Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas 8 kartus: 1) 1998 m. lapkričio 10 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 2002 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 6 d., 4 str. 2 d. 1 p., 7 str., paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 6 dienoms (BK galiojo iki 2003-05-01). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi veika iš BK 111 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į naujojo BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymą Nr. IX-1182 dėl amnestijos skirta bausmė sumažinta penktadaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2004 m. liepos 16 d., atlikus bausmę; 3) 2006 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 MGL, t.y. 500 Lt bauda. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę; 4) 2007 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams; 5) 2007 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams; 6) 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 7) 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta 2 parų arešto bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 2 dienom. Iš įkalinimo vietos paleistas 2014 m. birželio 13 d., atlikus bausmę; 8) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas sumažintas vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (15 veikų), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 289 straipsnį (8 veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (3 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. liepos 18 d. apie 11 val. 40 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Ulonų g. 39, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu V. D., teigiant, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. liepos 18 d. apie 12 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol nukentėjusioji kalbėjo telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paimdamas nuo stalo ir išeidamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 1710 eurų, priklausančių E. M., tuo padarydamas pastarajai 1710 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. liepos 19 d. apie 17 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Likiškėlių 76, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai A. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos dukterėčios padarytą netyčinį nusikaltimą, teigiant, kad ji sužalojo vaiką ir reikalingi pinigai vaiko tėvams, jis, t. y. G. R., atvykęs automobiliu su nenustatytu asmeniu 2015 m. liepos 19 d., apie 18 val. prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nenustatytam asmeniui nuėjus paimti pinigų į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol nukentėjusioji kalbėjo telefonu, minėtas asmuo nuo stalo paėmė 1000 eurų ir grįžo į automobilį pas G. R. bei jam perdavė pinigus, tokiu būdu G. R. apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo 1000 eurų, priklausančių A. T., tuo padarydamas pastarajai 1000 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Ulonų g. 39, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pasakius, jog nukentėjusioji E. Š. atsiskaitė padirbta 20 eurų kupiūra, G. R., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. nuvykęs pas nukentėjusiąją E. Š. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuėjo į nukentėjusiosios butą, jis (G. R.) laukė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens automobilyje, po ko pastarajam grįžus į automobilį G. R., paėmęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nukentėjusiajai E. Š. išduotą AB SEB bankas kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate Jeruzalės g. 17, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios AB SEB bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 1150 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą E. Š. priklausantį turtą 1150 eurų, tuo padarydamas pastarajai 1150 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paimdamas, neteisėtai įgijo nukentėjusiosios E. Š. vardu išduotą AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę NR. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės slaptažodį, t.y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, laikė juos prie savęs, iki kol 2015 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. 34 min. bankomate Jeruzalės g. 17, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios sąskaitos išgrynino 1150 eurų.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: jis 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paimdamas neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios E. Š. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę NR (duomenys neskelbtini) bei slaptažodį, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir bankomate Jeruzalės g. 17, Vilniuje, panaudodamas neteisėtai įgytus elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, 2015 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. 34 min. suvesdamas bankomate kortelės slaptažodį, atliko finansinę operaciją, t. y. iš bankomato nuo nukentėjusiosios E. Š. AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 1000 eurų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. rugpjūčio 1 d., 10 val. 36 min. iš to paties bankomato, suvesdamas bankomate kortelės slaptažodį, atliko finansinę operaciją – išgrynino 150 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Ulonų g. 39, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pasakius, jog nukentėjusiosios sąskaita buvo pasinaudota darant sukčiavimus, bei pareiškus, kad tyrimui reikalinga nukentėjusiosios banko kortelė su PIN kodu, kurią nukentėjusioji turi perduoti pas ją atvykusiam policijos pareigūnui, jis, t. y. G. R. 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 16 val. nuvykęs pas nukentėjusiąją J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, pasišalino iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bankomate 2015 m. rugpjūčio 2 d. 16 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 530 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą J. B. priklausantį 530 eurų turtą, tuo padarydamas pastarajai 530 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone o būtent: 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Ulonų g. 39, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai J. B. gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pasakius, jog nukentėjusiosios sąskaita buvo pasinaudota darant sukčiavimus, bei pareiškus, kad tyrimui reikalinga nukentėjusiosios banko kortelė su PIN kodu, kurią nukentėjusioji turi perduoti pas ją atvykusiam policijos pareigūnui, jis. t. y. G. R. 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 16 val. nuvykęs pas nukentėjusiąją J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, laikė juos prie savęs iki kol 2015 m. rugpjūčio 2 d., 16 val. 07 min. bankomate Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 530 eurų.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis o būtent: 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Ulonų g. 39, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pasakius, jog nukentėjusiosios sąskaita buvo pasinaudota darant sukčiavimus, bei pareiškus, kad tyrimui reikalinga nukentėjusiosios banko kortelė su PIN kodu, kurią nukentėjusioji turi perduoti pas ją atvykusiam policijos pareigūnui, jis, t. y. G. R. 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 16 val. nuvykęs pas nukentėjusiąją J. B. gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, laikė juos prie savęs iki kol 2015 m. rugpjūčio 2 d. 16 val. 07 min. bankomate Žirmūnų g. 2, Vilniuje, suvesdamas kortelės slaptažodį, atliko finansinę operaciją, t. y. iš bankomato nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 530 eurų, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie 13 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai N. R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, teigiant, kad nukentėjusioji parduotuvėje atsiskaitė padirbtais eurais ir reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie 13 val. 30 min. į nukentėjusiosios butą Raitininkų 6a-6, Vilniuje ir iš nukentėjusiosios rankų paimdamas, apgaule neteisėtai savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 250 eurų, priklausančių N. R. K., tuo padarydamas pastarajai 250 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 14 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai A. V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius kriminalinės policijos pareigūnu, teigiant, jog nukentėjusiosios turimi pinigai yra netikri ir reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins, jis, t. y. G. R., 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 14 val. nuėjęs pas A. V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir paimdamas bute prie telefono aparato gulinčius 1635 eurų, apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą A. V. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas pastarajai 1635 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų, Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai D. O. E., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius banko darbuotoju bei pasakius, jog nusikaltėlis Z. nuskaitęs jos mokėjimo kortelės duomenis gali nuo jos sąskaitos pervesti pinigus, ir kad atvyks pas ją banko darbuotojas pakeisti jos mokėjimo kortelę, G. R. 2015 m. rugpjūčio 18 d. dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atvykęs pas nukentėjusiąją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, pasišalino iš būsto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bankomate 2015 m. rugpjūčio 18 d. 13 val. 23 min. Grybo 21, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 850 eurų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką grįžo pas nukentėjusiąją D. O. E., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pasakęs, kad reikia pateikti patikrinimui visus namuose turimus pinigus, ir nukentėjusiajai D. O. E. pastarajam padavus į rankas 285 eurus, pastarasis pasišalino, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą D. O. E. priklausantį 1135 eurų turtą, tuo padarydamas pastarajai 1135 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2015 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs pas nukentėjusiąją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios D. O. E. rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pasišalino iš busto adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, laikė juos prie savęs iki kol 2015 m. rugpjūčio 18 d., 13 val. 23 min. Grybo 21, Vilniuje, nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 850 eurų.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, o būtent: jis 2015 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs pas nukentėjusiąją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiosios D. O. E. rankų paėmęs pastarosios vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su mokėjimo kortelės slaptažodžiu, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. 13 val. 23 min. bankomate Grybo g. 21, Vilniuje, suvesdamas kortelės slaptažodį, neteisėtai atliko finansinę operaciją, nuo nukentėjusiosios AB Swedbank bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynindamas 850 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, baugino nukentėjusiąją, kad jai yra iškelta baudžiamoji byla, teigė, jog jos turimi pinigai yra netikri, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas V. L. jas patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 11 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatęs policijos pareigūnu bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paimdamas nuo stalo ir išeidamas, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 1320 eurų, priklausančių D. G., tuo padarydamas pastarajai 1320 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai D. G. gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, baugino nukentėjusiąją, kad jai yra iškelta baudžiamoji byla, teigė, jog jos turimi pinigai yra netikri, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas V. L. jas patikrins, jis, t. y. G. R. atvykęs 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 11 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo D. G. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugsėjo 19 d. apie 12 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai G. J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku K. L., teigiant, kad MAXIMA parašė ant nukentėjusiosios skundą, neva ji atsiskaitė padirbtais pinigais ir jis atsiųs savo kolegą V. S. patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 12 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prisistatęs policijos pareigūnu V. S., bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paimdamas nuo stalo ir išeidamas, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 435 eurus, priklausančius G. J. K., tuo padarydamas pastarajai 435 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 12 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai G. J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininku K. L., teigiant, kad MAXIMA parašė ant nukentėjusiosios skundą, neva ji atsiskaitė padirbtais pinigais, ir jis atsiųs savo kolegą V. S. patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. rugsėjo 19 d. apie 12 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu V. S. bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo G. J. K. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu G. M., teigiant, kad ji parduotuvėje atsiskaitė padirbta kupiūra ir kad atvyks policijos pareigūnas su įranga automobilyje patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prisistatęs policijos pareigūnu, bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paimdamas iš nukentėjusiosios rankų ir išeidamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 370 eurus, priklausančius I. G., tuo padarydamas pastarajai 370 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. lapkričio 30 d., apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambinus nukentėjusiajai I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu G. M., teigiant, kad ji parduotuvėje atsiskaitė padirbta kupiūra ir kad atvyks policijos pareigūnas su įranga automobilyje patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo I. G. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. sausio 30 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius kriminalinės policijos darbuotoju, teigiant, kad pensijos buvo išmokėtos padirbtais eurais ir kad atvyks kriminalistas patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. sausio 30 d. apie 16 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prisistatęs policijos pareigūnu, bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paimdamas iš nukentėjusiosios rankų ir išeidamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 4000 eurus, priklausančius S. V., tuo padarydamas pastarajai 4000 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. sausio 30 d., apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius kriminalinės policijos darbuotoju, teigiant, kad pensijos buvo išmokėtos padirbtais eurais, ir kad atvyks kriminalistas patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. sausio 30 d. apie 16 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu bei parodė policijos pareigūno pažymėjimą ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo S. V. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, teigiant, kad ji atsiskaitė parduotuvėje padirbta kupiūra, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. gruodžio 31 d., apie 11 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir prisistatęs policijos pareigūnu bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, kol nukentėjusioji kalbėjo telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jis ištraukė iš nukentėjusiosios rankų piniginę, kurioje buvo 375 eurai, ir pabėgo, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 375 eurų, priklausančių V. K., tuo padarydamas pastarajai 375 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. gruodžio 31 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, teigiant, kad ji atsiskaitė parduotuvėje padirbta kupiūra, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2015 m. gruodžio 31 d., apie 11 val. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo V. K. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. vasario 17 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius prokuroru Olegu, baugino nukentėjusiąją, kad turi vežti pastarąją į prokuratūrą, nes jos sąskaitoje laikomi pinigai yra netikri, ir juos reikia patikrinti, ir kad atvykęs pas ją į namus prokuroras pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. vasario 17 d. dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir prisistatęs prokuroru V. S. bei parodęs neva pareigūno pažymėjimą, G. R. atvykus nukentėjusioji kalbėjo telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris liepė pinigus perduoti V. S., ir nukentėjusiajai padavus G. R. 5750 eurus, tokiu būdu G. R. apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 5750 eurų, priklausančių S. V., tuo padarydamas pastarajai 5750 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. vasario 17 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius prokuroru Olegu, baugino nukentėjusiąją, kad turi vežti pastarąją į prokuratūrą, nes jos sąskaitoje laikomi pinigai yra netikri, ir juos reikia patikrinti, ir kad atvykęs pas ją į namus prokuroras pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. vasario 17 d. dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė prokuroru V. S. bei parodė neva pareigūno pažymėjimą, ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo S. V. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus-nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. vasario 10 d., apie 15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam E. J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, teigiant, kad bankas jam išmokėjo pensiją netikrais pinigais, ir atvykęs pas jį į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. vasario 10 d. dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, į nukentėjusiojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prisistatęs policijos pareigūnu, paimdamas iš nukentėjusiojo rankų 340 eurų ir išeidamas, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 340 eurų, priklausančių E. J. V., tuo padarydamas pastarajam 340 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. vasario 10 d., apie 15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam E. J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, teigiant, kad bankas jam išmokėjo pensiją netikrais pinigais ir atvykęs pas jį į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. vasario 10 d. dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, į nukentėjusiojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu ir apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo E. J. V. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R., veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. kovo 4 d., apie 15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai I. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius kriminalistu iš komisariato, teigiant, kad ji parduotuvėje Maxima atsiskaitė padirbta kupiūra ir atvykęs pas ją į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. kovo 4 d., apie 11 val. 40 min. pas nukentėjusiąją į namus adresu gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatė policijos pareigūnu bei pateikė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir paimdamas nuo stalo permatomoje įmautėje buvusius 3410 eurų ir išeidamas, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 3410 eurų, priklausančių I. L., tuo padarydamas pastarajai 3410 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent, jis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. kovo 4 d., apie 15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai I. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius kriminalistu iš komisariato, teigiant, kad ji parduotuvėje Maxima atsiskaitė padirbta kupiūra ir atvykęs pas ją į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins, jis, t. y. G. R., atvykęs 2016 m. kovo 4 d., apie 11 val. 40 min. pas nukentėjusiąją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo I. L. priklausantį turtą, tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus – nusikalstamą veiką.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Taip pat G. R. padėjo pagaminti netikrus dokumentus ir juos laikė, o būtent: jis 2015 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro BIG Ukmergės gatvėje, Vilniuje, suteikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priemones-pateikdamas savo nuotrauką, tokiu būdu padėjo pastarajam pagaminti netikrus dokumentus, t. y. policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą M. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini), policijos rėmėjo pažymėjimą D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą R. A. vardu NR. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą P. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini), bei gavęs nurodytus netikrus dokumentus iš nenustatyto asmens, juos laikė buto (duomenys neskelbtini), sandėliuke, iki kol 2015 m. liepos 7 d. liudytoja K. L. rado ir pristatė 2015 m. rugpjūčio 6 d. į policijos įstaigą Mėnulio 11, Vilniuje šiuos žinomai suklastotus dokumentus.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. laikė ir padėjo pagaminti netikrus dokumentus, o būtent: jis 2016 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie Kalvarijų turgavietės, Kalvarijų g. Vilniuje radęs, nuo tada laikė prie savęs žinomai netikrus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu, be to, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. kovo 4 d., nenustatytam asmeniui prie Kalvarijų turgavietės, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, suteikdamas priemones – pateikdamas savo nuotrauką, padėjo pagaminti netikrus dokumentus - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. Š. vardu, ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. Š., ir visus šiuos netikrus dokumentus (T. B. ir R. Š. vardu) laikė iki kol 2016 m. kovo 4 d. sulaikius G. R. iš automobilio Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos netikrus dokumentus Algirdo g. 20, Vilniuje rado ir išėmė policijos pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat G. R. padėjo pagaminti ir laikė netikrą dokumentą, o būtent, jis 2016 metų balandžio mėnesį prie Kalvarijų turgavietės Kalvarijų g., Vilniuje nenustatytam asmeniui suteikdamas priemones - pateikdamas savo nuotrauką, padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - policijos pareigūno pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, ir po to, nenustatytam asmeniui pagaminus šį netikrą dokumentą, šį dokumentą kaltinamasis laikė su savimi iki kol 2016 m. gegužės 9 d. sulaikius G. R., automobilyje Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį suklastotą dokumentą Algirdo g. 20,Vilniuje, rado ir išėmė policijos pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. padėjo pagaminti ir laikė netikrą dokumentą, o būtent, jis 2016 metų balandžio mėnesį prie Kalvarijų turgavietės Kalvarijų g., Vilniuje nenustatytam asmeniui suteikdamas priemones - pateikdamas savo nuotrauką, padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. S. vardu, ir po to, nenustatytam asmeniui pagaminus šį netikrą dokumentą, G. R. šį netikrą dokumentą laikė su savimi iki kol 2016 m. gegužės 9 d. sulaikius G. R., automobilyje Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį suklastotą dokumentą Algirdo g. 20,Vilniuje, rado ir išėmė policijos pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji E. Š.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. B.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji N. R. K.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Motyvuojamoji dalis

Taigi teismas, įvertinęs nurodytus surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 14 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambino nukentėjusiajai A. V. K., į stacionarų telefoną, ir melagingai prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu bei nurodė, jog nukentėjusiosios turimi pinigai yra netikri ir reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins,po ko G. R., atvykęs į nukentėjusiosios namus, paėmė nukentėjusiosios jau paruoštus neva patikrinimui ir prie telefono aparato gulėjusius 1635 eurų, po ko pasišalino iš minėto buto. Vertinant šias aplinkybes BK 182 straipsnio 1 dalies aspektu, akivaizdu, jog nurodytas svetimas turtas – nukentėjusiajai priklausę 1635 eurai, kaltinamojo, veikusio bendrai su nenustatytu asmeniu, įgyti (pasisavinti buo panaudojus prieš nukentėjusiąją apgaulę, ir būtent apgaulės įtakoje įtikinus ją atiduoti turimus pinigus pas ją atvykusiam kaltinamajam. Taigi pripažintina, kad nurodyti kaltinamojo, veikusio bendrai su nenustatytu asmeniu, veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalies, todėl jis pripažintinas kaltu.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji D. O. E.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Iš UAB „First Data Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. iš bankomato, esančio Grybo g. 21, Vilniuje, iš D. O. E. sąskaitos per du kartus buvo išgryninta 850 eurų (t. 3, b.l. 64-65).

Be to, jau minėtomis aplinkybėmis įgijęs elektronine mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (t. y. kortelės slaptažodį), jis juos ir neteisėtai panaudojo tą pačią dieną 13 val. 23 min. bankomate Grybo g. 21, Vilniuje – panaudodamas kortelę bei suvesdamas jos slaptažodį, G. R. neteisėtai atliko finansinę operaciją, t. y. nuo nukentėjusiosios AB Swedbank sąskaitos išgrynino 850 eurų, t. y. jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji D. G.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Vaizdo įrašas iš tinklapio www.stebit.lt, kuriame filmuojamas namas adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje ir kuriame asmuo, identifikuotinas kaip G. R., nusikalstamos veikos padarymo metu įeina į šį namą, apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 3, b.l. 126-130).

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambino nukentėjusiajai D. G. į stacionarų jos telefono numerį, ir melagingai prisistatė policijos pareigūnu, šis asmuo baugino nukentėjusiąją, kad jai yra iškelta baudžiamoji byla, teigė, jog jos turimi pinigai yra netikri, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas V. L. jas patikrins. Po to į nukentėjusiosios namus atvykęs kaltinamasis prisistatė policijos pareigūnu bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, tokiu būdu prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė nuo stalo 1320 eurų, priklausančių D. G., ir išėjo iš nukentėjusiosios buto. Taigi nurodytais veiksmais kaltinamasis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam asmeniui panaudojus apgaulę ir įtikinus nukentėjusiąją paruošti pinigus neva jų patikrinimui, ir tokiu būdu atvykus kaltinamajam ir nurodytus pinigus paėmus iš nukentėjusiosios – apgaule buvo įgytas svetimas, t. y. nukentėjusiajai priklausantis turtas. Taigi konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Be to, pažymėtina, kad darant nurodytą nusikalstamą veiką, kaltinamasis nukentėjusiajai prisistatė policijos pareigūnu, parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir tokie veiksmai prisidėjo prie jau nurodytos nusikalstamo sumanymo įvykdymo. Atitinkamai spręstina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, prisistačius policijos pareigūnu ir taip iš nukentėjusiosios, panaudojant apgaulę, įgijus jai priklausantį turtą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 289 straipsnyje, objektyviuosius bei subjektyviuosius (kadangi kaltinamasis suvokė savo veiksmų esmę ir jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent to siekė) požymius, todėl jis pripažintinas padaręs ir nurodytą, t. y. BK 289 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji G. J. K.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įvertinęs nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, teismas sprendžia, jog nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2015 m. rugsėjo 19 d. apie 12 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambino nukentėjusiajai G. J. K. į jos stacionarų telefoną, bei melagingai prisistatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku K. L., nurodė, kad MAXIMA parašė ant nukentėjusiosios skundą, neva ji atsiskaitė padirbtais pinigais ir jis atsiųs savo kolegą V. S. patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos. Po to kaltinamasis G. R. atvyko į nukentėjusiosios butą ir prisistatė policijos pareigūnu V. S., parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, bei paėmė nuo stalo 435 eurus, priklausančius G. J. K., bei su nurodytais pinigais išėjo iš minėto buto. Taigi pripažintina, kad svetimo, t. y. nukentėjusiajai priklausančio turto įgijimas nagrinėjau atveju buvo neteisėtai įgytas panaudojant prieš nukentėjusiąją apgaulę – nenustatytam asmeniui įtikinus pokalbio telefonu metu, kad nukentėjusioji paruoštų pinigus bei duotų juos atvykusiam policijos pareigūnui neva patikrinti, ar pinigai nėra padirbti, savo ruožtu po to atvykęs kaltinamasis minėtus pinigus ir paėmė, tokiu būdu įgyvendindamas nurodytą sumanymą – pasisavinti svetimą turtą. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą, t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. R. atitinkamus veiksmus, vykdant nusikalstamą veiką, padarė nukentėjusiajai prisistatęs policijos pareigūnu bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, jis pripažintinas kaltu padaręs ir nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji I. G.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2017 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusioji I. G. iš jai pateiktų šešių nuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuris 2015 m. lapkričio 30 d. atvyko pas ją į namus, prisistatė policijos pareigūnu, parodė tarnybinį pažymėjimą ir paėmė pinigus patikrinti. Vyrą atpažino iš veido bruožų, veido formos, lūpų, nosies, akių. Klaidos negali būti, tai šis asmuo (t. 4, b.l. 54-55).

Iš AB TEO LT gauta nukentėjusiajai I. G. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė. Atlikus jos analizę nustatyta, kad nukentėjusiajai galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo skambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Šis numeris priklauso UAB BITĖ LIETUVA išankstinio apmokėjimo sistemai ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis jungėsi prie UAB BITĖ LIETUVA mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto Nr. ALT 04C, esančio Ulonų g. 39, Alytus (t. 4, b.l. 65).

