Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-624,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. T. skundas, kuriuo prašoma peržiūrėti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakankamai išsamiai įvertino jo dabartinę charakteristiką, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, savo iniciatyva dalyvavo papildomose programose, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas. Nurodo, kad jis turi šeimą, gyvenamąją vietą, planuoja įsidarbinti. Skunde taip pat, pacituotos Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad M. T. teistas 2015-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 189 straipsnį paskiriant 1 metus laisvės apribojimo. 2016-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu subendrintos 2015-03-16 ir 2014-11-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę 8 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 9 mėnesiai ir 20 dienų.

2017-08-03 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-624 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 3 Komisijos nariams balsavus „prieš“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus skatintas, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą baustas 1 kartą (nuobauda negalioja). Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi. Nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus, jo atžvilgiu anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Komisijos vertinimu, nuteistasis neatlikęs dar didelės bausmės dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 2 kartus. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir tolau vykdė nusikalstamas veikas, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos ir leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už sunkaus bei nesunkaus nusikaltimų padarymą. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. T. yra kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, ir 199 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir kitų nusikalstamų veikų padarymą. Nors nuteistasis kritiškai vertina, tai, jog Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą vertino jo elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai- nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių. Nuteistasis nurodo, jog atliko pakankamą bausmės dalį, mano, kad jo asmenybė bei veikų pavojingumas buvo jau įvertinti skiriant jam galutinę bausmę ir nurodo sau palankių Kauno apygardos teismo nutarčių numerius. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistasis.

Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, palaiko ryšius su artimaisiais, 3 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, ką pagrįstai savo nutarime konstatavo ir Komisija, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien tai, kad nebeturi nuobaudų, lanko socialinės reabilitacijos programas ir palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant egzistuoja besąlygiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Be to, nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys (46 balai) sumažėjusi nežymiai ir vertintina kaip vidutinė.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Lygtinio paleidimo komisijos argumentai byloje yra ženkliai svaresni ir reikšmingesni nei nuteistojo, todėl konstatuojama, jog nustatytos byloje faktinės aplinkybės bei Komisijos motyvai ir nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog šis nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. T., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-624 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.