Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiauliu miesto apylinkes teismo teisejas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorams Pauliui Andruškeviciui, Tomui Grušui, gynejams advokatams Vytautui Juozelaiciui, Silvai Balciunienei, Valdui Kairiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. G., viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektu vadovu, vedes, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta – duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., uždaroji akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, imones kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Ž. ir uždaroji akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarke buhalterine apskaita, t.y. laikotarpyje nuo 2004-11-18 iki 2005-09-21 A. Ž. budamas uždarosios akcines bendroves ,,(duomenys neskelbtini)”, imones kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, eidamas vadovaujancias pareigas ir turedami teise atstovauti juridini asmeni, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veikla, pagal Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas budamas atsakingu už buhalterines apskaitos organizavima ir už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima, laikotarpyje nuo 2005-05-01 iki 2005-09-21 apgaulingai tvarke teises aktu reikalaujama bendroves buhalterine apskaita, t.y., pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dali, kuri numato, kad „apskaitos dokumentas - popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ukine operacija arba ukini ivyki ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ukines operacijos arba ukinio ivykio tapatuma“, 16 straipsni, kuris nustato, kad „ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju atlikimo taisykliu“ 4 punkta, kuris numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidu orderi. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai iformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidu orderi, kuri pasirašo imones vadovas ir finansininkas“, 16 punkta, kuris numato, kad „visos kasos operacijos irašomos i kasos knyga“, bendroves darbuotojams be pagrindinio, faktiškai priskaitomo ir išmokamo darbo užmokescio, nurodyto bendroves apskaitos registruose bei metiniame 2005 metu balanse, pats arba per tiksliai nenustatytus uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, išmokejo uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams papildomo darbo užmokescio už 215275 Lt, kuris nebuvo pagristas apskaitos dokumentais, neregistruotas apskaitos registruose, neišrašyti kasos išlaidu orderiai ir išmoketos sumos neregistruotos kasos knygoje, tokiu budu:

- 2005 m. gegužes menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketa 9739 litu suma papildomo darbo užmokescio, iš ju : S. D.-743 Lt; M. G.-649 Lt; P. S.-953 Lt; S. Š.-974 Lt; D. R.-1620 Lt; A. P.-1933 Lt; D. P.-375 Lt; G. Ž.-2492 Lt,

- 2005 m. birželio menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketa 75 772 litu suma papildomo darbo užmokescio, iš ju : A. A.-284 Lt; D. A.-374 Lt; A. A.-384 Lt; E. A.-534 Lt; A. A. vardu-1399 Lt; Z. A.-691 Lt; V. A.-384 Lt; A. A.-643 Lt; V. A. vardu-347 Lt; D. B.-358 Lt; A. B.-235 Lt; V. B.-1024 Lt; R. B.-806 Lt; M. B.-346 Lt; A. B.-275 Lt; A. B.-1388 Lt ir 2130 Lt; R. B.-493 Lt; R. B.-15 Lt; A. B.-1034 Lt; R. C.-634 lr.; S. C.-115 Lt; A. C.-290 Lt; K. C.-110 Lt; K. C.-597 Lt; G. C.-875 Lt; I. I.-427 Lt; A. J.-1184 Lt; R. J.-407 Lt; M. J.-376 Lt; R. J.-584 Lt; K. J.-184 Lt; V. J.-659 Lt; S. E.-446 Lt; V. O.-680 Lt; J. D.-534 Lt; S. D.-240 Lt; V. D.-290 Lt; M. G.-407 Lt; J. G.-824 Lt; D. G.-1202 Lt; N. G.-815 Lt; S. G.-815 Lt; Ž. G.-582 Lt; P. G.-439 Lt; R. K.-429 Lt; J. K.-716 Lt; R. K.-475 Lt; K. K.-438 Lt; A. K.-355 Lt; D. K.-382 Lt; G. K.-17 Lt; S. K.-437 Lt; V. K.-336 Lt; S. K.-880 Lt; L. K.-878 Lt; A. K.-688 Lt; D. K.-1625 Lt; R. L.-279 Lt; K. L.-384 Lt; A. L.-384 Lt; A. L.-465 Lt; A. M.-484 Lt; V. M.-334 Lt; M. M.-698 Lt; A. M.-298 Lt; G. M.-79 Lt; L. M.-384 Lt; I. M.-90 Lt; A. M.-407 Lt; I. M.-541 Lt; A. N.-203 Lt; P. S.- 380 Lt; S. S. -1383 Lt ir 350 Lt; A. S.-1822 Lt; V. S.-329 Lt; T. S.-369 Lt; I. S.-869 Lt; P. S.-873 Lt; V. S.-966 Lt; E. S.-275 Lt; R. S.-576 Lt; V. Š.-592 Lt; V. Š.-597 Lt; V. Š.-325 Lt; A. Š.-506 Lt; D. Š.-61 Lt; S. Š.-224 Lt; E. S.-265 Lt; A. R.-284 Lt; D. R.-1386 Lt; V. R.-1182 Lt; R. R.-460 Lt; V. P.-1487 Lt; G. P.-1202 Lt; A. P.-380 Lt; A. P.-1933 Lt; A. P.-156 Lt; R. P.-448 Lt; V. P.-321 ir 734 Lt; P. V.- 105 Lt; E. P.-493 Lt; P. P.-276 Lt; D. P.-753 Lt; R. P.-363 Lt; T. P.-584 Lt; V. P.-384 Lt; P. T.-434 Lt; A. T.-480 Lt; A. T.-459 Lt; M. U.-687 Lt; J. V.-1045 Lt; K. V.-327 Lt; A. V.-71 Lt; P. V.-884 Lt; E. V.-458 Lt; P. V.-268 Lt; A. V.-483 Lt; V. V.-875 Lt; O. V.-34 Lt; D. V.-290 Lt; R. Z.-1668 Lt; A. Ž.-1560 Lt; G. Ž.-2492 Lt ,

- 2005 m. liepos menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketa 60 176 litu suma papildomo darbo užmokescio, iš ju: A. A.-258 Lt; D. A.-223 Lt; A. A.-352 Lt; E. A.-151 Lt; A. A. vardu-1268 Lt; Z. A.-530 Lt; V. A.-652 Lt; R. A.-167 Lt; D. B.-270 Lt; A. B.-341 Lt; V. B.-1150 Lt; R. B.-670 Lt; M. B.-258 Lt; A. B.-243 Lt; R. B.-516 Lt; A. B.-348 Lt; R. C.-232 Lt; S. C.-270 Lt; A. C.-602 Lt; K. C.-552 Lt; K. C.-263 Lt; G. C.-343 Lt; A. J.-752 Lt; R. J.-375 Lt; D. J.-183 Lt; M. J.-333 Lt; R. J.-552 Lt; M. J.-158 Lt; V. J. 857 Lt; R. E.-1018 Lt; V. O.-125 Lt; J. D.-652 Lt; S. D.-952 Lt; M. G.-223 Lt; J. G. vardu-432 Lt; D. G.-728 Lt; N. G.-343 Lt; S. G.-343 Lt; Ž. G.-1050 Lt; R. K.-303 Lt; J. K.-857 Lt; R. K.-443 Lt; K. K.-411 Lt; D. K.-308 Lt; S. K.-579 Lt; S. K.-348 Lt; L. K.-1011 Lt; A. K.-711 Lt; D. K.-1750 Lt ir 1953 Lt; R. L.-279 Lt; K. L.-63 Lt; A. L.-446 Lt; A. M.-163 Lt; V. M.-185 Lt; A. M.-233 Lt; G. M.-549 Lt; D. M.-304 Lt; V. M.-843 Lt; L. M. vardu-302 Lt; I. M.-99 Lt; N. M.-152 Lt; A. M.-28 Lt; A. N.-1319 Lt; P. S.-300 Lt; S. S.-1033 Lt; V. S.-279 Lt; T. S.-235 Lt; I. S.-1388 Lt; P. S.-535 Lt; V. S.-863 Lt; G. S.-287 Lt; G. S.-226 Lt; E. S.-293 Lt; R. S.-511 Lt; V. Š.-592 Lt; V. Š.-892 Lt; V. Š.-185 Lt; D. Š.-424 Lt; A. R.-312 Lt; V. R.-702 Lt; R. R.-326 Lt; G. P.-553 Lt; A. P.-29 Lt ir 113 Lt; A. P.-1026 Lt; V. P.- 600 ir 200 Lt; A. P.-203 Lt; P. V.-73 Lt; E. P.-516 Lt; P. P.-208 Lt; D. P.-331 Lt; R. P.-275 Lt; T. P.-552 Lt; P. T.-402 Lt; L. T.-185 Lt; A. T.-154 Lt; A. T.-188 Lt; L. T.-583 Lt; J. V.-1043 Lt; K. V.-552 Lt; V. A.-66 Lt; P. V.-312 Lt; E. V.-471 Lt; P. V.-233 Lt; A. V.-507 Lt; V. V.-463 Lt; E. V.-1706 Lt; R. Z.-1490 Lt; G. Ž.-783 lt ir 50 Lt, A. Ž.-1926 Lt; S. Ž.-200 Lt; G. Ž.-2606 Lt,

- 2005 m. rugpjucio menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketa 69 588 litu suma papildomo darbo užmokescio, iš ju : A. A.-312 Lt; D. A.-10 Lt; A. A.-352 Lt; E. A.-752 Lt; A. A.-5543 Lt; Z. A.-862 Lt; V. A.- 455 Lt; D. B.-333 Lt; A. B.-452 Lt; V. B.-1212 Lt; R. B.-833 Lt; M. B.-312 Lt; A. B.-393 Lt; C. R.-352 Lt; S. C.-365 Lt; A. C.-652 Lt; K. C.-652 Lt; K. C.-653 Lt; A. J.-32 Lt; R. J.-298 Lt; D. J.-258 Lt; M. J.-407 Lt; R. J.-752 Lt; M. J.-664 Lt; J. V.-2339 Lt; L. J.-361 Lt; R. E.-898 Lt; J. D.-602 Lt; S. D.-143 Lt ir 809 Lt; R. D.-258 Lt; L. G.-769 Lt; M. G.-468 Lt; D. G.-503 Lt ir 471 Lt; J. G. vardu-1064 Lt; D. G.-300 Lt; N. G.-1193 Lt; K. G.-412,48 Lt; V. G.-247,70 Lt; R. K.-308 Lt; J. K.-2007 Lt; R. K.-343 Lt; N. K.-308 Lt; K. K.-437 Lt; D. K.-312 Lt; S. K.-652 Lt; V. K.-27 Lt; D. K.-2630 Lt; R. L.-302 Lt; K. L.-274 Lt; A. M.-324 Lt; V. M.-549 Lt; A. M.-307 Lt; G. M.-948 Lt; V. M.-392 Lt; L. M. vardu-432 Lt; I. M.-147 Lt; A. M.-360 Lt; A. N.-1419 Lt; S. S.-2383 Lt; A. S.-1528 Lt ir 196 Lt; V. S.-352 Lt; T. S.-463 Lt; I. S.-301 Lt; P. S.-1312 Lt; V. S.-808 Lt; G. S.-652 Lt; E. S.-243 Lt; V. Š.-796 Lt; V. Š.-876 Lt ir 94 Lt; D. Š.-312 Lt; A. Š.-970 Lt; A. R.-652 Lt; D. R.-970 Lt; V. R.-652 Lt; R. R.-608 Lt; V. P.-300 Lt; G. P.-1303 Lt; A. P.-323 Lt; A. P.-890 Lt; A. P.-1983 Lt; R. P.-491 Lt; V. P.-478 Lt; A. P.-820 Lt; E. P.-663 Lt; P. P.-505 Lt; R. P.-438 Lt; T. P.-552 Lt; P. T.-452 Lt; L. T.-445 Lt; A. T.-323 Lt; A. T.-452 Lt; L. T.-383 Lt; J. V.-2339 Lt; K. V.-652 Lt; V. A.-52 Lt; P. V.-652 Lt; E. V. -346 Lt; E. V.-534 Lt; P. V.-307 Lt; A. V.-653 Lt; V. V.-1028 Lt; G. Ž.-833 Lt, del to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dydžio ar strukturos už 2005 metus.

K. S. ir uždaroji akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai tvarke buhalterine apskaita, t.y. nuo 2005-09-22 iki 2005-11-08 K. S. budamas uždarosios akcines bendroves ,,(duomenys neskelbtini)”, imones kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi veikdamas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, eidamas vadovaujancias pareigas ir turedami teise atstovauti juridini asmeni, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veikla, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas budamas atsakingu už buhalterines apskaitos organizavima ir už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima, laikotarpyje nuo 2005-09-22 iki 2005-10-01 aplaidžiai tvarke teises aktu reikalaujama bendroves buhalterine apskaita, t.y., pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dali, kuri numato, kad „apskaitos dokumentas - popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ukine operacija arba ukini ivyki ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ukines operacijos arba ukinio ivykio tapatuma“, 16 straipsni, kuris nustato, kad „ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju atlikimo taisykliu“ 4 punkta, kuris numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidu orderi. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai iformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidu orderi, kuri pasirašo imones vadovas ir finansininkas“, 16 punkta, kuris numato, kad „visos kasos operacijos irašomos i kasos knyga“, bendroves darbuotojams be pagrindinio, faktiškai priskaitomo ir išmokamo darbo užmokescio, nurodyto bendroves apskaitos registruose bei metiniame 2005 metu balanse, per tiksliai nenustatytus uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, išmokejo uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams papildomo darbo užmokescio už 43641 Lt, kuris nebuvo pagristas apskaitos dokumentais, neregistruotas apskaitos registruose, neišrašyti kasos išlaidu orderiai ir išmoketos sumos neregistruotos kasos knygoje, tokiu budu 2005 m. rugsejo menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketa 43641 litu suma papildomo darbo užmokescio, iš ju: A. A. -451 Lt; D. A.-233 Lt; A. A.-402 Lt; E. A.-752 Lt; Z. A.-1214 Lt; D. B.-333 Lt; A. B.-452 Lt; V. B.-1158 Lt; R. B.-1146 Lt; S. B.-528 Lt; A. B.-435 Lt; M. B.-433 Lt; A. B.-343 Lt; A. B.-224 Lt; S. C.-199 Lt; A. C.-416 Lt; K. C.-652 Lt; K. C.-752 Lt; A. J.-1520 ir 1352 Lt; A. J.-945 Lt; R. J.-673 Lt; R. J.-354 Lt; D. J.-383 Lt; M. J.-475 Lt; J. D.-752 Lt; S. D.- 952 Lt; M. G.-508 Lt; D. G.-1572 Lt; R. K.-496 Lt; R. K.-828 Lt; R. K.-493 Lt; N. K.-1016 Lt; D. K.-501 Lt; S. K.-670 Lt; S. K.-546 Lt; V. K.-240 Lt; V. K.-249 Lt; S. K.-205 Lt; R. L.-320 Lt; K. L.-179 Lt; A. M.-552 Lt; A. M.-83 Lt; G. M.-748 Lt; A. M.-474 Lt; M. M.-142 Lt; I. M.-82 Lt; A. M.-483 Lt; S.S.-2383 Lt; A. S.-721 Lt; V. S.-370 Lt; T. S.-508 Lt; I. S.-552 Lt; V. S.-1516 Lt; K. S.-756 Lt; V. Š.-892 Lt; V. Š.-961 Lt; A. Š.-756 Lt; D. R.-970 Lt; R. R.-698 Lt; I. P.-930 Lt; A. P.-348 Lt; R. P.-574 Lt; V. P.-503 Lt; A. P.-628 Lt; L. T.-558 Lt; A. T.-598 Lt; A. T.-441 Lt; A. V.-58 Lt; E. V.-352 Lt; E. V.-679 Lt; P. V.-325 Lt.

Kaltinamasis K. S. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2005 m. rugsejo 21 d. i imone „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas dirbti komercijos direktoriaus pareigose. Po dvieju dienu savininkas pasiule buti imones direktoriumi, jis su šiuo pasiulymu sutiko. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, atlyginimas buvo apie 2000 Lt Su prieš tai buvusiu direktoriumi A. Ž. nebuvo susitikes, nebendravo, A. Ž. pirma karta pamate tik teisiamojo posedžio metu. Jis su niekuo apie „juodus“ pinigus nekalbejo, atlyginima gaudavo i kortele. Viena karta gavo grynus pinigus, pasiraše lapelyje, tada ir pagalvojo, kad tai neoficialus pinigai. Pradejus aiškintis jam buvo pasakyta, kad tai ne jo reikalas. Taip jam pasake savininkas T., K. G. Dirbdamas direktoriumi savo atsakomybe suprato: nors pats asmeniškai jokiu išmokejimu neorganizavo, finansiniu reikalu netvarke, jokiu žiniarašciu netvirtino, nes jam buvo pasakyta, kad tai ne jo pareigos, vis tik jaucia kalte del to, kad budamas direktoriumi ir itardamas apie mokamus neoficialius atlyginimus nieko nedare. Finansinius reikalus tuo metu tvarke K. G. Pats jis apskaitos netvarke, mokejimuose nedalyvavo, igaliojimu tvarkyti finansinius reikalus neturejo. Gailisi, kad iš viso dirbo toje imoneje. Del atlyginimu ir kitokiu piniginiu reikalu i buhalterija nejo dometis, su darbuotojais mažai bendravo. Jo pagrindinis darbas buvo ieškoti klientu ir realizuoti imones pajegumus. Suprates, kad tokia tvarka jo netenkina ir kad jis, kaip direktorius, neturi jokiu realiu galiu, praejus maždaug pusei menesio nuo jo perkelimo i direktoriaus pareigas išejo iš darbo. Grynaisiais pinigais disponavo viena karta – 500 Lt atsiskaite už prekes. Tuo metu, kai jis dirbo imoneje, buhalteremis buvo Neringa, Sigita. Apie tai, kad yra neapskaitytu pinigu, nežinojo, mano, jog apie pinigus gali žinoti tik imones savininkas. Išeidamas iš darbo turejo problemu del atsiskaitymo: 756 Lt atlyginima gavo už rugsejo menesi, už spali gavo per teisma. Jo nuomone, tie 756 Lt yra neoficialus pinigai. Už rugsejo menesi dar gavo ir i kortele, gauta suma neviršijo bendros sumos pagal darbo sutarti.

Kaltinamasis A. Ž. teisme kaltu neprisipažino ir parode, kad apie neapskaitytu pinigu aplinkybes jam nebuvo žinoma. Jis pripažista atveždaves pinigu darbu vadovams medžiagu pirkimui. Papildomu pinigu moketi imoneje nebuvo galimybes, nes imone finansiškai buvo skolinga. Per diena jis parašydavo nuo 50 iki 100 parašu. Parašus dedavo visur, net ant tušciu lapu. Ji i darba prieme akcininkas A. T. Apie imones finansine padeti jis žinojo, su buhalterines apskaitos pagrindu istatymu kažkiek buvo susipažines, atsakomybe žinojo. Imone buvo tikrinta mokesciu inspekcijos, kuri pažeidimu nerado.

Kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ atstove K. G. teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltes nepripažino parode, kad imoneje buhalterine apskaita buvo vykdoma vadovaujantis istatymais. Neoficialus atlyginimas jai nebuvo išmoketas. Žiniaraštyje nurodyta suma 412,48 Lt yra oficialus atlyginimas. Pinigu imone turejo ir galejo išmoketi atlyginima grynais, kadangi istatymas to nedraudžia. Imone skolu turejo. Atlyginimas buvo išmokamas pagal kasos išlaidu orderi ir išmokejimo žiniarašti. Už atlyginima buvo pasirašoma darbo užmokescio žiniaraštyje. Darbo užmokescio žiniarašcio formos galejo buti skirtingos. Neoficialiu šaltiniu imone neturejo.

Liudytojas S. K. teisme parode, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangu perdirbimo ceche darbuotoju. 2004-2005 metais atlyginimai buvo mokami normaliai, pinigu vokeliuose negavo. Pagal darbo sutarti gaudavo minimalu atlyginima, kuris buvo pervedamas i banko saskaita, pasirašydavo už tiek, kiek gaudavo. Neoficialaus atlyginimo bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo. To, ar 2005 metu birželio-rugsejo menesiais jam buvo išmoketa grynaisiais: birželio menesi – 437 Lt, liepos menesi – 579 Lt, rugpjucio men. – 652 Lt, rugsejo men. – 670 Lt, neprisimena, jokiu grynuju pinigu negavo. Teismui Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 16-18), pastarasis patvirtino, kad po šiais parodymais yra jo parašas, taciau nurode tokiu parodymu nedaves, teige, kad po jais liepe pasirašyti tyrejas. Praše remtis teisme duotais parodymais.

Liudytojas A. P. teisme parode, kad iki 2005 m. pabaigos dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo minimuma imone pervesdavo i banko saskaita, o likusius duodavo vokelyje užklijuotus. Ta diena kviesdavo po viena, paduodavo vokeli, už ka jis pasirašydavo ant lapo ar lapo skiauteles. Taip buvo visus 2005 metus.

Liudytojas A. P. teisme parode, kad „(duomenys neskelbtini)“ imoneje dirbo 2005 m. liepos menesi. Pinigus gaudavo už automobili ir kura. Pinigus gaudavo grynais ir pervedimu i saskaita. Už pinigus pasirašydavo ant popieriuko, kur nurodydavo, kiek gavo, suma, varda ir pavarde. Pinigus duodavo direktorius ir buhalterijoje.

Liudytojas A. B. teisme parode, kad bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ gamybos padalinio vadovu dirbo apie dvejus metus, sutarta atlyginima gaudavo laiku, jis buvo mokamas pervedimu i kortele arba grynaisiais pasirašius buhalterijoje. Sutartas atlyginimas buvo apie 2000 litu, toki ir gaudavo. Ar tai buvo neoficialus atlyginimas, nežino. Gavima patvirtindavo parašu buhalterijoje ant lapelio. Suma, kuria gaudavo, atitikdavo ta suma, už kuria pasirašydavo.

Liudytojas V. B. teisme parode, kad 2005 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu padalinyje. Dali atlyginimo gaudavo i kortele, dali – grynaisiais, už kuriuos pasirašydavo buhalterijoje ant algalapiu. Atlyginima mokejo kas menesi tuo paciu laiku. Sutartas buvo minimalus atlyginimas, minimalu ir gaudavo. I kortele buvo pervedama apie 600-700 Lt, o grynaisiais – gal 200-300 Lt Kaip kitiems buvo mokamas atlyginimas, nežino, i buhalterija eidavo vienas, ten pinigus išmokedavo N. 2005 metu gegužes, birželio ir liepos menesiais nurodytos sumos, apie kurias parode ikiteisminio tyrimo metu, galejo buti išmoketos. Apie tai, kad atlyginimas buvo neoficialus, sužinojo noredamas gauti paskola. Paskola pasieme jau dirbdamas kitoje darbovieteje.

Liudytojas R. R. teisme parode, kad 2005 metais dirbo imoneje, kurioje atlyginima gaudavo ivairiai – i saskaita ir grynaisiais. Pasiimdamas grynaisiais pasirašydavo lapuose, buvo pasakyta, kad tai premijos. Pinigus išmokedavo kas menesi, juos atveždavo ir išmokedavo moteriške. Darbo sutartyje, turbut, buvo nustatytas minimumas. Gaudavo minimuma ir priedus, iš viso buvo daugiau nei minimumas. Taip gaudavo dauguma darbuotoju, nes buvo ju sarašas, pasirašydamas mate kitas pavardes. Apie tai, kad tai buvo neoficialus atlyginimas sprende iš to, jog pinigai buvo išmokami grynais pagal saraša.

Liudytojas A. M. teisme parode, kad dalis darbo užmokescio buvo pervedama i kortele, kita dalis buvo išmokama grynaisiais. Grynuju pasiimti eidavo i 2 aukšta, pasirašydavo pagal saraša ir gaudavo pinigus. Darbo užmokestis kas menesi buvo skirtingas. Darbo sutarties salygos keiciamos nebuvo. Pasirašydavo imones administracijos patalpose, atvažiuodavo kasininke ir išmokedavo. Pasirašydavo lape, kuriame budavo ir kitu pavardžiu, kaip tas lapas vadinosi, nežino. Buvo mokamas avansas ir atlyginimas. Avansas buvo 200 Lt, jis budavo vienodas. 2005 metais nurodytas sumas gavo. Gali patvirtinti, kad tokiu paciu budu, kaip ir jis, atlyginima gaudavo ir jo sunus V. M.

Liudytojas A. P. teisme parode, kad dirbo Vilniuje statybos darbu vadovu, brigadoje buvo apie 15 žmoniu. Dalis atlyginimo buvo pervedama i kortele, dalis – grynais. I kortele buvo pervedamas ketvirtadalis atlyginimo, t.y. sutarta konkreti suma kaip darbu vadovo. Ta suma buvo maždaug 1500–2000 Lt, ja gaudavo visa laika. Suma nesikeisdavo, taciau jis turejo nuobaudu, todel galejo ir skirtis. Kokia suma buvo nurodyta darbo sutartyje, nepamena. Už pinigus pasirašydavo žiniaraštyje. Tai buvo paprastas popieriaus lapas arba prie grynuju pinigu prisegtas lapelis, ant kurio budavo užrašyta pinigu suma, vardas, pavarde. Lapelius gražindavo tam, kas išmokedavo pinigus. Del darbo taresi su G. Ž., su juo ir bendravo, su A. Ž. aptardavo tik darbo reikalus.

Liudytojas E. J. teisme parode, kad dirbo statybos skyriuje apie 2-3 savaites. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) fabrikas, esantis Šiauliuose. Užmokesti gavo po to, kai atliko sutartus darbus. Dali užmokescio gavo grynaisiais – apie 400 Lt, tuos pinigus išmokejo direktorius, už gauta pinigu suma pasiraše saraše. Kita dalis buvo pervesta i banko saskaita – maždaug 200 Lt

Liudytojas R. J. teisme parode, kad pinigus i objekta, kuriame dirbo, atveždavo moteris. Pasirašydavo algalapyje, ten buvo nurodytos pavardes ir sumos. Kitu darbuotoju pavardes taip pat buvo tame saraše. Dirbo apie metus ar daugiau traktorininku. Gaudavo apie 800 Lt grynais, i banko saskaita pinigu negavo. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Del darbo taresi su darbu vykdytoju. Buvo sutarta, kad jis (R. J.) dirbs ir papildomus darbus, apmokama už šiuos papildomus darbus buvo atskirai grynaisiais. 2005 metu vasara nurodytas pinigu sumas gavo. Ar atlyginimas buvo oficialus ar ne, jis nežinojo. Kadangi atskirai gavo už papildomus darbus, todel ir mane, kad atlyginimas buvo neoficialus. Apie tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. K. parode, kad 2005 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“ imoneje. Dalis darbo užmokescio buvo pervedama i banko saskaita, kita dalis buvo išmokama grynaisiais, grynuosius pinigus išmokedavo i imone atvažiavusi buhaltere. Už gaunamus grynuosius pinigus pasirašydavo ant lapeliu. Suma, už kuria pasirašydavo, sutapdavo su išmokama suma. Darbo sutartyje numatyto atlyginimo dydžio nepamena. Kadangi pasirašydavo lapelyje, galvojo, kad atlyginimas yra neoficialus. Koks tai buvo atlyginimas – oficialus, ar ne – nežino. Patvirtina, kad tas sumas, kurios nurodytos kaip jam išmoketos 2005 metais, tikrai gavo.

Liudytojas R. K. parode, kad dirbdamas bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ dali algos gavo i kortele, dali – grynaisiais. Už grynuosius pasirašydavo algalapyje. Suma, už kuria pasirašydavo, sutapdavo su išmokama suma. Grynuosius pinigus išmokedavo moteris. Kodel tokia buvo darbo apmokejimo tvarka, nežino, darbo sutartyje nurodyto atlyginimo dydžio neprisimena. Ar atlyginimas buvo oficialus, ar ne, jis nežino. Bendroveje dirbo vairuotoju, keliones budavo kartais ilgesnes nei darbo diena, todel tie pinigai galejo buti kelionpinigiai. Patvirtina, jog tas sumas, kurios nurodytos kaip jo gautos dirbant bendroveje „(duomenys neskelbtini)“, tikrai gavo.

