Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-131-361/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-23
Bylos Nr.: 1A-131-361/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-30-9-00041-2012-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys (pirm.), Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Kaltinamasis: J. M.
Advokatai: Mindaugas Repšas

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)

Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-361/2015

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00041-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; (S) 1.2.29.1.; 2.4.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,civilinio ieškovo atstovui E. P.,išteisintajam J. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

Nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gamybos direktoriumi, turinčiu teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 000 litų išankstinį avansą – apmokėjimą, tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. D., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos ketinimų, kuris vykdydamas neteisėtus J. M. nurodymus 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį Nr. 34-2012-146 tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Rangovo), dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo, kurios pagrindu įgijo teisę į 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių litų) avansą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus J. M., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje yra nustatęs 50 000 litų draudimo limitą pagal pateiktus finansinius duomenis bei žinodamas, kad suteikiamo avanso suma yra apdrausta 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) Nr. SĮLD 061751 30 000 Lt ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštu SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo polisu SĮLD Nr. 06175 30 000 Lt, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) Nr. SĮLD 061751 30 000 Lt, pakartotinėje dokumento kopijoje, pagamintoje montavimo būdu, skiltyje „Bendra draudimo suma“ visą pirminį įrašą pakeitė iš „30.000,00 LTL (Trisdešimt tūkstančių Lt, 00ct)“ į „200 000.000 LTL (Du šimtai tūkstančių Lt 00ct)“, skiltyje „Visa draudimo įmoka“ visą pirminį įrašą pakeitė iš „570,00 Lt (Penki šimtai septyniasdešimt Lt 00 ct)“ į „9.000 Lt (Devyni tūkstančiai Lt 00 ct)“ ir eilutėje „Įmokos mokėjimo grafikas“ pirminį sumos įrašą „570,00 Lt“ pakeitė į „9.000 Lt“. Avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr.061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr.06175 30 000 Lt originalo vaizde, skirsnyje apie draudimo išmokos dydį trečioje eilutėje nuo viršaus įrašą iš „30 000,00 lt (trisdešimt tūkstančių litų 00ct)“ pakeitė į „200 000 Lt (du šimtus tūkstančių Lt 00ct)“.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. M., veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-04-26, pateikė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam darbuotojui aiškiai suklastotus tikrus dokumentus – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) Nr. SĮLD 061751 ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr. 06175 200 000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. M., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) pateiktas avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštas SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr. 06175 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių Lt 00 ct) yra suklastotas, tačiau (duomenys neskelbtini) avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašte SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr. 06175 esantis tekstas yra netinkamas, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-04, avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr. 06175 30 000 Lt originalo vaizde, skirsnyje apie draudimo išmokos dydį trečioje eilutėje nuo viršaus įrašą iš „30 000,00 lt (trisdešimt tūkstančių litų 00ct)“ pakeitė į „200 000 Lt (du šimtus tūkstančių Lt 00ct)“, šeštoje eilutėje nuo viršaus įrašą „nepanaudojo pagal pasirašytą Sutartį“ pakeitė į „panaudojo ne pagal pasirašytą Sutartį“.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. M., siekdamas gauti iš (duomenys neskelbtini) 200 000 litų avansą, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-04, pateikė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam darbuotojui aiškiai suklastotus tikrus dokumentus – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr. 06175 200 000 Lt, po to 2012-05-04 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė 200 000 litų avansą.

Tokiu būdu J. M. suklastodamas tikrus dokumentus ir šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtą – 200 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. M. kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 2 m. laisvės atėmimo bausme, pagal 300 str. 1 d. ir nuteisti 300 str. 1 d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas J. M. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, bylos medžiagą nagrinėjo nesilaikydamas Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Netinkamas Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo nuostatų bei Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 305 str. 3 d. reikalavimų taikymas lėmė tai, kad Klaipėdos miesto teismas selektyviai ir vienpusiškai (iškreipdamas arba neaprašydamas tos parodymų dalies, kuri patvirtina svarbias aplinkybes) vertino išteisintojo J. M., liudytojų R. T., I. Č., I. L., L. L., G. S., E. G., A. Č., Z. T., L. S. parodymus bei byloje esančius kitus duomenis, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kurios turėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Teismas analizuodamas bei vertindamas baudžiamosios bylos aplinkybes daugiausia rėmėsi išteisintojo J. M. parodymais, juos siedamas tik su tais bylos duomenimis, kurie juos iš dalies patvirtina, o visiškai nevertino bei neaptarė tų byloje esančių duomenų, kurie nurodo priešingai ir patvirtina kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Skundžiamame nuosprendyje teismas aptardamas J. M. parodymus bei vertindamas bylos aplinkybes nurodė, kad „jis neigia siekęs apgaule įgyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės vertės svetimą turtą ir nurodė, kad gautas avansas buvo panaudotas rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“, o aplinkybes apie tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties pasirašymo iki avanso gavimo buvo pradėję vykdyti darbus, patvirtino liudytojai E. G., A. Č., G. S., S. D. ir Z. T.“. Tokias išvadas Klaipėdos miesto teismas padarė dėl to, kad nevertino pačios 2012-04-05 rangos sutarties Nr. 34-2012-146 tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad rangos objekto kaina vieneriems metams iki 2 000 000 Lt (du milijonai) įskaitant PVM. Rangos sutarties „4.4“ punkto „Apmokėjimo tvarka“, kuriame nurodyta, kad „Rangovui pateikus avanso grąžinimo garantiją, sutarties įvykdymo užtikrinimą, išduotus Užsakovui priimtino turinio ir priimtinos finansų institucijos, rangovo civilinės atsakomybės draudimą, Užsakovas per 5 darbo dienas, Rangovui pradėjus valymo po žiemos sezono darbus, sumokės 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių) avansą. Avansu sumokėtos lėšos bus užskaitytos, Rangovui po žiemos sezono atstačius projektinį gylį visame įplaukos kanale, kuris turės būti Užsakovo patvirtintas batimetriniais matavimais“. Rangos sutarties „6“ „Draudimas“. 6.1 p., kuriuose nurodyta: „per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos Rangovas privalo apdrausti rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 100.00 Lt vienam draudiminiam įvykiui. Draudimas turi galioti visam sutarties vykdymo laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo iki rugsėjo 30 d. Rangovas privalo pateikti draudimo liudijimo apmokėjimo kopiją“. Sutarties 6.2 p., kuriame nurodyta „Draudimo poliso tinkamai patvirtintą kopiją Rangovas privalo pateikti Užsakovui per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo“. Sutarties 6.3 punkte nurodyta: „Laiku nepateikus draudimo polisų, Užsakovas turi teisę sustabdyti apmokėjimą už darbus, iki bus pateikti draudimo polisai, arba nutraukti sutartį“ (t. 1, b.1. 6–14). Būtent šie sutarties punktai parodo bei patvirtina, kad norint gauti sutartyje nurodytą apmokėjimą už darbus bei gauti 200 000 Lt avansą turi būti pradėti vykdyti darbai bei pateikti draudimo polisai. Teismas taip pat nevertino (duomenys neskelbtini) Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyriaus vyriausiojo projektų vadovo G. S. informaciniame pranešime apie sutarties Nr. 34-2012-146 vykdymo už laikotarpį nuo 2012-04-22 iki 2012-05-09 imtinai, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau atliktus ir atliekamus darbus nurodytų aplinkybių. Pranešimo 5 p. nurodyta, kad „Rangovas vėluoja atlikti darbus, rangovas vėluoja pateikti darbų technologijos projektą ir kasdienines ataskaitas, rangovas uždelsė pateikdamas tinkamą avanso garantiją (dar nepateikė originalo), rangovas klaidingai nurodė turimos technikos našumą, rangovas nepašalino grunto, laikinai susandėliuoto nurodytose vietose. 6 p. nurodyta, kad „Rangovas, nesilaikydamas KRAAD leidime nurodytų sąlygų pažeidžia Lietuvos Respublikos ministro 2002-02-26 įsakymo Nr.77 LAND 46A-2002 Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklių punktus Nr.26, 27, 36, 40. „Rangovas neturi patirties tokio masto ir pobūdžio darbams atlikti. Rangovas neturi reikiamos technikos, kuri garantuotų tinkamą darbo našumą. Rangovas stokoja apyvartinių lėšų ir yra priklausomas nuo paslaugų tiekėjų. Rangovas beviltiškai atsilieka nuo darbų grafiko. Rangovas pasirinko netinkamą darbų technologiją. Darbų organizavimo trūkumai. Rangovas vengia pripažinti savo klaidas“ (t. 1, b. l. 44–45). (duomenys neskelbtini) 2012-04-26 rašto Nr. UD-9.3.164-2027, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2012-04-26 15 val. objekto „Šventosios uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“, kurį vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu buvo nustatyta, kad objekte darbai nevykdomi – visa technika stovi. Prašoma kasdieninių ataskaitų pastabose nurodyti, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių nevyko darbai, prastovėjo mobilizuota technika ir prašoma patikslinti, kiek technikos yra objekte ataskaitinę dieną. Pasirašo Infrastruktūros departamento vadovas, pavaduojantis infrastruktūros ir plėtros direktorių, V. P., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 133). (duomenys neskelbtini) 2012-04-27 rašto Nr. UD-9.3.164-2047, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2012-04-27 vykusio pasitarimo metu rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė pagal (duomenys neskelbtini) pastabas pataisytą darbų vykdymo technologinį aprašymą. Nurodoma, kad buvo informuota apie tai, kad planuota darbus išorinėje akvatorijoje pradėti 2012-05-02. Rašte prašoma pateikti informaciją apie darbų spartą objekte ir galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus. Prašoma iki 2012-04-30 16 val. pateikti sutarčių ir susitarimų su technologijos aprašyme nurodytos įrangos – baržos platformos bei vilkimo-stūmiko – savininkais patvirtintas kopijas bei prašoma laikytis pateikto darbų vykdymo grafiko. Pasirašo Infrastruktūros ir plėtros direktorė R. M., V. P., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 134). (duomenys neskelbtini) 2012-05-07 rašto Nr. UD-9.3.164-2168, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) reiškia susirūpinimą dėl darbų užbaigimo tinkamai ir laiku. Prašoma imtis visų priemonių, pasitelkiant žmogiškuosius išteklius bei techniką, kad eksploatacinio valymo darbai po žiemos sezono būtų tinkamai užbaigti iki 2012-06-01. Nurodoma, kad sutartyje numatytas darbo našumas per parą dar nėra pasiektas. Pakartotinai primenama, kad dar nėra gavę informacijos apie poreikį stabdyti žvejybą dėl grunto gramzdinimo priekrantėje, nors buvo žadėta. Prašoma skubiai apie tai informuoti. Pasirašo Infrastruktūros ir plėtros direktorė R. M., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 135). (duomenys neskelbtini) 2012-05-09 rašto Nr. UD-9.3.164-2239, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-07 pranešimu Nr. 12-73, kad 2012-05-09 6 val. ryte buvo sustabdyta žvejyba, tačiau darbai nebuvo pradėti, gruntas pakrantėje nebuvo pradėtas gramzdinti. Įvertinus tai, kad faktiniai darbai išorinėje akvatorijoje neprasidėjo, informuoja, kad 2012-05-09 (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos dėl žvejybos sustabdymo, jeigu nebus pasiektas reikalingas darbų našumas, bus išskaičiuotos iš rangovui mokėtinų sumų. Pasirašo Infrastruktūros ir plėtros direktorė R. M., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 136). (duomenys neskelbtini) 2012- 05-11 rašto Nr. UD-9.3.164-2304, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad primenama, jog sutartinio termino laikas baigiasi už 20 kalendorinių dienų, t. y. 2012-06-01. Nurodoma, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis ataskaitomis apie darbų eigą matyti, kad darbo našumas žymiai mažesnis nei numatytas sutartyje. Tai sudaro prielaidas, kad gali nespėti atlikti darbų iki sutartinių terminų. Prašoma pasitelkti našesnės technikos, optimizuoti darbo laiką ir išteklius, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai. Pasirašo Infrastruktūros ir plėtros direktorė R. M., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 137, 138). 2012-05-18 rašto Nr. UD-9.3.164-2440, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pakartotinai reikalaujama iki 2012-05-22 8 val. 30 min. pateikti avanso apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr. 061751 originalą, taip pat nurodyta, kad šiuo metu Šventosios uoste nėra jokios technikos, galinčios vykdyti svarbiausius grunto gramzdinimo jūroje darbus. 2012-05-18 esant palankioms oro sąlygoms, objekte nevyko jokie darbai. Prašoma iki 2012-05-21 16 val. pateikti raštu paaiškinimą, kodėl Šventosios uoste nevyksta jokie darbai (t. 2, b. 1. 63, 64). (duomenys neskelbtini) posėdžių protokolų 2012-05-04 Nr. V2-93, 2012-05-12 Nr. V2-95, 2012-05-22 Nr. V2-100, kuriuose fiksuoti duomenys apie avanso išmokėjimą, darbų našumą, darbų organizavimą, darbų atlikimo bei sutarties įvykdymo grafikus (t. 2, b.1.116–118). (duomenys neskelbtini) pateiktuose CD-R esančių įrašų Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, darytų 2012-05-04, 2012-05-04, 2012-05-22, kuriuose fiksuoti susirinkimų garso įrašai, kurių metu aptariami įvairūs darbiniai klausimai bei dėl draudimo garantijos pateikimo, darbų atlikimo bei sutarties vykdymo (t. 2, b. 1. 119–121, 122–123, 124–130, 131–136). Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad „liudytojai E. G., A. Č., G. S., S. D. ir Z. T. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties pasirašymo iki avanso gavimo buvo pradėję vykdyti darbus“, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas juos vertino vienpusiškai, izoliuotai, nesusiejo su kitais bylos duomenimis, neatkreipė dėmesio ir į tai, kad liudytoja A. Č. teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad „pasirašius sutartį rangovas pradėjo vykdyti pasirengimo darbus, o dėl užsitęsusio laidavimo rašto derinimo kaltino trukdymu darbams, avanso nesumokėjimas buvo traktuojamas, kaip pagrindas nutraukti sutartį, buvo sakoma, kad Klaipėdos uoste laukia barža, trūksta tik įrangos, už kurią rangovas sumokės, gavus avansą, 2012-05-10 sulūžo barža, o rangovas pamelavo, kad dėl prastų oro sąlygų nebus vykdomi darbai“, o liudytojas G. S., buvęs projekto vadovas, duodamas parodymus apie darbų našumą, patvirtino, kad „2012-04-17 rangovas klausė, kokiomis sąlygomis galėtų gauti avansą, tą pačią dieną buvo atsakyta, kad avansą bus galima gauti tada, kai darbai bus pradėti ir kokiomis sąlygomis. 