenkinį, esantį Kultuvėnų km., Ukmergės raj. Važiuodami pro Kultuvėnų kaimą, prie kapinių pamatė einančius tris vyriškius, t.y. A. M., A. Č. ir vyriškį, pravarde „ Mi-kulinas “. Vienas iš tų vyriškių, vartodamas necenzūrinius žodžius, jiems kažką sušuko, po ko M. R. sustabdė vairuojamą automobilį. Iš automobilio išlipo A. S. ir vienas nuėjo prie tų vyriškių. Sėdėdami automobilyje, išgirdo, kad kažkas vyksta prie automobilio, ir M. B. taip pat išlipo iš automobilio. Netrukus ir jis pats, išlipęs iš automobilio, netoli automobilio, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė gulinčius A. Č. ir A. S., kurį, paėmęs už rankos, traukė M. B.. Jis vyriškiui, pravarde „ Mikulinas “ pasakė, kad šis iš čia dingtų, po ko tas vyriškis nuėjo link Pauplių kaimo. Jiems atsisėdus į automobilį, pamatė, kad link jų atvažiuoja dar du automobiliai. Jau sėdėdamas automobilyje, matė, kaip A. Č. nubėgo į kapines, iš kurių grįžo su mediniu kryžiumi rankose. Iš vieno iš prie kapinių atvažiavusių automobilių išlipo E. D., kuris rankoje kažką laikė. Tada A. Č. su kryžiumi puolė link E. D., o pastrasis su rankose laikytu kažkokiu daiktu taip pat puolė link Č. Kas vyko tarp E. D. ir A. Č., jis pasakyti negali, nes nematė. Jis taip pat nematė, kad E. D. muštų A. M..
Liudytojas Š. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kad jo pravardė yra „ Snikersas “. Tikslios datos neatsimena, jau buvo po pietų, kai jam su draugais stovint autobusų sustojimo stotelėje, esančioje Kultuvėnų km., Ukmergės raj., išgirdo kažkokį triukšmą prie šalia esančių kapinių. Nuėjęs prie kapinių, pamatė, kad ten yra susirinkę daug žmonių, tarp kurių buvo ir E. D. bei vaikinas, pravarde „ Čiži-
kas “, kurie tiesiog stovėjo vienas prieš kitą ir kažką rėkavo vienas kito atžvilgiu. A. D. rankose laikė kažkokį daiktą, panašų į pagalį, o vaikinas, pravarde „ Čižikas “ rankose lyg nieko nelaikė. Netoli vaikino, pravarde „ Čižikas “ stovėjo A. M.. Jis nematė, kad kas nors muštų vaikiną, pravarde „ Čižikas “ ar A. M..
Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014m. rugpjūčio 02d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl daiktinio įrodymo matyti, kad patruliavimo minėtą dieną metu, apie 20⁰⁶ val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie autobusų stotelės, esančios adresu: Kultuvėnų km., Veprių sen., Ukmergės raj., jų lauks sumuštas pilietis. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko sužalotas asmuo, prisistatęs A. Č. pavarde, kuris paaiškino jo sumušimo aplinkybes, po ko jiems perdavė metalinį strypą, kurį, kaip nusikaltimo įrankį, nukentėjusiojo žodžiais, jam pavyko atimti iš jį sumušusio pil. E. D.(b.l. 138, t. 1). Metalinis strypas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 50-53, t. 1).
Parodymų patikrinimo vietoje metu katinamasis E. D. parodė vietą šalia įėjimo į kapines, esančias adresu: Kultuvėnų km., Veprių sen., Ukmergės raj., vartų, kur 2014m. rugpjūčio 02d. įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju A. Č., kurio metu pastarasis jį buvo užsipuolęs su iš kapinių atsinesštu medinius kryžiumi, o po to parodė kryptį nuo kapinių, kur jis vijosi nuo jo bėgusį nukentėjusįjį A. Č.(b.l. 63-71, t. 2). Kaltinamojo E. D. nurodoma konflikto vieta visiškai sutapo ir su paties nukentėjusiojo A. Č. ir įvykio vietoje buvusio ir parodymus byloje davusio liudytojo M. J. duotais parodymais su jais atliktų parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau jiems abiems skirtingai nurodžius nukentėjusiojo A. Č. sumušimo vietą ir pastarajam suduotų smūgių su metaliniu strypu skaičių(b.l. 90-97, t. 1, b.l. 18-23, t. 2).
Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvado matyti, kad, 2014m. rugpjūčio 05d.-rugsėjo 04d. atlikus iš gydymo įstaigų išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. Č. pirminę apžiūrą tyrimą ir betarpiškai atlikus papildomą nukentėjusiojo A. Č. medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruva su nubrozdinimu dešinės ausies srityje, kraujosruvos nugaros kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, kairio alkūnkaulio lūžis ir nubrozdinimas dešiniame kelyje, buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais ir pailgą paviršių turinčiais daiktais(daiktu), kas galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014m. rugpjūčio 02d., ir būdu. Dėl padaryto vieno iš sužalojimų, t.y. kairio alkūnkaulio lūžio, nukentėjusiajam A. Č. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 58, t. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal LR BK 138 str. 1d., jam yra inkriminuojamas tiek vieno smūgio sudavimas su metaliniu strypu nukentėjusiajam A. Č. į kairią ranką, tiek ir dviejų smūgių sudavimo su metaliniu strypu nukentėjusiajam A. Č. į nugarą aplinkybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną, t.y. 2014m. rugpjūčio 02d., nukentėjusysis A. Č. prie kapinių, esančių adresu: Kultuvėnų km., Veprių sen., Ukmergės raj., prieš konfliktą su kaltinamuoju E. D. dar konfliktavo ir su pil. A. S., pravarde „ Karve-
lis “, su kuriuo nukentėjusysis A. Č. susistumdė, o gavęs smūgį su kumščiu į veidą, buvo pargriuvęs ant žemės(asfaltuotos dangos), po ko su A. S. dar grūmėsi ant žemės. Šias aplinkybes patvirtina tiek paties nukentėjusiojo A. Č., tiek ir byloje apklaustų įvykio vietoje buvusių liudytojų A. M., V. M., M. R., M. B. ir iš dalies A. S. duoti parodymai, iš kurių nukentėjusysis A. Č. ir liudytojas A. M. asmens parodymo atpažinti metu atpažino pil. A. S. kaip asmenį, kuris kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu, užsipuolęs, smogė nukentėjusiajam A. Č. į veidą, kuris, pasak liudytojo A. M., gulintis ant žemės dar buvo ir spardomas(b.l. 82-85, 146-148, t. 1). Tokiu būdu neatmestina tikimybė, kad nukentėjusiajam A. Č. dalis konstatuotų sužalojimų, kas matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados(b.l. 58, t. 1), buvo padaryti būtent įvykusio konflikto su pil. A. S., pravarde „ Karvelis“ metu. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu jau aiškinantis nukentėjusiojo A. Č. vėlesnio konflikto su kaltinamuoju E. D. aplinkybes, kaltinamasis E. D. teisme nurodė, kad, prie kapinių vydamasis nuo jo bėgantį nukentėjusįjį A. Č., pastarajam su metaliniu strypu smogė tik vieną kartą, suduodamas į kairią ranką, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis. Nors byloje ir nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusiajam A. Č. konstatuoti sužalojimai nugaroje buvo padaryti būtent smūgiavimo tik su metaliniu strypu pasekoje, tai nekeičia kaltinamajam E. D. inkriminuojamos veikos kvalifikacijos, nes kaltinamojo veiksmas, t.y. smūgio su metaliniu strypu sudavimas į kairią ranką, nukentėjusiajam ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes būtent dėl kairio alkūnkaulio lūžio sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. D. kaltė dėl nesunkaus kito žmogaus sužalojimo, t.y. kairio alkūnkaulio lūžio, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu su metaliniu strypu suduodant per ranką, yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti neteisėti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas), iš kaltinimo pašalinant dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam A. Č. su metaliniu strypu į nugarą aplinkybę.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 704,12 Eur.(septynių šimtų keturių eurų ir 12 eur/ct.) sumai, kas iki 2015m. sausio 01d. atitiko 2.431,20 Lt.(dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt vieno lito ir 20 ct.) sumą, turėtoms nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 68-71, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo A. Č. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. D. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. Č. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Be to, baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir dar vienas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 3.115,96 Eur.(trijų tūkstančių vieno šimto penkiolikos eurų ir 96 eur/ct.) sumai, kas iki 2015m. sausio 01d. atitiko 10.758,79 Lt.(dešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų ir 79 ct.) sumai, turėtoms pil. A. M. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 130-133, t. 1).