Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-30 · Administracinė byla Nr. I-2576-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
I-2576-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00256-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-2576-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00256-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V. ,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas. E. V. skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-5, 67).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m. Pareiškėjas nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Perpildytose kamerose buvo suvaržyta judėjimo laisvė, nelikdavo vietos pajudėti, tekdavo tik gulėti arba sėdėti, netgi valgyti tekdavo sėdint ant lovos, kadangi prie stalo neužtekdavo vietos, laukiant vietos prie stalo, maistas atvėsdavo. Perpildytose kamerose dėl blogos ventiliacijos trūko oro. Dėl didelio asmenų skaičiaus kamerose susidarydavo eilės prie praustuvo ir unitazo. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, todėl išėjus pasivaikščioti visiems suimtiesiems, kiemeliuose judėti vietos nelikdavo. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų ir atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, taip buvo žeminamas jo orumas ir garbė, sumažėjo bendravimo galimybės ir pasitikėjimas savimi, jis negalėjo pasivaikščioti, dėl to pablogėjo jo sveikata, atsirado dirglumas, irzlumas, sutriko miegas, atsirado depresija, sutriko visavertis gyvenimas. Atsakovas nesilaikė Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 18-22) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas pripažįsta, kad ne visą pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laiką šios normos buvo laikomasi. Pažymėtina, kad Kauno TI pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio ploto, sąlygomis dėl objektyvių priežasčių. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI administracijos nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Atsakovo nuomone, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį patalpinus į Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kad perpildytose kamerose buvo suvaržyta judėjimo laisvė, nelikdavo vietos pajudėti, tekdavo tik gulėti arba sėdėti, kad kamerose trūko oro, dėl didelio asmenų skaičiaus kamerose susidarydavo eilės prie praustuvo ir unitazo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai maži, todėl išėjus pasivaikščioti visiems suimtiesiems, kiemeliuose judėti vietos nelikdavo. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Šių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 23-27), šis laikotarpis ir yra vertinamas. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI nurodytu laikotarpiu kalėjo 20 parų kamerose Nr. 212, 228, 153, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto nebuvo užtikrintas (trūko atitinkamai – 0,52 ir 0,1 kv. m. ploto) (b.l. 23-27). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, atskirais laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. 20 parų nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Kaip jau minėta, Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas buvo kalinamas 20 parų pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą (b.l. 23-27). Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo dėl nurodytų kalinimo sąlygų, byloje nėra. Pareiškėjo sveikatos istorija (b.l. 11-16, 28-33) pareiškėjo nurodytų sveikatos sutrikimų priežasčių nepatvirtina.

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neilgą laikotarpį (tik 20 dienų), nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė dėl nurodytų kalinimo sąlygų Kauno TI būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 180 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Byloje esantys neginčijami ir objektyvūs duomenys patvirtina, jog Kauno TI kameros įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-176, reikalavimų bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kuri reglamentuoja laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, normų. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Taip pat nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Kauno TI administraciją ar Kauno visuomenės sveikatos centrą su skundais dėl kamerų vėdinimo, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė.

Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šiuo atveju Kauno TI šios normos yra laikomasi, sanitariniai mazgai atitverti apie 2,1 m aukščio atitvarais, juose įrengta mechaninė ventiliacija (b.l. 36-38, 83). Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punkte įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto teisės aktai nereglamentuoja. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m., taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, taip sudaromos galimybės didesniam nuteistųjų (suimtųjų) asmenų fiziniam aktyvumui (b.l. 41, 45). Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščioti galimybė buvo suteikiama, tik per mažas kiemelių plotas, esant tokiam dideliam suimtųjų asmenų skaičiui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno TI kamerose Nr. 153, Nr. 160, Nr. 212, Nr. 323, Nr. 326 yra natūralus vėdinimas, o kamerose Nr. 228, Nr. 230, Nr. 233, Nr. 338 – įrengta ištraukiamoji ventiliacija (b.l. 78-82) ir tai atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 straipsnio reikalavimus. Taigi, pareiškėjo nurodytos kalinimo sąlygos Kauno TI atitiko tiek Taisyklių, tiek minėtos Higienos normos reikalavimus,

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 180 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė