- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2491-390/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 3.2.4.10Įrodymų užtikrinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui D. G. dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuria atmestas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo asmens garbę bei orumą, priteisti iš atsakovo 130 Eur turtinės žalos atlyginimo, 570 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas teismo prašė užtikrinti įrodymus: išreikalauti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrimo medžiagą Nr. 65At-00165-11, D. G. 2011-01-19 pareiškimą, registracijos Garliavos PN Nr. 20-65-8-AP-32, Garliavos PN tyrėjo V. B. 2011-02-18 nutarimą tyrimo medžiagoje Nr. 65-At-00165-11, Kauno apskrities VPK Garliavos PN G. P. 2011-02-10 aktą Nr. 20-65-8-S-313.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė.
Teismas, sprendė, kad nėra pagrindo užtikrinti įrodymų byloje. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pagrindinis ieškovo tikslas yra teismo pagalba surinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą. Tačiau įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas - institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose net nenurodė grėsmės įrodymų pateikimo galimybei ir jos neįrodinėja, t. y. neįrodinėja esminės prielaidos įrodymų užtikrinimo instituto taikymui.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą dėl įrodymo išreikalavimo. Duomenų, kad buvo atsisakyta suteikti galimybę ieškovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei daryti jos išrašus, nėra, todėl nėra pagrįstos grėsmės, kad ateityje įrodymai gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato išreikalauti: baudžiamojo proceso medžiagos Nr. 65-At-00165-11 originalą; D. G. 2011-01-19 pareiškimo, registracijos Garliavos policijos nuovadoje Nr. 20-65-8-AP-32, originalą; Garliavos policijos nuovados tyrėjo V. B. 2011-02-18 nutarimo baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 65-At-00165-11 originalą; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje įdarbinto G. P. 2011-02-10 akto Nr. 20-65-8-S-313 originalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas nenurodė ir neįrodė įrodymų užtikrinimo pagrindo - pagrįstos grėsmės įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų ieškovo kaip proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Apelianto teigimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2015-06-03 raštu Nr. 20-S-100617 buvo atsisakyta pranešti apie atsakovo gyvenamąją vietą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas atsisakė ieškovui leisti susipažinti su apie ieškovą surinkta baudžiamojo proceso medžiaga Nr. 65-At-00165-11, todėl yra reali grėsmė įrodymų pateikimo galimybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.
Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tokį pagrindą sudarančių aplinkybių, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nenurodė ir neįrodė.
Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismui teikto prašymo, tiek ir iš atskirojo skundo argumentų, kad pagrindinis apelianto tikslas – teismo pagalba surinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą. Apeliantas pats nurodo, kad jam neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 65-At-00165-11, todėl neturi galimybės šią medžiagą bei jos originalus kaip įrodymus pateikti Kauno apylinkės teismui ir prašyti juos ištirti.
Tačiau įrodymų užtikrinimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas - institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra saugojami tik penkis metus, todėl yra reali grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovo prašymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visus apelianto prašomus užtikrinti įrodymus ieškovas gali prašyti išreikalauti pasinaudodamas CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus, kadangi apeliantas nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais (CPK 329, 330, 338 str.), Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.