Taigi įvertinus nurodytus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2015 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie judriojo ryšio bokštų Alytuje, paskambino nukentėjusiajai I. G. į jos stacionarų telefoną ir melagingai prisistatė policijos pareigūnu G. M., nurodė, kad ji parduotuvėje atsiskaitė padirbta kupiūra ir kad atvyks policijos pareigūnas su įranga automobilyje patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos. Vėliau atvykęs kaltinamasis į nukentėjusiosios butą prisistatė policijos pareigūnu, bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paėmė iš nukentėjusiosios rankų 370 eurus, priklausančius I. G., bei su šiais pinigais išėjo iš nukentėjusiosios buto. Taigi pripažintina, kad kaltinamasis, veikdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojus apgaulę, įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą - 370 eurus, tokiu būdu jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, nurodytus veiksmus kaltinamasis įvykdė prisistatęs policijos pareigūnu bei parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, dėl ko pripažintina, kad jo veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 289 straipsnyje, požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu padarius ir šį nusikaltimą.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji S. V.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Iš nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos spręstina, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2016 m. sausio 30 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajai S. V. į jos stacionarų telefoną ir melagingai prisistatė kriminalinės policijos darbuotoju, teigė, kad pensijos buvo išmokėtos padirbtais eurais ir kad atvyks kriminalistas patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos. Po ko kaltinamasis, atvykęs į nukentėjusiosios butą ir prisistatęs policijos pareigūnu, taip pat parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, paėmė iš nukentėjusiosios 4000 eurus, priklausančius S. V., bei su šiais pinigais išėjo iš nukentėjusiosios buto. Taigi pripažintina, kad nurodytais veiksmais – kaltinamajam veikiant susitarus su nenustatytu asmeniu, ir šiam asmeniui pokalbio telefonu metu įtikinus nukentėjusiąją pateikti pinigus neva jų patikrinimui, ar jie nėra padirbti, t. y. panaudojus apgaulę, bei kaltinamajam po to atvykus ir prisistačius policijos pareigūnu paėmus šiuos pinigus – kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, nurodyti kaltinamojo veiksmai, kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, buvo atlikti prisistačius policijos pareigūnu, taigi šie veiksmai taip pat kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji V. K.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2016 m. balandžio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusioji V. K. iš jai pateiktų šešių nuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. atvyko pas juos į namus, prisistatė policijos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo 375 eurus. Vyrą atpažino iš bendrų veido bruožų, formos, plaukų žvilgsnio (t. 4, b.l. 97-99).

Iš AB TEO LT gauta nukentėjusiajai V. K. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 31 d. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė. Atlikus jos analizę nustatyta, kad nukentėjusiajai galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo skambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Šis numeris priklauso UAB BITĖ LIETUVA išankstinio apmokėjimo sistemai ir nusikalstamos veikos padarymo metu jis jungėsi prie UAB BITĖ LIETUVA mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto Nr. ALT 04C, esančio Ulonų g. 39, Alytus (t. 4, b.l. 133).

Taigi iš nurodytų įrodymų visumos darytina išvada, jog nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2015 m. gruodžio 31 d. apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajai V. K. į stacionarų telefoną bei melagingai prisistatė policijos pareigūnu, teigė, kad ji atsiskaitė parduotuvėje padirbta kupiūra, jog reikia patikrinti namuose turimų eurų kupiūras, ar jos nepadirbtos, ir kad atvykęs policijos pareigūnas jas patikrins. Po to atvykęs G. R. į nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje prisistatė policijos pareigūnu bei parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir kol nukentėjusioji kalbėjo telefonu su minėtu nenustatytu asmeniu, kaltinamasis ištraukė iš nukentėjusiosios rankų piniginę, kurioje buvo 375 eurai, bei pasišalino iš nukentėjusiosios buto. Vertinant nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad jos visiškai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi kaltinamasis, veikdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu, pastarajam asmeniui apgaule įtikinus nukentėjusiąją, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas neva patikrinti turimų pinigų, ar jie nėra padirbti, kaltinamasis, atvykęs pas nukentėjusiąją, minėtus pinigus paėmė, tokiu būdu juos įgydamas – t. y. panaudojant apgaulę buvo įgytas svetimas turtas. Taigi kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kadangi atitinkamus, kaip pripažinta – nusikalstamus veiksmus kaltinamasis įvykdė prisistatęs policijos pareigūnu, parodęs neva policijos pareigūno pažymėjimą, šie jo veiksmai kvalifikuotini ir kaip nusikaltimas, numatytas BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji S. V.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2016 m. vasario 17 d. savanoriško daiktų pateikimo metu S. V. pateikė juodos spalvos plastmasinį daiktą. Šis daiktas apžiūrėtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti ir atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (t. 4, b.l. 145-148).

2016 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad iš S. V. sąskaitos buvo nuimta 5751,22 eurų (4 tomas, b.l. 150, 151).

Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2016 m. vasario 17 d., apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajai S. V. į jos stacionarų telefoną bei melagingai prisistatė prokuroru Olegu, baugino nukentėjusiąją, kad turi vežti ją į prokuratūrą, nes jos sąskaitoje laikomi pinigai yra netikri, kad juos reikia patikrinti ir kad atvykęs pas ją į namus prokuroras pinigus patikrins. Po ko į nukentėjusiosios namus atvykęs G. R. prisistatė prokuroru V. S. bei parodė neva pareigūno pažymėjimą, ir nukentėjusiajai kalbant telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris liepė pinigus perduoti V. S., o nukentėjusiajai padavus G. R. šiuos pinigus - 5750 eurų, kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiojo buto su minėtais pinigais. Taigi pripažintina, kad tokiu būdu – t. y. kaltinamajam veikiant susitarus su nenustatytu asmeniu ir pastarajam asmeniui įtikinus nukentėjusiąją atiduoti vėliau atvykusiam kaltinamajam (prisistačiusiam prokuroru) nukentėjusiosios pinigus - 5750 eurų, buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi panaudojus apgaulę buvo pasisavintas (įgytas) svetimas nukentėjusiajai priklausantis turtas. Todėl G. R. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Be to, kadangi atitinkamus veiksmus G. R., atvykęs pas nukentėjusiąją, atliko prisistatęs pareigūnu – t. y. prokuroru, parodęs neva pareigūno pažymėjimą, šie jo veiksmai taip pat kvalifikuotini ir kaip nusikaltimas, numatytas BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusysis E. J. V.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino kaltu. Parodė, be kita ko, kad jam būdavo nurodoma, kokiu asmeniu prisistatyti.

Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2016 m. vasario 10 d., apie 15 val. nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajam E. J. V. į jo stacionarų telefoną, bei melagingai prisistatė policijos pareigūnu, teigė, kad bankas nukentėjusiajam išmokėjo pensiją netikrais pinigais, ir atvykęs pas jį į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins. Po ko pas nukentėjusįjį į namus atvykęs G. R., prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš nukentėjusiojo rankų 340 eurų ir išėjo. Taigi pripažintina, kad nurodytais veiksmais G. R., veikdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu, panaudojus apgaulę – t. y. minėtam asmeniui pokalbio telefonu metu įtikinus nukentėjusįjį pateikti pinigus atvykusiam asmeniui neva juos patikrinti, ar nėra padirbti, o kaltinamajam atvykus, prisistačius policijos pareigūnu bei paėmus iš nukentėjusiojo pinigus – buvo įgytas svetimas, nukentėjusiajam priklausantis turtas, t. y. buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Todėl G. R. pripažintinas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kadangi atitinkamus veiksmus, įgyjant iš nukentėjusiojo jo turtą, t. y. įgyvendinant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis atliko prisistatęs policijos pareigūnu, pripažintina, kad jis padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (nukentėjusioji I. L.) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. L. parodė, kad 2016 m. kovo 4 d., apie 12 val. jis ruošėsi išeiti į susitikimą su broliu. Žmona jam minėjo, kad jai apie 11 val. skambino iš policijos ir pranešė, kad pas juos į namus atvyks policijos pareigūnas ir patikrins, ar nesuklastoti jų euro banknotai. Jis jau ruošėsi išeiti iš namų ir atvyko vyriškis. J.A. L. jį įleido į namus. Vyriškis įėjo į kambarį ir jo žmonai prisistatė policijos pareigūnu bei parodė kažkokį dokumentą, kaip jis mano, kad tai buvo policijos pareigūno pažymėjimas, to dokumento jis nematė. Vyriškį jis įsidėmėjo, gali atpažinti, vyriškis stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apie 180 cm. ūgio. Prieš išeinant iš namų žmona liepė jam užrašyti to pareigūno automobilio numerį. Jis išėjęs į lauką automobilio numerį užrašė ant lapuko ir išėjo į susitikimą su broliu. Po kiek laiko jam paskambino žmona, pasakė, kad tas vyriškis dingo su pinigais ir paprašė to vyriškio automobilio numerio. Jis žmonai padiktavo automobilio numerį ir ji pranešė policijai (t. 5, b.l. 107).

2016 m. kovo 4 d. G. R. ir V. J. buvo sulaikyti automobilyje AUDI A8, valst. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b.l. 33).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu pas V. J. buvo išimta 2860 eurų (6 tomas, b.l. 5), kurie apžiūrėti, kaip daiktai turintys reikšmės bylai (6 tomas, b.l. 7) ir atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (t. 5, b.l. 44).

V. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 6, b.l. 29-31).

2016 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytojas J. A. L. iš jam pateiktų šešių nuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, kuris 2016 m. kovo 4 d. buvo atvykęs pas juos į namus, prisistatė policijos pareigūnų ir iš žmonos išviliojo pinigus. Vyrą atpažino iš veido bruožų, akių, klaidos negali būti, tai tas pats asmuo (t. 5, b.l. 109-111).

Nurodytų duomenų pagrindu pripažintina, kad nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2016 m. kovo 4 d., apie 15 val. nenustatytas asmuo paskambino nukentėjusiajai I. L. į jos stacionarų telefoną ir melagingai prisistatė kriminalistu iš komisariato, teigė, kad ji parduotuvėje Maxima atsiskaitė padirbta kupiūra ir atvykęs pas ją į namus policijos pareigūnas pinigus patikrins. Po ko atvykęs pas nukentėjusiąją į namus G. R. prisistatė policijos pareigūnu bei pateikė neva policijos pareigūno pažymėjimą, bei paėmęs nuo stalo permatomoje įmautėje buvusius 3410 eurų, išėjo iš nukentėjusiosios buto. Taigi pripažintina, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis, veikdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu, padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. panaudojus apgaulę įgijo svetimą turtą, kadangi nenustatytam asmeniui įtikinus nukentėjusiąją paruošti turimus pinigus jų perdavimui pas ją atvyksiančiam neva policijos pareigūnui, kaltinamasis atvyko pas nukentėjusiąją ir prisistatė policijos pareigūnu, parodė neva policijos pareigūno pažymėjimą, t. y. būtent apgaulės įtakoje iš nukentėjusiosios buvo apsisavintas nurodytas jos turtas. Taigi G. R. pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Be to, kadangi atitinkamus veiksmus, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė prisistatęs policijos pareigūnu, pripažintina, kad jis kaltas ir padaręs nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (rastų dokumentų M. B., D. S., D. S., R. A., P. B. vardais) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino kaltę dėl nurodytų jam inkriminuotų kaltinimų.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad 2015 metų vasaros metu, tikslaus laiko nepamena, galimai birželio mėnesį iš matymo pažįstamas asmuo Aleksandras, jį žino tik iš matymo, telefono numerio nežino, nes juos dažnai keičia, jam pagamino šiuos dokumentus: policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą M. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini), policijos rėmėjo pažymėjimą D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą R. A. vardu NR. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimą P. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini). Jam jis davė 2015 metų birželio mėnesį tik savo nuotrauką, jokių duomenų, t.y. vardo pavardės nurodytų pažymėjime jam nedavė. Savo nuotrauką jam perdavė prie prekybos centro BIG. Dokumentus pasigamino, nes jie jam buvo reikalingi darant nusikalstamas veikas. Šiuos dokumentus laikė buto, kur tuomet gyveno sandėliuke, buto adreso nepamena, atsimena tik, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Už dokumentų pagaminimą Aleksandrui sumokėjo apie 100 eurų (t. 6, b.l. 84).

2015 m. rugpjūčio 6 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą kreipėsi K. L., kuri pateikė galimai suklastotus dokumentus (t. 2, b.l. 61).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1993(16) nurodyta, kad tirti pateiktas Policijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. vardu pagamintas ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus ir yra netikras. Šis pažymėjimas (blankas ir duomenys) atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu - spausdinimo požymiai vienodi), pažymėjime nėra specialiųjų apsaugos priemonių.

Tirti pateiktas Policijos rėmėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. vardu pagamintas ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus ir yra netikras. Šis pažymėjimas atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu - spausdinimo požymiai vienodi), pažymėjime nėra holograminio lipduko (syd - saugos priemonės), o yra tik spalvinio rašalinio spausdinimo būdu.

Negalima nustatyti, ar tirti pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. vardu (nurodyta darbo sutarties data 2011-06-04), Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. vardu (nurodyta darbo sutarties data 2010-10-14), Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. vardu (nurodyta darbo sutarties data 2012-04-10) blankai yra tikri, nes nepateikti tokių dokumentų lyginamieji pavyzdžiai, tačiau tokie dokumentai nuo 2007 m. neegzistuoja ir negalėjo būti išduoti 2010 - 2012 m laikotarpyje, taigi, tirti pateikti VMI darbo pažymėjimai yra netikri. Šie pažymėjimai (blankai ir duomenys, nuotraukos) atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu).

Tirti pateikti deklaracijos „Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos dokumentas“ blankai (46 vnt.) yra netikri, nes tokios formos ir pavadinimo deklaracija neegzistuoja. Šie blankai eletrofotografiniu būdu - išspausdinti lazerinių kompiuterio spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu, gali būti daugiafunkcinis spausdinimo aparatas) (t. 2, b.l. 68-75).

Atlikus kratą pas K. L. bute adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nerasta (t. 2, b.l. 87-90).

Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas pripažįsta, kad neabejotinai nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent, kad nuo tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 7 d., buto (duomenys neskelbtini), sandėliuke buvo laikyti žinomai netikri dokumentai svetimu vardu ir G. R. atvaizdu: policijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas M. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini), policijos rėmėjo pažymėjimas D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimas D. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimas R. A. vardu NR. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pažymėjimas P. B. vardu NR. (duomenys neskelbtini). Be to, tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojos K. L. parodymų spręstina, kad nustatyta, jog minėtus žinomai netikrus dokumentus nurodytoje vietoje ir laiku laikė būtent kaltinamasis, kuris, kaip parodė, taip pat ir padėjo nenustatytam asmeniui šiuos dokumentus pagaminti, o būtent – jis 2015 metų birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, prie prekybos centro BIG Ukmergės gatvėje, Vilniuje, suteikė nenustatytam asmeniui priemones – pateikė savo nuotrauką, ir tokiu būdu padėjo minėtam nenustatytam asmeniui pagaminti nurodytus žinomai netikrus dokumentus.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte G. R. dėl nurodytų veiksmų inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, t. y. BK 300 straipsnio 2 dalį – kaip žinomai netikrų dokumentų (policijos pareigūno, policijos rėmėjo, VMI darbo pažymėjimų) neteisėtas laikymas nurodytu laiku ir vietoje, bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – pagalba nenustatytam asmeniui pagaminant nurodytus žinomai netikrus dokumentus. Vis dėlto, teismo vertinimu, nurodytas veikos kvalifikavimas keistinas ir tikslintas.

Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota žinomai netikro dokumento pagaminimo ir laikymo sudėtis – o būtent, konkrečiai nurodyta, dėl kokių dokumentų pagaminimo ir laikymo numatyta baudžiamoji atsakomybė šioje dalyje – t. y. asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo. Pažymėtina, kad šis sąrašas yra išsamus ir baigtinis. Nagrinėjamu atveju rasti kaltinamojo laikyti ir padėti pagaminti dokumentai nepatenka į tokį sąrašą, dėl ko spręstina, kad atitinkama veika negali būti kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Taigi yra pagrindas pakeisti kvalifikaciją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pažymint, jog nurodyti rasti dokumentai neabejotinai atitinka žinomai netikro dokumento sąvoką, tačiau nepatenka į BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytoje kvalifikuotoje veikoje nurodytus specialiuosius dokumentus.

Be to, kaltinamajame akte, kaip minėta, atitinkami veiksmai, padedant pagaminti nurodytus dokumentus bei juos laikant, kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos. Vis dėlto, teismo vertinimu, pagrindo kvalifikuoti nurodytų veiksmų kaip pavienių dviejų nusikalstamų veikų, nėra. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalies (argumentai, dėl kurių atitinkami kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal nurodytą straipsnį, nurodyti aukščiau) dispozicijoje yra nurodyti alternatyvūs objektyviosios pusės požymiai – pagaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, taigi bet kurios (bet kurių) iš šių veiksmų padarymas yra pakankamas konstatuoti objektyviosios pusės požymio buvimą. Savo ruožtu dėl subjektyviosios pusės pažymėtina, jog atitinkamus kaltinamojo veiksmus – pagalbą pagaminant netikrus dokumentus, t. y. savo nuotraukos pateikimą, kad minėti dokumentai būtų su jo, t. y. kaltinamojo, atvaizdu, bei, atitinkamai, minėtų jau pagamintų dokumentų laikymą sieja vieninga tyčia – tikslas turėti netikrus dokumentus su jo atvaizdu tam, kad, kaip parodė pats kaltinamasis, jais naudojantis būtų galima daryti nusikalstamas veikas. Taigi spręstina, kad kaltinamojo veiksmai anksčiau minėtomis aplinkybėmis ir laiku padedant nenustatytam asmeniui pagaminti nurodytus žinomai netikrus dokumentus bei nenustatytam asmeniui juos pagaminus – šių dokumentų laikymas kvalifikuotini kaip viena tęstinė veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (kadangi, kaip minėta, atsakomybei kilti numatyti alternatyvūs veiksmai, papildomai kaltinimo dalyje dėl pagalbos pagaminant dokumentus šis požymis, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, t. y. kaltinamojo bendrininkavimo forma - padėjėjas, nekvalifikuotinas), atitinkamai kaltinimas G. R. tikslintinas.

Taigi nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad anksčiau nurodytais veiksmais – pagalba suteikiant priemones nurodytų žinomai netikrų dokumentų pagaminimui ir šių pagamintų dokumentų laikymu – kaltinamasis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį (rastų dokumentų T. B. ir R. Š. vardais) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su suklastotais dokumentais.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad 2016 metais sausio mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, jis kažkur gatvėje, tikslios vietos nurodyti negali, galimai Kalvarijų gatvėje, prie Kalvarijų turgavietės Vilniuje rado vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu. Radęs šiuos dokumentus tiesiog padėjo juos automobilyje ir apie juos pamiršo, kad jie buvo suklastoti nežinojo. Dėl vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. Š. vardu, ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos R. Š. vardu pasilieka prie 2016-06-01 apklausos metu duotų parodymų, tik papildė, kad šiuos dokumentus iš Aleksandro įsigijo 2016 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nurodyti negali prie Kalvarijų turgavietės. Aleksandrui davė savo nuotrauką, o jis jam po kurio laiko atvežė prie Kalvarijų turgavietės pagamintus suklastotus dokumentus su jo nuotrauka (t. 6, b.l. 84).

2016 m. kovo 4 d. G. R. ir V. J. buvo sulaikyti automobilyje AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 tomas, b.l. 33).

2016 m. kovo 4 d. pas V. J. daiktų paėmimo laikinai saugoti metu buvo rasta ir išimta turintys reikšmės bylai G. R. priklausantys: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. B. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. B. vardu (6 tomas, b.l. 29).

2016-03-04 automobilio Audi A8 valst. NR. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo išimta: A4 formato 4 lapai „Prevencinis banko mokėjimo kortelės išėmimo orderis“, 5 lapai pavadinimu „piniginių lėšų pakeitimo orderis“, 5 lapai pavadinimu „kratos protokolo orderis“, asmens tapatybės kortelė V. Š. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas E. R. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 asmens tapatybės kortelės R. Š. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su skirtingomis veido nuotraukomis, 2 vairuotojo pažymėjimai R. Š. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su skirtingomis veido nuotraukomis (t. 5, b.l. 41).

2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-625(16) nurodyta, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Š. R. vardu (vokas Nr. 2) yra tikras. Tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Š. R. vardu (vokas Nr. 4) yra tikra. Tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. vardu (vokas Nr. 6) yra tikra. Tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Š. R. vardu (vokas Nr. 3) yra netikras. Tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Š. R. vardu (vokas Nr. 5) yra netikra. Tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas E. R. vardu yra tikras (t. 5, b.l. 69-76).

2016 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1059 (16) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) B. T. vardu yra netikras. Tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) B. T. vardu yra netikra (t. 5, b.l. 56-60).

2016 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1068(16) nurodyta, kad tirti pateikti Kratos Protokolo Orderiai Nr. 1-5 išspausdinti tuo pačiu rašaliniu spausdintuvo arba kopijavimo aparatu (požymiai vienodi). Piniginių lėšų pakeitimo Orderiai Nr. 6-1 O išspausdinti tuo pačiu rašaliniu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu (požymiai vienodi).Prevenciniai banko mokėjimo kortelės išėmimo Orderiai Nr. 11-14 išspausdinti tuo pačiu rašaliniu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu (požymiai vienodi).Nustatyti ar Kratos Protokolo Orderiai Nr. 1-5, Piniginių lėšų pakeitimo Orderiai Nr. 6-10, Prevenciniai banko mokėjimo kortelės išėmimo Orderiai Nr. 11-14 išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatų nėra galimybės dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Tirti pateiktas Kratos Protokolo Orderis Nr. 15 išspausdintas kitu rašaliniu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu nei dokumentai Nr. 1-14 (5 tomas, b.l. 78-98).

Įvertinęs nurodytus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2016 m. kovo 4 d. sustabdžius kaltinamojo vairuotą automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis važiavo kartu su V. J., iš pastarosios buvo paimti kaltinamajam G. R. priklausantys netikri dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. B. vardu, ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. B. vardu, be to, apžiūrėjus minėtą automobilį, jame taip pat buvo rasti svetimu vardu ir G. R. atvaizdu netikri dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. Š. vardu, ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. Š. vardu. Be to, nustatyta, kad pastaruosius – t. y. suklastotus dokumentus R. Š. vardu pagamino nenustatytas asmuo, savo ruožtu priemones šiems dokumentams pagaminti, o būtent – kaltinamojo nuotrauką, pateikė kaltinamasis, tokiu būdu padėdamas pagaminti netikrus dokumentus. Taigi vertinant nustatytas faktines aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį aspektu, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais – pagalba nenustatytam asmeniui pagaminant netikrus dokumentus ir vėliau šių dokumentų laikymu – kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte atitinkami G. R. veiksmai – nurodytų netikrų dokumentų laikymas, buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o pagalba pagaminant netikrus dokumentus su jo atvaizdu, išduotus R. Š. vardu – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Visgi teismas dėl argumentų, detaliau nurodytų sprendžiant klausimą dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (sandėliuke) rastų žinomai netikrų dokumentų laikymo ir pagalbos juos pagaminant, sprendžia, jog ir šiuo atveju nurodyti kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kiek tai susiję su netikrais dokumentais R. Š. vardu, kadangi akivaizdu, jog būtent vieninga tyčia siejo kaltinamojo veiksmus nenustatytam asmeniui suteikiant priemones – t. y. savo nuotrauką, tam, kad būtų pagaminti netikri dokumentai su kaltinamojo atvaizdu, ir juos pagaminus – šių dokumentų laikymas. Įvertinus, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriuos nustačius gali būti konstatuojama, kad atitinkama nusikalstama veika buvo padaryta, spręstina, kad papildomai šios veikos (dalyje dėl pagalbos pagaminant nurodytus netikrus dokumentus R. Š. vardu) kvalifikuoti nurodant bendrininkavimo požymį, nustačius, kad kaltinamasis padarė ir alternatyvią savarankišką veiką – šių dokumentų laikymą, nereikia.

