Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-27 · Byla Nr. Iv-2452-580/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
Iv-2452-580/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,atsakovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 12000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011-04-18 iki 2011-08-24 jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameroje, kurios plotas 8 m² , buvo kalinami 4 asmenys, be to, kameroje buvo dviejų aukštų lova, tualetas su sienele, kriauklė, 2 spintelės, stalas su dviem kėdėmis, buitiniai reikmenys, asmeniniai daiktai. Esant tokioms sąlygoms, nebuvo galimybės judėti, trūko oro. Kalinant tokiomis sąlygomis buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios kankinti žmogų ir žiauriai su juo elgtis. Taip pat buvo nesilaikyta Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punkto reikalavimų suimtiesiems skirti patalpas, atitinkančias sveikatos ir higienos normas. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. 1-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas minimalus kameros plotas vienam asmeniui turi būti 3,6 m².

Pareiškėjas, remdamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies, 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis neturtinės žalos sąvoką bei viešosios atsakomybės sąlygas, teigė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2011-04-18 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o 2011-08-12 išvyko į Vilniaus pataisos namus. Atsakovas nurodė kameras, jų plotus bei asmenų, laikomų kartu su pareiškėju, skaičių: 2011-04-19 kamera Nr. 110 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 295, plotas – 7,95 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-04-21­­–2011-04-29 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 340, plotas – 8,17 m² (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-01–2011-05-02 kamera Nr. 340 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-03 perkeltas į kamerą Nr. 295, plotas – 7,95 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-04 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-05 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-06–2011-05-08 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-09; kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-10 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-11 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-12–2011-05-16 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-17 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-05-18 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-19 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-05-20–2011-05-23 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-24 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-25 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-26 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-27–2011-05-31 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-01 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-02–2011-06-12 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-13 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-14–2011 -07-13 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-14 perkeltas į kamerą Nr. 266, plotas – 7,74 m² (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-15–2011-07-17 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-18 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-19 kamera Nr. 266 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-20 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-21 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-22 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-23–2011-07-25 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-26 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-27–2011 -08-01 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-02 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-03 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-04 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-05 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-06–2011-08-08 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-09 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-10–2011-08-11 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje).

Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. 1-124 nustatytas minimalus kameros plotas vienam asmeniui - 3,6 m². Pareiškėjas nesikreipė žodiniais skundais į atsakovą dėl netinkamų suėmimo sąlygų. Paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija negali įtakoti atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus. Skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos. Nurodė, kad kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose ir tam reikalingas inventorius visada atnešamas į kameras (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), taip pat duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras specialiomis priemonėmis valo ir dezinfekuoja iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaroma ir kiekvienais metais pratęsiama paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė ar neveikė, tačiau būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje neįrodytas žalos padarymo faktas. Nesant būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011-04-18–2011-08-24. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis buvo laikomas 2011-04-18–2011-08-12 (b. l. 34, 36). Taigi, byloje sprendžiama dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2011-08-12, kai buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Viso tai sudaro 3 mėnesius 25 dienas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011-04-18 iki 2011-08-12 buvo laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: gyvenamojoje kameroje Nr. 110 (7,38 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 295 (7,95 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 340 (8,17 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 266 (7,87 kv. m.) (b. l. 34).

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių: 2011-04-18 kamera Nr. 110 (vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-04-19 kamera Nr. 110 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 295, plotas – 7,95 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-04-21­­–2011 -04-29 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 340, plotas – 8,17 m² (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-01–2011-05-02 kamera Nr. 340 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-03 perkeltas į kamerą Nr. 295, plotas – 7,95 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-04 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-05 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-06–2011-05-08 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-09; kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-10 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-11 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-12–2011-05-16 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-17 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-05-18 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-19 kamera Nr. 295 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-05-20–2011-05-23 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-05-24 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-25 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-26 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-05-27–2011-05-31 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-01 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-02–2011-06-12 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-13 kamera Nr. 295 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-06-14–2011 -07-13 kamera Nr. 295 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-14 perkeltas į kamerą Nr. 266, plotas – 7,74 m² (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-15–2011-07-17 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-18 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-19 kamera Nr. 266 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-20 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-21 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-22 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-23–2011-07-25 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-07-26 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-07-27–2011 -08-01 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-02 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-03 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-04 kamera Nr. 266 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011-08-05 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-06–2011-08-08 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-09 kamera Nr. 266 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011-08-10–2011-08-11 kamera Nr. 266 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje). 2011-08-12 pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas reikalavimus grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pažeidžiant teisės aktus. Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis draudžia kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją).

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Vertintina, ar buvo pažeista Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostata, nustatanti, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui – 3,6 kv. m. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nurodė, kad nuo 2011-04-18 iki 2011-08-12 pareiškėjas kartu su kitais asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m. (3-4 asmenys); kameroje Nr. 295, kurios plotas 7,95 kv. m. (4 asmenys), kameroje Nr. 340, kurios plotas 8,17 kv. m. (4 asmenys), kameroje 266, kurios plotas 7,74 kv. m. (2-4 asmenys). Taigi, beveik visu kalinimo metu, išskyrus 2011-05-17, 2011-05-18 ir 2011-05-19 , 2011-07-14, 2011-07-21 ir 2011-08-04 rytais, pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus kameros ploto reikalavimus.

Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant Konvencijos reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovo motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pristatytų asmenų nešalina atsakomybės už Konvencijos pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimų reikalavimų, tačiau pareiškėjas ir neginčijo, kad šie reikalavimai buvo pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą).

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-04-18 iki 2011-08-12 nurodytose kamerose buvo laikomas su kitais nuteistaisiais (kameroje 2-4 asmenys) darytina išvada, kad pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m. ploto, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (3 mėnesiai ir 25 dienos) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 12 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė