Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4402-821/2011 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esantys rašytiniai dokumentai, gauti iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00024-10 (Kriminalinės policijos biuro paklausimas, minėtas Ukrainos VRM Vyriausiosios valdybos Kijevo mieste atsakymas), ieškovo įsitikinimu, negali būti vertinami kaip įrodymai, gauti CPK nustatyta tvarka, nes šis susirašinėjimas buvo neteisėtas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 4 str., teikdamos teisinę pagalbą Susitariančiųjų Šalių įstaigos tarpusavyje susižino per savo centrines įstaigas, kurios yra šios: Lietuvos Respublikoje – Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, Ukrainoje – Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00024-10 buvo nutrauktas, tik patvirtino, kad ieškovas buvo sąžiningas santykiuose su atsakovu, detales pirko teisėtai, todėl minėta sąskaita–faktūra Nr. 00756 ir pajamų kasos orderis Nr. 47 yra tinkami įrodymai, kurie vertintini kaip realias ieškovo išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad po 2009-09-10 defektų akto sudarymo su draudiku būtų suderintas turto (priekinio kairiojo žibinto) remonto būdas, sąlygos. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2010-11-29 raštu pateikė iš automobilių serviso Domus Auto jam siųstas nuotraukas, kur pripažįsta, kad ieškovas patvirtino priekinio bamperio ir priekinio kairiojo žibinto apgadinimus. Atsakovas jau automobilio remonto pradžios stadijoje nesiėmė priemonių kartu spręsti iškilusias problemas dėl paslėptų defektų, atsiradusių dėl eismo įvykio. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes iš karto po įvykio pervedęs 2713,62 Lt siekė bet kokiais būdais išvengti faktiškai padarytos žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nustatyta, jog ieškovas R. J., vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (bylai aktualiu laikotarpiu 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija, galiojanti nuo 2008-02-24) (toliau – Taisyklės), pasirinko remontuoti sugadintą transporto priemonę pasirinktoje automobilį remontuojančioje įmonėje, su kuria už remonto darbus tiesiogiai atsiskaito draudikas (arba Biuras).

Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Nustatant žalą dėl transporto priemonės apgadinimo, gali būti atlyginama remonto ir dažymo darbų vertė, dažymo medžiagų vertė, papildomų išlaidų vertė. Taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimą. Jeigu detalės ir (ar) dalys, kurios gali būti suremontuotos, pakeičiamos naujomis, draudikas neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovui (draudikui) ieškovas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius realiai turėtas remonto išlaidas, taip pat įrodymus, jog buvo būtina keisti eismo įvykio metu apgadintą bamperį nauju, t.y. kad nebuvo galimybės jo suremontuoti, taip pat įrodymus, jog apgadintos detalės iš tikrųjų buvo pakeistos naujomis, taip pat detalių įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog apmokėjo 2009-11-02 UAB „Domus Auto“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DOM0001197 3010,48 Lt sumai už remontą, taip pat nepateikė įrodymų, jog po 2009-09-10 defektų akto sudarymo su draudiku būtų suderintas turto (priekinio kairiojo žibinto) remonto būdas, sąlygos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš atsakovo pateiktų iš automobilių serviso Domus Auto jam siųstų nuotraukų (b.l. 100–106) negalima spręsti apie automobilio remonto apimtis, t.y. apie tai, ar apgadintos transporto priemonės dalys buvo remontuojamos, ar keičiamos naujomis, taip pat kad su draudiku buvo suderintas priekinio kairiojo žibinto remonto būdas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo būtina eismo įvykio metu apgadintą bamperį keisti nauju, t.y., kad jo nebuvo įmanoma remontuoti. Byloje esanti Porsche automobilių remonto įmonės UAB „Servisas 911“ 2009-11-30 pažyma (b.l. 31), kurioje nurodyta, kad pagal UAB „Servisas 911“ darbo specifiką sulaužytos, įtrūkusios ar kitaip pažeistos detalės, pakeitusios savo išvaizdą, yra keičiamos į naujas, nes servisas jų neremontuoja, teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo, jog šiuo atveju apgadinto bamperio nebuvo galima sutaisyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog su apeliaciniu skundu pateiktas firmos „Elite Motors“ komercinis pasiūlymas su informacija, kiek kainuoja automobilio Porsche Cayenne Turbo priekinis bamperis, be PVM – 6500 Eur, nepagrindžia būtinumo remontuoti bamperį ir kad ieškovas iš tikrųjų patyrė ieškinyje nurodytas bamperio įsigijimo išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į nepriklausomą ekspertą, kuris pateiktų išvadą dėl automobilio apgadinimų masto, nurodytų, ar remontuotinos, ar keistinos naujomis apgadintos detalės ar dalys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolės Oksanos Narbutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 122-21/2009 nurodoma, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, su priekiniu buferiu, kairės pusės žibintu, kuris apdengtas plėvele, tačiau nėra konstatuotos aplinkybės, kokiu būdu buvo remontuota transporto priemonė, taip pat nėra fiksuotas jos remonto procesas, be to, jis nepatvirtina ieškovo patirtų bamperio įsigijimo išlaidų dydžio. Taigi, minėtas protokolas nepagrindžia ieškovo nurodomų patirtų remonto ir detalių įsigijimo išlaidų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje iškilus ginčui dėl automobiliui Porsche Cayene Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po 2009-09-10 eismo įvykio atlikto remonto apimčių ir vertės, atsakovas prašė teismo paskirti minėto automobilio ekspertizę (b.l. 137), tačiau 2011-08-18 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė informaciją, jog minėtas automobilis yra pavogtas ir dėl jo vagystės vykdomas ikiteisminis tyrimas (b.l. 158-159). Pirmosios instancijos teismo įpareigotas, ieškovas pateikė Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2010-12-06 pranešimą Nr. 20.3.1-115, kad pagal R. J. 2010-12-03 pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01786-10 pagal BK 181 str. 3 d. (turto prievartavimas). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti realiai automobiliui atlikto remonto apimčių ir vertės, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis į bylą pateiktais šalių įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009-11-02 UAB „Domus Auto“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DOM0001197 nurodytus remonto darbus ir jų įkainius, Porsche automobilių remonto įmonės UAB „Servisas 911“ 2009-09-21 remonto darbų sąmatoje už automobilio išrinkimo ir surinkimo darbus, dažymą bei medžiagas paskaičiuotą sumą, pagrįstai konstatavo, jog UAB „Domus Auto“ serviso įkainiai yra didesni net už Porsche automobilių remonto įmonės UAB „Servisas 911“ remonto darbų įkainius, taip pat į tai, jog atsakovas yra sumokėjęs didesnę, nei UAB „Servisas 911“ numatyta remonto darbų sumą, padarė teisingą išvadą, jog už remonto darbus ieškovui yra atlyginta.

Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2009-09-10 transporto priemonės defektų aktą Nr. TPA – 256987, teigdamas, jog ieškovas pasirašydamas sutiko su akte nurodyta automobilio sugadinimų apimtimi. Grafoje „remontuojamos dalys ir papildomi darbai“ ieškovo parašytas žodis „paskaičiuoti“ vienareikšmiškai gali būti suprantamas kaip prašymas paskaičiuoti žalos atlyginimo dydį. Iš šio žodžio negalima spręsti, kad ieškovas norėjo, jog atsakovas paskaičiuotų papildomus darbus, patikrintų, ar nėra paslėptų gedimų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas šiuo atveju transporto priemonės defektų akte turėjo aiškiai nurodyti, ko prašo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų reikšmingų šiai bylai duomenų, esančių ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00024-10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro R. L. 2011-05-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. ieškovo R. J. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo sąskaitą-faktūrą Nr. 00756 ir 2009-10-26 Pajamų kasos orderį Nr. 47 vertinti kaip realias ieškovo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, t.y. duomenų, jog jis patyrė 27914,80 Lt automobilio remonto Porsche Cayenne Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog automobilio detales jam pirkęs jo pažįstamas Ukrainos pilietis A., kuriam jis sumokėjo pinigus, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau apeliaciniame skunde nurodo jau kitas automobilio detalių įsigijimo aplinkybes – teigia, kad automobilio detales – priekinį bamperį ir kairės pusės žibintą 2009-10-26 pirko iš įmonės „Ukrtechvosa“, kuri jam išrašė sąskaitą–faktūrą Nr. 00756. Šioje sąskaitoje nurodytas pardavėjas, pirkėjas (ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas), sąskaita patvirtinta įmonės spaudu, pasirašyta ją išrašiusio asmens. Ieškovas ją apmokėjo tą pačią dieną, tai patvirtino įmonės „Ukrtechvosa“ kasos pajamų kvitas Nr. 47, kuriame nurodyta mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas, kvitas patvirtintas šios įmonės spaudu, pasirašytas jį išrašiusio asmens. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nenuoseklus faktinių aplinkybių dėstymas suponuoja išvadą, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekdamas prisiteisti didesnę draudimo išmoką, negu realiai patyrė išlaidų.

Apeliacinio skundo argumentai, jog Kriminalinės policijos biuro paklausimas, minėtas Ukrainos VRM Vyriausiosios vadybos Kijevo mieste atsakymas ieškovo įsitikinimu, negali būti vertinami kaip įrodymai, gauti CPK nustatyta tvarka, nes šis susirašinėjimas buvo neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, nepagrįsti tuo požiūriu, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu ir sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00024-10 nurodyta, jog 2010-12-13 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išsiuntė Teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Generalinei Prokuratūrai su prašymu atlikti nurodytus veiksmus. 2011-03-15 iš Ukrainos Generalinės prokuratūros gauta teisinės pagalbos medžiaga, kurioje liudytojais buvo apklausti RAB „Ukrtechvosa“ steigėjai, kurie paaiškino, kad jie R. J. nepažįsta. Įmonė nuo pat įsteigimo (2006 m.) veiklos nevykdo, buhalterio niekada nebuvo, nei į banką, nei grynaisiais 88747,5 grivinų įmonė nebuvo gavusi, antspaudo spaudas panašus į jų įmonės, pateiktų dokumentų kopijose parašai ne jų, nei dokumentuose pasirašytuose buhalterio ir kasininko pavardės jiems nieko nesako, šių žmonių nepažįsta (b.l. 139-142), t.y. gauta medžiaga patvirtino Ukrainos VRM Vyriausiosios vadybos Kijevo mieste viršininko pavaduotojo E. A. C. rašte Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkui Algirdui Matoniui (b.l. 78, 79) nurodytą informaciją, todėl ja nesivadovauti vien tik formaliuoju aspektu nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ieškovo pateikta detalių įsigijimo sąskaita ir jos apmokėjimo dokumentai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. ir 6 d. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 p., 15 p., 42.2 p., 43 p. nėra dokumentai, kurių pagrindu draudikui atsiranda prievolė mokėti draudimo išmoką, padarė įvertinęs visas byloje esančioje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00024-10 nustatytas aplinkybes.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.