Liudytojas K. L. parode, kad bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo sandelio darbininku. Gavo pagrindini atlyginima, kuris buvo minimalus, ir prieda. Priedas tai buvo vokelis su priklijuota šaknele, pasirašydavo ant šakneles ir šaknele su parašu gražindavo. Priedas buvo už atlikta darba, nes taip buvo sutarta žodžiu isidarbinant. Apie tokia darbo užmokescio mokejimo tvarka isidarbinant jam pasake bendroves direktoriaus pavaduotojas, kurio pavardes šiuo metu neprisimena. Pagrindinis atlyginimas ir avansas buvo pervedami i banka. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas. Ar tai buvo oficialus atlyginimas, ar ne, jis nežino.

Liudytojas A. K. parode, kad maždaug prieš 5 metus dirbo statybininku imoneje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo Šiauliuose, Vilniuje, 2005 m. liepos menesi Klaipedoje. Dalis darbo užmokescio buvo pervedama i banka, kita dalis buvo išmokama grynaisiais buhalterijoje. Kokio dydžio pinigu sumos jam budavo išmokamos, šiuo metu neprisimena. To, ar tie grynieji pinigai buvo komandiruotpinigiai, nežino. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas. Pagarsinus liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 113-115), pastarasis šiuos parodymus patvirtino.

Liudytojas R. Z. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybos darbu vadovu. Atlyginimas buvo pervedamas i banko kortele, kita dalis – grynaisiais. Grynuosius išmokedavo i objekta atvažiavusi kasininke, gaves pinigus pasirašydavo žiniaraštyje. Jame nurodyta suma sutapdavo su ta suma, kuria gaudavo. Koki atlyginima buvo sutares gauti, neprisimena, žino, kad jis keitesi – nuo 1000 Lt kilo po 500 Lt du kartus. Ar tai oficialus atlyginimas, ar ne, nesidomejo. Pinigu gaudavo ir statybinems medžiagoms pirkti. Grynus pinigus gaudavo iš kasos. Buvo mokamas ir avansas. Dirbo Šiauliuose, Radviliškyje, Klaipedoje. Apie komandiruotpinigius nepamena. Kokias sumas gavo 2005 metu birželio, liepos ir rugpjucio menesiais, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu dave teisingus parodymus, protokola pasiraše prieš tai su juo susipažines.

Liudytojas S. C. parode, kad dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesti pervesdavo i kortele. Grynaisiais, gal but, gaudavo premijas. Už jas pasirašydavo pagal saraša, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, išmokama suma. Kaip dažnai gaudavo premijas, neprisimena, kokio dydžio tos premijos budavo, taip pat neprisimena. Atlyginimas priklause nuo išdirbio, darbo kiekio. Su kuo taresi del atlyginimo, neprisimena. Grynuosius pinigus išmokedavo moteris arba vyras. Ar saraše nurodyta suma sutapdavo su gaunama suma, neprisimena. Apie tai, kad tai buvo neoficialus atlyginimas, negirdejo.

Liudytojas A. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2006 m liepos menesio. Dirbo brigadininku, atlyginima gavo toki, koks buvo numatytas. Atlyginima pervesdavo i kortele, ar gaudavo grynaisiais, neprisimena. Už viršvalandžius jis, taip pat kiti darbuotojai pinigus gaudavo „vokeliuose“ , iš viso buvo gal 3 kartais, kai tokiu budu gavo pinigus, už juos pasirašydavo lapeliuose. Pinigus atveždavo i objekta, juos išmokedavo kasininke. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, protokola pasiraše ji prieš tai perskaites, protokolas teisingas.

Liudytojas S. K. parode, kad dirba darbininku imones „(duomenys neskelbtini)“ padangu ceche. Darbo sutartyje buvo nurodytas 800 Lt darbo užmokestis, tokio dydžio suma pervesdavo i banka. Kita dali grynaisiais sumokedavo buhaltere, tikslios sumos, kuria gaudavo tokiu budu, neprisimena. Už gaunamus grynuosius pinigus pasirašydavo lapeliuose. Jo bendradarbiai (5-6 asmenys) taip pat gaudavo pinigus tokiu budu.

Liudytojas A. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 metus nuo 2005 metu. Alga gaudavo i banko kortele, taip pat grynaisiais pinigais, už kuriuos pasirašydavo lapelyje, kuriame buvo nurodyta suma, vardas, pavarde. Grynuosius pinigus pasiimdavo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, ten darbuotojai pinigu pasiimti eidavo po viena. Koks darbo sutartyje buvo nurodytas jo atlyginimas, neprisimena. Isidabinant del darbo apmokejimo tvarkos tartasi nebuvo. Suma, už kuria pasirašydavo, sutapdavo su gaunama suma.

Liudytojas V. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 ar 2005 metu. Dali atlyginimo gaudavo i banko kortele, dali – grynaisiais. Darbo sutartyje nurodytos sumos nepamena, isidarbinant del darbo atlyginimo išmokejimo tvarkos nesitare. Kiekviena menesi atlyginimas buvo skirtingas. Gali buti, jog sumos skyresi del darbo rezultatu. Pinigu gavima patvirtindavo savo parašu žiniaraštyje, kuriame buvo nurodytos sumos, pavardes. I buhalterija eidavo atsiimti pinigu po viena. Pinigus gaudavo, kai pasirašydavo. Nurodytas sumas gavo. Ar atlyginimas buvo neoficialus, nežino.

Liudytojas R. L. parode, kad 2005-2006 metais dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Darbo sutartyje buvo numatytas 800 Lt atlyginimas, tiek ir gaudavo. Pinigai buvo pervedami i banko kortele, kita dali išmokedavo grynais moteris. Už gaunamus grynuosius pinigus kartais pasirašydavo „špargalkeje“, juodraštyje. Ar atlyginimas buvo oficialus ar ne, nepamena. Gal jis ir buvo neoficialus.

Liudytojas S. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 8 metus vadybininku. Dali atlyginimo gaudavo i kortele, dali grynais. Atlyginimo dydžio nepamena. Už grynuosius pinigus pasirašydavo algalapyje, kuriame buvo nurodytas darbuotoju sarašas ir nurodyta išmoketina suma. Ant sukarpytu lapeliu nepasirašydavo. Algalapyje nurodyta suma sutapdavo su gaunama suma. Darbo sutartis buvo keiciama keiciantis pareigoms. Direktorius pasakydavo, kad atlyginimas keisis, pasikviesdavo ir nurodydavo, del ko. Kas tuomet buvo vadovas, nepamena, ikiteisminio tyrimo metu nurode, jog A. Ž. Gaunama pinigu suma buvo pastovi pagal etata.

Liudytojas A. S. parode, kad 2005 metais pradejo dirbti imoneje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginima gaudavo toki, koks buvo numatytas darbo sutartyje. Kokia tai buvo suma, neprisimena. Gaudavo i banko kortele ir grynais, po to, kai pasirašydavo lapelyje. Grynus pinigus gavo už darba, mano, jog tai buvo darbo sutartyje numatytas atlyginimas. Darbo salygas aptare isidarbindamas, atlyginimo mokejimo salygu aptarimo neprisimena. Grynuosius pinigus atveždavo moteris i darboviete (duomenys neskelbtini) gatveje ir išmokedavo. Ar vienoda suma buvo išmokama grynaisiais, neprisimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 51), A. S. patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytojas M. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbininku pamainoje, koki atlyginima gaudavo, tiksliai neprisimena. Dali atlyginimo pervesdavo i banko kortele, dali išmokedavo grynaisiais. Už grynuosius pasirašydavo lapelyje, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, suma. Grynuosius pinigus išmokedavo jauna moteris, pinigu pasiimti eidavo po viena i kabineta „(duomenys neskelbtini)“ imoneje. Ar pinigai buvo suvynioti lape, ar buvo ideti i voka, neprisimena. Atlyginimas skirdavosi. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti lapeliai, juose savo paraša atpažino ir patvirtino, kad šiuos pinigus gavo. Pagarsinus teisme liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 3, b.l. 15), M. B. patvirtino, jog sumos teisingos.

Liudytojas R. P. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo pat šios imones isikurimo ir iki šiol. Atlyginima gauna visa laika i kortele, jei gaudavo grynaisiais, pasirašydavo žiniaraštyje. Su darbdaviu del atlyginimo mokejimo salygu nebuvo sutares, suma buvo mokama pagal darbo sutarti. Suma buvo skirtinga, ji priklause nuo pagamintos gumos kiekio. Korteleje buvo fiksuota suma. Grynus pinigus mokedavo buhaltere. Pasiimti pinigu nueidavo vienas. Ar atlyginimas buvo oficialus ar ne, nežino. Sumu, kurias gavo, taip pat to, kada jas gavo, neprisimena.

Liudytojas K. C. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-mechaniku dirbo 2006-2007 metais. Atlyginima pervesdavo i banko kortele, dali gaudavo grynaisiais. Sutartas atlyginimas buvo 800 Lt, ta suma ir gaudavo. Grynuosius pinigus atveždavo i darboviete, pakviesdavo ir išmokedavo moterys, imones darbuotojos. Už išmoketus pinigus pasirašydavo dokumente, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, pinigu suma, parašas. Pinigu sumos skirdavosi. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 23), K. C. patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas R. P. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tris ar keturis menesius. Pinigus mokejo i kortele ir grynais. Grynais mokejo imoneje, kur tiksliai, nepamena. To, ar grynaisiais išmokama suma buvo vienoda kiekviena menesi, neprisimena. Koks buvo darbo sutartyje numatytas atlyginimas, taip pat neprisimena. Gaudavo minimalu valstybes nustatyta atlyginima ir už viršvalandžius, nes dirbo naktineje pamainoje. Del darbo salygu taresi su vyriškiu, kurio pavardes nepamena. Sutarta suma tenkino juos abu, tokia suma ir gaudavo. K. S. ir A. Ž. nepažista. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 31-33), R. P. patvirtino, jog parodymai teisingi.

Liudytojas E. V. parode, kad 2005 metais dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“, dali algos gaudavo i kortele, dali – grynais. Už grynuosius pinigus pasirašydavo lapelyje. Už i kortele pervedamus pinigus nepasirašydavo. Grynieji pinigai buvo voke, prie jo priklijuotas popieriukas su vardu, pavarde ir suma. Pinigus mokejo (duomenys neskelbtini) gatveje imones administracijos patalpose. Buvo sutares del maždaug 1500 Lt atlyginimo, bandomuoju laikotarpiu gaudavo minimuma. Paskui alga padidejo, darbo užmokescio išmokejimo salygu aptares nebuvo. I darba prieme direktorius A. Ž., sutarti pasiraše pas padalinio vadova. Išvardintas sumas gavo 2005 metais. Nuo 2006 metu grynuju jau nebegaudavo, pinigai budavo pervedami tik i kortele. Darbo sutartis nesikeite.

Liudytojas M. G. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbininku. Atlyginima gaudavo i kortele ir pasirašius lapelyje grynaisiais. Tame lapelyje buvo nurodytas vardas, pavarde, suma. Pinigus išmokedavo buhalterijoje. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas, grynaisiais dar gaudavo papildomai 200 Lt Grynieji pinigai buvo kaip priedas. Del darbo užmokescio mokejimo tvarkos isidarbindamas su niekuo nesitare.

Liudytojas L. T. parode, kad atlyginima gaudavo i kortele ir prieda prie algos grynaisiais. Pinigus atveždavo i imone moteris ir išmokedavo. Už gaunamus grynuosius pinigus pasirašydavo ant nedidelio lapelio juosteles, sumu dabar nepamena, jos buvo skirtingos. Darbo sutartyje nurodyto atlyginimo dydžio nepamena. Darbinantis niekas nesake, kaip bus mokama alga, viskas paaiškejo dirbant. Priedus gaudavo iki pat 2007 metu.

Liudytojas G. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vienerius metus suvirintoju. Darbo užmokestis buvo pervedamas i kortele, o grynieji pinigai budavo atvežami i objekta Vilniuje, kuriame dirbo. Pinigus atveždavo i objekta darbu vadovas. Už gaunamus grynuosius pasirašydavo lape, kuriame buvo nurodyta suma, vardas, pavarde. Lape budavo ir kitu pavardžiu. Sumu, kurias kiekviena karta gaudavo grynaisiais, neprisimena. Iš viso neoficialaus atlyginimo gavo apie 8000 Lt, nors tiksliai nežino, koks tai buvo atlyginimas. Imoneje dirbo 2004 ar 2005 metais, su kokiu asmeniu bendravo isidarbindamas, neprisimena. Buvo mokami ir komandiruotpinigiai, avansas nebuvo mokamas. Komandiruotpinigius išmokedavo grynaisiais darbu vykdytojas, arba juos pervesdavo i kortele. Už gaunamus pinigus visada pasirašydavo, be parašo pinigu nera gaves.

Liudytojas G. C. parode, kad 2005 metu gegužes menesi atlyginima gavo i kortele ir dar gavo grynaisiais, pasirašes prieš tai lapelyje, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, suma. Pinigus atveždavo i objekta. Pinigai buvo prideti prie popieriuko. Sutartas atlyginimas buvo apie 1000 Lt, ši suma susidejo iš abiem budais gaunamu pinigu. Kaip alga išmokedavo kitiems darbuotojams, nežino.

Liudytojas R. C. parode, kad 2005 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“ imoneje, „Hansabanke“ turejo saskaita, i kuria buvo pervedamas atlyginimas, dar budavo papildomi pinigai už papildomus darbus, tuos pinigus gaudavo i rankas, už juos pasirašydavo lapelyje. Pinigus išmokedavo buhaltere. Darbo sutartyje numatyto atlyginimo nepamena. Birželio-rugsejo menesiais sumas, kurios nurodytos lapeliuose, gavo, taciau dabar tiksliu sumu neprisimena. Kiti darbuotojai tokiais pat budais gavo atlyginimus.

Liudytojas A. M. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbininku, atlyginima gaudavo i banko kortele ir grynaisiais, už kuriuos pasirašydavo lapelyje. Pinigus atveždavo ir išmokedavo moteris. Atlyginimas buvo 800 Lt sudejus abiem šiais budais gaunamas sumas. Grynieji galejo buti premijos. Grynuju pinigu sumos budavo skirtingos. Kokia tiksliai suma buvo nurodyta darbo sutartyje, neprisimena.

Liudytojas S. B. parode, kad 2005 metais dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Koks atlyginimas buvo sutartas, neprisimena. Algu diena pinigus pasiimdavo antro aukšto kabinete, imoneje „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydavo lape. Kas buvo surašyta tame lape, neprisimena. Pagarsinus liudytojo S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 7-8), S. B. parode, kad ikiteisminio tyrimo metu sake tiesa, patvirtino, jog gal gaudavo pinigus ir i saskaita, dabar tiksliai nebeprisimena.

Liudytojas M. J. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo presuotoju, jo atlyginimas buvo maždaug 1000 Lt Darbo sutartyje nurodyto atlyginimo nepamena, atlyginimas turbut buvo vienodas, nors kartais skyresi. Atlyginimas buvo pervedamas i kortele, dali gaudavo ir grynaisiais. Aplinkybiu, kuriomis budavo išmokami grynieji, neprisimena. Pinigus vokelyje gaudavo toje pacioje vietoje, kurioje dirbo, budavo, kad paimdavo pinigus ir už draugus, draugai paimdavo už ji. Fiksuotos sumos, turbut, nebuvo. Pasirašydavo lapelyje, kuriame budavo tik jo vardas, pavarde, pinigu suma. Tas atlyginimas buvo neoficialus, nes pinigus gaudavo vokelyje. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino gaves pinigus ir pasirašes lapeliuose. Tokiu paciu budu pinigus gaudavo ir jo brolis D. J.

Liudytojas V. P. parode, kad alga gaudavo pasirašes lapelyje. Kokia buvo gaunama suma, neprisimena. Lape, kuriame pasirašydavo, budavo ne tik jo, bet ir kitu darbuotoju pavardes. Tuo metu jam dirbant imoneje direktoriumi buvo A. Ž., jis pats asmeniškai pinigu nemokejo. Pinigus galejo gauti ir i saskaita „Hansabanke“. Pagarsinus liudytojo V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 76-88), V. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas P. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo suvirintoju. Visu bylai reikšmingu aplinkybiu šiuo metu nebeprisimena, turi problemu del sveikatos. Pagarsinus liudytojo P. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 131,132), P. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas V. O. parode, kad jam dirbant imoneje „(duomenys neskelbtini)“ algu mokejimo diena i objekta – padangu gamykla – atvažiuodavo kasininke ir išmokedavo grynuosius pinigus, už kuriuos pasirašydavo lapeliuose. Pinigus gaudavo tik tokiu budu, sumos skirdavosi. Veliau darboviete atlyginima pervesdavo i banko saskaita. Direktorius tuomet buvo A. Ž.

Liudytojas A. L. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tekintoju-frezuotoju. Dirbdamas imoneje banko saskaitos nebuvo atsidares, todel atlyginima gaudavo grynaisiais, pinigus išmokedavo imones buhalteres. Atlyginima gaudavo per du kartus: pirma karta išmokama pinigu suma budavo nurodyta lape, ten jis pasirašydavo už gaunamus pinigus. Antra karta gaunamu pinigu suma lape nebudavo nurodyta, jis šiuo atveju pasirašydavo lape, kuriame buvo jo pavarde, šalia pavardes suma nebudavo nurodyta, prie pavardes budavo tik „paukšciukas“, ten jis ir pasirašydavo. Tame lape, be jo pavardes, buvo ir kitu darbuotoju pavardes. Ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktuose lapeliuose nurodytas sumas patvirtina gaves. Jam dirbant imoneje direktoriumi buvo A. Ž., kuris pats asmeniškai pinigu jam nera mokejes.

Liudytojas J. G. parode, kad dirbdamas imoneje „(duomenys neskelbtini)“ atlyginima gaudavo i kortele „Hansabanke“, galbut, ir grynaisiais. Tuo metu mane, kad tie grynieji yra komandiruotpinigiai. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad pinigai, kuriuos laike komandiruotpinigiais, yra neoficialus atlyginimas. Pinigus atveždavo darbu vadovas, už gaunamus pinigus pasirašydavo ant lapelio, kuriame buvo vardas, pavarde ir pinigu suma. Ant keliu jam rodytu tyrimo metu lapeliu buvo ne jo parašas. Suma nebuvo pastovi. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, neprisimena. Pagarsinus liudytojo J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 128, 129), J. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas L. M. parode, kad tiksliai atlyginimo mokejimo aplinkybiu nepamena. Buvo pervedami pinigai i kortele ir mokami grynaisiais. Pervedami pinigai buvo i „Hansabanka“, o kiti išmokami grynaisiais, pasirašant lape. Policijoje jam rode lapelius, kuriuose buvo ir jo, ir ne jo parašai. Ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktuose lapeliuose, kur yra jo parašas, nurodytas sumas yra gaves. Lapelyje buvo nurodytas vardas, pavarde, suma. Ta suma, nurodyta lapelyje, sutapdavo su išmokama suma. Darbo sutarties surašymo nepamena, nes imoneje keitesi vadovai. Atlyginimo dydis buvo aptartas isidarbinant, koks tas atlyginimas buvo, dabar nebeprisimena. Grynuju pinigu pasiimti eidavo i buhalterija, ten eidavo ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai. Direktorius A. Ž. pinigu i rankas nera daves.

Liudytojas P. T. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2005 metais vairuotoju. Atlyginimas buvo minimalus. Atlyginima atveždavo pas statybininkus, kartais už ji pinigus paimdavo kiti statybininkai ir jam veliau atiduodavo. Lapelyje, algalapyje pasirašydavo veliau. Pinigus gaudavo grynaisiais, gali buti, kad ir i banko kortele yra gaves atlyginima, yra gaves premiju. Išmokamos sumos buvo nevienodos. Ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktuose lapeliuose nurodytas sumas yra gaves. Jam dirbant bendroveje direktoriumi buvo A. Ž.. Asmeniškai direktorius A. Ž. pinigu jam nemokejo.

Liudytojas V. D. parode, kad dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Pinigus jis už darba gaudavo i kortele. Budavo, kad gaudavo ir kita dali pinigu grynais. Jam parodytuose lapeliuose parašai yra panašus i jo. Nurodytas sumas jis gavo grynais pinigais.

Liudytojas E. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neilgai – rušiavo padangas, buvo darbininkas. Sutarto atlyginimo nepamena. Atlyginima gaudavo i banko kortele, taip pat kartais išmokedavo buhalterijoje grynaisiais, už tuos pinigus pasirašydavo. Atlyginimas buvo nevienodas, jis buvo valandinis. Pasirašydavo lapeliuose, kuriuose buvo nurodytas vardas, pavarde ir suma. Kitu pavardžiu ten nebuvo, lapelis ant kurio pasirašydavo, buvo mažas, piršto storio. Už kokias sumas pasiraše, dabar neprisimena. Pinigus atveždavo moterys, tas sumas gavo.

Liudytojas R. J. parode, kad dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, atlyginimas buvo minimumas, ji gaudavo i banko kortele ir grynaisiais. Pasirašydavo už gaunamus grynuosius pinigus lapelyje. Kodel sumos budavo skirtingos, nežino. Sumu, kurias tuomet gavo, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad lapeliuose yra jo parašai. „(Duomenys neskelbtini)“ imoneje dirba ir šiuo metu, atlyginimas nuo tada, kai paaiškejo, jog iškelta baudžiamoji byla del pinigu mokejimo vokeliuose, mokamas tik per banka.

Liudytojas M. M. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tris menesius. Iš imones išejo, nes susirado kita darba. Atlyginima mokedavo buhaltere, pasirašydavo už gaunamus grynuosius pinigus lapuose, popiereliuose, dokumentuose. Pinigu pasiimti nueidavo pats. Pinigus gavo visus, kurie nurodyti.

Liudytojas A. T. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 metus. Pinigus išmokedavo grynaisiais, už juos pasirašydavo algalapyje ir lapelyje, kuriame buvo nurodyta suma, vardas, pavarde. Algalapyje suma buvo ta pati, kaip ir lapelyje. Gauta suma buvo viena. Gaunamu sumu dabar nepamena. Pinigus gaudavo kontoroje, visuomet ta pacia algu mokejimo diena. Banke gaudavo atskirai atlyginima, t.y. minimuma. Mokejimo tvarka nesidomejo. Darbo sutarti pasiraše, del atlyginimo nesitare. Apie grynuju pinigu išmokejima pranešdavo buhaltere, pasiimti eidavo i kontoros kabineta. Pagarsinus liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b.l. 5-7), A. T. patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi.

Liudytojas A. A. parode, kad dirbdamas imoneje „(duomenys neskelbtini)“ gavo viena ar du kartus premija grynaisiais. Del atlyginimo buvo susitares prieš isidarbindamas, ji pervesdavo i kortele, atlyginimas buvo minimalus. Premija buvo išmokama pasirašant lapelyje, pasirašydavo to lapelio neskaites. Kad tie išmokami grynieji pinigai buvo premija, pats taip galvojo. Grynuosius pinigus atveždavo moteriškes i imone. Lapelius ikiteisminio tyrimo metu mate, juose nurodytas sumas gavo. Imoneje dirbo trejus metus, kas tuomet buvo direktorius, neprisimena, reikalu su juo neturejo.

Liudytoja D. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo valytoja 8 darbo valandas per diena. Pradejo dirbti 2004 metais, pinigu išmokejimo salygu jai niekas neaiškino. Atlyginima gaudavo grynaisiais, už tuos pinigus pasirašydavo lape, kas jame buvo nurodyta, neprisimena. Sutarto atlyginimo nepamena. Kodel grynaisiais gaunamos pinigu sumos buvo skirtingos, nežino. Pinigus išmokedavo darbo vietoje, imoneje „(duomenys neskelbtini)“, kabinete. Ikiteisminio tyrimo metu jai rode lapelius, juose buvo vardas, pavarde ir jos parašas, pasirašydavo už gauta atlyginima. Imoneje dirba ir šiuo metu, pinigus gauna i banko kortele.

Liudytojas R. E. teisme parode, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 7 metus statybos meistru ar pagalbiniu darbininku. Pagal darbo sutarti buvo numatytas minimalus atlyginimas. Gaudavo ir avansa, kuris sudare apie 200 litu. Pinigines lešos buvo pervedamos i „Hansabanko“ kortele. Už pervedama atlyginima pasirašydavo darbo užmokescio žiniaraštyje. Be to, gaudavo pinigus vokeliuose kaip prieda už gera darba, šiuos pinigus jam atveždavo i objekta. Jis galvojo, kad šie pinigai išmokami už gera darba. Pasirašydavo ant lapelio, kuriame budavo nurodyta suma skaiciais, ir jo pavarde. Asmens, kuris atveždavo pinigus, pavardes nepamena, tas asmuo buvo statybu direktorius. Pinigus vokeliuose išmokedavo grynaisiais. Ar kartu su juo dirbe žmones taip pat gaudavo už gera darba pinigus vokeliuose, nemate. Direktoriaus Ž. nepažista, neturejo su juo jokiu reikalu, pinigu Ž. jam nedave. Grynaisiais paprastai gaudavo iki 1000 litu. To, kad butu gaves daugiau nei 1000 Lt neprisimena, taciau jeigu buvo kvitas ir jo parašas del gautu 1018 Lt, vadinasi, taip ir buvo.

Liudytojas R. D. teisme parode, kad 2005 metais viena menesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, bendroves direktoriumi tuo metu buvo C. R. D. buvo išduota „Hansabanko“ kortele, atlyginimas budavo pervedamas i kortele. Avanso negaudavo. Nutraukus darbo sutarti ir atsiskaitant pinigai jam buvo išmoketi grynaisiais. Pinigus grynaisiais išmokejo moteris. Lapelyje nurodyta pinigu suma gavo.

Liudytojas D. G. teisme parode, kad maždaug prieš 6 metus dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. Gaudavo avansa, kuri pervesdavo i kortele, komandiruotpinigius, kuriuos taip pat pervesdavo i kortele. Duodavo premijas prieš Naujuosius Metus. Mokejo litais, kiek mokejo, nepamena. Pasirašydavo popieriaus lapelyje, kuriame buvo nurodyti vardas, pavarde ir pinigu suma. Pasirašes, šia nurodyta pinigu suma gaudavo grynaisiais. Pinigus paduodavo darbu vykdytojas, kurio pavardes neprisimena. Pinigai budavo prisegti prie lapelio. Už ka konkreciai tuos pinigus gaudavo, nežino, tai galejo buti premijos už gera darba. Asmens, pavarde Ž., nepažista. Nebuvo taip, kad butu gaves 1000 litu. Parašas gal ir jo, bet tokios sumos nera gaves. Kada gavo 300 litu, nepamena.

Liudytojas G. K. teisme parode, kad prieš 5-6 metus dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ murininku, objektas - „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo trumpai, gal menesi ar du menesius. Pinigus pervesdavo i kortele, be to, pinigai buvo išmokami ir grynaisiais. Grynuosius pinigus atveždavo i objekta ir paduodavo vokelyje, jame budavo 300-400 litu. Ant vokelio budavo užrašyta pavarde. Už ta vokeli, kiek pamena, nereikejo pasirašyti. Tiksliai negali pasakyti, kokia suma – 372 Lt ar kitokia suma gavo, bet toks faktas buvo.

Liudytojas V. J. teisme parode, kad 2005 m. dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Atlyginima, t.y. minimalia alga, pervesdavo i kortele, kitus pinigus gaudavo vokelyje. Ar tie pinigai vokelyje buvo paskatinimas ar premija, nežino. Už vokelius tikriausiai pasirašydavo, tiksliai nepamena. Vokelius duodavo darbe, kas duodavo, neatsimena, tai buvo kažkas iš valdžios. Galejo buti, jog kiti darbuotojai taip pat gaudavo pinigus vokeliuose. Ant vokelio budavo užrašytas vardas, pavarde. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktas lapelis su irašyta pinigu suma, patvirtino, kad ta suma gavo.

Liudytojas E. V. teisme parode, kad maždaug prieš 5 metus dirbo suvirintoju imoneje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo 8 menesius ar mažiau. Sutartas darbo užmokestis galejo siekti 500-600 litu. Pinigus pervesdavo i kortele, dali išmokedavo grynaisiais. Neklause, kodel buvo nustatyta tokia mokejimo tvarka. Ar grynieji pinigai, kuriuos jam mokedavo, buvo premija, nežino, gaudavo už darba. Mokejo kontoroje antrame aukšte, nueidavo pasirašyti ir gaudavo pinigus. Pasirašydavo, turbut, ant lapelio, bet tiksliai nepamena, kas duodavo lapeli pasirašyti, taip pat neprisimena. Kitiems darbuotojams taip pat buvo taikoma tokia pati pinigu išmokejimo tvarka.

Liudytojas R. S. teisme parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apdailininku. Darbas buvo Vilniuje, renovavo namus. Su kuo taresi del darbo užmokescio, nepamena. Gaudavo komandiruotpinigius, maistpinigius ir Šiauliuose pasiimdavo voka su pinigais. Maistpinigius ir komandiruotpinigius išmokedavo grynaisiais. Pinigus paduodavo darbu vadovas, pavardes nepamena. Šiauliuose pasiimdavo alga. Pinigus pasiimdavo imoneje, baze buvo prie (duomenys neskelbtini) kapiniu. Už gautus pinigus Vilniuje pasirašydavo, o Šiauliuose ar pasirašydavo, nepamena. Kitokiu budu pinigu negaudavo. Imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3-4 menesius.

Liudytojas V. A. teisme parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ maždaug 3-4 menesius dirbo vairuotoju. Atlyginima gaudavo i kortele. Kokia suma gaudavo, nepamena. Kai paraše prašyma del darbo sutarties nutraukimo, gavo atsiskaityma, atsiskaityta su juo buvo grynaisiais. Atsiskaite buhalterija, jis apie gautus pinigus pasiraše lape, kuriame buvo parašyti vardas, pavarde, iš ko gauna pinigus. Kokia suma tuomet gavo, nepamena. Kitu pinigu grynaisiais, išskyrus atsiskaityma išeinant iš darbo, nera gaves.

Liudytojas J. V. teisme parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo inžinieriumi-samatininku. Dirbo pagal darbo sutarti, kokio dydžio buvo numatytas darbo užmokestis, nepamena, gaudavo tiek, kiek buvo nurodyta darbo sutartyje. Atlyginimas budavo pervedamas i kortele. Galejo buti, kad pavieniais atvejais gaudavo ir grynaisiais, bet kategoriškai to netvirtina. Už ka budavo mokami grynieji pinigai, tiksliai nežino. Vykdavo i komandiruotes, tai galejo buti komandiruotpinigiai. Negali kategoriškai teigti, kad tai galejo buti papildomas darbo užmokestis. Nepamena ir to, ar už gaunamus grynuosius pinigus yra kur nors pasirašes. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti lapeliai su parašais, jis pasake, kad parašai panašus i jo (J. V.) paraša, taciau kategoriškai tvirtinti, kad tai jo parašas, negali. Kai dirbo imoneje, direktoriumi buvo Ž. Nepamena, ar Ž. pats asmeniškai mokejo kokius nors pinigus. Mano, kad pinigus turejo išmoketi buhaltere. Negali patvirtinti, kad jam „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio men. išmokejo 1045 Lt, liepos men. – 1043 Lt, rugpjucio men. – 2239 Lt

Liudytojas P. V. teisme parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ buvo idarbintas apdailininku. Kiek laiko ten dirbo, neprisimena. Atlyginimas buvo apie 500 litu. Atlyginima gaudavo per banka, grynuju pinigu bendroveje negaudavo. Jis neatsimena, kad butu rašesis ant lapelio del grynuju pinigu išmokejimo. Pinigus gaudavo tik per banka.

Liudytojas V. P. teisme parode, kad 2005-2006 metais imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybininku. Darbo užmokesti pervesdavo i kortele. Buvo kelis kartus „i rankas“ premija išmoketa, už tuos pinigus pasirašydavo popieriaus lape, kuriame budavo irašyta pavarde ir išmoketina pinigu suma. Pinigus i Vilniu atveždavo žmogus iš Šiauliu. Pinigai buvo vokelyje, ant kurio budavo užrašyta žmogaus pavarde. Premijas yra gaves 2 kartus. Veliau papraše premijas pervesti i banka, todel grynaisiais daugiau nuo to laiko nebegaudavo, pinigai budavo pervedami i jo banko saskaita. Kas buvo bendroves direktorius, nežino.

Liudytoja K. C. teisme parode, kad dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Pinigus gaudavo i kortele, grynuju negaudavo. Už pinigus, kurie buvo pervedami i kortele, pasirašyti nereikedavo. Darbo užmokescio apskaita vede S. D. Vyriausioji buhaltere buvo D. K., po to – I. P. 2005 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini) gatveje, buvo ten vienintele buhaltere, kasos funkciju neatlikinejo. Kasa buvo (duomenys neskelbtini gatveje, ten budavo išmokami grynieji pinigai. Juos išmokedavo S. D., kuri dirbo kasininke. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatveje butu buve išmoketi atlyginimai, nežino. Nei vienam iš imones darbuotoju grynuju pinigu nera išmokejusi. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyti lapeliai su parašais. Parašai panašus i jos, o kas tai per lapeliai, nežino. Šie lapeliai neatitinka buhalterines apskaitos dokumentams keliamu reikalavimu, nes juose nera nurodytas dokumento pavadinimas, tai iškarpos iš kažkokiu dokumentu. Prieš 5 metus dirbdama bendroveje už daug ka pasirašydavo, ne buhalterines apskaitos dokumentuose nepasirašinedavo. Tuo metu, kai pasirašydavo, žinojo, už ka pasirašo, nes buvo dokumento pavadinimas, o šiuose lapeliuose nieko nera. Ka atspindi skaiciai 652, 200, 552, nepamena. Parašai galejo buti už atlieku priemima, gal tai atlieku kodai. Su bendroves direktoriumi Ž. bendravo tik viena karta, kai buvo priimta i darba. Priemimo i darba metu buvo pasakyta, jog darbo užmokestis bus pervedamas i kortele, reikia tureti „Swedbanko“ kortele. Apie mokamus grynuosius pinigus vokeliuose nekalbejo.

Liudytoja S. D. teisme parode, kad 2005 m. imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere-kasininke. Skaiciuodavo atlyginimus pagal darbo sutarti ir darbo laiko apskaitos žiniarašti. Padarydavo suvestine, kuria atiduodavo vyriausiosios buhalteres pavaduotojai, kad pervestu atlyginimus i saskaitas. Su atleidžiamais darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais iš kasos pagal žiniarašti, kasos išlaidu orderi. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti lapeliai su pavarde ir parašu. Kas tai per lapeliai, paaiškinti negali, šie lapeliai nera buhalterines apskaitos dokumentai. Ar juose esantys parašai yra jos (S. D.), negali nei patvirtinti, nei paneigti. Ji pasirašydavo ant ivairiu dokumentu – ant formu, kasos pajamu orderiu, kasos išlaidu orderiu, dedama paraša, visada žinojo, už ka pasirašo. Tuo tarpu šie lapeliai yra be pavadinimo, ka reiškia juose esantys skaiciai, nežino, kodel juose yra parašai, panašus i jos paraša, taip pat negali paaiškinti. Ar imoneje buvo mokamas neoficialus atlyginimas, nežino. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatveje. Ten buvo visa administracija. Su bendroves direktoriais (G., Ž., S.) bendravo darbo reikalais, nešdavo jiems pasirašyti dokumentus. Kas bendroveje nustate atlyginimu mokejimo tvarka, nežino. Iš direktoriaus nurodymu del mokejimo tvarkos nera gavusi. (Duomenys neskelbtini) gatveje, kur ji dirbo, tame paciame kabinete buvo ir kasa. Kartais darbuotojams iš kasos budavo mokami atostoginiai, atsiskaitymas atleidžiant iš darbo, laidojimo pašalpa. Ar iš kasos buvo mokamas darbo užmokestis 2005 m. birželio-rugsejo menesiais, neprisimena. Darbo užmokestis buvo pervedamas i darbuotoju asmenines saskaitas banke, bet galejo buti ir išimtiniu atveju, kai buvo mokama iš kasos, kadangi darbuotojas galejo dar netureti savo saskaitos. Ar daug tokiu atveju buvo, neprisimena. Tokiu atveju, kad darbuotojas turetu saskaita banke ir jam butu išmokami pinigai per kasa, nebuvo, ar bent ji to neprisimena. Kodel darbuotojai tvirtino, kad buvo išmokami grynieji pinigai, nežino. Direktorius nedave nurodymo iš kasos moketi darbo užmokesti. „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojams taip pat buvo mokami avansai, kokiais metais, neprisimena. Avansai buvo mokami i saskaita. To, kad avansas butu buves išmoketas i rankas“, ji nežino. Negali patvirtinti, kad 2005 m. birželio–rugsejo menesiais buvo išmoketas neoficialus atlyginimas. Ar komandiruotpinigiai buvo mokami grynaisiais kasoje, neatsimena. Dienpinigius skaiciuodavo ir pervesdavo i saskaita. Grynuosius pinigus, skirtus ukio išlaidoms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ji išduodavo pagal kasos išlaidu orderi, kuri pati ir išrašydavo. Orderi turedavo pasirašyti vyr. buhaltere ir direktorius. Jis pasirašydavo, jeigu nebudavo išvykes. Budavo, kad išduodavo grynuosius pinigus iš kasos be direktoriaus parašo. Taip nurodydavo vyr. buhaltere. Iš kasos grynuju pinigu savo vardu nera emusi. Išrašydavo išlaidu orderi, kad galetu išmoketi atostoginius. Orderis budavo išrašytas jos vardu. Atostoginius mokedavo darbuotojams. Darbuotojas pasirašydavo i žiniarašti, po to nuo kasos nurašydavo tuos atlyginimus, darbuotojas irašydavo savo pavarde. Tiksliai neprisimena, ar ji pati yra gavusi grynaisiais atostoginius. Gaudavo pinigus i saskaita, gal gaudavo ir grynaisiais, neprisimena. Premiju negaudavo. K. C. grynuju pinigu pagal išlaidu orderi nera emusi. Papildomas darbo užmokestis už gerai atlikta darba ar viršvalandžius nebuvo mokamas. Visas darbo užmokestis buvo mokamas pagal darbo sutartyje nurodyta suma.

Liudytoja R. A. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš 7 metus buvo darbinta kaip pavaduojanti valytoja, del darbo salygu taresi su direktoriumi, vardu V. Atlyginimas buvo apie 1000-800 Lt Atlyginima pervesdavo i „Hansabanko“ kortele, kitokiu budu algos negaudavo, tik paskutini karta sumokejo grynais. Už išmoketus grynuosius pasiraše lape, kuriame buvo nurodyta pavarde, suma, parašas. Pinigus išmokejo kažkokia moteriške kontoroje prie (duomenys neskelbtini) kapiniu. Gautos pinigu sumos tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktas dokumentas apie jai išmoketus grynuosius pinigus, šiame dokumente esantis parašas sutapo su jos parašu ir ta ji patvirtino tyrimo metu.

Liudytoja V. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininke, dirbti pradejo 2003 metais. Darbo sutartis buvo sudaryta iškarto, atlyginimas mokamas toks, koks nurodytas darbo sutartyje. Kintant atlyginimui darbo sutartyje buvo daromi prierašai. Kas buvo direktoriumi tuo metu, neprisimena. Atlyginima tuo metu mokejo grynaisiais pasirašant ant darbo užmokescio žiniarašcio, šiuo metu atlyginimas pervedamas i kortele, nepamena, kad butu gavusi grynaisiais ir i kortele. Darbo užmokescio žiniaraštis atrode taip: vardas, pavarde, suma. Ar žiniaraštyje budavo ir kitu pavardžiu, neprisimena. Priedai jai nera mokami. Atlyginima išmokedavo buhalterijos darbuotoja. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b.l. 103), V. B. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytoja I. S. parode, kad nuo 2004 m. iki 2006 m. vasaros dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, už pinigus nebuvo atsakinga, jos pareigos buvo užpajamuoti prekes. Atlyginimas buvo išmokamas grynais ir i kortele, kas taip nusprende, nežino. Grynuosius pinigus mokejo kontoroje (duomenys neskelbtini), antrame aukšte E. V. arba N., kurios pavardes nepamena. Ji atlyginima gaudavo grynaisiais, jai mokejo už tiesiogini darba. Darbo sutarti buvo pasirašiusi, bet joje numatyto atlyginimo dydžio nepamena, priedu negaudavo. Apie neoficialu atlyginima nieko nežino. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b.l. 39-42), I. S. patvirtino minejusi tyrejui apie išmokamus grynuosius pinigus, taciau apie mokama imoneje neoficialu atlyginima teige ikiteisminio tyrimo metu neminejusi, kodel tyrejas tai iraše i protokola, teige nežinanti.

Liudytoja E. V. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere, dare suvestines ir tvarke imones balansa. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), dirbo padangu ceche, kabinete sedejo kartu su D. K., darbininkai pas jas i kabineta neužeidavo. 2005 metais kaip kasininke dirbo, t.y. mokejo atlyginimus, tik kai pavadavo atostogu išejusia darbuotoja. Imoneje atlyginimai buvo skaiciuojami pagal žiniarašcius, juos sudarinejo S. D. S. dirbo imones kasininke, ji ir išmokedavo atlyginimus. Už grynaisiais išmokamus atlyginimus darbuotojai pasirašydavo atlyginimu žiniaraštyje. Jeigu yra lapeliai apie išmoketus darbuotojams grynuosius pinigus, tai yra išmokejimas pagal fakta. Ji atlyginima gaudavo per banka, to, kad butu gavusi grynaisiais, nepamena. Neapskaitytu pinigu nera gavusi, neoficialaus atlyginimo – taip pat ne. 2005 metais gaunamos algos dydžio tiksliai neprisimena, galejo buti apie 700 Lt Imoneje buvo grynuju pinigu, nes jais atsiskaitinedavo klientai. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktas vienas lapelis, kas tai per lapelis, nežino, tai galejo buti iškarpa iš suvestiniu, skaiciai tonomis, darbo valandos, nes jame nera datu.

Liudytojas G. Ž. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2005 metu dirbo langu gamintoju. Darbo sutarti sudare su G. G., atlyginima gaudavo grynaisiais, pasirašydavo darbo užmokescio žiniaraštyje, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, pareigos, suma skaiciais, suma žodžiais irašydavo pats. Atlyginimas priklause nuo išdirbio, tai buvo numatyta darbo sutartyje, taip pat pagal darbo sutarti buvo mokami priedai atsižvelgiant i darbo rezultatus. Jis gaudavo 6 procentu prieda prie atlyginimo. Prieda yra gaves ir grynais, ir i kortele. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti lapeliai, tuos lapelius pasirašydavo darbo vietoje arba buhalterijoje, suma išmokedavo apskaitininkai, pavardžiu nepamena. Kaip tie lapeliai traktuojami buhalterijoje, nežino, mano, kad gavo ir neoficialu atlyginima. Imoneje buvo dvi buhalterijos, viena (duomenys neskelbtini) gatveje, kita – (duomenys neskelbtini) gatveje, ten dirbo moterys, bet pavardžiu nepamena. E. V. jam mokejo atlyginima grynais iki 2003 m., taip pat yra išmokejusi atlyginima ir N. K., D. K. atlyginimo jam nemokejo. 2005 metais padalinyje, be jo, dirbo 7-8 žmones, kaip jie gaudavo atlyginimus, jis nežino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 11, b.l. 31-33), G. Ž. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytoja N. K. parode, kad 2005 m rugpjucio menesi imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, atlyginimu neskaiciavo, dare pavedimus, atlyginimus mokejo kita buhaltere, kuri butent, neprisimena. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatveje. Gali buti, jog kam nors ir yra išmokejusi grynais atlyginima, kai pavadavo atostogu išejusia darbuotoja. Jeigu išmokejo, vadinasi, buvo gavusi toki nurodyma. Žiniaraštis atrode taip: imones rekvizitai, vardas, pavarde, data, parašas, suma, pirmame lape žodžiai, antrame skaiciai. Ji atlyginima gaudavo i banko saskaita, kad butu gavusi grynaisiais, neprisimena. Jos atlyginimas 2005 metais, turbut, buvo minimalus. Neoficialaus atlyginimo nera gavusi.

Liudytoja D. K. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere nuo 1997 m. iki 2005 m. rugsejo 2 d. Už darbo užmokescio išmokejima atsakingos buvo R. G., E. V., S. D. Ji algu neskaiciavo. Jos atlyginimas buvo apie 800-1000 Lt, atlyginima iš pradžiu gaudavo grynaisiais, t.y. per kasa išrašant kasos išlaidu orderi arba žiniarašti, veliau atlyginima gaudavo per banka. 2005 m. kasininkes buvo E. V. ir S. D. Žiniarašciai atrode taip: imones pavadinimas, kodas, turinys, grafos, kiek priskaiciuota, kiek išskaiciuota, moketina suma, išmoketa suma. Apie neoficialius atlyginimus nieko nežino, kategoriškai neigia, kad gaudavo neoficialu atlyginima. Apie kitu darbuotoju atlyginimus nieko pasakyti negali, kadangi neimanoma patikrinti 190 darbuotoju atlyginimu. Jos atlyginimas buvo fiksuotas ir apskaitytas, ji tai patikrino. Apie jokius neoficialius atlyginimus darbuotojams ji nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti kažkokie lapeliai su jos parašais, gali paaiškinti, kad ji daug kur pasirašydavo, tie lapeliai galejo buti ir žiniarašcio dalis. Tie lapeliai negali buti pavadinti buhalteriniais dokumentais, nes neturi tam tikru rekvizitu. Ji buvo pavaldi A. Ž., jis nedave jokiu nurodymu moketi neoficialius atlyginimus.

Liudytojas A. N. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo komercijos vadovu. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, numatytas darbo užmokestis – 2000 Lt I darba prieme A. Ž., apie nelegalu atlyginima nebuvo kalbeta, nelegalaus atlyginimo nera gaves. Atlyginima mokejo pavedimu, per „Hansabanka“ banka, kartais mokejo ir grynais, buvo pateikiamas žiniaraštis, kuriame pasirašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti kažkokie lapeliai, kas tai per lapeliai, nežino, tai galejo buti iškarpos iš kokiu nors dokumentu. Tuose lapeliuose trys parašai yra jo, vienas – ne jo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 11, b.l. 97-99), liudytojas A. N. patvirtino tyrejui nurodes, jog gaudavo atlyginima grynaisiais, taciau paaiškino tyrimo metu nevisiškai suprates, kas yra vokelis ir kas yra neoficialus atlyginimas. Liudytojas nurode, kad parašas yra jo už menamai gautus pinigus, kodel lapeliai sukarpyti, teige nežinantis. Ar tai legalu, ar ne, taip pat tvirtino nežinantis.

Liudytojas V. A. parode, kad iki 2005 m. liepos menesio dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“ langu padalinyje, del atlyginimo taresi su A. Ž. Susitare del fiksuoto atlyginimo ir priedu. Atlyginima pervesdavo i kortele, o priedu iš viso nera gaves. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti lapeliai, kuriuose nurodyti jo vardas ir pavarde, taciau parašas ne jo, tokiu lapeliu jis nera pasirašes. Jokiu grynuju pinigu nurodytomis datomis nera gaves.

Liudytojas E. S. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d., darbas buvo susijes su padangu rušiavimu. Atlyginima pervesdavo i kortele. Grynaisiais pinigus gavo tik viena karta, kai išejo iš darbo. Ta karta jo gauta suma (265 Lt) galejo buti atostoginiai. Tuos pinigus išmokejo moteris. Gaves pinigus grynaisiais, nesidomejo, ar tai oficialus atlyginimas, ar ne. Neprisimena, kad butu gaves neapskaityto atlyginimo.

Liudytojas O. V. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirba ir šiuo metu. Atlyginima gaudavo pavedimu i kortele ir dar buvo mokami grynieji pinigai. Už grynuosius pinigus pasirašydavo lape, tai buvo premija už darba. Apie tokia mokejimo tvarka prieš isidarbinant niekas nesake, tiesiog ateidavo ir pasakydavo nueiti i buhalterija ir pasiimti pinigus. Nuo 2006 m. taip nebemokejo, kodel – nežino. Apie kitus darbuotojus ir jiems išmokamus atlyginimus nieko nežino.

Liudytojas A. M. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tekintoju iki 2006 metu. Darbo sutarti sudare su asmeniu, vardu A. Del atlyginimo susitare taip: dalis vokeliuose, o minimumas – pervedimu i banko saskaita. Vokai buvo balti, juos gaudavo (duomenys neskelbtini) gatveje ir ten pasirašydavo. Pinigus vokeliuose duodavo A., atsiimti eidavo po viena, kai pakviesdavo. Taip buvo visa laika, kol dirbo toje imoneje. Kiti „(duomenys neskelbtini)“ padalinio darbuotojai gaudavo taip pat, kaip ir jis.

Liudytojas A. V. parode, kad 2005 m. imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kranu priežiuros meistru. Darbo sutarties salygu neprisimena, del atlyginimo buvo sutarta konkreti suma. Jam buvo išmokama grynaisiais paciame ceche: pakviesdavo, jis ateidavo, pasiimdavo pinigus ir pasirašydavo lape, kuriame buvo nurodytas vardas, pavarde, suma, po to parašas. Ar tai oficialu, ar ne, nežino. Alga gaudavo tik tokiu budu, grynaisiais. Jam budavo mokama už konkretu darba, už objekta, dirbdavo ne kiekviena diena. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos lapu juosteles, patvirtino, kad parašas jose yra jo. Galvoja, jog ten pasiraše už gaunama alga. Kas direktoriumi buvo tuo metu imoneje, nežino.

Liudytojas Ž. G. parode, kad 2005 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“ imoneje. Iš pradžiu dirbo apie metus laiko, po to išvyko i užsieni, grižes vel isidarbino toje imoneje. Darbo sutartyje atlyginimas nurodytas 1000 Lt, panašiai tiek ir gaudavo. Pinigus – 1000 Lt pervesdavo i „Hansabanko“ kortele, grynaisiais išmokedavo priedus. Už grynuosius pinigus pasirašydavo lapelyje, kuriame buvo nurodyta suma, parašas, vardas, pavarde. Suma buvo nurodyta skaiciais. Lapeliai buvo nedideli, popierelis buvo kiekvienam darbuotojui atskirai. Pinigus išmokedavo buhalterijoje arba ceche. Taip jam mokejo apie pusantru metu laiko. Del priedu pirma karta susitare su G., antra karta – su A., pavardžiu neprisimena. Kiek jam žinoma, tame ceche, kuriame jis dirbo, taip gaudavo visi darbuotojai. Pinigus išmokedavo buhaltere, kurios nei vardo, nei pavardes nežino. Pinigus taip pat išmokedavo cecho viršininkas. Grynaisiais gaudavo kiekviena menesi. 2005 m. birželio menesi iš viso gavo apie 1400-1500 Lt, kiek gavo liepos menesi, neprisimena. To kad butu gaves 1000 Lt i kortele ir 1000 Lt papildomai grynaisiais „i rankas“, negalejo buti. Žinojo, kad grynaisiais mokamas atlyginimas yra neoficialus.

Liudytojas A. B. parode, kad dirbdamas bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku atlyginima gaudavo laiku. I darba ji prieme imones tuometinis direktorius, sutartas atlyginimas buvo 500 Lt. Banko korteles tuo metu neturejo, atlyginima gaudavo tik grynaisiais. Pasirašydavo siauruose lapeliuose ir gaudavo pinigus. Lapeliuose buvo nurodyta pavarde, vardas, parašas ir suma, imones rekvizitu tame lapelyje nebuvo. Lapelyje nurodyta suma atitiko ta suma, kuri jam budavo išmokama. Pinigus pasiimdavo kontoroje, (duomenys neskelbtini), pinigus mokejo moteriške. Priedu nera gaves. Ka reiškia neoficialus atlyginimas, nežino.

Liudytojas L. K. parode, kad 2005 metais isidarbino imoneje „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutarti pasiraše su pavaduotoju, del atlyginimo nesitare. Tais laikais buvo minimalus atlyginimas. Alga pervesdavo i kortele, kita dali išmokedavo grynaisiais. Už grynuosius pasirašydavo A4 formato lape, jame budavo nurodytos sumos, vardai, pavardes. Kartais už išmokamus grynuosius pasirašydavo ir juosteles tipo lapelyje su numeriu, pavarde, suma ir vieta parašui. Dar gaudavo komandiruotpinigius, priedus. Šios sumos, taip pat ir avansas, budavo pervedamos i kortele. Kodel pinigai buvo mokami dviem budais, nesiaiškino, taip mokejo visa laika maždaug iki 2006 metu rugpjucio menesio pabaigos, kol išejo iš darbovietes. Grynaisiais gaudavo maždaug 100-200 Lt, tiksliai neprisimena. Šiuos pinigus perduodavo objekte darbu vadovas Ž.

Liudytojas R. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirba mechaniku nuo 2004 metu iki šiol. Alga buvo pervedama i saskaita. Sutarto atlyginimo dydžio tiksliai neprisimena, atlyginimas galejo buti maždaug 700 Lt I saskaita tiek ir gaudavo. Kitu budu, t.y. grynaisiais, taip pat kartais gaudavo pinigu, už juos pasirašydavo arba A4 formato lape su nurodytu vardu, pavarde, suma skaiciais, vieta parašui, arba siaurame popieriaus lapelyje, kuriame budavo tik pavarde, menesio užrašo nebudavo. Iki kada taip gaudavo pinigus, neprisimena. Ar grynaisiais mokami pinigai buvo oficialus atlyginimas ar ne, jis nežino. Nuo ko priklause išmokamu grynuju pinigu suma, nežino. Kas ir kur mokejo pinigus, nepamena. Jo nuolatine darbo vieta – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pinigus gaudavo darbo vietoje. Sudarant darbo sutarti apie papildomus pinigus nesitare. Kaip kiti darbuotojai gaudavo atlyginimus, nežino.

Liudytojas V. K. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ isidarbino maždaug 2004-2005 metais. Buvo sudaryta darbo sutartis, aptartos darbo salygos. I darba ji prieme S. S. Sutartas atlyginimas buvo 700 Lt. Dali šios sumos pervesdavo i kortele, kita dali išmokedavo grynaisiais. Bendra suma budavo 700 Lt. Už grynuosius pinigus pasirašydavo nedideliame lapelyje. Lapelis buvo kaip iškarpa, jame buvo nurodytas vardas, pavarde ir suma. Kaip budavo nurodyta suma, jis neprisimena. Lapelyje užrašyta suma atitiko ta suma, kuri budavo išmokama. Pinigai buvo mokami už darba. Darbo užmokescio žiniaraštyje už grynuosius pinigus nepasirašydavo, tik ant šakneles.

Liudytojas K. V. parode, kad 2005 m. vasara isidarbino „(duomenys neskelbtini)“ imoneje, ten dirbo iki 2005 m. rudens. Koks buvo sutartyje numatytas atlyginimas, neprisimena. Imoneje dirbo tik kelis menesius, todel mano, jog kiekviena menesi gaudavo panašu atlyginima. Keliais šimtais atlyginimas negalejo skirtis, nes buvo nustatytas 3 menesiu bandomasis laikotarpis. Kokiu budu budavo išmokamas atlyginimas, neprisimena. Ar gavo neoficialu atlyginima, nežino. Iš darbo išejo todel, kad pasikeite direktorius, kuris pasiule užimti kitas pareigas. Siulomos pareigos jo netenkino, todel ir išejo iš darbo imoneje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 3, b.l. 61-63), liudytojas K. V. nurode, kad šie parodymai yra tikslus ir praše jais vadovautis.

Liudytojas V. Š. parode, kad isidarbino imoneje „(duomenys neskelbtini)“ meistru. Gaunamo atlyginimo dydžio neprisimena. Atlyginima gaudavo laiku, pasirašydavo siauruose lapeliuose, kuriuose buvo nurodytas darbo laikotarpis, vardas, pavarde ir suma, kuri atitiko išmokama suma. Ar kokiame nors kitokiame žiniaraštyje pasirašydavo už gaunamus pinigus, nežino, forma galejo skirtis, bet pasirašydavo visada. Tai buvo atlygis už darba. „(Duomenys neskelbtini)“ patalpose atlyginima išmokedavo buhaltere ar pavaduotoja. Kitokiu budu atlyginimo negaudavo. Gaunamas atlyginimas buvo vienodas, taciau skyresi darbo dienu skaicius. Tiksliai neprisimena, gavo 600 Lt ar 900 Lt ir nežino, ar galejo buti toks skirtumas.

Liudytojas A. A. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo langu padalinyje, staliumi. Atlyginima gaudavo grynaisiais, atlyginimo dydžio neprisimena. Pinigus atveždavo i kontora, juos mokejo moteris. Už pinigus pasirašydavo sarašuose, kuriuose budavo nurodytas vardas, pavarde, suma. Kaip suma buvo nurodyta, neprisimena. Gaudavo tokia suma, kokia ir budavo nurodyta tame saraše. Galbut dar pervesdavo ir i saskaita, taciau šiuo metu tiksliai to neprisimena. To, kad 2005 metu rugpjucio menesi butu gaves 5543 Lt, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti sarašai ir lapelis, taciau ten buvo ne jo parašai.

Liudytojas D. A. parode, kad bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ dirba informaciniu technologiju vadybininku. Atlyginima gaudavo i banko kortele, gaunamas atlyginimas buvo toks, koks ir numatytas darbo sutartyje. Grynuju pinigu gaudavo avansinems išlaidoms iš kasos pagal išlaidu orderi, už juos buvo perkamos kanceliarines prekes ir panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti lapeliai su jo parašais, skaiciais. Jis ant tokiu lapeliu nepasirašinejo, pasirašydavo ant A4 formato lapu. Kadangi tai vyko 2005 metais, šiuo metu jis neprisimena, ka reiškia skaiciai tuose lapeliuose, gal tai pirktu kanceliariniu prekiu išlaidos. Jo nuomone, tie lapeliai su skaiciais nereiškia neoficialaus atlyginimo. Neoficialus atlyginimas – tai galbut neapskaitytas buhalterineje apskaitoje atlyginimas. Toks atlyginimas jam nebuvo mokamas. Mano, kad jo atlyginimas buvo apskaitytas, todel buvo oficialus. Apie kitiems mokama neoficialu atlyginima negirdejo.

Liudytojas G. Ž. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2005-2006 metais statybu padalinio vadovu. Atlyginimas buvo mokamas reguliariai, nepamena, ar atlyginimas buvo pervedamas i kortele. Grynuju pinigu yra gaves. Tai buvo ir alga, ir ukio išlaidoms skirti pinigai. Be parašo grynuju pinigu nera gaves. Pasirašydavo, galbut, ant orderiu, tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti kažkokie lapeliai. Ju paskirtis nebuvo nurodyta, tai galejo buti ukio išlaidoms skirti pinigai. Neprisimena, kad butu mokejes darbininkams grynuosius pinigus, nors to kategoriškai neneigia. To, ar yra mokejes grynuosius pinigus L. K., neprisimena, nors ši pavarde jam girdeta. Pagal darbo funkcijas grynuju pinigu išmokejimas jam nepriklause. Ar jo gaunamas imoneje atlyginimas buvo visa laika vienodas, nepamena. Neoficialus atlyginimas jam nebuvo mokamas. Ar gegužes menesi gautas 2492 Lt atlyginimas neapskaitytas, nežino, gaves šiuos pinigus buhalterijoje pasiraše. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, šiuo metu visu detaliu nepamena, nes praejo daug laiko.

Liudytojas R. B. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2006 metais. Atlyginima gaudavo grynaisiais, pinigai buvo vokelyje. Gaves pinigus pasirašydavo ant A4 formato lapo, kuriame buvo nurodyti vardas, pavarde, suma skaiciais. Nurodyta suma atitiko ta suma, kuri budavo išmokama. Už grynuosius pinigus pasirašydavo ir ant lapeliu su vardu, pavarde, pinigu suma, kuri buvo atlyginimas. Tokiame lapelyje kitu darbuotoju pavardžiu nebudavo. Ar atlyginimas budavo pervedamas ir i banko saskaita, neprisimena. Sutartas atlyginimas, jeigu neklysta, buvo maždaug 1200-1300 Lt, tiek ir gaudavo. Kadangi kitoje firmoje pasiule didesni atlyginima, iš „(duomenys neskelbtini)“ išejo. Isidarbinant susitarimo del vokeliu nebuvo. Del darbo taresi su meistru, pavarde B. Grynuosius pinigus išmokedavo imoneje netoli Medžio apdirbimo kombinato, pinigus mokejo moteris, pareigu ir vardo, pavardes nežino.

Liudytojas G. M. parode, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 metu, atlyginimas buvo mokamas reguliariai, menesio pabaigoje. Atlyginima pervesdavo i banko saskaita ir mokedavo grynaisiais. Tiksliu sumu, taip pat to, ar tos sumos budavo pastovios, neprisimena. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, nežino. Grynuosius pinigus (duomenys neskelbtini) išmokedavo moteris, pavardes neprisimena. Už grynuosius pinigus pasirašydavo algalapyje ant A4 formato lapo. Ar jo gaunamas atlyginimas buvo oficialus, ar ne, nežino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 143-145), G. M. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytoja I. P. parode, kad bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ su A. Ž. jai teko dirbti 3-4 dienas, su K. S. taip pat dirbo neilgai, ilgiausiai jai teko dirbti su K. G. Imoneje dirbo vyr. finansininke. 2005 metais grynieji pinigai buvo apskaitomi pagal taisykles, banke ir kasoje. Darbo užmokesti skaiciavo pagal tabelius ir darbo sutartis. Atlyginimas buvo išmokamas i banko korteles ir kartais – grynaisiais, bet tai budavo reti atvejai, paciam darbuotojui paprašius. Pinigus mokejo kasininke S. D., kiti negalejo moketi, apie kitus atvejus ji nieko nežino. Visas darbo užmokestis buvo apskaitomas buhalterineje apskaitoje. Iš kur iškirptas lapelis su nurodyta 930 Lt suma, ji nežino, tas lapelis galejo buti iškirptas iš kokio nors kito jos pasirašyto dokumento. Neoficialiu dokumentu ji nera pasirašiusi. Ka reiškia tame lapelyje nurodyta suma, nežino, 930 Lt sumos grynaisiais nera gavusi. Darbo užmokescio apskaitos ji nevede ir atlyginimu darbuotojams neskaiciavo. Pagal užimamas pareigas ji tvirtindavo darbo užmokescio ataskaitas, tikrino buhalterines apskaitos dokumentus, Didžiaja knyga, pagal kuria daromi balansai. Visa apskaita sutampa su Didžiaja knyga. Imoneje neapskaitytu pinigu nebuvo, imones kasoje grynuju pinigu buvo, nes jais atsiskaitydavo klientai. Buhalterijos buveine iš pradžiu buvo (duomenys neskelbtini), paskui nuo 2007-2008 metu buhalterija persikele i (duomenys neskelbtini). Buhalteriniai dokumentai vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo paimti 2006 metais. Dokumentai paimti ne iš buhalterijos, o iš (duomenys neskelbtini) gatves, kurioje buhalterijos niekada nebuvo. Kodel tuose dokumentuose vardai ir pavardes yra „(duomenys neskelbtini)“ imones darbuotoju, ji nežino. Visi darbuotojai turejo atsidare banko saskaitas, turejo banko korteles. Grynaisiais išmokedavo atlyginima, atostoginius tik darbuotoju prašymu. Medžiagoms isigyti budavo išrašomos avansines, darbuotojas pasirašydavo kasos išlaidu orderyje. Neteisingos buhalterines apskaitos ji nevede, ar be jos žinios galejo buti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams, ji nežino.

Liudytojas V. M. teisme parode, kad imoneje dirbo trumpai, dirbo projektu vadovu. I darba ji prieme A. Ž., su kuriuo taresi del darbo salygu ir atlyginimo. Dalis darbo užmokescio jam buvo pervedama i kortele oficialiai, dalis – grynais ant stalo padeta. Užmokesti grynais ant stalo rasdavo palikta ofise, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kas pinigus palikdavo nepamena, apie paliktus pinigus pasakydavo kolegos, nes jis dažnai nebudavo ofise. Viena karta A. Ž. buvo atvežes grynus pinigus. Jis nepamena, ar tyrimo metu buvo rodomi lapeliai. Neoficialus atlyginimas buvo ant stalo palikti gryni pinigai. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 4, b.l. 117-118) jis patvirtino, kad tyrimo metu geriau žinojo visas aplinkybes.

Liudytojas V. Š. parode, kad i darba ji prieme A. Ž. Atlyginimas buvo mokamas laiku, menesio pabaigoje, buhalterijoje, pasirašius ant algalapio. Buvo lapas, ant kurio nurodyta: vardas, pavarde, suma, parašas, kad suma gavome. Suma buvo pastovi, paskui keitesi nuo darbo rezultatu. Dali atlyginimo gavo i kortele. Tai buvo imones finansai, jis suprato, kad tai buvo oficialu. Apie neoficialu atlyginima nežinojo. 2005 m. liepos menesi 892Lt, rugpjucio - 876 Lt ir 94 Lt, rugsejo – 961 Lt, tuos pinigus jis gavo, bet ar pinigai buvo valstybes apmokestinti, jis nesigilino. Papildomai gaunamas sumas jis suprato kaip priedus, premijas.

Liudytojas G. P. parode, kad imoneje dirbo statybininku, atlyginima gaudavo už padaryta darba. Atlyginimas buvo mokamas pervedimu i banka. Avansa, komandiruotpinigius pasiimdavo paprašes grynais. Už gautus pinigus pasirašydavo, dokumento nepamena. Avansa jis eme kelis kartus, sumos buvo skirtingos. Neoficialaus atlyginimo jis negavo. Ar visas atlyginimas buvo apskaitomas buhalterijoje, jis nesidomejo. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 8, b.l. 48-50) liudytojas parode, kad tyrimo metu sake tiesa. Grynus pinigus gavo visa laika, kol dirbo imoneje. Pinigus atveždavo vadovas. Del avanso prašyma rašydavo raštu.

Liudytojas V. G. parode, kad „(duomenys neskelbtini)“ imoneje dirbo vadybininku nuo 2004 iki 2006 metu, prieme A. Ž. Darbo sutartyje buvo nurodytos darbo valandos, atlyginimas apie 900 Lt, apie priedus kalbos nebuvo. Pinigus gavo i banko kortele. Grynu pinigu gavo, kol kortele nebuvo išimta. Gaves pasirašydavo ant žiniarašcio, kur buvo nurodyti vardas, pavarde, suma, parašas. Tyrimo metu jam buvo rodomas lapelis su suma 247,70 Lt, tai buvo dalis atlyginimo, gal avansas.

Liudytojas P. V. parode, kad imoneje dirbo apie pusantru metu darbininku. Tai galejo buti 2005 metai. Del darbo taresi su cecho viršininku. Atlyginimas buvo kaip ir visiems, brigadoje dirbo 7-8 žmones, suma buvo maždaug vienoda. Pinigai buvo išmokami pavedimu i banka. Mokant pinigus grynais budavo algalapis, ant kurio nurodyta išmokama suma. Tyrimo metu del neoficialiu pinigu jis pasake ta, ka klause tyreja. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 4, b.l. 9-10) liudytojas paaiškino, kad visko tiksliai nepamena, bet jeigu yra jo parašas, tai turbut jam mokejo grynus pinigus.

Specialiste V. C. apklausta teisme patvirtino savo tyrimo metu pateikta išvada ir paaiškino, kad 2010-03-18 išvadoje yra priedai Nr. 1, 2, 3. Atlikdama tyrima vadovavosi pateiktais žiniarašciais, pagal juos sudarytos suvestines-priedai. Buvo ištirti 2005 metu gegužes-rugsejo menesio imones dokumentai: darbo užmokescio žiniarašciai, kasos, banko dokumentai, apyvartu žiniarašciai ir buvo nustatyta, kad buhalterine apskaita buvo tvarkoma laikantis norminiu aktu reikalavimu. Buhalterine apskaita reglamentuojantys Lietuvos Respublikos istatymai nedraudžia išmoketi darbo užmokesti grynais pinigais. Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatyme nurodyta, kad imones pasirenka apskaitos registra, žiniarašciu, darbo užmokescio išmokejimo forma. Pateikti dokumentai - lapeliai Buhalterines apskaitos istatyme nustatytu rekvizitu neatitiko, nors šiuo atveju klausimas, ar pateiktu dokumentu rekvizitai atitinka istatymu reikalavimus, nebuvo tirtas. Lapeliuose buvo nurodyti vardas, pavarde, pinigu suma, menuo, diena, parašas. Tokie lapeliai, kuriuose nebuvo jokios informacijos apie menesi ir laikotarpi, tyrimui nebuvo naudojami. Tyrimui buvo panaudoti tik tie lapeliai, kuriuose buvo nurodytos sumos ir datos. Tyrimui buvo pateikti lapeliu originalai. Žiniarašciai buvo pateikti juodraštiniai. Šiuose žiniarašciuose dalis nurodytu sumu atitinka ta suma, kuri yra oficialiai apskaityta, o kita dalis atitinka lapelius ir iš to galima daryti išvada, kad šitos sumos neapskaitytos buhalterineje apskaitoje. Pvz., pagal žiniarašti B. R. priskaityta 1250 Lt; žiniarašcio 8 skiltyje nurodyta 550 Lt, pajamu mokestis – 91 Lt, Sodra – 17 Lt; šios sumos yra registruotos oficialioje buhalterineje apskaitoje, atemus iš priskaiciuotos 1250 Lt sumos visas sumas, dar lieka 516 Lt. Ta suma (516 Lt) lieka lapelyje. Išvada apie neapskaitytas buhalterineje apskaitoje sumas padaryta palyginus juodraštiniu žiniarašciu duomenis su lapeliu duomenimis. Ekspertiziu metodika leidžia daryti tyrima pagal juodraštiniu dokumentu duomenis.

Iš 2007-11-29 ir 2009-01-06 ukines–finansines veiklos tyrimo specialisto išvadu matyti, jog 2005 metais bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 6, 12, 16, 19 str. reikalavimus: i apskaita neitrauke, nors privaloma, ukines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio pasikeitimu, ukines – finansines operacijos nera pagristos apskaitos dokumentais, kuriu duomenys butu registruojami apskaitos registruose, del to negalima nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dydžio ar strukturos už 2005 metus (t. 2, b.l. 31-54, t. 6, b.l. 3-117).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistiniu tyrimo centro ekonominiu tyrimu specialisto išvados matyti, jog uždarojoje akcineje bendroveje „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. gegužes – rugsejo men., išmokant dali darbo užmokescio, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo: 2 straipsnio 1 dalies, nes dalis darbuotojams išmoketo darbo užmokescio nepagrista apskaitos dokumentais; 16 straipsnio, nes apskaiciuotas ir išmoketas darbuotojams darbo užmokestis neregistruotas apskaitos registruose. Taip pat nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju taisykliu: 4 p., nes darbuotojams darbo užmokestis išmoketas neišrašius kasos išlaidu orderiu; 16 p., nes išmoketos sumos neregistruotos kasos knygoje (t. 10, b.l. 74-91).

