Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi Ž G, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2016-10-18, apie 10.27 val., Vilniuje, Vikingų g. 3, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradedamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiūros.

Ž. G. būdamas tinkamai informuotas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Laikytina, jog asmuo atsisako teisės būti išklausytam prieš teismą, todėl byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant. Tyrimo metu asmens tapatybę nustatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai.

Eismo įvykio metu apgadintas automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>. KET 101 punktas įtvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ž. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Jo padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo jo paaiškinimas, A. Š. paaiškinimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio Miroslavo Kutko tarnybinis pranešimas (b.l. 13), Eismo įvykio schema (b.l. 15), Papildomi duomenis apie eismo įvykį (b.l. 16), Fotolentelės (b.l. 21), vaizdo įrašas (b.l. 22A).

Ž. G. sutiko, kad š. m. spalio 18 d. išvažiuodamas iš aikštelės, esančios Vikingų g. 3, atbuline eiga kliudė nežymiai kitą mašiną. Nurodo, kad smūgis buvo labai nežymus ir kitos mašinos apgadinimų nepastebėjo ir išvažiavo iš tos vietos nepranešęs apie įvykį.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando išvažiuoti atbulas ir atsitrenkia į automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl grįžta į pradinę padėtį. Teismas sprendžia, kad Ž. G. dienos metu matė ir suvokė, kad, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį. Ž. G. nurodo, kad smūgis buvo labai nežymus ir kitos mašinos apgadinimų nepastebėjo. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis pastebimai sujudėjo. Ž. G. iš savo vairuojamo automobilio neišlipo, automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nevertino ir iš karto iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ž. G. pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino svetimą turtą, po eismo įvykio privalėjo sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pranešti nukentėjusiajam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. T. Ž. G iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas nukentėjusiajam asmeniui o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ž. G. kaltė, jam pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, yra nustatyta.

Taigi, Ž. G. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Ž. G. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 101, 222, 226 punktų reikalavimus.

Ž. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiama į Ž. G. asmenybę: 43 metų amžiaus, galiojančių nuobaudų turi, 2016 metais yra dešimt kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau sumokėjo tik vieną baudą, informacijos apie kitų baudų sumokėjimą nėra, dirba.

Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga Ž. G. skirti nuobaudas atitinkančias Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų minimumą. Aplinkybių leidžiančių skirti švelnesnes nuobaudas, teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti Ž G už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 28 Eur baudą.

skirti Ž G už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 23 Eur baudą.

skirti Ž G už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur baudą.

skirti Ž G už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir nuobaudą Ž G paskirti 868 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).

Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.