- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-277-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- S. N.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK145 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dalį 2022-10-26 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 25 dienos iki 2022 m. lapkričio 4 dienos įskaitytinai, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir atliktą bausmę pagal 2022-10-26 Plungės apylinkės teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. N. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2022-08-21, apie 09.00 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine S. N., mažametės sutuoktinės dukters A. Ž. ((duomenys neskelbtini)), akivaizdoje, tyčia sugriebė ranka už smakro S. N. ir jį spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Be to, A. N. nuteistas ir už tai, kad grasino nužudyti žmogų: 2022-08-23, dienos metu, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje sutuoktinės S. N. atžvilgiu mažametės sutuoktinės dukters A. Ž. ((duomenys neskelbtini)) akivaizdoje, būdamas agresyviai nusiteikęs pagrasino S. N. sakydamas, kad ją užmuš, nužudys, padarys ją invalide, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo sukeldamas jai ir jos dukrai išgąstį. Tokiu būdu A. N. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo 2023 m. rugsėjo 12 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų apkaltinamąjį nuosprendį jam panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę be realaus laisvės atėmimo. Taip pat prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir išaiškintas netinkamai, kadangi jo, A. N., veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, jog pirmoji ir ypač svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Mano, jog pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal jam pateiktą kaltinimą iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamuosius įstatymus. Taip pat mano, jog yra akivaizdu, kad teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį ir motyvuodamas jį, vertindamas įrodymus, buvo nenuoseklus ir šališkas.
3.3. Apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino, nes jam inkriminuotos nusikalstamo veikos neįvykdė. Nurodo, jog 2023-08-21 jis dirbo iš ryto kieme, turėjo važiuoti į turgų, bet kilus kivirčui dėl jo šeštadienį praleisto laiko su draugais ir tariamos neištikimybės, jie su S. N. susipyko. S. N. buvo supykusi, nervuota, grasino jam atkeršyti. Tačiau jokio smurto prieš ją 2022-08-21 pavartota nebuvo. Po ginčo S. N. išvyko į Plungę pas seserį lankyti mamos, kuri gulėjo ligoninėje. Taigi, su S. N. 2023-08-22 jokių konfliktų nebuvo. Ji niekam nesiskundė. Nurodo, jog 2022-08-23 S. N. vėl pradėjo provokuoti konfliktą, kaltinti jį neištikimybe. Tačiau jokių grasinimų ją nužudyti, užmušti nebuvo. Apeliantas pažymi, jog jos, S. N., iniciatyva suvažiavo į namus visos tarnybos, socialinę darbuotoją taip pat išsikvietė pati S. N.. Mano, jog jį S. N. apkalbėjo keršto motyvais dėl tariamos jo neištikimybės. Pažymi, jog vėliau parodymus pakeitė. Nurodo, jog dukra A. Ž. pirminius parodymus davė primokyta mamos, o apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo pripažino, kad pirminius parodymus davė pamokyta S. N..
3.4. Nurodo, jog nukentėjusioji S. N. parodė, kad sekmadienį į A. N. telefoną paskambino moteris, kuri jai pasakė, kad A. N. buvo jai neištikimas, nes prieš tai dvi paras A. N. kažkur baliavojo. Ji labai dėl to supyko, jie susibarė, pasakė A. N., kad to netoleruos ir atkeršys, taip ir padarė, visiems pamelavo, kad A. N. prieš ją smurtavo. Kai ji konfliktavo su kaltinamuoju, dukra A. buvo kitame kambaryje ir jų pokalbio negirdėjo. Kol galvojo kaip atkeršyti A. N., buvo išvažiavusi į Plungę pas seserį. Būdama pas seserį sugalvojo keršto planą. Grįžusi namo išsikvietė socialinę darbuotoją, kad ją iškraustytų, vakare jau galvojo, kad padarė klaidą, dėl ko parodymus pakeitė ir apie įvykius šeimoje papasakojo teisybę.
3.5. Apelianto manymu, akivaizdu, kad jis yra nuteistas pirminių S. N. ir jos dukters A. Ž. pirminių parodymų pagrindu. Jokių objektyvių ir nešališkų įrodymų, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, nėra surinkta. Pažymi, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologinė ekspertizės išvados nepaneigia, kad A. Ž. galėjo meluoti pamokyta mamos ir norėdama jai padėti. Tačiau ekspertizės išvados yra hipotetinio pobūdžio ir negali būti neginčytinu įrodymu. Apelianto nuomone, teismas privalėjo šį įrodymą vertinti kritiškai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažymi, jog teismo nuosprendyje jų šeimoje susiklosčiusi situacija prilyginama Stokholmo sindromui, nors nieko bendro su juo neturi, nes teismo minimą psichologinį sindromą apibūdina visai kiti požymiai. Nurodo, jog nukentėjusioji S. N. nebuvo pagrobta kaip įkaitė ir yra jo žmona iki šio laiko. Mano, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisingos, todėl teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
3.6. Apeliantas nurodo, jog išlaiko mažametę dukrą. Iki sulaikymo dirbo, išlaikė šeimą. Charakterizuojamas teigiamai. Apelianto tvirtinimu, netgi manant, kad yra kaltas inkriminuotų nusikaltimų padarymu jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta. Mano, jog nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Pažymi, jog teismui turint kitą nuomonę dėl jo kaltės, paskirtą bausmę prašo pakeisti ir paskirti bausmę be realaus laisvės atėmimo, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į nuteistojo A. N. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistojo A. N. apeliaciniu skundu nesutinkama jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai pripažino A. N. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl S. N. sukelto fizinio skausmo ir pagal BK 145 straipsnio 1 d. dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti S. N. sveikatą.
8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl padarė nemotyvuotas išvadas dėl A. N. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad A. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukėlė fizinį skausmą A. N. ir grasino jai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. iš esmės ginčija savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį dėl S. N. sukelto fizinio skausmo bei grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tvirtindamas, jog nesukėlė S. N. fizinio skausmo ir jai negrasino, o ji jį apkalbėjo iš keršto, pykdama ant jo dėl tariamos neištikimybės. Pažymėtina, jog pats A. N. savo kaltės dėl S. N. sukelto fizinio skausmo ir grasinimo jai nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 159-160), nei teisme (t. 4, b. l. 131). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, jog nesutinka su jam pareikštais įtarimais, nes 2022-08-21 ryte apie 8.00-9.00 val. tarp jo ir S. N. kilo žodinis konfliktas. Ji jam priekaištavo, kad jis jai neištikimas. Neneigia, jog supyko ant S. N., kad kaltina jį nebūtais dalykais. Kalbėjo pakeltu tonu, S. N. taip pat ant jo šaukė. Tačiau jokių smūgių vienas kitam nesudavė. Po barnio S. N. pasiėmė abi dukras ir išvyko į Plungę pas sesę. Grįžo į namus sekančią dieną, t. y. 2023-08-22. Tą dieną jie nesikalbėjo, buvo susipykę. Sekančią dieną 2022-08-23 ryte jie vėl pradėjo konfliktuoti, S. N. vėl kaltino jį, A. N., neištikimybe. Jie vėl barėsi, bet smurto nenaudojo. Po barnio S. N. paskambino socialinei darbuotojai, o šiai atvykus, atvyko ir policijos pareigūnai. Po įvykio jis su S. N. bendravo telefonu ir ji jam prisipažino, kad būdama susinervinusi policijos pareigūnams pamelavo dėl neva patirto smurto. Kiek jam žinoma, S. N. pasakė, kad jis jai suėmė už smakro ir jį spaudė. Tačiau nori pasakyti, kad sekmadienį jam bandant išeiti iš kambario, o S. N. bandant įeiti, su durų varčia kliudė S. N. smakrą. Suprato, kad kliudė, tačiau dėl to ar skaudėjo neklausė, nes buvo susipykę (t. 2, b. l. 159-160). Apklausiamas teisme jis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog sekmadienį jis dirbo kieme, jų šeima turėjo važiuoti į turgų, bet gavosi kažkoks kivirčas dėl jo šeštadienį praleisto laiko su draugais, dėl tariamos jo neištikimybės. S. N. buvo supykusi, nervuota. Už smakro nukentėjusiajai paėmęs nebuvo, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Jeigu jis būtų nukentėjusiajai S. N. paėmęs už smakro, kaip nurodyta kaltinime, tai būtų likę didesni sužalojimai, negu S. N. rodomas įbrėžimas. 2022-08-21 S. N. buvo išvažiavusi pas seserį į Plungę lankyti mamos, kuri gulėjo ligoninėje. Dėl kaltinimų grasinant nužudyti jam buvo šokas, jokių grasinimų nebuvo, suvažiavo į namus visos tarnybos. Socialinę darbuotoją išsikvietė pati S. N.. Kiek gyvena su S. N., prieš ją nėra smurtavęs, mano, kad jį S. N. apkalbėjo dėl jo tariamos neištikimybės, dėl ko vėliau parodymus pakeitė. Dukra A. Ž. pirminius parodymus davė primokyta mamos, nes S. N. sakė, kad jam atkeršys. Kai jis su S. N. konfliktavo virtuvėje, A. Ž. buvo kitame kambaryje. Šiaip su A. Ž. jis sutaria gerai (t. 4, b. l. 131).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. N. nurodė, jog 2022-08-23 dienos metu tarp jos ir vyro A. N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vaikų L. N., gim. 2021 m. ir A. Ž., gim. 2009 m., akivaizdoje grasino jai teikdamas, kad užmuš, nužudys arba padarys ją invalide. Tuo metu A. N. buvo agresyvus, tačiau jis ant jos tik šaukė ir vadino nepadoriais žodžiais, tačiau smūgių jai nesudavė ir nebandė to padaryti. Bijojo, kad A. N. nepradėtų smurtauti, parašė SMS socialinei darbuotojai L. S. ir paprašė pagalbos. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ji pasakė, kad 2022-08-21 apie 9 val. jų namuose tarp jos ir A. N. kilo konfliktas dėl dažno jo gėrimo. Konflikto metu A. N. suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, jautė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 34-35). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. N. iš esmės pakeitė savo parodymus ir nurodė, 2022-08-23 davė netikslius parodymus, todėl nori juos patikslinti. Teigė, jog 2022-08-20 ryte iš nepažįstamos moters sulaukė skambučio, kuri pasakė, kad A. N. buvo neištikimas. Ji iš karto apie tai pasakė A. N., tarp jų kilo konfliktas. Kitą dieną, t. y. 2022-08-21 apie 9 val. su A. N. vėl pradėjo konfliktuoti. Jam priekaištavo dėl kitų moterų. Vėl kilo barnis, Šaukė ant A. N., jis ant jos. Abi dukros buvo kartu, jos girdėjo konfliktą. Tą dieną nei jis jai, nei ji A. N. smūgių nesudavė. Tą dieną pasiėmė dukras ir išvažiavo pas sesę į Plungę. Iš namų išvažiavo norėdama aplankyti sergančią mamą, o ne dėl to, kad bijotų A. N.. Į namus grįžo 2022-08-22 dienos metu. Tą dieną visiškai su A. N. nebendravo. Kitą dieną 2022-08-23 ryte jie vėl pradėjo konfliktuoti. Negalėjo jam atleisti neištikimybės. A. N. pasakė, kad už tai jam atkeršys. Paskambino socialinei darbuotojai, o jai atvykus ši pasiūlė kraustytis laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą. Apimta pykčio A. N. sutiko išvažiuoti iš namų, o atvykus policijos pareigūnams dar pamelavo, kad A. N. sekmadienį, t. .y 2022-08-21 jai sukėlė fizinį skausmą. Nors iš tikrųjų A. N., atidarydamas duris, netyčia durų varčia kliudė jai smakrą. Atvykus medikams taip pat pamelavo dėl patirto smurto tuo metu buvo susipykę, jam nieko nesakė, bet fizinio skausmo nepajuto. Emocijų ir pykčio apimta išsikraustė iš namų. Nuslūgus emocijoms ir viską gerai apgalvojus, mano, jog pasielgė karštakošiškai. Norėdama A. N. pakenkti viską melavo (t. 2, b. l. 48-49). Teismo posėdžio metu apklausta S. N. iš esmės patvirtino savo papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu duotus parodymus ir parodė, jog sekmadienį į A. N. telefoną paskambino moteris, kuri jai pasakė, kad A. N. buvo jai neištikimas, nes prieš tai dvi paras A. N. kažkur baliavojo. Ji labai dėl to supyko, jie susibarė, pasakė A. N., kad to netoleruos ir atkeršys, taip ir padarė, visiems pamelavo, kad A. N. prieš ją smurtavo. Kai ji konfliktavo su kaltinamuoju, dukra A. buvo kitame kambaryje ir jų pokalbio negirdėjo. Kol galvojo kaip atkeršyti A. N., buvo išvažiavusi į Plungę pas seserį su kuria kalbėjosi. Būdama pas seserį sugalvojo keršto planą. Grįžusi namo kvietėsi socialinę darbuotoją, kad ją iškraustytų, vakare jau galvojo, kad padarė klaidą. Socialinei darbuotojai nurodė, kad ji pykstasi su kaltinamuoju, nori išsikraustyti iš namų ir išsikraustė. Seniau būdavo, kad jie pykdavosi su kaltinamuoju, socialinė pagalba jų šeimai teikiama dėl A. N. girtavimo. Kai atvažiavo socialinė darbuotoja, policijos pareigūnų dar nebuvo, ji buvo lauke, jie su A. N. barėsi lauke. Ji pasakė kaltinamajam, kad išvyksta, o kaltinamasis tam pritarė. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad nori išsikraustyti dėl to, kad A. N. neva prieš ją smurtavo, griebė už kaklo, rodė pareigūnams smakrą, kurį buvo įsibrėžusi anksčiau, nes ji ėjo lauk, o A. N. darė duris ir su durimis smakrą įsibrėžė, tai buvo prieš kokią savaitę iki konflikto. A. N. jai tokių grasinimų, kaip nurodyta kaltinime neišsakė, ji pareigūnams pamelavo. Ji buvo labai susinervinusi ir ant A. N. supykusi. Ji negirdėjo, kad dukra A. ką nors būtų pasakojusi pareigūnams. Susirinko daiktus ir socialinė darbuotoja ją su vaikais išvežė iš namų bei apgyvendino bendrabutyje. Kitą dieną ji A. N. atsiprašė, jie bendravo ir ji išvažiavo namo. A. nenorėjo namo važiuoti, nes nenorėjo, kad jie su kaltinamuoju vėl bartųsi. Anksčiau kaltinamasis yra prieš ją smurtavęs ir ji kaltinamajam yra pasakiusi, kad su juo negyvens, jeigu jis smurtaus, nes vaikai nenori smurto matyti. Su dukra nebuvo tokio pokalbio, kad liudytų prieš A. N., nieko ji vaiko nemokė (t. 4, b. l. 114).
11. Nukentėjusioji A. Ž., kurios parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 2022-09-05 parodė, kad jai greit bus 13 metų. Pažada sakyti tiesą. Mama kažkodėl supyko ant A. ir kažkas įvyko. Dar sesė buvo ir ji. Viskas vyko namuose. Ji buvo savo kambaryje su sese. Mama buvo kitame kambaryje. Tiesiog pradėjo šaukti, kažkas paskambino. Mama ir ji nori grįžti į namus ir nebegyventi bendrabutyje. Kartais susipyksta, bet susitaiko. Nelabai girdėjo ką A. sakė mamai. Vėliau su sese išėjo į kiemą. Šiaip mama su A. gerai sutaria. Šiandien ją čia palydėjo tėtis ir sakė, kad nesijaudintų. Šiandien mama dar nebuvo atvažiavusi. Galvojo, kad truputį susipyko ir nieko nebus. Pykosi tik žodžiais. Mama nieko nepasakojo. Surinko daiktus ir nuvežė socialinė į bendrabutį. Jai nepatinka ten, mažai vietos, mažas kambarys. Niekas neklausė, niekam nepasakojo. Socialinė viską žino. Kažkas klausė, bet neatsimena nei kas klausė, nei ką pasakojo. Nekalbėjo apie tai kaip A. mamą už kaklo spaudė. Tiesiog, ką mama sakė, tą ir pasakė toms specialistėms. Nelabai atsimena ką mama liepė sakyti, tiesiog ką pasakė, tą ir pasakė. Jai atrodo, kad nebuvo teisybė, tiesiog sakė, ką mama sakė. Ji nieko nematė. Kai mama išėjo į lauką, atvažiavo socialinė ir suprato, kad baigėsi viskas. Tada ir ji išėjo į lauką. Nelabai matė kas vyksta viduje, matė tik mamą su A. kambaryje, jie pykosi, bet nematė, kad kažką darytų. Kartais susipyksta, bet susitaiko. A. geras, vedasi visur. Jis pykstasi tik su mama. Su mama gyvena. Nuo penktadienio yra pas tėtį. Nelabai sakė mama ką šiandien sakyti, tiesiog sakė, sakyk tai ką žinai. Sakė mamai, kad nelabai nori būti bendrabutyje. Nelabai ten gerai, sesė verkia. Nesakė mamai, kad nenori grįžti namo. Niekam nesakė. Nėra niekam sakiusi, kad A. grasina mamai, ją muša. Jie tik žodžiais pykstasi. Nežino ką kalbasi, užsidaro kambario duris. Mama nieko jai nesako. Mama tai nevartoja alkoholio, A. kartais. Kartais išgėręs eina miegoti, arba susipyksta su mama, būna toks pat. Nežino kodėl mama liepė taip sakyti, ji nieko nepaaiškino. Nelabai atsimena ką mama liepė pasakyti. Namuose buvo, kai mama prašė tai sakyti. Buvo namuose tą pačią dieną, kai mama prašė jos taip sakyti, tą dieną ir išsikraustė. Mama liepė sakyti, kad ją spaudė per smakrą. Mamai siūlė į Šiaulius važiuoti, bet nenorėjo mokyklos palikti, mama irgi nenorėjo tiek toli važiuoti, kitur irgi nenorėjo, tai socialinė pasiūlė į (duomenys neskelbtini). Kai A. pasodino dešimčiai dienų, tai sakė, kad gal grįšim. Mama pasakė, kad A. uždarytas. Mama nori, kad jį greičiau paleistų, ji irgi norėtų, kad paleistų. Sakė mamai, kad norėtų grįžti. Geriau, kad A. būtų namuose, mama tada geriau jaučiasi, ir ji su juo kažkur eitų. Mama sakė, kad sakytų, jog A. šaukia ant jos ir vadina negražiais žodžiais. Tiesiog mama susipyko, todėl taip liepė sakyti. Šiandien sakė tiesą. Nežino, kas gali klausytis jų pokalbio. Nelabai žinojo, kad A. klausosi jų pokalbio. Kitaip nepasakotų, jei A. klausytųsi. Kai supyksta būna piktas, erzinasi labiau. Sako, kad nesipyktų, nes nepatinka. Kartais tik susipyksta. Būna, kad per savaitę nesusipyksta. Suprato, kad gal reikės meluoti, mano, kad neteisybė, nes A. yra geresnis, negu sakė, kad A. paėmė mamą už smakro. Dabar nori grįžti namo. Tada verkė ir norėjo grįžti namo, nežino kodėl verkė. Nelabai tada buvo apsisprendusi. Pati nežino kodėl nebuvo apsisprendusi. A. dar matė, kai buvo su mama nuėjusi pasiimti daiktų. Ji nieko nesakė, mama su A. kalbėjosi. Ji ėjo pasiimti savo daiktų. Neatsimena ar A. ką sakė. Gal po 2-3 dienų buvo nuėjusios pasiimti daiktų. Nežino ką mama kalbėjo su A.. Mama dar buvo su A. susitikusi. Nieko A. nesakė ką jai sakyti specialistams. Nėra buvę, kad A. juos varytų iš namų. A. pats išeina pasivaikščioti arba jie išeina pasivaikščioti. Girdi, kai mama pykstasi su A., bet nelabai atsimena ką jie ten sakė. Jie pradeda rėkti, mama visada ant A. supyksta. A. būna piktas, kai supyksta (1 tomas, b. l. 134-136).