Be to, pažymėtina, kad suformuluotame kaltinime būtina patikslinti atitinkamų veiksmų padarymo laiką, o būtent – nuorodą, kad netikrus dokumentus R. Š. vardu įgijo 2016 m. gegužės mėnesį, kadangi akivaizdu, jog nurodytu laiku šie dokumentai nebuvo įgyti, nes jie buvo rasti anksčiau – t. y. 2016 m. kovo 4 d. Dėl ko ši nuoroda šalintina (įvertinus, kad įgijimas (pakankamos aplinkybės įgijimui pripažinti) iš esmės nėra nustatytas ir įrodytas), patikslinant kitų nustatytų objektyviųjų požymių laiką, t. y. tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei iki 2016 m. kovo 4 d.

Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas pripažįsta G. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir, 300 straipsnio dalį (rastų dokumentų A. Š. ir A. D. vardais) – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gegužės 10 d. apklaustas G. R. parodė, kad pas jį automobilyje išimtas padirbtas vairuotojo pažymėjimas, kurį jam Kaune padarė pažįstamas. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, kadangi jo vairuotojo pažymėjimas išimtas, už vairavimą išgėrus. Policijos pareigūno pažymėjimas išimtas pas jį automobilyje yra likęs nuo senų laikų, jis apie jį buvo pamiršęs ir nesinaudojo (t. 6, b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad dėl vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. Š. vardu, policijos pareigūno pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. D. vardu, tai šiuos dokumentus jam pagamino Aleksandras. G. R. 2016 balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, prie Kalvarijų turgavietės Aleksandrui perdavė savo nuotrauką, o jis jam po kelių dienų atvežė pagamintus, suklastotus dokumentus (t. 6, b.l. 84).

2016 m. gegužės 9 d. apžiūrint automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išimti tyrimui reikšmingi: policijos pareigūno pažymėjimas, išduotas A. D. vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. Š. vardu (t. 6, b.l. 73-77).

2016 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1059 (16) nurodyta, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr, (duomenys neskelbtini) Š. A. vardu yra netikras. Tirti pateiktas Pareigūno tarnybinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. vardu yra netikras. Jo blankas ir duomenys išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Pažymėjime nėra specialiųjų apsaugos priemonių (t. 5, b.l. 56-60).

Įvertinus nurodytus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, spręstina, kad nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės: 2016 m. gegužės 9 d. apžiūrėjus kaltinamojo automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti, kaip vėliau nustatyta – netikri dokumentai su G. R. atvaizdu: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. S. vardu ir policijos pareigūno pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D. vardu. Taigi įvertinus šią aplinkybę – kad jie rasti kaltinamojo automobilyje, taip pat jo parodymus, kokiomis aplinkybėmis jis tuos netikrus dokumentus įgijo, teismas sprendžia, jog nustatyta, jog G. R. 2016 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, padėjo pagaminti minėtus dokumentus, suteikiant priemones – t. y. pateikiant nenustatytam asmeniui savo nuotrauką, o po to, gavęs nurodytus netikrus dokumentus, juos laikė iki 2016 m. liepos 9 d., kai jie buvo rasti ir policijos pareigūnų paimti. Taigi šios faktinės aplinkybės vertintinos kaip padėjimas pagaminant netikrus dokumentus bei netikrų dokumentų laikymas.

Kaltinamajame akte nurodyti kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (netikrų dokumentų laikymas) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (padėjimas pagaminti netikrą dokumentą).

Pirmiausia pažymėtina, kad dalyje dėl policijos pareigūno pažymėjimo Nr. 6X450, išduoto A. D. vardu, laikymo ir padėjimo pagaminti veika akivaizdžiai negali būti kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi ši kvalifikuota sudėtis numato išsamų ir baigtinį sąrašą dokumentų, kurių suklastojimas baudžiamas – t. y. asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas; tarp šių dokumentų rūšių policijos pareigūno pažymėjimas nėra nurodytas. Taigi atitinkama veika, susijusi su minėtu netikru dokumentu, negali būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Nurodyti veiksmai akivaizdžiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl G. R. dalyje dėl pagalbos pagaminant netikrą policijos pareigūno pažymėjimą, išduotą A. D. vardu, ir šio dokumento laikymo pripažintinas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Savo ruožtu kaltinamojo veiksmai, padedant pagaminti vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Š. vardu (pateikiant savo nuotrauką) ir tokio netikro dokumento laikymas visiškai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius šį nusikaltimą.

Pažymėtina, kad G. R. veiksmai, nenustatytam asmeniui padedant pagaminti netikrą policijos pareigūno pažymėjimą, ir tokio netikro dokumento laikymas, vertintinas dėl anksčiau jau nurodytų argumentų kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (neteikiant nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį), o veiksmai, nenustatytam asmeniui padedant pagaminti vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Š., ir šio netikro dokumento laikymas – kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje (be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo G. R., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta 15 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkūs nusikaltimai, padarytos 3 veikos, numatytos 214 straipsnio 1 dalyje ir 3 veikos, numatytos 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiai nusikaltimai, taip pat padarytos 8 nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 straipsnyje – nesunkūs nusikaltimai, 2 veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje – nesunkūs nusikaltimai, bei 2 veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje – apysunkiai nusikaltimai. Padaryti nusikaltimai nuosavybei, finansų sistemai, nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai bei nusikaltimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu.

Nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, pareikšti civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – iki šioje byloje aktualių nusikalstamų veikų padarymo buvo ne kartą teistas (t. 7, b. l. 69-74), administracine tvarka baustas (t. 7, b. l. 75-80, 88-94, 96-103), sodros duomenimis, anksčiau yra dirbęs, paskutiniais metais – fragmentiškai (t. 7, b. l. 87, 95), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų, nėra (t. 7, b. l. 107, 109), pagal specialisto išvadą Nr. 90TPK-62/2016, iš medicininės dokumentacijos nėra jokio pagrindo G. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 7, b .l. 113). Bylą nagrinėjant teisme, pateikti duomenys, kad G. R. vedęs, turi mažametį vaiką.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už nusikaltimą, numatytą 300 straipsnio 2 dalyje – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes – kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, atsižvelgdamas į konkrečių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytą žalą (jos dydį), be to, aplinkybę, kad kaltinamasis ne kartą teistas, pažymėtina, kad daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustumą ir administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už visas padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam turi būti skirta straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų šios bausmės dydį, skiriant mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo (įvertinus, kad yra ideali veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sutaptis, be to, yra veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, ideali sutaptis, BK 63 str. 5 d. 1 p.) ir dalinio sudėjimo būdu. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta galutine dvejų metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

G. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 9 d. (t. 6, b. l. 150-156), teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2016 m. birželio 9 d. (t. 6, b. l. 158-160). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi G. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. (t. 7, b. l. 40-43). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi prašymas pratęsti suėmimo terminą netenkintas (t. 7, b. l. 53-56). Taigi šiame ikiteisminiame tyrime G. R. suėmime nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl daiktų

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, t. y. kompaktiniai diskai su duomenimis (t. 1, b. l. 82, 138, 178; t. 2, b. l. 56; t. 3, b. l. 130, 139, 187; t. 5, b. l. 43), dokumentai (t. 2, b. l. 66), tiriamieji dokumentai pagal specialisto išvadas (t. 2, b. l. 74, t. 5, b. l. 61) – paliekami saugoti byloje; daiktai, perduoti saugoti 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (t. 2, b. l. 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. sulaikius kaltinamąjį G. R., Savanoriško daiktų pateikimo protokolu su G. R. buvusi V. J. pateikė iš viso 2860 eurų (20 vnt. po 100 eurų; 17 vnt. po 50 eurų, 1 kupiūra po 10 eurų); taip pat automobilyje buvo rasta: 3 vnt. po 1 eurą, 7 vnt. po 20 centų, 1 vnt. po 10 centų, 2 vnt. po 5 centus, 1 vnt. 2 centų monetos; 1 kupiūra 20 eurų, 1 kupiūra 5 eurų, 11 vnt. po 50 eurų, 1 vnt. po 10 eurų, 6 vnt. po 20 eurų, 3 vnt. po 50 eurų; be to, sulaikius G. R. 2016 m. gegužės 19 d., iš jo buvo paimta saugojimui 735 eurai. Minėti pinigai 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (t. 5, b. l. 44).

Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 4 d. G. R. buvo sulaikytas, kaip matyti iš bylos duomenų, po atitinkamų jo veiksmų, šiuo nuosprendžiu kvalifikuotų kaip BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatyti nusikaltimai, įvykdyti nukentėjusiosios I. L. atžvilgiu, įvykdymo. Iš I. L. parodymų ikiteisminio metu matyti, jog ji konkrečiai nurodė, kokiais nominalais (kupiūromis) buvo paimta iš jos visa 3410 eurų suma (t. 5, b. l. 37). Iš kaltinamojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje taip pat matyti, jog, kaip jis parodė, jo sulaikymo metu pas jį rasta pinigų suma buvo būtent iš nukentėjusiosios I. L. paimti pinigai (t. y. kad jis, paėmęs iš bendros sumos apie 600 eurus, likusią sumą perdavė V. J.). Tokias aplinkybes patvirtina taip pat ir sulyginimas nukentėjusiosios parodymų apie kupiūras (nominalus), kuriomis nurodyta pinigų suma kaltinamojo buvo paimta, su rastų pinigų sulaikius G. R. sumomis (jų nominalais): kaip matyti, pas V. J. rastos G. R. jai perduotos pinigų sumos nominalai visiškai sutampa su tais, kuriais iš nukentėjusiosios buvo paimti pinigai, be to, automobilyje taip pat buvo rasti trūkstami (t. y. pas V. J. nerasti) nominalai – kupiūros (10 vnt. po 50 eurų, 2 vnt. po 20 eurų ir 1 vnt. po 10 eurų, t. y. 550 eurų), t. y. rasta pinigų suma visiškai sutampa su pinigų suma, paimta iš I. L. (2860 + eurų = 3410 eurų).

Taigi nurodyti pinigai, kurie byloje saugomi kaip daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, grąžintini I. L. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kiti minėtu nutarimu saugomi iš kaltinamojo 2016 m. kovo 4 d. (iš automobilio Audi A8) ir 2016 m. gegužės 9 d. paimti pinigai (t. 5, b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje ir jie nukreiptini į nukentėjusiųjų civilinių ieškinių tenkinimą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

E. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. R. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos veiką patirtą turtinę žalą – 1710 eurų (t. 1, b. l. 47).

A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 101).

E. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. R. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos priteisti jai patirtą žalą – 1150 eurų (t. 1, b. l. 155).

J. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl jo nusikalstamos veikos patirtą 530 eurų turtinę žalą (t. 2, b. l. 20).

N. R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. R. pritesiti 250 eurų patirtos dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos (t. 2, b. l. 107).

A. V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę alą 1635 eurų (t. 2, b. l. 159).

D. O. E. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 1135 eurus (t. 3, b. l. 29).

D. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 1176 eurus (t. 3, b. l. 85). Pagal bylos duomenis, iš nukentėjusiosios buvo pasisavinta iš viso 1320 eurų dydžio suma, tačiau Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GT 158138 pagrindu, draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje išmokėjo D. G. 144,82 euro draudimo išmoką (t. 3, b. l. 91-99).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdanti veiklą per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš G. R. priteisti jo nusikalstamas veiksmais padarytą žalą draudimo bendrovei – 144,81 eurus, kadangi tokio dydžio draudimo išmoka buvo sumokėta D. G. (t. 3, b. l. 102-104).

G. J. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 435 eurus (t. 3, b. l. 162).

I. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą 370 eurų dydžio turtinę žalą (t. 4, b. l. 53).

S. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą 4000 eurų turtinę žalą (t. 4, b.l. 78).

V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą 375 eurų turtinę žalą (t. 4, b. l. 103).

S. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 5750 eurų (t. 4, b. l. 154).

E. J. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 340 eurų (t. 5, b. l. 28).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo nurodyta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo padaryta kaltinamojo, veikusio susitarus su nenustatytu asmeniu, nusikalstamais veiksmais, sprendžia, kad civiliniai ieškiniai tenkintini ir nurodytos pinigų sumos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems bei civiliniam ieškovui.

Taip pat baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė I. L., kuriame prašo priteisti iš G. R. dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – 3410 eurų (t. 5, b. l. 104).

Atsižvelgdamas į tai, jog nuosprendžiu, kaip minėta, nuspręsta I. L. grąžinti iš G. R. kaip daiktus paimtus ir saugomus pinigus, kuriuos jis prieš pat sulaikymą 2016 m. kovo 3 d. neteisėtai, panaudojus apgaulę, įgijo iš nukentėjusiosios I. L. (dalį jų perdavė V. J.), t. y. nukentėjusiajai yra grąžintas turtas, kurį iš jos neteisėtai įgijo kaltinamasis, teismas atmeta nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį, nes nebėra ginčo dalyko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji E. M.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. T.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji E. Š.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji E. Š.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji E. Š.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji J. B.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji J. B.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji J. B.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji N. R. K.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji A. V. K.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji D. O. E.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji D. O. E.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji D. O. E.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji D. G.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji D. G.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji G. J. K.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji G. J. K.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji I. G.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji I. G.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji S. V.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji S. V.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji V. K.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji V. K.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji S. V.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji S. V.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis E. J. V.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusysis E. J. V.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji I. L.) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji I. L.) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų M. B., D. S., D. S., R. A., P. B. vardais) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų T. B. ir R. Š. vardais) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro policijos pareigūno pažymėjimo A. D. vardu) ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro vairuotojo pažymėjimo A. Š. vardu) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, griežtesne apimant švelnesnę bausmę (3 veikos), taip pat bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, griežtesne apimant švelnesnę bausmę (8 veikos), bei prie griežčiausios bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies pridėti kitas bausmes, ir paskirti G. R. subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 ir 9 d.) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę bausmę G. R. – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. R. suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei atliktą bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį dalį.

Nustatyti, kad bausmė atliktina pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 19 d.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. E. M. naudai 1710 eurų.

A. T. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. A. T. naudai 1000 eurų.

E. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. E. Š. naudai 1150 eurų.

J. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. J. B. naudai 530 eurų.

N. R. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. N. R. K. naudai 250 eurų.

A. V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. A. V. K. naudai 1635 eurų.

D. O. E. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. D. O. E. naudai 1135 eurus.

D. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. D. G. naudai 1176 eurus.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. civilinio ieškovo naudai 144,81 eurus.

G. J. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. G. J. K. naudai 435 eurus.

I. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. I. G. naudai 370 eurų.

S. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. S. V. naudai 4000 eurų turtinę žalą.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. V. K. naudai 375 eurų turtinę žalą (t. 4, b. l. 103).

S. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. S. V. naudai 5750 eurų.

E. J. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. R. E. J. V. naudai 340 eurų.

I. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš G. R. atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinius diskus su duomenimis (t. 1, b. l. 82, 138, 178; t. 2, b. l. 56; t. 3, b. l. 130, 139, 187; t. 5, b. l. 43), dokumentus (t. 2, b. l. 66), tiriamuosius dokumentus pagal specialisto išvadas (t. 2, b. l. 74, t. 5, b. l. 61) – palikti saugoti byloje;

2) daiktus, perduotus saugoti 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (t. 2, b. l. 75) – sunaikinti;

3) pinigus, išimtus pas V. J. (iš viso 2860 eurų) bei dalį iš automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 4 d. paimtų pinigų - 550 eurų (10 vnt. po 50 eurų, 2 vnt. po 20 eurų ir 1 vnt. po 10 eurų) (iš viso – 3410 eurų) (saugomų pagal 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje) – grąžinti jų savininkei I. L., gim. 1945 m. balandžio 28 d.;

4) likusius pinigus, paimtus iš automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 4 d. bei paimtus 2016 m. gegužės 9 d. iš G. R. (saugomus pagal 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje) – palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje ir nuosprendžiui įsiteisėjus, juos nukreipti į civilinių ieškinių patenkinimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.