Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1286-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2S-1286-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03484-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
E. R.
Kategorijos
  • 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2S-1286-450/2012
Teisminio proceso Nr.2-01-3-03484-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 101.1.; 122.2.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei E. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K., prašydamas: nepilnametės dukros N. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu E. R.; iš atsakovės E. K. priteisti išlaikymą dukrai, mokamą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis; išreikalauti vaiką iš neteisėtos atsakovės motinos R. K. globos.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę laikytis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-21 nutartimi patvirtintoje taikos sutarties 4,4.1- 4.3 p. nustatytos bendravimo su dukterimi N. R. tvarkos. Nurodė, kad, teismui patenkinus ieškinį ir nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, būtų labai svarbus tėvo ir dukters emocinis ryšys, bendravimo tęstinumas. Nurodė, kad vaiko motina atsisako leisti matytis su vaiku. Atsižvelgdamas į nurodyta bei į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, dėl ko gali nutrūkti ar susilpnėti ieškovo ir dukters emocinis ryšys, pasikeisti bendravimo pobūdis, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatydamas ieškovo E. R. ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos sekančiai: tėvas E. R. su dukterimi N. R. bendrauja dalyvaujant vaiko motinai kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (pradedant nuo 2012-03-24), pasiimdamas vaiką šeštadienį 11.00 val. prie motinos E. K. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas šeštadienį 19.00 val., pasiimdamas vaiką sekmadienį 11.00 val. prie motinos E. K. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val. Tėvų tarpusavio sutarimu atsižvelgiant į vaiko interesus ši savaitgalio bendravimo tvarka gali būti keičiama. Kad nekiltų tarp vaiko tėvų ginčai, bendravimo tvarkos keitimas laikomas abiejų tėvų aptartu apsikeičiant trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais. Po savaitgalio, kai tėvas bendravo su dukterimi, ateinančią savaitę tėvas su dukterimi bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai, antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį prie motinos E. K. nuolatinės gyvenamosios vietos. Po savaitgalio, kai tėvas nebendravo su dukterimi, ateinančią savaitę tėvas su dukterimi bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį prie motinos E. K. nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-21 nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutarties dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (Taikos sutarties 3, 4, 4.1-4.3 punktai) galiojo iki 2012-01-22, t.y. šiuo metu negalioja. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė neleidžia bendrauti ieškovui su dukra, teismas sprendė, kad, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o būtent tiek vaiko, tiek ir ieškovo tarpusavio bendravimo teisė. Taip pat iškyla grėsmė, kad gali nutrūkti ar susilpnėti nepilnamečio vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. K. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka grubiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus bei, atsižvelgiant į egzistuojančią bendravimo su ieškovu patirtį, gali padaryti dukters normaliai raidai nepataisomą neigiamą psichologinį poveikį. Dukrai yra vos treji metai ir ji labai prisirišusi prie savo motinos [atsakovės]. Kiekvienas susitikimas su ieškovu E. R., atsižvelgiant į tėvo netinkamą, priešingą teisei elgesį nepilnamečio vaiko akivaizdoje, mergaitei kelia didžiulį nervinį stresą. Po susitikimų su tėvu duktė būna irzli, mergaitė prastai miega, ją nuolat kankina košmariški sapnai, iš kurių pabudęs vaikas nuolat šaukiasi motinos. Visa tai kartojasi jau seniai ir netgi dukters darželio grupės auklėtoja A. D. ne kartą teiravosi, kodėl Nikolete retkarčiais būna išsibalansavusi, baikšti, nerimastinga. Atkreipė dėmesį, kad duktė tokios būsenos būna būtent po bendravimo su tėvu - ieškovu E. R.. Atsakovės teigimu, ieškovas nejaučia jokios atsakomybės nei dukteriai, nei aplinkiniams žmonėms. Dukters tėvas leidžia sau spardyti atsakovės ir dukters namų duris, nuolat skambinti į lauko durų domofoną, naudoti įvairaus pobūdžio smurtą atsakovės atžvilgiu bei vartoti necenzūrinius žodžius, šalia esant dukrai. Atsakovė pažymėjo, kad ji niekada sąmoningai nedraudė ieškovui bendrauti su dukra, o priešingai - net ir po to, kai dukterį atsakovas atiduodavo tik policijos pareigūnų pagalba, sudarydavo sąlygas jam bendrauti su vaiku, pagrįstai manydama, kad ieškovas susimąstys ir pakoreguos savo elgesį. Nesikeičiantis ir tik laikui bėgant agresyvėjantis ieškovo elgesys verčia atsakovę nerimauti dėl mažametės dukters saugumo ir jos savijautos po susitikimų su tėvu. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenys - teismų procesiniai sprendimai (nuosprendis, nutarimai ir nutartis), patvirtinantys agresyvų bei neprognozuojamą ieškovo E. R. elgesį ir realią grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui. Atsakovės teigimu, ieškovas naudojasi teismo nustatyta bendravimo tvarka, siekdamas ne bendrauti su nepilnamečius vaiku, o įvairiausiais būdais palaikyti santykius su atsakove, nepagrįstai kišdamasis į jos asmeninį gyvenimą.

