Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

Priteista iš S. V. B. nukentėjusiam A. P. 5792,40 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 40 ct) žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. V. B. nuteistas už tai, kad savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, veikdamas apgaule, nuslėpdamas nuo A. P., kad jam priklausantis pastatas – ferma, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas pagal 2008-12-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, 2010-10-28 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-12-17 Šiaulių apygardos teismo nutartį, pagal 2011-11-29 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00005-11 laikinai apriboti nuosavybės teises, 2011-12-23 (duomenys neskelbtini), S. V. B. namuose, su A. P. sudarė raštišką, notariškai nepatvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. P. į jo banko sąskaitą pervedė 20 000 Lt (5792,40 eurų ) už fermos pardavimą, taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 20 000 Lt (5792,40 eurų).

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai perleido areštuotą turtą, o būtent: žinodamas, kad jam priklausantis turtas – ferma, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas pagal 2008-12-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, 2010-10-28 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-12-17 Šiaulių apygardos teismo nutartį, pagal 2011-11-29 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00005-11 laikinai apriboti nuosavybės teises, 2011-12-23 (duomenys neskelbtini), S. V. B. namuose, su A. P. sudarė raštišką, notariškai nepatvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. P. į jo banko sąskaitą pervedė 20 000 Lt (5792,40 eurų) už fermos pardavimą, taip neteisėtai perleido areštuotą turtą.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl pirmiau nurodytų kaltinimų, kurie grįsti turto arešto aktais (laikino apribojimo aktais), padarė esminę klaidą, kadangi minėti aktai buvo priimti baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo išteisintas. Taigi nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių padarymo aplinkybių, tik teigia, kad joks turto apribojimas jam negalėjo būti taikomas, nes byloje, kurioje jam buvo taikomi apribojimai, buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Vis dėlto teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, su tokiais nuteistojo S. V. B. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais nesutinka ir juos, kaip neatitinkančius byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų duomenų viseto, atmeta.

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/204). Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas prokuroro nutarimu. Tokiu atveju asmeniui, kuriam prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Be to, asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti įstatyme nustatyta tvarka (BPK 151 straipsnio 4, 5 dalys). Iš esmės analogiški reikalavimai keliami ir areštuojant turtą civilinio proceso tvarka: surašomas turto arešto aktas, sudaromas šio turto aprašas, išaiškinama antstolio, areštavusio turtą, veiksmų apskundimo tvarka, o turto saugotojui išaiškinamos su turto saugojimu susijusios jo pareigos, atsakomybė, numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619, 683 straipsniuose ir kt., apie tai nurodant turto arešto akte (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai). Taigi, pagal CPK 619 straipsnio 1 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiama įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 2 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas atlygina žalą įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, komentuojamo nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises jam patikėto turto atžvilgiu ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-96/2015).

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2008-12-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad buvo areštuotas ūkininko S. V. B. turtas: atsiskaitomosios sąskaitos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (1 t., 123 b. l.); 2010-10-28 Šiaulių apygardos teismo nutartis, iš kurios matyti, kad S. V. B. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), buvo iškelta bankroto byla ir uždrausta be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokias būdais perleisti įmonės turtą (1 t., 82–84 b. l.); 2010-12-17 Šiaulių apygardos teismo nutartis, iš kurios matyti, kad kreditorių reikalavimams užtikrinti S. V. B. įmonės bankroto byloje buvo areštuotas S. V. B. turtas – pastatas – ferma, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (l t., 89–90, 93 b. l.); 2010-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartis, iš kurios matyti, kad buvo areštuotas S. V. B. vardu registruotas turtas, įskaitant turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe (1 t., 140 b. l.); nukentėjusiojo A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jis sudarė rašytinę sutartį su S. V. B. dėl jo fermos pirkimo ir pervedė jam už tai suderėtus 20000 Lt, o po dviejų mėnesių jis sužinojo, kad ferma yra areštuota, bei vėliau buvo parduota varžytinėse (2 t., 133-134 b. l.) – patvirtina, kad S. V. B. turtas, tarp jų ir pastatas – ferma, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmiau nurodytais teismų sprendimais buvo areštuotas, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kokiam asmeniui šis turtas buvo perduotas saugoti (CPK 683 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje esantis 2011-06-08 S. V. B. rašytas atskirasis skundas, kuriame jis, be kita ko, nurodė, „jog nėra pagrindo taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismas 2010-11-22 nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne tik S. V. B. įmonės, bet ir jo bei jo sutuoktinės R. B. asmeninį bei santuokinį turtą“ (1 t., b. l. 49–50), rodo, kad S. V. B. žinojo, kad jam nuosavybės teise priklausantis pastatas – ferma, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas. Vis dėl to, nustačius, kad S. V. B. nebuvo perduotas saugoti pirmiau nurodytais teismo sprendimais areštuotas turtas (pastatas – ferma, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), seka, kad anksčiau nurodyti teismų sprendimai, o būtent – Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2010-10-28 nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2010-11-22 nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2010-12-17 nutartis, kurių nesilaikymas perleidžiant areštuotą turtą nuteistajam inkriminuotas abiejuose kaltinimuose, jam negali būti inkriminuojami, kadangi S. V. B. areštuotas turtas nebuvo patikėtas pasirašytinai saugoti. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 246 straipsnio sudėtį, nurodė, jog nepakanka, kad asmeniui būtų žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013).

Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. V. B. dėl pirmiau nurodytais teismų sprendimais taikyto turto arešto jo turtui buvo įspėtas dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už areštuoto ir jam priklausančio turto (pastato-fermos, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimą, šie teismų sprendimai iš jam pareikštų kaltinimų yra šalintini.

Tačiau, net ir pašalinus pirmiau nurodytus teismų sprendimus iš nuteistajam pareikštų kaltinimų, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kaip to skundu prašo S. V. B., nėra pagrindo.

Kaip matyti iš byloje esančio 2011-11-29 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-0005-11, su kuriuo S. V. B. buvo supažindintas pasirašytinai, nuo 2011-11-29 iki 2012-05-29 buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į S. V. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). (1 t., 168–170 b. l.). Maža to, kaip matyti iš 2011-11-30 laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo ir protokolo priedo Nr. l, aprašytas S. V. B. turtas – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r., buvo perduotas saugoti S. V. B. ir jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto išvaistymą ar paslėpimą (1 t., 181–182, 183 b. l.).

Vadinasi, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. V. B. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 246 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, t. y. žinodamas, kad jam priklausančiam turtui – pastatui, t. y. fermai, esančiam (duomenys neskelbtini), yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, šį turtą nuo laisvės apribojimo taikymo dienos nepraėjus nė mėnesiui laiko, sudarydamas su A. P. raštišką, notariškai nepatvirtintą susitarimą, 2011-12-23 už 20 000 Lt (5792,40 eurų) neteisėtai perleido A. P. ir taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 20 000 Lt (5792,40 eurų).

Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad joks turto apribojimas jam negalėjo būti taikomas, nes byloje, kurioje jam buvo taikomi apribojimai, buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų), nešalina jo neteisėtų veiksmų jų atlikimo metu, t. y. tuo metu, kada buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., 168–170 b. l.). Be to, ir bylos baigties pirmiau jau aptarto ir išanalizuoto neteisėto sandorio sudarymo metu apeliantas nežinojo ir žinoti negalėjo. Dėl to darytina išvada, kad S. V. B. veiksmai buvo pavojingi ir priešingi teisingumui ir nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurių apsaugai ir yra skirta BK 246 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 1 dalis. Nekelia abejonių ir tyčinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis.

Ši pirmiau nurodyta apelianto skunde akcentuojama aplinkybė yra reikšminga tik tuo, kad apylinkės teismas, esant panaikintam apkaltinamajam Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiui, nepagrįstai tai paminėjo nuosprendžio įžanginėje dalyje kaip duomenis apie S. V. B. teistumą ir aprašomojoje dalyje prie bausmės skyrimo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, šie teiginiai iš skundžiamo nuosprendžio šalintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

iš S. V. B. pareikštų kaltinimų pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį pašalinti jam inkriminuotus teismų sprendimus, o būtent – „2008-12-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį, 2010-10-28 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2010-12-17 Šiaulių apygardos teismo nutartį“.

Iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti nuostatą, kad S. V. B. „teistas 2014-01-24 Lietuvos Apeliacinio teismo pagal LR BK 294 str. 1 d., paskirta 50 MGL (6500 lt, 1884,05 Eur) dydžio bauda, pagal LR BK 223 str. 1 d., paskirta 30 MGL (3900 lt, 1130,43 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d. bausmes subendrinus sudėjimo būdu paskirta 60 MGL (7800 Lt, 2260,86 Eur) dydžio bauda“, o iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad – „S. V. B. padarė naują tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-24 nuosprendį (2 tomas, b. l. 37–47)“.

Likusią Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.