2012-04-20 buvo atsakyta raštu, kad reikalinga įvykdyti tris punktus – mobilizuoti techniką, pradėti kasti gruntą ir t. t., 2012-04-21 rangovas pranešė, kad pradeda kasti gruntą, tačiau rangovas nepradėjo darbų, o prašo duoti avansą arba sumokėti už baržos nuomą, rangovas turėjo problemų su barža, vis nepavyko baržos išvesti į jūrą, barža buvo pažeista, jie išvilko ją į Klaipėdą“. Be to, liudytojas G. S. atsakydamas į J. M. gynėjo klausimus nurodė, kad „dalinai gamtinės sąlygos turėjo įtakos sutarties neįvykdymui, nes reikėjo kitokios technikos, rangovas pasisamdė baržą, kuri nebuvo tinkama gramzdinti jūroje, buvo ekskavatoriai, bandė kasti viduje akvatorijos, rangovas sakė, kad bandys pasitelkti naują techniką, minėjo savaeigę baržą iš Suomijos“. Prokuroro manymu, šie liudytojų parodymai bei paminėti dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ uosto valymo darbų neatliko, o tik stengėsi sudaryti įspūdį, kad darbai neatliekami dėl (duomenys neskelbtini) kaltės bei netinkamų oro sąlygų. Rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindinis tikslas buvo įgyti pasitikėjimą, įtikinti užsakovą, kad darbai vyksta, gauti avansinį apmokėjimą, o uosto gilinimo darbai buvo atliekami tiek, kad būtų sudarytas įspūdis, kad kažkas vyksta, o (duomenys neskelbtini) sumokėtų avansą, o po to galbūt ir visą sutartyje numatytą 2 milijonų Lt sumą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei liudytojų S. D., Z. T. parodymų, sprendimą dalyvauti (duomenys neskelbtinis) skelbtame konkurse taip pat priėmė J. M.. Liudytojas Z. T. (gamybos vadovas) teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad „bendrovės vadovų (jo, S. D. ir J. M.) pasitarime buvo įvertinti visi bendrovės pajėgumai bei galimybės ir buvo nuspręsta dalyvauti konkurse – gilinti Šventorsios jūrų uostą. J. M., S. D. ir aš apkalbėjome, buvo įvertintos mūsų galimybės, aš savo nuomonę pasidalinau, kad įplaukos kanalas buvo problematiškas“. Liudytojas duodamas parodymus teisme taip pat paminėjo ir tuo metu buvusią bendrovės finansinę padėtį nurodydamas, kad „neturėjome tiek technikos, kiek mums reikėjo, buvo reikalingas avansas“. Liudytojas S. D. nurodė, kad „bendrovė laimėjo valymo darų konkursą Šventosios uoste, buvo trumpas laiko tarpas darbams atlikti“. Atsakydamas į teismo klausimą nurodė, kad „jei būtume numatę, kad nepadarysim nebūtume dalyvavę, tikėjomės, kad turėdami tokią techniką, kad iškasim“, nors vėliau duodamas parodymus teisme patvirtino, kad „be avanso būtų buvę sunkiai". Tai, kad „už šį projektą buvo atsakingas J. M., todėl jis ir rūpinosi visais keliamais reikalavimais“ patvirtino ir liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė L. L.. Ji taip pat patvirtino, kad ,,tuo laikotarpiu įmonė neturėjo apyvartinių lėšų“, o apklausta teisme nurodė, kad „reikėjo apyvartinių lėšų“. Liudytoja L. S. nurodė, kad „tuo metu įmonėje buvo sunki situacija, įvairiai būdavo atlyginimai vėluodavo ir laiku buvo išmokami“. Tokias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja I. Č. nurodydama, kad įvertinus bendrovės dokumentus, pateiktus draudimui, buvo matyti, kad „tuo laikotarpiu, kada dar net nebuvo sudaryta su BTA jokia draudimo sutartis, kadangi pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus buvo matyti, kad įmonės balansas buvo nulinis, dideli bendrovės įsiskolinimai, įkeistas bendrovės turtas“. Nors liudytojai – direktorius S. D., gamybos vadovas Z. T., vyr. finansininkė L. L., administratorė L. S. bei I. Č. vienareikšmiškai tvirtina, kad buvo sunki finansinė padėtis, neturėjo tiek technikos ir be gauto avanso (200 000 Lt sumos) nebuvo apyvartinių lėšų, tačiau kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtina priešingai, nurodydamas, jog „negali sutikti su pranešime apie įtarimą išdėstyta mintimi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija buvo sunki ir kad įmonė neturės galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, įmonė turėjo techniką, pajėgumų bei vidinių resursų, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, jei užsakovas nebūtų turėjęs galimybės sumokėti avanso, jų bendrovė būtų radusi išteklių bei vidinių rezervų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. D. nurodė, kad „J. M. turėjo pakankamą kompetenciją verslo srityje, bei tai, kad neturėjo jokių abejonių dėl J. M. sprendimų, patarimų, siūlymų“ bei įvertinus J. M. parodymus apie tai, kad „dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos“ darytina išvada, kad J. M. žinodamas ir puikiai suprasdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sunki finansinė padėtis, o bendrovė neturi ne tik apyvartinių lėšų, bet ir pakankamos technikos bei kitų išteklių Šventosios gilinimo darbams atlikti, nusprendžia ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) skelbtame konkurse ir pateikia palankiausias sąlygas konkurso organizatoriui, kurių negali bei nesirengia įvykdyti, ir tokiu būdu laimi konkursą dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo. Prokuroro manymu, J. M. turėjo tikslą ne tik gauti avansinį apmokėjimą – 200 000 Lt sumą, bet galbūt ir apgaule užvaldyti visą projekto sumą – 2 milijonus litų. Aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) skelbto konkurso dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo sąlygų bei laimėtojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nustatymo teisminio nagrinėjimo metu detaliai paaiškino liudytojas E. G., kuris nurodė, kad „geriausias sąlygas pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“. „Turėjome abejones, dėl įmonės stiprumo, nes tinkamos įrangos darbų atlikimui neturėjo, o viešųjų pirkimų įstatymas nenumato dėl vidinių abejonių atsisakyti ar atmesti pasiūlymą, todėl pasirašėme sutartį, o visiems konkurso dalyviams buvo vienodos sąlygos darbus atlikti iki birželio 1 d. „turėjo būti išmokėtas avansas 200 000 Lt sumai pateikus avanso grąžinimo garantiją, kurios ilgą laiką nesulaukėme“.

Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad „esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas " bei, kad „pagal teismų praktiką gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas ir pinigų išviliojimas iš kaltininko pasitikėjimą įgijusių nukentėjusiųjų, šiems paskolinant, o kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti“, tačiau, prokuroro manymu, teismų praktikoje sukčiavimas apibrėžiamas žymiai plačiau. Pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar institucijos, sprendžiančios teisinį ginčą, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, prievolės vykdymo arba dėl jo ketinimų. Taigi panaudojęs apgaulę asmuo „priverčia“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba išvengia prievolės vykdymo ir negrąžina kitai sutarties šaliai jai priklausančio turto“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535- 2011, 2K-454/2012, 2K-499/2013). Be to, „kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK182 str. svarbu, kad apgaulė būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo, turto perdavimo kitam asmeniui ar juridinio fakto nustatymo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-851/2001). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Vienas iš galimų sukčiavimo būdų – dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento pateikimas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje N.2K-499/2013). Prokuroro manymu, būtent šiuo konkrečiu atveju apgaulė buvo esminė ir pasireiškė suklastotų dokumentų pateikimu, kurių pagrindu suklaidintas užsakovas rangovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir išmokėjo avanso 200 000 Lt sumą, numatytą rangos sutartyje, o pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės teisės atsakomybės klausimą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to neteisingai įvertino J. M. veiksmus bei atsiradusius padarinius, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o kaltas asmuo nepagrįstai išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad teismas vertindamas J. M. parodymus nuosprendyje konstatavo, kad „jis neigė, kad būtų klastojęs dokumentą ir nurodė, kad visus draudimo klausimus sprendė draudimo brokeris „Socialinės garantijos“. Pradžioje su (duomenys neskelbtini) buvo kalba, kad užteks apdrausti 10 procentų avansu gaunamos sumos, t. y. 20 000 Lt, vėliau buvo pasiūlyta apdrausti avansą 30 000 Lt, tačiau galiausiai avansą reikėjo apdrausti visai sumai. Apie tai, kad BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje yra nustatęs 50 000 Lt draudimo limitą sužinojo tik tada, kai dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas. Pateikdamas (duomenys neskelbtini) draudimo kompanijos BTA draudimo polisą, kurio buvo laiduota už 200 000 Lt avansu gaunamas pinigines lėšas, buvo įsitikinęs, kad draudimo polisas yra galiojantis ir jokių teisinių trūkumų jame nėra“, o „byloje, jokių duomenų apie tai, kad J. M. būtų pakeitęs draudimo poliso įrašus ir tokiu būdu suklastojęs tikrą dokumentą, nėra“. Tokių teismo padarytų išvadų nepatvirtina baudžiamoje byloje surinkti bei ištirti duomenys. Tokias išvadas teismas padarė dėl to, kad nevertino visų byloje esančių duomenų, jas nagrinėjo izoliuotai, jų nesusiejo tarpusavyje, todėl padarė neteisingas išvadas. Liudytojas E. G. nurodė, kad „200 000 Lt sumai turėjo būti apdrausta garantija“, tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. Č., V. P.. Asmenys, dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, duodami parodymus teisme, tvirtino draudimo poliso būtinybę tik 10 proc. sumai, liudytoja L. Š. nurodė, kad „finansininkė kalbėjusi su G. S. pasakė, kad užtenka apdrausti 10 proc. sumos, todėl paraišką pildė tai sumai, kurią užpildyti davė J. M.“, liudytojas S. D. nurodė, kad „kaip supratome reikia draudimo 10 proc.“, J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „gamybinio pasitarimo metu (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo sutarę, kad užteks apdrausti 10 proc. avansu gaunamos sumos, t.y. 20 000 Lt. Tačiau po dienos ar dviejų gavo pranešimą apie tai, kad apdraudė avansu gaunamas lėšas per mažai sumai“. Liudytoja L. L. nurodė, kad „vadovas J. M. nurodė paskambinti į (duomenys neskelbtini) ir juridinis skyrius užtikrino, kad 10 proc. nuo sumos bus pakankama garantija“, nors ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos ji patvirtino teisme, nurodė priešingai, kad „draudimo brokerės telefonu teigė, kad pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra galimybių apdrausti 200 000 t avansinio draudimo, kad gali apdrausti maksimaliai tik 30 000 Lt, o apie tai J. M. žinojo“, tačiau tokių parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė kodėl, jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Taip pat teismas nevertino ir draudiko BTA bei draudimo brokerių „Socialinės garantijos“ atstovų parodymų dėl draudimo už visą 200 000 Lt sumą. Liudytoja I. Č. nurodė, kad „žinojo J. M., kad draudimo kompanija negalės išduoti kito laidavimo rašto. Buvo išduoti du laidavimo raštai, iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo antras laidavimo raštas (30 000 Lt sumai) su visais antspaudais“, liudytoja I. L. nurodė, kad „kreipėsi J. M. dėl avanso draudimo ir į darbo el. paštą gavo prašymą pateikti pasiūlymą dėl 200 000 Lt avanso draudimo. BTA sutiko apdrausti tik 20 000 Lt, ir pasakė, kad laidavimo raštams yra nustatyta maksimali 50 000 Lt suma“, tačiau tokių liudytojų parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Liudytoja L. L. parodė, kad ,,į BTA kreipėsi brokerės iš Soc. Garantijų ir paprašė išduoti avansinio mokėjimo laidavimo polisą „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt sumai, tačiau įvertinus įmonės būklę buvo nustatytas limitas 50 000 Lt suma ir apie tai informuotas brokeris, po to buvo atsiųstas prašymas apdrausti 20 000 Lt, vėliau 30 000 Lt sumai“, liudytoja R. T., atstovaujanti BTA ir dirbanti su draudimo brokeriais, nurodė, kad „2012 m. balandžio mėn. kreipėsi I. L. su prašymu išduoti avansinio apmokėjimo laidavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt sumai, tokiai sumai buvo atsisakyta išduoti, o buvo išduotas draudimas tik 10 proc. sumos – 20 000 Lt, vėliau kreipėsi I. L., nes per maža suma, o bendrovei buvo nustatytas limitas 50 tūkst. Lt bei priimtas sprendimas išduoti 30 000 Lt polisą“. Apie tai, kad reikalinga apdrausti visa draudimo suma, kaip nurodė liudytoja L. L., ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino apklaustas ir liudytojas Z. T., kuris teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad „pasirašytą rangos sutartį Nr.34-2012-146, tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" skaitė kartu su J. M. bei S. D., aptarinėjo, paskaitę šią sutartį iš karto žinojo, kad projekto vertė buvo 2 mln. litų. Žinojo, kad norint gauti 200 000 Lt avansą, iš (duomenys neskelbtini) reikalingas draudimas visai 200 000 Lt sumai. Kad reikalinga apdrausti visus 200 000 Lt avansą, kurį pagal rangos sutartį (duomenys neskelbtini) turėjo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, posėdžių metu, kurie vykdavo (duomenys neskelbtini) visada buvo garsiai kalbama ir S. D., J. M. tai žinojo ir suprato, kad reikalingas draudimas pilnai 200 000 Lt sumai“, tačiau tokių parodymų Klaipėdos miesto apylinkės teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Visos šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. M. siekdamas bet kokiais būdais gauti avansinį apmokėjimą ir sužinojęs bei žinodamas ir suvokdamas, kad BTA nustatė maksimalų draudimo sumos limitą 50 000 Lt, apie tai J. M. pranešė I. Č., pastaroji nurodė – „skambinusi J. M., aiškindama, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktus pirminius pelno nuostolio, balanso ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali gauti laidavimo 200 000 Lt sumai, J. M. buvo pasakyta telefonu“, o „J. M. piktu tonu pasakė, moku pinigus, o negaliu gauti reikiamo draudimo“, „J. M. buvo aiškinama, kad jokia draudimo kompanija 200 000 Lt - 100 proc. draudimo garanto išduoti nesutinka dėl įmonės finansinės padėties“, tačiau tokių parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Liudytoja I. L. nurodė, kad „buvo informuotas klientas, paaiškinome, kad negalime apdrausti 200 000 Lt sumai“. J. M. susitarė su draudimo brokerėmis I. Č., I. L. iš „Socialinių garantijų“ gaunamą avansu išmokamą sumą apdrausti 10 proc. draudimo sumos. Būtent dėl šių aplinkybių (galbūt dėl nežinojimo ar įtikinti, suklaidinti ar paveikti J. M.) beveik visi asmenys, susiję darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, duodami teismui parodymus, tvirtina, kad buvo reikalinga draudimo suma tik 10 proc. nuo avanso sumos. Nors asmenys, dirbę (duomenys neskelbtini), bei Z. T., L. L. patvirtino priešingai, jog draudimas buvo reikalingas visai 200 000 Lt sumai, tai ir buvo pakartotinai dar kartą pranešta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Kaip matyti iš toliau buvusių įvykių, J. M. tvirtina, kad buvo reikalauta tik 10 proc. draudimo sumos, o (duomenys neskelbtini) nesutikus bei pareikalavus draudimo visai avanso 200 000 Lt sumai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2012-04-25 raštas Nr. UD- 9.3.164-2003 „Dėl avanso grąžinimo garantijos“, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakoma į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-24 raštą Nr. 12-64, kuriame nurodyta, kad pateikta avanso grąžinimo garantija (duomenys neskelbtini) netenkina, nes draudimo kompanija įsipareigojo grąžinti tik 10 procentų sumokėto avanso sumos, prašo pateikti avanso grąžinimo garantiją visai avanso sumai. Pasirašo Infrastruktūros departamento vadovas V. P., parašas, rašto rengėjas G. S., ranka daryti įrašai „Gavau Z. T., parašas (t. 2, b. 1. 39), J. M., žinodamas ir suprasdamas, kad tokios sumos negaus, vis dėlto nusprendžia avanso sumą apdrausti papildomai 30 000 Lt suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks draudimo polisas (duomenys neskelbtini) pateiktas nebuvo, tačiau J. M. iniciatyva buvo pateiktas draudimo polisas 200 000 Lt , nors pastarasis puikiai žinojo, kad toks draudimo polisas negalėjo būti išduotas. Apklausti liudytojai vienareikšmiškai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas draudimo polisas 200 000 Lt , liudytojas G. S. nurodė, kad „buvo pateiktas draudimo liudijimo polisas 200 000 Lt sumai, tačiau netiko formuluotė“, L. Š. nurodė, kad ,,mano kompiuterį siuntė tą 200 000 Lt draudimo polisą“ taip pat toks draudimo polisas tiek (duomenys neskelbtini) atstovų, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas į baudžiamąją bylą, o 30 000 Lt joks draudimo polisas nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini), o apie tokio draudimo poliso išdavimą, jo gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebuvo žinoma tik draudimo brokerėms – I. L., I. C., draudikams T. P., R. T., L. L. (BTA), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei L. L., S. D., kuris savo parašu jį patvirtino, bei pačiam kaltinamajam J. M.. Liudytoja L. L. nurodė, kad „dėl 30 tūkst. paraišką pildyti nurodymą davė J. M., mums pavyko gauti garantiją 30 000 Lt, apmokėjome tą sumą“, „bandėme įtikti (duomenys neskelbtini), todėl buvo prašyta 30 000 Lt, mes gavome, bet prašėme daugiau, nežinau kodėl mums nedavė didesnės sumos, informavau vadovus, turbūt visus, kad mums nedavė didesnės sumos“. Esant visoms aptartoms aplinkybėms prieštaringai turėtų būti vertinami J. M. parodymai apie tai, kad „reaguodami į gamybiniame susirinkime (duomenys neskelbtini) darbuotojų išsakytas mintis dėl draudimo sumos pakartotinai kreipėmės į tą pačią draudimo brokerių kompaniją su prašymu padidinti avansu gaunamų pinigų draudimo sumą iki 30 000 Lt. Tačiau po dienos ar dviejų ir vėl gavome pranešimą, kad ir ši apdrausta avansu gaunamų pinigų suma (duomenys neskelbtini) netinka ir gamybiniame susirinkime buvo pareikalauta, kad būtų apdrausta visa avansu gaunamų pinigų suma“, tačiau teismas, ignoruodamas byloje nustatytus duomenis, juos vertino kaip patikimus ir jais grindė išteisinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš šių aplinkybių bei parodymų, kaltinamasis J. M. pripažįsta ir sutinka su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į draudimo brokerius kreipėsi ne tik dėl 20 000 Lt draudimo, bet ir dėl 30 000 Lt sumos draudimo poliso išdavimo ir kad toks polisas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas. Tokie jo parodymai tik iš dalies atitinka liudytojų L. S., Z. T., I. C. bei I. L. parodymus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad jo nurodytų aplinkybių, jog draudimo polisas 30 000 Lt buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 30 000 Lt draudimo polisas Nr. SĮLD 061751 (duomenys neskelbtini) pateiktas nebuvo, nors jo originalas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su S. D. parašais bei bendrovės antspaudu buvo pristatytas „BTA“ bei už jį, kaip ir už draudimo polisą 20 000 Lt, buvo apmokėta, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas toks draudimo polisas Nr. SĮLD 061751, kurio pakartotinėje dokumento kopijoje, pagamintoje montavimo būdu, skiltyje „Bendra draudimo suma“ visas pirminis įrašas pakeistas iš „30.000,00 LTL (Trisdešimt tūkstančių Lt, 00 ct)“ į „200 000.000 LTL (Du šimtai tūkstančių Lt 00ct)“, skiltyje „Visa draudimo įmoka“ visas pirminis įrašas pakeistas iš „570,00 Lt (Penki šimtai septyniasdešimt Lt 00 ct)“ į „9.000 Lt (Devyni tūkstančiai Lt 00 ct)" ir eilutėje „Įmokos mokėjimo grafikas“ pirminis sumos įrašas „570,00 Lt“ pakeistas į „9.000 Lt“. Bei avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr.06175 30 000 litų originalo vaizdas skirsnyje apie draudimo išmokos dydį trečioje eilutėje nuo viršaus, įrašas iš „30 000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct)“ pakeistas į „200 000 Lt (du šimtus tūkstančių Lt 00 ct)“. Būtent tokio turinio bei formos draudimo polisas buvo pateiktas J. M. iniciatyva, kadangi nepateikus draudimo poliso 200 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų turėję net teorinės galimybės gauti avansą 200 000 Lt bei su jais būtų nutraukta rangos sutartis ir jiems būtų pritaikytos sankcijos už sutarties nevykdymą, todėl kaltinamojo J. M. buvo pasirinktas vienintelis kelias pateikti (duomenys neskelbtini) suklastotus draudimo dokumentus ir tokiu būdu, t. y. panaudojant apgaulę (esminę apgaulę), suklaidinti užsakovus, kad jie tuo patikėtų ir išmokėtų avansą – 200 000 Lt sumą, tai pastarajam ir pavyko. Tolimesnė įvykių bei duomenų analizė tik labiau patvirtina J. M. siekį bet kokia kaina, bet kokiu būdu įtikinti užsakovus pateiktų dokumentų tikrumu bei pasiekti tikslą ir gauti 200 000 Lt sumą. O būtent, kad tokio draudimo poliso (200 000 Lt sumai) kopija buvo pateikta (duomenys neskelbtini), patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai Z. T., S. D. bei (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys – E. G., A. Č., G. S., V. B., V. P.. Kaip matyti iš toliau buvusių įvykių, (duomenys neskelbtini) netiko draudimo polise buvusi formuluotė „nepanaudojo pagal pasirašytą sutartį“ – „panaudojo ne pagal pasirašytą sutartį“. Tai, kad netiko dokumente esanti formuluotė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino A. Č., E. P., V. B., o pastarasis ir nurodė, kad „kaltinamasis J. M. paprašė, ar galėčiau draudimo kompanijos atstovams paaiškinti mūsų reikalavimus“, po pokalbio atsiuntė pakeistą draudimo tekstą, per dokumentų valdymo sistemą atėjo antras dokumentas“, liudytojas E. P. patvirtino, kad „aš buvau parašęs raštą viršininko nurodymu, kad netiko draudimo poliso tekstas“. Kaip matyti iš toliau buvusių įvykių bei liudytojų parodymų – draudimo polisu 200 000 Lt bei jo koregavimu rūpinosi asmeniškai J. M.. Kad J. M. buvo atsakingas už visus įmonės finansus bei vienasmeniškai rūpinosi draudimu, patvirtino liudytoja L. S.: „direktorius M. kuravo finansinę dalį“, S. D. nurodė, kad „piniginius reikalus sprendė J. M.“, taip pat S. D. nurodė, kad „dėl avansinio draudimo ir draudėjo parinkimo įmonėje visada rūpinosi gamybos direktorius J. M., kaip vyko draudėjo parinkimas ir visos draudimo sąlygų derinimas, nežino, nurodymus dėl pavedimų finansininkei duoda J. M.“, liudytoja I. L. nurodė, „klientas buvo J. M.“. I. Č. nurodė, kad „mes atstovavome kliento (J. M.) įmonę“, Z. T. nurodė, kad „J. M. buvo atsakingas už viską“, „draudimu rūpinosi J. M.“. Tai, jog „draudimo polisą pateikė direktorius S. D., atnešė į (duomenys neskelbtini)“ patvirtino liudytojas G. S.. Jis taip pat patvirtino, kad „kai pristatytas buvo draudimo polisas su antspaudu kopija tikra, tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo ir J. M., S. D., Z. T.“. Liudytojas E. G., komentuodamas sutarties vykdymo bei poliso pateikimo aplinkybes teismui, nurodė, kad „prašėme pateikti kitą avanso grąžinimo garantiją su mums reikalinga formuluote. 2012-05-04 mums jau degė padai, mes negavome avanso grąžinimo garantijos. Pagaliau gavom, teisininkai patvirtino, kad tinkamo turinio. Džiaugdamasis, kad pajudės darbai paprašiau, kad sumokėtų avansą“. Liudytojas G. S. nurodė, kad „rangovas pateikė draudimo polisą su antspaudu kopija tikra, paprašė, kad rangovui būtų pervesta į SEB banko sąskaitą. Be avansinio apmokėjimo sakė, kad rangovas niekaip nepadarys, bet jei gaus avansą tai padarys“. Prokuroras atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos tik dokumentų kopijos, nepateikiant jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, o (duomenys neskelbtini) negavus originalo bei kilus kažkokiems įtarimams, jog kažkas ne taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašyta pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. G. S. nurodė, kad „A. Č. pirma pastebėjo, kad draudimo poliso šriftas skiriasi, mane ji išsikvietė, sako būtinai pareikalauk originalo, jie sakė, kad originalas ateina vėliau, nes brokeris Panevėžyje“. Liudytoja A. Č. nurodė, kad „rangovo buvo paprašyta pateikti įrodymą, kad sumokėta draudimo įmoka, o rangovo atstovai tai padarė“. E. G. nurodė, kad „paprašėme, kad pateiktų įrodymą, kad sumokėjo įmoką draudimo kompanijai, mes paprašėme atvežti dokumento originalą“. Kaip matyti iš aptartų aplinkybių bei liudytojų parodymų, (duomenys neskelbtini) reikalaujant pateikti polisų originalus arba bent apmokėjimą (9 000 Lt) patvirtinančius dokumentus, J. M. davė nurodymą vyr. finansininkei padaryti pavedimą. L. L. nurodė, kad „J. M. buvo nurodyta skubiai apmokėti 9 000 Lt, vadovai skubėjo į susirinkimą (duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad „pavedimą 9000 Lt sumai darė pagal jai paduotą atspausdintą draudimo liudijimą, kuriame nurodyta ,kad reikia sumokėti 9000 Lt sumą, atšviestą draudimo liudijimą padavė J. M. ir nurodė apmokėti nedelsiant“, teisme ji nurodė: „2012-05-04 aš nuvykau į banką, atlikau ką ten liepė vadovas, gavau patvirtinimą, paskambinus J. M. pasakiau, kad padarėm pavedimą, J. M. tuomet pasakė, kad pavedimą reikia atšaukti“ „pinigai sugrįžo“, ,,pervedžiau 9000 Lt dar kartą nes direktorius liepė“. Liudytoja L. Š. taip pat patvirtino, kad „J. M. žodžiu informavo finansininkę, kad reikia susigrąžinti, dar ateidavo A. M. (dirbo kasininke) - ji J. M. žmona, sakė, kad reikia susigrąžinti pinigus už draudimo polisą“. Liudytoja taip pat paaiškino J. M. skubėjimą atlikti mokėjimo pavedimą 9000 Lt: „J. M. skubėjo gauti patvirtinimą apie apmokėjimą, kadangi norėjo kuo greičiau gauti 200 000 Lt avansą iš (duomenys neskelbtini)“. Būtent šios aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina bei įrodo, kad J. M. bet kokiu būdu siekė gauti avansinį apmokėjimą, o ši aptarta situacija patvirtina, jog jis, žinodamas, kad draudimo polisas 200 000 Lt negalėjo būti ir nebuvo išduotas bei tokio dokumento originalo nėra, siekdamas (duomenys neskelbtini) suklaidinti, įtikindamas, kad sumokėjo draudimo 9000 Lt įmoką BTA, nurodė vyr. finansininkei vykti į banką padaryti pavedimą, o jį padarius tuoj pat jį atšaukti, tai ir buvo padaryta. Pateiktų dokumentų kopijų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimas galutinai suklaidino (duomenys neskelbtini) darbuotojus, dėl to 2012-05-04 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 200 000 litų avansą. Tokiu būdu J. M. suklastodamas tikrus dokumentus ir šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtą – 200 000 Lt.

Prokuroro manymu, J. M. buvo vienintelis asmuo, kuris buvo suinteresuotas draudimo liudijimo (poliso) Nr. SĮLD 061751 ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo rašto SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SĮLD Nr .06175 suklastojimu bei suklastoto dokumento panaudojimu sukčiavimo tikslu, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gauti 200 000 Lt sumą. Nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje akcijas pardavė, tačiau nurodyti asmens, nupirkusio akcijas negali, nes nepamena“, tačiau bylos duomenys rodo visiškai priešingai. Šios tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu (2012 m. balandžio–gegužės mėn.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo J. R., kuris teisiamajame posėdyje niekaip negalėjo paaiškinti ir prisiminti, kada, iš ko pirko, kam mokėjo už įsigytas bendrovės akcijas, kas jam jas pirkti pasiūlė, ką bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikia ir kuo užsiima, nurodyti negalėjo todėl, nes tuo visiškai nesidomėjo, bendrovėje nesilankė ir pan., o ir tų aplinkybių dabar nepamena. Liudytojas J. R. kalbėdamas apie J. M. nurodė, kad „jis yra tik vaikystės pažįstamas“. Tačiau prokurorui uždavus liudytojui klausimus apie jo giminystės ryšius su kaltinamuoju J. M., liudytojas J. R. pripažino, kad J. M. yra jo sesers vyras, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra lankęsis, nes lankė savo seserį, kuri ten dirbo. O akcijas galbūt įsigijo iš J. M. sūnaus žmonos. O už akcijas pinigus mokėjo tiesiai pačiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. rudenį J. M. pasakė, kad nori parduoti akcijas, kurias ir pardavė J. M. pažįstamam B. M. (be pastovios gyvenamosios vietos, kurio pajamos per mėnesį siekia apie 200 Lt ir kuris už akcijas sumokėjo 10 000 Lt grynaisiais). Paminėtos aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nuolat priklausė J. M. šeimos nariams ir jam pačiam, jo marčiai, po to sesers vyrui J. R.. Tai, kad J. M. kontroliavo bendrovės akcijų turėtojus bei jų valdytojus ir buvo tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, patvirtina ir tai, kad bendrovės akcijų pirkimas bei pardavimas nevyko be jo žinios. J. R. patvirtino, kad tiek jas perkant, tiek parduodant jis apie tai klausdavo J. M. bei tai, kad liudytojas J. R. už akcijas jokių pinigų pardavėjai M. M. nemokėjo, o buvo tik formalus akcijų turėtojas (bendrovės veikla nesidomėjo, nežino, kas ir ką veikia bendrovėje, kur ji yra, ir pan.), kurių turėjimą bei bendrovės akcininkų valdymą kontroliavo J. M.. Būtent šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai. O būtent liudytojas S. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (nuo 2009-03-23) – duodamas parodymus teismui apie bylos aplinkybes nurodė: „mūsų vadovas J.“. Iš tokių parodymų išeina, jog bendrovės direktorius turi ir savo vadovą, kuris vadovauja įmonės direktoriui. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas S. D. nurodė, kad „jo kaip direktoriaus, J. M. niekada neatsiklausdavo dėl planuojamų ar daromų apmokėjimų, kadangi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas jį priėmė J. M., todėl klausydavo ir vykdydavo J. M. nurodymus“. Liudytojas E. G. nurodė, kad ,,J. M. pažinojo nuo 2010 m., S. D. susirinkimų metu sakydavo, kad jis negali priimti sprendimų, nes J. M. savininkas, ir jis spręs“. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas tokių liudytojų parodymų nevertino. Liudytoja A. Č. nurodė, kad „buvo sudėtinga dirbti su rangovu, atstovai (S. D., Z. T.) sakydavo, kad jie nėra atsakingi už jiems pateiktus klausimus. Kaltinamasis (J. M.) pasirodydavo tik jį pakvietus. Buvo sunku dirbti, nes atvykdavo įmonės vadovas, bet neturėjo įgaliojimo“. Liudytojas V. B. patvirtino, kad ,,ar galėčiau draudimo kompanijos atstovams paaiškinti mūsų reikalavimus, paprašė kaltinamasis (J. M.)“. Liudytojas G. S. nurodė, kad „vyriausias pagal pareigas yra J. M.. E. G. S. D., Z. T. paklausė, ar bus regata, o S. D. pasakė, kad reikia paskambinti J. M., nes pats pasakyti negali, nors pagal pareigas vyriausiu turėjo būti S. D.“. Liudytoja L. Š. nurodė, kad „bendrovėje pagal pareigas, hierarchiją, direktorius S. D. viską pasirašinėdavo, bet viskam vadovavo J. M.“. Liudytoja L. L. nurodė „vadovas J. M.“, liudytojas V. P. nurodė, „aš supratau, kad bendrovės savininkas yra J. M.. Pasitarimuose susidarė įspūdis, kad J. M. labiausiai klauso toje įmonėje“, liudytojas Z. T. nurodė, kad „į darbą priėmė mane S. D. su J. M.. J. M. buvo atsakingas už viską. Mano supratimu savininkas buvo J. M., buvo šios veiklos vyriausias žmogus“. Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek savininku (akcininku), tiek vieninteliu vadovu (direktoriumi), kuris sprendė visus bendrovės reikalus ir priiminėjo visus sprendimus buvo ne direktorius S. D. ir akcininkas J. R., bet J. M..

Teismas 2014-12-19 nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad „J. M. buvo kaltinamas tuo, kad <...> veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrą dokumentą <...>“, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau konstatavo, kad „šioje baudžiamojoje byloje J. M. buvo kaltinamas ir tuo kad suklastojo tikrą dokumentą <...>“ bei pagal tokį kaltinimą vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad „byloje, jokių duomenų apie tai, kad J. M. būtų pakeitęs draudimo poliso įrašus ir tokiu būdu suklastojęs tikrą dokumentą, nėra“, todėl „<...> teismas daro išvadą, kad J. M. nepadarė veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dėl to išteisintinas“. BPK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2 dalyje yra numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padarytas kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu, kita kaltės forma, nustatytas kitas pagrobto turto kiekis ar jo vertė ir kt. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. yra nurodyta, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas tik iki įrodymų tyrimo pabaigos teisme prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam pateikus rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiuo konkrečiu atveju tokio prašymo prokuroras teismui nepateikė. Tokio kaltinimo tikslinimo ar jų aplinkybių pakeitimo nuosprendyje nurodytu būdu baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Teismas tikslindamas ar keisdamas kaltinimą, apie tokią galimybę nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams ir tokiu būdu padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nes buvo suvaržyta įstatymų garantuota ne tik kaltinamojo J. M. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), bet ir kitų proceso dalyvių teisė žinoti, pagal kokį kaltinimą nagrinėjama baudžiamoji byla bei tiriami baudžiamosios bylos duomenys. Būtent toks netinkamas baudžiamojo proceso normų taikymas lėmė tai, kad teismas šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes vertino ne pagal pateiktą kaltinimą, kuris nurodytas kaltinamajame akte bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje, o pagal naują kaltinimą, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas bei tuo pagrindu J. M. išteisino.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo, skiriant bausmę, atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo tyčią, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje J. M. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (182 str. 2 d.), bei vieną nesunkių (300 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Šiuo konkrečiu atveju vertinant kaltinamojo asmenybę būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. M. nuolat neigė savo kaltumą, veikų padarymo aplinkybes aiškindamas savo naudai, nors ir esant byloje nešališkai ir neginčijamai jų kaltumą patvirtinantiems duomenims. Kaltinamasis savo padarytų veiksmų nevertina kritiškai ir akivaizdžiai neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes. Būtent toks jo elgesys šiuo konkrečiu atveju taip pat apibūdina kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, veikos padarytos prieš dvejus metus, baudžiamojoje byloje nesant jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos bausmės mažesnės negu sankcijos vidurkis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis ir laikosi pozicijos, kad J. M., suklastodamas tikrus dokumentus ir šiuos aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtą – 200 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl sukčiavimo J. M. išteisintas, nes nepadarė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Šiuo atveju tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. (duomenys neskelbtini) Šventosios valstybinio jūrų uosto valymo darbams supaprastinto atviro konkurso būdu parinko rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus objekte „Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“ pagal užsakovės techninę užduotį, o užsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių įgyvendinti sutartį, negalėjo ir netgi nesirengė įvykdyti, kadangi įmonės finansinė padėtis sunki, trūko ne tik lėšų, bet ir technikos. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Spręsdama klausimą, ar dalyvauti (duomenys neskelbtini) paskelbtame konkurse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati vertino realias savo galimybes įvykdyti darbus. Kaip rodo tolimesnė įvykių eiga, tos galimybės galbūt buvo pervertintos, tačiau dalyvavimas versle paprastai siejamas su ekonomine verslo rizika, kuri gali ir nepasiteisinti, atnešti ne pelną, o nuostolius. Byloje nėra nustatyta, jog dalyvaudama (duomenys neskelbtini) skelbtame konkurse UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi melagingus duomenis, tikrovės neatitinkančias sąlygas. Net jei rangos sutarties pasirašymo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo finansinių ar techninių išteklių prisiimtiems įsipareigojimams atlikti, savaime tai nerodo jokio nusikalstamo sumanymo. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas tuometinis (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius E. G. paaiškino, jog Lietuvoje nėra stiprių valymo darbus galinčių atlikti įmonių, todėl buvo numatyta galimybė, jog rangovui pageidaujant, gali būti išmokamas avansas. Vadinasi, netgi pats užsakovas, dar skelbdamas konkursą, įvertino, jog konkrečioje rinkoje veikiantys subjektai gali neturėti tinkamų finansinių pajėgumų planuojamiems darbams atlikti ir numatė galimybę nemažą dalį pinigų sumokėti iš anksto. Be kita ko, dar iki avanso pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo užsakovės visiškai neslėpė, jog numatyta avanso galimybė lėmė apsisprendimą dalyvauti konkurse, paminėta, kam jis bus panaudotas vilkiko ir baržos nuomai bei kuro įsigijimui (b. l. 17, 18, t. 1). Taigi bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) galėjo būti kaip nors suklaidinta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybių įgyvendinti sutartį.

Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo įvertinta pati rangos sutartis, numatanti reikalavimus avanso pervedimui, darbai nebuvo atliekami, o tik sudaromas toks įspūdis. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Rangos sutarties, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.4. p. numatyta, kad rangovei pateikus avanso grąžinimo garantiją, sutarties įvykdymo užtikrinimą, išduotus užsakovei priimtino turinio ir priimtinos finansų institucijos, rangovės civilinės atsakomybės draudimą, užsakovė per 5 darbo dienas, rangovei pradėjus valymo po žiemos sezono darbus, sumokės 200000 Lt avansą. Šiame punkte numatomos avanso sumokėjimo sąlygos: tam tikrų dokumentų pateikimas bei pradėti valymo po žiemos sezono darbai. Kaip matyti, sutartis detaliai neįvardijo, kokie konkrečiai valymo darbai turėjo būti pradėti, todėl galima spręsti, jog užsakovė, prieš mokėdama avansą, pati sprendė, ar atliktų darbų pakanka tam, kad iš anksto, dar neįvykdžius viso projekto, dalis pinigų jau būtų mokama rangovei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstyta, kokie įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi tam tikrus darbus. Kolegija su šiais argumentais visiškai sutinka. Kaip matyti, ne tik pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užsiminė apie darbų pradžią, tačiau net ir (duomenys neskelbtini) atstovai teigė, kad tam tikri darbai vyko, darbų vykdymo vietoje buvo ir technikos – savivarčiai, žemsiurbė, barža. Be to, Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyriaus vyriausiojo projektų vadovo G. S. rašte taip pat nurodoma apie ataskaitinio laikotarpio (nuo 2012-04-22 iki 2012-05-09) atliktus darbus (grunto kasimą, sandėliavimą, gramzdinimą), teigiama, jog yra iškasta 7541 m³ grunto, kuris iškastas 2012-04-21–23 dienomis (b. l. 44–45, t.1). Byloje taip pat yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su kitomis įmonėmis dėl paslaugų suteikimo: 2012-05-02 sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl baržos nuomos, 2012-04-27 vilkiko „Mūša“ paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai gavo 200000 Lt avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioms įmonėms atitinkamai pervedė 18803,40 Lt bei 96000 Lt. Paminėtos aplinkybės paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie neva imituojamus darbus. Akivaizdu, kad iki avanso pervedimo buvo rasti subrangovai, atlikti tam tikri darbai (vien iškasto grunto kiekis nėra simbolinis), po to, kai avansas buvo gautas, daugiau nei pusę jo mokėta už techniką (vilkiką, baržą), vyko gamybiniai pasitarimai, darbų atlikimo vietoje pastatyta sunkiasvorė technika. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, barža vilkiku buvo transportuota į darbų vietą, po to, kai sugedo, transportuota į remonto vietą, mokama už remonto darbus. Taigi šioje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo tik sudaromas įspūdis, jog kažkas vyksta, nebuvo ir jokio išankstinio plano tik gauti pinigus ir nieko neveikti. Nors prokuroras atkreipia dėmesį į liudytojų parodymus bei G. S. informacinį pranešimą apie rangos sutarties vykdymą, jame dėstomi įvairūs projekto vykdymo trūkumai, tačiau ginčai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kokybės, jų atlikimo pagal nustatytus terminus sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo atveju apgaulė buvo esminė ir pasireiškė suklastotų dokumentų pateikimu. Toks argumentas atmestinas. Aiškinant apgaulės turinį sukčiavime, teismų praktikoje kaip papildomas taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013). Bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų.

Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog pati (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad įmonės, kurios galėtų atlikti uosto valymo darbus, nėra tokios finansiškai stiprios, numatė galimybę nemažą dalį pinigų sumokėti iš anksto, tačiau rangos sutartyje tiksliai nenurodė, kokiai avanso sumai reikalingas draudimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)i 2012-04-24 pateikė draudimo liudijimą 20000 Lt (šis liudijimas pagal bylos duomenis yra tikras), atsižvelgiant į tai, jog rangos sutartis dėl draudimo sumos yra abstrakti, tokie veiksmai sutarčiai visiškai neprieštaravo. (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo reikalauti draudimo visam 200000 Lt avansui. Netrukus buvo pateiktas ir suklastotas draudimo liudijimas 200000 Lt, tačiau, kaip matyti, tai buvo atspausdintos liudijimo bei rašto kopijos, suklastotų dokumentų „originalai“ taip ir neatsirado. Iš byloje esančių gamybinių susirinkimų protokolų, apklaustų (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų parodymų, draudimo dokumentų originalai užsakovei buvo labai svarbūs ir reikalingi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat raginama originalus pateikti, nepaisant to, didžiulė avanso suma rangovei pervesta net ir negavus draudimo dokumentų originalų. Iš (duomenys neskelbtini) tuometinio vadovo E. G. paaiškinimų matyti (t. 2, b. l. 119–121; t. 6, b. l. 117–119), kad buvo siekiama kuo skubiau pervesti avansą rangovei. Susiklosčius tokiai situacijai, kyla abejonių, ar pati užsakovė, kuri vis dėlto yra solidus ir rimtas ūkio subjektas, turintis profesionalių specialistų komandą, buvo iki galo atidi ir rūpestinga prieš pervesdama avansą rangovei, neturėdama dokumentų originalų. Kaip minėta, teismų praktikoje, atskleidžiant apgaulės turinį, atsižvelgiama ir į tai, ar yra apsunkinta galimybė atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis (b.l. 38-58, t. 7), kuriais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)i priteistas 200000 Lt avansas bei bauda. Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) galimybės ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nebuvo apsunkintos, buvo kreiptasi į teismą dėl sumokėto avanso priteisimo, kuris ir buvo priteistas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliaciniame skunde dėstomas apgaulės turinys nepagrindžia sukčiavimo požymių J. M. veiksmuose buvimo, o priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimas išspręstas tinkamai.

J. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo.