Iš daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti protokolu matyti parodyti atpažinti popieriaus lapeliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju pavardemis, skaiciais ir parašais. Šiuos lapelius dauguma asmenu atpažino kaip dokumentus, kuriuose jie pasiraše už gautus grynus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ivertines byloje surinktus ir teisme ištirtus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu pripažista, kad nurodytu kaltinime laikotarpiu imoneje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgaulingai tvarkoma buhalterine apskaita, t.y. uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmoketas papildomas darbo užmokescio, kuris nebuvo pagristas i imones buhalterine apskaita itrauktais apskaitos dokumentais, neregistruotas apskaitos registruose, neišrašyti kasos išlaidu orderiai ir išmoketos sumos neregistruotos kasos knygoje, taip tycia neužregistruojant imones visu ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu. Tokia teismo išvada patvirtina visuma bylos duomenu, kuriuos jungiant viena su kitu i logiškai pagrista seka matyti, kad imoneje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokami grynieji pinigai, kurie oficialiai nebuvo apskaityti imones buhalterijoje. Absoliuti dauguma teisme apklaustu liudytoju bei kaltinamasis K. S., trumpa laika buves imones direktorium, patvirtino, kad atlyginimo dali, dažniausiai privaloma moketi Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta minimalia alga, imone pervesdavo darbuotojams i banko saskaita, o likusia dali išmokedavo grynais pinigais. Dalis teisme apklaustu liudytoju (R. R., R. J., R. K., R. L., M. J., G. Ž., Ž. G., V. M.) nurode itare ar net suprate, kad gauna neoficialu atlyginima. Liudytojas V. B. parode, kad imdamas paskola sužinojo, kad jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Iš parodymu visumos matyti, kad neoficialus atlyginimas (kuri kaip toki nustate specialistai), imoneje buvo mokamas tiesiog darbo vietose arba imones buhalterijoje, už gautus pinigus buvo pasirašoma ant tyrimo metu rastu popieriaus lapeliu, kuriuos absoliuti dauguma liudytoju atpažino tyrimo metu. Kaltinamasis K. S. teisme patvirtino, kad itares apie neapskaitytu grynu pinigu mokejima imoneje bande šia aplinkybe išsiaiškinti su akcininku bei kitais asmenimis, kurie netiesiogiai pripažindami ši fakta liepe jam nesikišti i imones buhalterinius reikalus. Be to, ant imoneje rastu buhalterines apskaitos dokumentu, susijusiu su imones darbuotoju darbo užmokesciu (t. 2, b.l. 50-54), buvo rasti rankraštiniai irašai apie „juodas“ išmokas. Visi šie duomenys, t.y. kaltinamojo K. S. ir liudytoju parodymai apie išmoketas pinigu sumas, už kurias šie asmenys pasiraše ant tyrimo metu rastu rašytiniu irodymu, daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados ir paaiškinimai, užrašai ant imoneje rastu buhalteriniu dokumentu, atitinka tarpusavyje, jais netiketi teismas neturi pagrindo, ir ju visuma pakankama faktinems nusikalstamos veikos aplinkybems atskleisti.

Teismas atmeta kaltinamojo A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstoves K. G., liudytoju S. K., D. A. K. C., S. D., I. S., E. V., N. K., I. P. ir D. K. parodymus apie tai, kad šie asmenys neoficialiu pajamu imoneje „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo, nes tokie parodymai prieštarauja nustatytai tiesai byloje. Kaltinamojo A. Ž. ir atstoves K. G. tokius parodymus teismas ivertina kaip ju gynybos nuo pareikšto kaltinimo pozicija. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu S. K. ir I. S. apklausti liudytojais ir budami ispeti del atsakomybes už melagingu parodymu davimo nurode visiškai priešingas aplinkybes, t.y. tvirtino gave neoficialu atlyginima. Be to, S. K. parodymu davimo laiku dirbo imoneje „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojos K. C., S. D., I. S., E. V., N. K., I. P. ir D. K. – visos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, vykde pareigas, susijusias su imones finansais, kiekviena gaudama žinojo, kai kurios tiesiogiai buvo susijusios su grynuju pinigu išmokejimu, nes dauguma apklaustu liudytoju patvirtino, kad grynuosius pinigus jiems išmokedavo moteris, - del ko siekdamos išvengti sau neigiamu pasekmiu ir budamos akivaizdžiai suinteresuotos „(duomenys neskelbtini)“ imones nauda dave byloje tiesos neatitinkancius parodymus. Del galimai šiu liudytoju padarytos nusikalstamos veikos duodant melagingus parodymus posedžio metu teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsniu priima atskira nutarti.

Teismas ištyres byloje visuma irodymu nustate, kad dalis grynuju pinigu imoneje buvo išmoketi pasirašant ne pinigus gavusiems, bet galimai kitiems asmenims. Tyrimo metu ir teisme liudytojai J. G. pripažino pasirašes už gautus 824 litus, taciau neige parašes prie sumu 784, 1064, 432 (t. 3, b.l. 130-133); L. M. pripažino pasirašes už gauta 384 Lt suma, taciau nurodytu 302, 386, 432 jis negavo (t. 3, b.l. 149-150); V. A. neige gaves 347 Lt suma (t. 11, b.l. 71-72); A. A. neige parodytuose lapeliuose pasirašes už nurodytas sumas. Del šios priežasties nenustacius, kad šiuos pinigus imone išmokejo rašytiniuose dokumentuose (lapeliuose) nurodytiems asmenims, teismas tikslina faktines veikos aplinkybes pripažindamas, kad nurodytos sumos buvo išmoketos ne konkreciai šiems asmenims, bet šiu asmenu vardu.

Liudytojas A. P. teisme parode, kad grynus pinigus duodavo direktorius ir imones buhalterija, nors ir nenurode, kad grynus pinigus gaudavo iš tuo metu direktoriumi dirbusio A. Ž. Liudytojas V. M. teisme parode, kad i ofisa Vilniuje grynus pinigus atlyginimams yra atvežes direktorius A. Ž. Dalis liudytoju nurode, kad isidarbindami ar veliau dirbdami taresi su direktorium A. Ž. del papildomo darbo užmokescio, kuriuos suprato kaip priedus. Šie duomenys, taip pat A. Ž. darbo imoneje direktoriaus pareigose laikotarpis, jo paties asmeniškai ne karta gautas neoficialus atlyginimas patvirtina, kad A. Ž. tycia, t.y. suprasdamas savo nusikalstamos veikos pobudi, numatydamas padarinius ir noredamas taip elgtis, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ imones direktorium ir budamas atsakingu už buhalterines apskaitos organizavima ir už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima elgesi priešingai istatymu ir kitu teises normu reikalavimams, suprasdamas ir suvokdamas pažeide Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju atlikimo taisykles“, del ko kilo specialistu nustatyti padariniai – negalejimas nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dydžio ar strukturos už 2005 metus. Ivertines A. Ž. veiksmu turini, jo kaltes forma ir kilusias pasekmes teismas pripažista, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tycine nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dali, t.y. kaip apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas.

K. S. byloje buvo kaltinamas tuo, kad budamas imones direktoriumi apgaulingai tvarke buhalterine apskaita nuo 2005-09-22 iki 2005-10-01 dienos, tuo padarydamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. Ivertinus byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma teismas pripažista, kad K. S. budamas uždarosios akcines bendroves ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi istatymu ir kitu teises normu pagrindu budamas atsakingu už buhalterines apskaitos organizavima ir už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima laikotarpyje nuo 2005-09-22 iki 2005-10-01 elgesi nusikalstamai pasitikinciai. Ivertinus K. S. nuoširdžius parodymus teisme, jo trumpa darbo „(duomenys neskelbtini)“ imoneje direktorium laikotarpi, priežastis, privertusias ji atsisakyti direktoriaus pareigu po viena karta gauto neoficialaus atlyginimo, teismas pripažista, kad jis pagal užimamas pareigas ir asmenines savybes numate, kad del jo kaip direktoriaus netinkamai organizuojamos buhalterines apskaitos tvarkymo gali kilti nusikalstami padariniais, taciau negaledamas pasipriešinti imoneje susiklosciusiai tvarkai lengvabudiškai tikejosi neigiamu padariniu išvengti, ka irodo ir jo pasitraukimas iš direktoriaus pareigu. Faktines ivykiu aplinkybes ir tokia teismo išvada patvirtina, kad K. S. veike ne tycios, bet neatsargia kaltes forma, todel jo veiksmuose yra ne apgaulingos, bet aplaidžios teises aktu reikalaujamos „(duomenys neskelbtini)“ bendroves buhalterines apskaitos tvarkymo sudeties požymiu visuma. Del šios priežasties teismas perkvalifikuoja K. S. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dali. Ivertinus nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2005-10-01, galiojusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio redakcija, numatancia 5 metu apkaltinamojo nuosprendžio už tokio nusikaltimo padaryma priemimo senaties termina, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p. K. S. baudžiamaji procesa nutraukia.

Išnagrinejus byla teisme negauta jokiu duomenu apie tai, kad budamas imones direktoriumi K. S. pats nors karta išmokejo uždarosios akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams papildoma darbo užmokesti, todel tokia kaltinamajam inkriminuota aplinkybe teismas šalina kaip nepasitvirtinusia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnis numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas. Be to, juridinis asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nusikalstama veika padare juridinio asmens naudai arba juridinio asmens interesais ir jeigu fizinis asmuo eidamas vadovaujancias pareigas juridiniame asmenyje turejo teise atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veikla. Išnagrinejus byla teismas nustate, kad A. Ž. ir K. S. padare skirtingas nusikalstamas veikas, kuriu metu kiekvienas ju veike UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu, taigi ejo vadovaujancias pareigas, ir turejo teise atlikti visus minetus baudžiamajame istatyme numatytus veiksmus. Išmokedama neoficialu darbo užmokesti imone „(duomenys neskelbtini)“ išvenge privalomu imoku ir mokesciu i valstybes biudžeta, turejo materialines naudos, todel imones direktoriu kaip fiziniu asmenu padarytos nusikalstamos veikos buvo atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens naudai ir interesais. Del šios priežasties teismas pripažista, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pagristai patraukta baudžiamojon atsakomyben, irodymu visuma patvirtina šios imones kalte ir nusikalstamos veikos požymius, kuo remiantis ja teismas pripažista kalta. Ivertinus tai, kad teismas šiuo nuosprendžiu perkvalifikuoja buvusio imones direktoriaus K. S. veiksmus iš apgaulingos i aplaidu buhalterines apskaitos tvarkyma, byloje nera atsakomyben patraukta kitu asmenu, kurie apgaulingai tvarke imones buhalterine apskaita tuo laikotarpiu, t.y. 2005 metu rugsejo menesi išmokant imones darbuotojams neoficialu darbo užmokesti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai veikai šioje dalyje taikoma analogiška kaip ir fizinio asmens nusikalstamos veikos kvalifikacija (aplaidus buhalterines apskaitos tvarkymas), ir dalyje del 2005 metu rugsejo menesi padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis procesas nutraukiamas suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminui.

Iš byloje esanciu gydymo istaigu pažymu matyti, jog A. Ž. (t. 12, b.l. 117, 119) ir K. S. (t. 12, b.l. 106, 109) nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimu, todel budami pakaltinamais ir imones direktoriaus subjekta atitinkanciais asmenimis jie buvo pagristai patraukti baudžiamojon atsakomyben.

Išnagrinejus byla A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Skirdamas bausmes A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas atsižvelgia i Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, t.y. i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytu veiku motyvus ir tikslus, i kaltinamojo A. Ž. asmenybe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens požymius.

A. Ž. praeityje neteistas (t. 12, b.l. 109), baustas administracine tvarka (t. 12, b.l. 113-114), charakterizuojamas teigiamai, padare nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkiu nusikaltimu kategorijai, veike tycios forma, jis vedes, dirba (t. 10, b.l. 27). Teismas ivertines visa tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas pripažista, kad bausmes tikslai A. Ž. gali buti igyvendinti jam kaip dirbanciam asmeniui paskyrus pinigine bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ praeityje neteista (t. 12, b.l. 3-100), šiuo metu ir toliau vykdo savo veikla, nusikalstama veika padare ne imones ukines-komercines veiklos srityje, nauju nusikalstamu veiku po šio nusikaltimo turimais duomenimis nepadare, todel jai ivertinus padarytos nusikalstamos veikos turini taip pat skirtina švelniausia baudžiamojo istatymo (Lietuvos Respublikos BK 43 str.) numatyta bausme – pinigine bauda.

Skiriant pinigines baudas A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas taiko veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcija, o paskirtos baudos dydi apskaiciuoja pagal tuo metu galiojusi taikoma minimalaus gyvenimo lygi (MGL), atitinkanti 125 litus.

Baudžiamojoje byloje Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija buvo pareiškusi 167355,56 Lt civilini ieškini del žalos valstybes biudžetui atlyginimo, kurio teisme atsisake, todel pradetas civilinio ieškinio procesas šiuo nuosprendžiu nutraukiamas.

Byloje 2010-05-06 prokuroro nutarimu (t. 14, b.l. 19) buvo laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teises i tris žemes sklypus. Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai atsisakius civilinio ieškinio ir nesant pagrindo byloje taikyti turto ar išplestinio turto konfiskavimo prokuroro taikyta procesine prievartos priemone tapo nebereikalinga, todel naikintina.

Nuosprendžiui isiteisejus dokumentai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 3 dalimi: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos dokumentai (paketai Nr. 1-8, 10) – gražintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, „juodosios“ buhalterijos lapeliai ir sarašai su nurodytomis pavardemis, sumomis ir parašais (paketas Nr.9) – saugotini kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., 302 str., 307 str.

nusprende:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dali ir byla nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dali ir skirti 60 MGL (septyniu tukstanciu penkiu šimtu litu) dydžio bauda.

Uždaraja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. ir skirti 480 MGL (šešiasdešimties tukstanciu litu) dydžio bauda.

Uždaraja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. ir byla nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Pradeta Šiauliu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos civilinio ieškinio del 167 355, 56 Lt žalos valstybes biudžetui atlyginimo procesa nutraukti.

Panaikinti laikina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teisiu apribojima i tris žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini) (unikalus numeriai: duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui isiteisejus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos dokumentus – gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; lapelius ir sarašus su nurodytomis pavardemis, sumomis ir parašais – saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Šiauliu miesto apylinkes teisma.