Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-446/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
1-62-446/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13093-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13093-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.14 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13093-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. V. 2017 m. kovo 18 d., apie 15 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebęs už kaklo smaugė savo sugyventinę A. Ž., tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. V., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (b. l. 61-63), kad jis su sugyventine A. Ž. gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 18 d. apie 15 val. 30 min namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis būdamas neblaivus, kažką negražaus pasakė kartu gyvenančiam sugyventinės sūnui M. Ž. Dėl to sugyventinė labai supyko ir iškvietė policijos pareigūnus. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis iš namų ėjo į kiemą, sugyventinė jam kažką pasakė, ką tiksliai pasakė, neprisimena. Dėl to susinervinęs rankomis sugriebė sugyventinę už kaklo ir stipriai suspaudė. Dėl sukelto fizinio skausmo, sugyventinė parašė pareiškimą, po ko jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Dėl to, ką padarė, labai labai nuoširdžiai gailisi, savo sugyventinės atsiprašys ir bandys susitaikyti. Anksčiau prieš sugyventinę niekada nesmurtavo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad gyvena su sugyventiniu J. V. jau 12 metų. 2017 m. kovo 18 d. apie pietus ji su vaikais išvyko į mišką malkų, o sugyventinis likęs namie miegojo, nes nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų su vaikais grįžusi namo J. V. rado atsikėlusį. Sugyventinis pradėjo kabinėtis prie vaikų M. Ž., gimusio 2002 metais, ir O. V., gimusios 2005 metais. Vaikus sugyventinis įžeidinėjo, norėjo Mantui trenkti, tačiau ji pradėjo šaukti, kad sugyventinis jos vaikų nelies, nemuš, liepė vaikams išeiti į kitą kambarį. Vaikams išėjus, paskambino į policiją. V. sužinojęs, kad atvyksta policijos pareigūnai, norėjo išeiti iš namų, bet neišėjo. Namie kėlė triukšmą, išvadino ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis abiem rankom griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, ji juto fizinį skausmą. V. labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kai būna neblaivus, dažnai tampa agresyvus, kelia triukšmą, tačiau anksčiau fizinio smurto prieš ją nėra naudojęs. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. kovo 18 d. apie 15 val. 30 min sugyventinis, būdamas neblaivus, žodžiais pradėjo „kabinėtis“ prie vaikų, norėjo suduoti jos sūnui M. Ž., tačiau jokių smūgių nesudavė, nes ji pradėjo šaukti ir vaikams liepė išeiti į kitą kambarį, ką jie ir padarė. Netekusi kantrybės dėl sugyventinio namuose keliamo triukšmo, iškvietė policijos pareigūnus. Sužinojęs, kad atvyksta policijos pareigūnai, sugyventinis žodžiais užsipuolė ir ją, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis nebesitvardydamas rankomis sugriebė ją už kaklo ir smaugė, stipriai rankomis suspausdamas kaklą, taip sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu kambaryje buvo dviese, niekas įvykio nematė. Po to sugyventinis kaklą paleido, tuo viskas ir užsibaigė. Iš pradžių dėl smaugimo ant kaklo buvo atsiradusios rausvos žymės, tačiau šiuo metu jokių žymių nebėra. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, dėl to buvo padaryta fizinė žala, kurios ji pinigine išraiška nevertina, kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Dėl sukelto fizinio skausmo greitosios medicinos pagalbos neprireikė, ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Įvykio metu sugyventiniui smūgių ji nesudavė. Vaikai nenukentėjo, dėl jų sugyventiniui jokių pretenzijų neturi. Įvykio metu ji buvo blaivi. Kadangi sugyventinis kaltę visiškai pripažino, dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, todėl ji sugyventiniui atleidžia ir pretenzijų nebeturi, tačiau nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Anksčiau sugyventinis nei prieš ją, nei prieš vaikus niekada nesmurtavo, tai buvo pirmas kartas (b. l. 11, 32-35).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Leščauskytės 2017 m. kovo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėse (b. l. 10-17) užfiksuota, kad A. Ž. kreipėsi į policijos komisariatą, prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti sugyventinį J. V., kuris būdamas neblaivus, 2017 m. kovo 18 d. apie 15 val. 30 min, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu griebė jai už gerklės ir pradėjo smaugti, tuo sukėlė fizinį skausmą. Taip pat užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje buvo smurtaujama. Virtuvėje visi daiktai sudėti netvarkingai.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6) nurodyta, kad 2017 m. kovo 17 d. (nurodyta diena laikytina rašymo apsirikimo, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta būtent kovo 18 d., o ne kovo 17 d.) 15 val. 57 min iš OVS specialisto gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis puola ant vaikų, elgiasi agresyviai. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, smurto artimoje aplinkoje faktas pasitvirtino, buvo sulaikytas smurtautojas J. V., kuriam alkotesteriu „Alcotest 681“ Nr. ARFM-0245, patikros Nr. 0510396, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., buvo nustatytas vidutinis (2,36 promilių) girtumo laipsnis.

Asmens blaivumo testas (b. l. 7) patvirtina, kad nukentėjusioji A. Ž. buvo blaivi, 2017 m. kovo 18 d. 16 val. 16 min jai nustatytos 0,00 promilės.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. V. tyčia rankomis sugriebęs už kaklo smaugė sugyventinę A. Ž., t. y. šeimos narį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. V. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 61-63), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 82-83, 84-87). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. kaltinamas vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 79-81), neteistas (b. l. 64-70), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 71-76), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl J. V. skirtina prokurorės siūloma šiek tiek mažesnio dydžio nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. kovo 18 d. 16 val. 10 min iki 2017 m. kovo 20 d. 13 val. 12 min (b. l. 45-49), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi J. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi J. V. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka J. V. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti J. V. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. kovo 18 d. iki 2017 m. kovo 20 d., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti J. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė