Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-210-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-05
Bylos Nr.
1A-10-210-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
P. G., G. G., O. J.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Mindaugas Striaukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-210/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1, 2.4.6.3.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,teisėjų Virginijos Žindulienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjams advokatams Vytautui Juozelaičiui, Lionei Musteikienei,nuteistiesiems P. G., G. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Laimos Mušauskytės-Griciuvienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. areštu 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. areštu 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas O. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. ir G. G. nuteisti už tai, kad 2007-10-16 apie 19.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su O. J., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant rankomis ir kojomis ne mažiau 8 smūgių į veidą nukentėjusiajam A. P. ir tokiu būdu padarant kraujosruvas veide bei O. J. peiliu smūgiuojant ne mažiau dviejų smūgių į dešinę plaštaką nukentėjusiajam A. P. ir tokiu būdu padarant pjautines žaizdas dešinės plaštakos 4 ir 5 pirštuose, taip padarė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6020“ 300 Lt vertės su telefone buvusia „Tele 2“ PILDYK pokalbių kortele 5 Lt vertės ir 16 Lt, viso svetimo turto už 321 Lt.

Šalies argumentai

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė-Griciuvienė skundu prašo: pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad nuteistasis P. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neišnykus teistumui; pakeisti 2008-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo G. G. ir jam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. padarymą, paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008-10-06 nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai konstatavo, jog P. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neišnykus teistumui, be to, G. G. neteisingai paskyrė bausmę. Nurodo, kad P. G. teistumas išnyko 2004-02-26, o 2004-03-26 jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, taigi teigia, jog asmeniui, neturinčiam teistumo, baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia, todėl laikytina, kad P. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neturėdamas teistumo. Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. G. neteisingai pritaikė LR BK 56 str. 1 d. nuostatas bei neatsižvelgė į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės tikslus ir LR BK 61 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, todėl G. G. paskyrė per švelnią bausmės rūšį. Teigia, kad G. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl LR BK 27 str. prasme yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatą, recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, be to, G. G. baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai. Taip pat nurodo, kad nustatytos dvi G. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d. ir teisingumo principo įgyvendinimas būtų pasiekti G. G. paskiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir nuteistųjų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė pašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį P. G., G. G. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė pačių nuteistųjų, nukentėjusiojo A. P., liudytojų V. S., T. D., V. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad P. G. ir G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė-Griciuvienė apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sugriežtinti bausmę G. G..

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniu skundu ta dalimi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai konstatavo, kad P. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neišnykus teistumui. Bylos aplinkybės liudija, jog P. G. teistumas išnyko 2004-02-26, o 2004-03-26 jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, o asmeniui, neturinčiam teistumo, baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia, todėl laikytina, kad P. G. 2007-10-16 plėšimą padarė neturėdamas teistumo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl teistumo P. G. neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.).

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylos duomenis laikydamasis įstatymų nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę nuteistajam, minėtų nuostatų buvo laikomasi. Nors prokurorė skunde ir nurodo, kad G. G. skirta per švelni bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nuteistajam bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam G. G. arešto bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, jog nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje vykdytoju, bei tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant G. G. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, (LR BK 27 str. prasme recidyvistas), vedęs, šiuo metu nedirbantis. Taipogi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne vien į BK 56 str. nuostatas, bet ir į tai, jog žala nukentėjusiajam atlyginta, į G. G. sveikatą, į nukentėjusiojo poziciją G. G. atžvilgiu, dėl ko skirdamas bausmę G. G., bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino netik formaliai, bet atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį apskritai, kartu įvertindamas konkrečius kaltininko veiksmus prisidedant prie nusikaltimo padarymo jo vaidmenį, taip pat į asmenybę, bei kitas aplinkybes ir visiškai pagrįstai ir teisėtai skyrė nuteistajam arešto bausmę. Taipogi pažymėtina, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, jog yra dvi sunkinančios ir nėra nei vienos lengvinančios G. G. atsakomybę aplinkybės, taip pat atsižvelgė į kitas LR BK 54 str.nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinko bausmės rūšį ir skyrė arešto bausmę aukščiau sankcijos vidurkio.

Taigi, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam arešto bausmę didesnę nei baudžiamajame kodekse numatytas arešto bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni ir nedidintina.

Kartu kolegija, vertindama prokuroro skundo motyvą dėl bausmės nuteistajam G. G., atkreipia dėmesį ir įvertina tai, kad arešto bausmė – taip pat yra laisvės atėmimo bausmė, tik tai yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau jai keliami tokie pat uždaviniai, kaip ir terminuotam laisvės atėmimui. Pažymėtina ir tai, kad ši bausmė yra numatyta sankcijoje už veiką, kuria pripažinti kaltais nuteistieji. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą šiuo požiūriu pagrindo nėra.

Bausmė kaltam nusikalstama veika asmeniui turi atlikti savo funkciją – nubausti ir perauklėti. Be to visais atvejais ji turi būti ir teisinga, ir proporcinga padarytai veikai. Proporcingumo principas šiuo atveju taip pat yra svarbus, nes kiekviena padaryta nusikalstama veika, kuria pripažįstami kaltais nuteistieji turi būti vertinama dviem aspektais: pirma – pagal įstatymo leidėjo suformuluotą teisės normos dispoziciją ir tokios normos pavojingumą apskritai, vertinant ją kitų nusikalstamų veikų kontekste, ir antra – tokios veikos pavojingumą, pagal faktines aplinkybes tarp tos pačios rūšies nusikalstamų veikų. Šiuo požiūriu akivaizdu, kad kaltininkų P.ir G. G. padaryti veiksmai nors ir teismo pripažinti nusikalstamais ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagal savo esmę, kuri pakankamai atskleista pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nebuvo itin pavojingi, todėl teismo pasirinkimas skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, tačiau – areštą – tačiau priartinant jį iki maksimalios ribos yra visiškai pagrįstas ir proporcingas. Todėl, kolegija dar kartą pasikartoja, kad keisti priimtą teismo nuosprendį dėl bausmės nuteistajam G. G. teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Laimos Mušauskytės-Griciuvienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad P. G. 2008 m. spalio 16 d. plėšimą padarė neišnykus teistumui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Virginija ŽindulienėNijolė MatuzevičienėKopija tikraTeisėjasVytautas Kursevičius