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrtimą iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00636-14 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., t.y. dėl pil. A. Č. sumušimo fakto, paaiškėjo, kad 2014m. rugpjūčio 02d. prie kapinių, esančių adresu: Kultuvėnų km., Veprių sen., Ukmergės raj., kilusio konflikto metu buvo užsipultas ir sužalotas ir su nukentėjusiuoju A. Č. kartu buvęs kitas asmuo, t.y. pil. A. M., kuris sumušimo pasekoje dėl ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, 2014m. rugpjūčio 05d. iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reanimacijos skyriaus buvo pervežtas į VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “(b.l. 107-118, t. 1). Kaip asmuo, galimai pavartojęs fizinį smurtą prieš pil. A. M. asmenį, buvo įtariamas tas pats kaltinamasis E. D., kuris sužalojo ir nukentėjusįjį A. Č.. Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, Valstybinė ligonių kasa, kaip civilinis ieškovas, atstovaujantis valstybės interesus, kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl turėtų nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidų iš kaltų asmenų atlyginimo(b.l. 130-133, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių tai, kad pil. A. M. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado būtent dėl kaltinamojo E. D., kaip įtariamojo, veiksmų, todėl nesurinkus pakankamai duomenų dėl kaltinamojo E. D., kaip įtariamojo, kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 137 str. 1d., šioje dalyje ikiteisminis tyrimas pil. E. D., kaip įtariamojo, atžvilgiu 2015m. rugsėjo 28d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroto nutarimu buvo nutrauktas LR BPK 212 str. 1d. 2p. pagrindu, o ikiteisminį tyrimą dėl pil. A. M. sužalojimo aplinkybių pagal LR BK 135 str. 1d. išskirti į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-000581-15(b.l. 10-11, t. 3).
Kadangi atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodyta, kad pil. A. M. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado būtent dėl kaltinamojo E. D., kaip įtariamojo, veiksmų, baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys dėl turėtų nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidų atlyginimo, šias lėšas priteisiant iš kaltinamojo E. D., yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Teismas, spręsdamas kaltinamojo E. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamasis E. D. padarė tris nusikaltimus, kurie visi baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo E. D. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių kaltinamojo E. D. atžvilgiu byloje nėra. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. D. iš esmės savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų smurtinių nusikaltimų ir pripažino, visgi tai jis padarė ne savo iniciatyva, o būdamas priverstas prisipažinti dėl byloje surinktų įrodymų visumos, aiškinantis abiejų įvykių aplinkybes teisminio tardymo metu, nes kaltinamasis, būdamas nenuoširdus, įrodymų tyrimo pradžioje ir toliau laikydamasis savo pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. Č. sumušimo epizode, kuriuos vėlesnės apklausos teisme metu pakeitė, norėjo suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl toks kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.).
Kadangi kaltinamasis E. D. šiuo metu dirba, todėl, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavusių visų nukentėjusiųjų išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. D. taikymo, iš kurių su nukentėjusiosiomis D. S. ir K. D. kaltinamasis buvo susitaikęs dar ikiteisminio tyrimo metu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl minėtų asmenų sumušimo jau buvo nutraukta LR BK 38 sr. pagrindu, ją vėliau atnaujinus LR BPK 212 str. 1d. 5p. pagrindu(b.l. 2-3, t. 1), visi nukentėjusieji kaltinamajam E. D. jokių turtinių pretenzijų neturėjo ir civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nereiškė, o kaltinamasis su vienu iš nukentėjusiųjų A. Č. pats geranoriškai susitarė dėl pastarajam padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, šiuo metu jau būdamas atlyginęs dalį žalos(b.l. 30, 72, 104, t. 3), teismas laiko, kaltinamasis E. D. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam E. D., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už visus padarytus nusikaltimus yra paskirtinos sankcijose numatytos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys,-laisvės apribojimas, paskiriant ir tokius baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti:
-pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams;
-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės apribojimu trims mėnesiams;
-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti dviejų iš nukentėjusiųjų D. S. ir K. D., viename iš Ukmergės rajono dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; b) įpareigoti tęsti darbą, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą ir d) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo E. D. 704,12 Eur.(septynių šimtų keturių eurų ir 12 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. Č. gydymui, atlyginti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl turėtų pil. A. M. gydymo išlaidų 3.115,96 Eur.(trijų tūkstančių vieno šimto penkiolikos eurų ir 96 eur/ct.) sumoje atlyginimo, šias lėšas priteisiant iš kaltinamojo E. D., atmesti.
Daiktinį įrodymą-metalinį vamzdį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.