Atsiliepimas

Ieškovas E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, nurodydama neegzistuojančias ar klaidingai interpretuojamas faktines aplinkybes. Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovės kylantys konfliktai yra turtinio pobūdžio santykių aiškinimosi pasekmė ir su vaiko interesų pažeidimu tiesiogiai nėra susiję. Pastaruosius tris – keturis metus atsakovė sistemingai kreipiasi su pareiškimais į įvairias teisėsaugos institucijas, prašydama pradėti ikiteisminius tyrimus dėl ieškovo tariamai padarytų teisės pažeidimų. Tokie atsakovės pareiškimai paprastai yra melagingi, juose nurodytos faktinės aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, todėl yra atsisakoma pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nurodytų veikų arba pradėti tyrimai yra nutraukiami. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl atsakovės E. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 236 str. (Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą) ir LR BK 182 str. (Sukčiavimas). Atsakovė nutylėjo faktą, jog jos atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teisme yra pradėta baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 str. 1 d. Nurodė, kad nuo dukters gimimo atsakovė sistemingai draudžia matytis su dukra, nenurodydama jokių pagrįstų tokio elgesio motyvų, tačiau dažnai reikalaudama įvairaus dydžio piniginių sumų už teisę nekliudomai bendrauti su dukra. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius atliko gyvenamosios aplinkos tyrimą ir nenustatė jokių aplinkybių, kliudančių ieškovui tinkamai rūpintis savo mažamete dukra (2012-03-30 buities tyrimo aktas Nr. A715-1828-(2.13.2.10-SR6).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo ir nepilnametės N. R., gim. 2009-01-22, gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu E. R.. Nors ieškovas ir atsakovė nėra sudarę bei įregistravę santuokos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau sprendžiant jų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimą yra taikomos įstatymų normos, reglamentuojančios šeimos santykius. Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011]. Taigi LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos užtikrinti teismo sprendimo vykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. nustatyta laikina ieškovo E. R. ir jo nepilnametės dukters N. R. bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Pastebėtina, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo [tėvo] ir jo dukros N. R. bendravimo tvarka yra analogiška, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-16039-809/2009 [b.l. 4-5]. Pastarąja nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir mergaitės bendravimo tvarka buvo iki vaikui sueis treji metai, t.y. 2012 m. sausio 22 d., todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu negaliojo. Apeliantės teigimu, nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jam, kaip tėvui, buvo sudaromos kliūtys ar neleidžiama bendrauti su vaiku. Apeliantė nurodė ir tai, kad būtent po susitikimų su tėvu [ieškovu] mergaitė būna irzli, nerimastinga, prastai miega, t.y. bendravimas su tėvu neigiamai veikia mergaitės emocinę ir psichologinę būseną.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateikta civilinės bylos medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose, tame tarpe atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodomos aplinkybės tvirtina, kad tarp bylos šalių, t.y. nepilnametės N. R. tėvų yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai. Iš Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvados Nr. G 2208/09(01) matyti, kad dar 2009 m. birželio 3 d. atsakovei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata [b.l. 18]. Išvadoje nurodoma, kad moters sužeidimai galimai padaryti konflikto su E. L. metu. Tokio paties sunkumo, t.y. nežymus atsakovės E. K. sveikatos sukrikdytas užfiksuotas ir kitoje 2011 m. balandžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1076/11 (01). Išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galimai įvyko konflikto su E. R. metu [b.l. 27-28]. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos, siekdama apsiginti nuo galimai nusikalstamų ieškovo veiksmų, atsakovė su pareiškimais kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas [b.l. 29;40; 42;44]. Ieškovui buvo surašyti administracinių teisių pažeidimų protokolai [b.l. 30]. Atkreiptinas dėmesys į 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovui surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 181 str. 2 d. [tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams], 187 str. 1 d. 2 p. [pasipriešinimas policijos pareigūnui, teisėti nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat garbės ir orumo įžeidimas] (b.l. 34). Dar prieš metus, t.y. 2011 m. kovo 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.12-1-01289-11 ieškovo atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ požymius, remiantis tuo, kad 2011-03-31 telefoninio pokalbio metu E. L. galimai grasino atsakovei ją nužudyti [b.l. 37]. Dėl grasinimo nužudyti atsakovę pradėtas ir kitas 2012 m. kovo 5 d. ikiteisminis tyrimas Nr.13-1-00636-12 [b.l.41]. Be to, po 2009 m. gegužės 30 d. konflikto tarp ieškovo ir P. K. ieškovui pareikštas oficialus įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir jis supažindintas su administracine atsakomybe [b.l. 31]. Nors iš aukščiau nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovo nusikalstamas elgesys iš esmės yra nukreiptas vien atsakovės E. K. atžvilgiu, tačiau, darytina išvada, kad tokie tėvų konfliktiniai santykiai, tuo labiau, kaip nurodė ieškovė, vykstant jų mergaitės akivaizdoje, neabejotinai suteikia judviejų vaikui neigiamų emocinių išgyvenimų, vaikas patiria psichologinį stresą, nesijaučia saugus, t.y. vaiko interesams daroma didelė žala. Mergaitės lopšelio-darželio „Šnekutis“ auklėtojos 2012 m. kovo 22 d. pranešime nurodoma, kad N. R. per pietų miegą pašoka šaukdama, kad nori mamytės. Pranešime nurodoma, kad mergaitė dažnai kalba apie tai, kaip tėvelis muša mamą, kad tėvelis negeras ir ji vis laukia, kada jos pasiimti ateis mama [b.l. 44]. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti bei priimti nauji apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai [LR CPK 314 str.], kurie turi reikšmės sprendžiamam klausimui. Antstolės D.Milevičienės 2012 m. gegužės 21 d. pažymoje nurodoma, kad antstolės kontoroje priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. N2-16039-809/2009 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojos E. K. naudai vaiko išlaikymui. Antstolės nustatyta, kad išlaikymo skola sudaro 14.424,73 Lt. Antstolio Valdo Čegliko 2012 m. gegužės 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-12-698 užfiksuota, kad 2012 m. gegužės 15 - 17 d. 17 val. ieškovas neatvyko pas atsakovę pasiimti mergaitės, kaip tai nustatyta skundžiamoje teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje. Atsakovė paaiškino, kad nebuvo įspėta ieškovo apie tai, kad jis nustatytu laiku neatvyks pasiims dukters. Pastarųjų aplinkybių kontekste yra pagrindas daryti išvadą, kad galimai pats ieškovas nesiteikia bendrauti su dukra, nesilaiko skundžiama teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Apie galimus ankstesnės bendravimo tvarkos, nustatytos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, pažeidimus galima spręsti iš byloje esančių atsakovės pareiškimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui [b.l. 32]. Iš teismo nustatytų aplinkybių visumos, kad ieškovas nesilaiko įsipareigojimų teikti išlaikymą savo dukrai N. R., galimai pats ieškovas nesilaiko bendravimo su mergaite tvarkos, galima spręsti, jog ieškovas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas vaiko atžvilgiu.

Vertindamas atskirus apeliantės argumentus dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo byloje nėra jokių duomenų bei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad atsakovė [motina] trukdo, neleidžia ar sudaro kitokias kliūtis bendrauti ieškovui su savo dukra. Kita vertus, atsižvelgiant į mergaitės tėvų tarpusavio santykių pobūdį, nėra paneigta, kad motina gali imtis vienokių ar kitokių priemonių, apsunkinant mergaitės ir tėvo bendravimą, susitikimų dažnumą. Teismas sutinka, kad tokiomis vaiko auklėjimo sąlygomis, kai mergaitė nuo mažens iš esmės buvo auginama vien motinos, mergaitės emocinis ryšys su motina yra daug stipresnis ir glaudesnis, nei su tėvu. Vienok, nesant byloje duomenų ir įrodymų, kad ieškovas [tėvas] būtų sukėlęs grėsmę mergaitės sveikatai ar gyvybei ar kažkokiu kitokiu būdu elgėsi netinkamai mergaitės atžvilgiu, tai nereiškia, kad mergaitė neturi teisės, o tėvas pareigos bendrauti tarpusavyje. Tėvo pareiga neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl, teismo vertinimu, turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą. Nagrinėjamu atveju tėvų konflikto pasekoje gali susiklostyti vaiko teisių požiūriu nepriimtina situacija, kai bendravimas su tėvu gali visiškai nutrūkti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos stadijoje, nesant duomenų bei įrodymų apie mergaitės ir tėvo bendravimo pobūdį, tėvo įtaką mergaitės emocinei būklei, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir jo mergaitės bendravimo tvarka yra pagrįsta bei teisinga. Teismas pažymi, kad teisingam klausimui dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatyto išsprendimui būtinas itin išsamus bylos aplinkybių įvertinamas, kuris negali būti atliktas apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant mergaitės bendravimo su tėvu tvarkos patvirtinimo klausimą, nebuvo atitinkamų tarnybų [institucijų] pozicijos tokiu klausimu. Be to, teismas, patvirtindamas bendravimo tvarką, nevertino ginčo šalių tarpusavio santykių ir jų įtakos bendravimo tvarkai, galimybės tėvo bendravimo su vaiku metu dalyvauti vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduodat pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš esmės patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, jos turėtos 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos [žyminis mokestis] priteistinas iš ieškovo E. R. [LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš ieškovo E. R. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. K. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Radzevičienė