Kaip jau minėta, rangos sutarties 4.4 p. numatė, kad avanso sumokėjimui reikia pateikti avanso grąžinimo garantiją. Byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)i buvo pateikti 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) Nr. SĮLD 061751 200000 Lt ir du avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštai SĮLD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso Nr. 06175 200000 Lt. Šie dokumentai, kaip nustatė specialistas, pakeisti pagaminto montavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad J. M. padarė veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš kaltinimo, J. M. buvo kaltinamas, jog veikdamas per nenustatytą asmenį, nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus (draudimo polisą bei raštus prie draudimo poliso), kuriuos per nenustatytą asmenį tiksliai nenustatytu laiku pateikė (duomenys neskelbtini). Prokuroras apeliaciniame skunde kritikuodamas J. M. išteisinimo motyvus, pažymi, jog draudimo reikalais rūpinosi J. M., kuris iš esmės vienintelis ir buvo suinteresuotas dokumento suklastojimu, kadangi faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo šios įmonės faktinis savininkas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir vėlgi patys savaime negali įrodyti V. M. kaltės. Vadovaujantis apeliacinio skundo logika dėl to, kam dokumento suklastojimas galėjo būti naudingas, galima būtų kelti prielaidas, jog dokumento suklastojimas galėjo būti naudingas ir tiesioginiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. D. ar netgi draudimo brokeriams, kurie norėjo išlaikyti klientus, be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu brokerių įmonės darbuotojai I. Č. buvo reikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo. Vis dėlto, pripažindamas asmenį kaltu, teismas vadovaujasi surinktais bei ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis, kas galėjo turėti naudos iš nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog neįrodyta, kad J. M. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, motyvuodamas, jog nėra duomenų apie tai, kad J. M. būtų suklastojęs tikrą dokumentą, pažeisdamas BPK, pakeitė kaltinimą, kadangi J. M. buvo kaltinamas, jog dokumentą suklastojo per nenustatytą asmenį, tačiau iš esmės toks teismo motyvas nėra absoliučiai neteisingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, yra aiškiai nustatytas dokumento suklastojimo būdas, tačiau taip ir liko neaišku, kas, kur, kada bei kaip tai padarė. Nors prokuroras apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad suklastojimas atitiko J. M. interesus, tačiau tai, kad aiškiai nenustatyta nusikaltimo padarymo schema, vis dėlto byloja J. M. naudai. J. M. nuo pradžių neigė savo kaltę, aiškino, jog dokumento neklastojo ir niekam neliepė to daryti, pateikdamas draudimo polisą (duomenys neskelbtini) buvo įsitikinęs, kad šis galioja, apie tai, kad draudimo kompanija buvo nustačiusi draudimo sumos limitą, sužinojo tik prasidėjus tyrimui. Tokie parodymai svariais, objektyviais ir neginčijamais kitais įrodymais nepaneigti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas, buvo nustatyta, kad į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2012-04-26 buvo gauti draudimo polisas SĮLD Nr. 061751 bei avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštas prie draudimo poliso 200000 Lt, analogiškas elektroninis raštas prie poliso tik su nežymiai pakoreguotu tekstu (vietoje „nepanaudojo pagal pasirašytą sutartį“ nurodoma „panaudoja ne pagal pasirašytą sutartį“) iš to paties elektroninio pašto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą buvo gautas ir 2012-05-04 (b. l. 66–68, t. 4). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kodėl ir kaip iš draudimo brokerės elektroninio pašto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą atėjo draudimo polisas bei raštas prie jo tokios draudimo sumos, kuri neatitinka tikrovės. Apygardos teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą ir posėdyje papildomai apklausė tuometines su draudimais dirbusios įmonės atstoves I. L. bei I. Č., tačiau nė viena iš jų negalėjo paaiškinti, kaip suklastoti dokumentai galėjo būti atsiųsti iš draudimo įmonės elektroninio pašto. Apygardos teismas taip pat papildomai apklausė ir administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusią L. S., kuri patvirtino, jog iš draudimo brokerių įmonės buvo gauti keli polisai, tarp jų ir 200000 Lt, atspausdinti jie nebuvo keisti ar taisomi. Kaip apygardos teisme patvirtino apklausta L. S., buvo tokia praktika, kad draudimo dokumentus iš pradžių jie gaudavo elektroniniu paštu, o po kurio laiko ateidavo ir originalai. Esant tokiai susiklosčiusiai draudimo dokumentų gavimo praktikai, J. M., elektroniniu paštu gavęs dokumentus iš draudimo įmonės, neturėjo jokio pagrindo abejoti jų tikrumu.

Prokuroras apeliaciniame skunde argumentuodamas J. M. kaltę, pažymi, kad J. M. žinojo, kad draudimo visam avansui, t. y. 200000 Lt, negaus, kadangi buvo nustatytas draudimo limitas 50000 Lt. Tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, proceso metu rangovės atstovai, darbuotojai teigė, jog nebuvo iki galo aišku, kokio dydžio avansui draudimas yra reikalingas. Apygardos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, papildomai apklausė ir tuometinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną iš vadovavusių asmenų Z. T., kuris, kaip apygardos teisme teigė prokuroras, buvo minėjęs, kad J. M. žinojo, kokia suma reikia apdrausti avansą. Vis dėlto liudytojas Z. T. apygardos teisme paaiškino, jog į draudimo reikalus nesigilino, bet buvo girdėjęs apie ne viso avanso apdraudimą. Taigi net atlikus papildomą įrodymų tyrimą apygardos teisme, nebuvo patvirtintas prokuroro teiginys, kad J. M. neabejotinai žinojo apie tai, kad viso reikalingo avanso draudimo negaus. Kita vertus, kolegijos vertinimu, draudimo sumos limito sumos nustatymas nėra esminis J. M. kaltės įrodymas, ypač, kai nenustatyta visa nusikaltimo schema. Pačioje rangos sutartyje avanso draudimo klausimas aptartas visiškai abstrakčiai, t. y. nenurodoma, kad reikalingas visos 200000 Lt sumos draudimas, taigi susipažinus vien su rangos sutartimi, yra pagrindas manyti, jog gali pakakti ir dalies avanso sumos draudimo, todėl negalima kalbėti apie kokį nors išankstinį J. M. sumanymą gauti draudimą 200000 Lt avansui, kai realiai galėjo gauti tik 50000 Lt sumos draudimą. Draudimo sumos apribojimas pačiam klientui iš anksto nėra žinomas. Kaip matyti iš draudimo brokerių susirašinėjimo, jų parodymų pirmosios instancijos bei apygardos teismuose, netgi patys brokeriai sumų iš anksto nežino ir nuspėti negali, galimas draudimo sumas nustato pati draudimo kompanija, įvertinusi įmonės kreditingumą. Be kita ko, byloje esantis draudimo brokerės bei draudimo įmonės atstovės susirašinėjimas leidžia manyti, jog dėl draudimo paslaugos gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokeriams buvo pateikę rangos sutartį, tačiau tiek I. L., tiek L. L. iš pradžių susirašinėdamos pačios nebuvo tikros, kokiai sumai reikalingas draudimas, manė, jog, kaip standartiškai ir būna, – dešimčiai procentų. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. S. teisme pripažino, jog galėjo eiti kalba, kad apdrausti reikės 10 procentų avanso sumos. Visa tai, kas paminėta, tik patvirtina, jog pats J. M. galėjo klysti arba tiesiog tiksliai nežinoti apie draudimo kompanijos nustatytus draudimo sumų limitus.

Prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog J. M. apgaulę patvirtina ir 9000 Lt pagal suklastotą draudimo polisą pervedimas, o vėliau susigrąžinimas. Tiesa, iš bylos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-04 draudimo įmonei pervedė 9000 Lt pagal draudimo polisą SĮLD 061751, vėliau – 2012-05-11 pagal prašymą 9000 Lt susigrąžino iš draudimo kompanijos. Tokius pinigų srautus tiek pats J. M., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė iš esmės aiškino neaiškumais dėl to, kokio dydžio avansui bus gautas draudimas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog 9000 Lt draudimo kompanijai dar kartą buvo pervesti 2012-05-14 pagal draudimo liudijimą Nr. SĮLD 061751. Nenustatyta, kad šią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų dar kartą susigrąžinusi, taigi galima manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmonei yra sumokėjusi draudimo įmokos sumą, kuri buvo nurodyta suklastotame draudimo liudijime, todėl prokuroro teiginys apie apgaulę patvirtinantį 9000 Lt pinigų pervedimą bei susigrąžinimą, sprendžiant iš bylos duomenų, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinimo aplinkybės dėl J. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų ištyrus visus surinktus įrodymus, nepasitvirtino: sukčiavimo nusikaltimas nebuvo padarytas, o dėl dokumento klastojimo J. M. kaltė nebuvo įrodyta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjos Dalia KursevičienėVioleta Miliuvienė