- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-227-519/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01092-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo Mažeikių rajono apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str., 419 str., pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-01092-12 teismo baudžiamuoju įsakymu ir pripažinti G. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., skirti viešųjų darbų bausmę 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi perdavė prokurorui baudžiamąją bylą dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t.y. nustačius, jog neatlyginta ir nepašalinta padaryta žala, ir nėra įsipareigota ją atlyginti ar pašalinti.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir perduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 254 str. 3 d., ir laikė kaltinamojo akto turinį neatitinkančiu BPK 219 str. reikalavimų ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančiais nagrinėti bylą, nes nukentėjusioji L. K. parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, kas rodo nukentėjusiosios atsisakymą išieškoti padarytą žalą. Teigia, kad žalos dydžio bei jos atlyginimo reikalavimo klausimai yra išimtinai nukentėjusiojo asmens apsisprendimas, todėl tai nelaikytina padarytais esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo vadovautis specialiuoju reglamentavimu, priimti vieną iš BPK 420 str. nurodomų galimų sprendimų. Teismui suteikta teise ir pareiga, jei kyla klausimai dėl žalos atlyginimo, perduoti bylą nagrinėti teisme. Nenurodytos priežastys, kodėl kilusios abejonės nebuvo galima pašalinti nagrinėjimo teisme metu.
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
Būtina pažymėti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi perduoti bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų be pagrindo akcentavo LR BPK 254 str. nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo teisme (BPK XVIII skyrius) bendrąsias taisykles ir procesą, kai ikiteisminis tyrimas užbaigiamas surašant kaltinamąjį aktą, nes prokuroras kreipėsi į teismą supaprastinta proceso užbaigimo forma – su pareiškimu procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Tokį procesą reglamentuoja BPK XXXI skyriaus I skirsnio nuostatos ir jomis privalu teismui vadovautis sprendžiant su baudžiamojo įsakymo priėmimu susiėjusius klausimus. Netinkamų priimamam sprendimui įstatymo normų nurodymas teismo nutartyje, apygardos teismo nuomone, sąlygojo ir nagrinėjamo prokuroro skundo prigimtį.
BPK 420 str. reglamentuoja teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 str. nurodyta, kad teisėjas: 1) surašo teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoda bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais; 3) nutraukia baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais. Sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) teisėjas priima tik tuo atveju, kai išnagrinėjus prokuroro pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo ir kartu pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamojo kaltės, siūlomos kaltinamajam sankcijos ir pan. Tačiau, jeigu teisėjui dėl paminėtų aplinkybių kyla abejonės ir jų negalima pašalinti neišnagrinėjus bylos teisme, jis priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 str. 1 d. 2 p.).
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei tai nustatyta ir Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje, nukentėjusiajai L. K. buvo padaryta 8800,00 Lt turtinė žala. Liudytojos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, nes dalis pagrobtų daiktų nukentėjusiajai buvo grąžinta, tačiau nėra aiški likusios žalos dalis, kuri turi būti atlyginta ar pašalinta, arba kaltas asmuo įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju, esantiems neaiškumams, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę perduoti bylą nagrinėti teisme ir surengus teisiamąjį teismo posėdį išspręsti klausimus su nukentėjusiajai neatlygintos ir nepašalintos padarytos žalos dydžiu, bei įpareigoti kaltą asmenį ją atlyginti ar pašalinti.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas neteisingai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir 2013 m. sausio 7 d. nutartimi nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjo 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis G. K., kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.