12. Iš asmens apžiūros 2022-08-23 - 2022-08-24 protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuotų duomenų matyti, kad S. N. sutiko būti apžiūrima. S. N. nurodė, kad 2022-08-21 jai sugyventinis buvo stipriai suėmęs už smakro. Apžiūrėjus S. N. smakrą buvo matomas nedidelis patinimas ir įdrėskimas. Daugiau sužalojimų nerasta (2 tomas, b. l. 52-56).
13. Iš „VšĮ Plungės rajono Greitosios medicinos pagalbos 2022-08-29 rašte Nr. S-10 Dėl medicininių dokumentų pateikimo“ užfiksuotų duomenų matyti, kad policijos kvietimu buvo apžiūrėta S. N., gim. (duomenys neskelbtini), rezultatas - pacientė prieš 2 dienas buvo sumuša, skundžiasi nestipriu smakro skausmu, kutų sužeidimų nestebima. Nustatyta diagnozė-kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas TLK-10-AM kodas: S00.88 (2 tomas, b. l. 59-61).
14. Patikrinęs bylos medžiagą pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus, išanalizavęs apskųsto nuosprendžio turinį, dar kartą įvertinęs nuteistojo A. N., nukentėjusiosios S. N. ir A. Ž. parodymus, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. N. pavartojo prieš S. N. fizinį smurtą ir taip padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei grasino S. N. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
15. Pažymėtina, jog A. N. įvykio metu buvo blaivus. Jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo S. N. ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų L. S., I. K., A. T., A. R., Ž. M., S. U. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog minėtų liudytojų parodymai patvirtina, jog A. N. pavartojo prieš S. N. fizinį smurtą ir taip padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei grasino S. N. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Visi minėti liudytojai įvykiuose tiesiogiai nedalyvavo, o apie įvykius sužinojo iš pačios nukentėjusiosios S. N., kuri po įvykių turėjo vienokią poziciją (kaltinančią A. N.), vėliau šią poziciją iš esmės pakeitė. Be to, kaip matyti iš asmens apžiūros 2022-08-23 - 2022-08-24 protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuotų duomenų bei „VšĮ Plungės rajono Greitosios medicinos pagalbos 2022-08-29 rašte Nr. S-10 Dėl medicininių dokumentų pateikimo“ užfiksuotų duomenų matyti, jog S. N. užfiksuotas smakro sužalojimas - smakro patinimas ir įdrėskimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas smakro sužalojimas atitinka tiek nukentėjusiosios S. N., tiek A. N. pateikiamą versiją apie netyčinį sužalojimą durų varčia (b. l. t. 2, b. l. 159-160, t. 2, b. l. 48-49).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau aptartus bylos duomenis darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, jog A. N. sukėlė S. N. fizinį skausmą ir jai grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Spręsdamas A. N. teisinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo paisyti kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos nuostatų, reikalaujančių, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, būtų vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl A. N. pripažinimo kaltu ir nuteisimo naikinamas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį jis išteisinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rūmų 2023 metų rugsėjo 12 dienos nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
A. N. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti.