- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- eII-1227-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01245-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1227-1057/2025
2025 m. spalio 7 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 9 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 25278086795) (toliau – ir nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. 2025 m. birželio 19 d., pateikė pareiškimą per ePoliciją, kuriame parodė, kad 2025 m. birželio 18 d. 15:49 val., Justiniškių g. 12, Vilniuje, „Viada“ degalinės teritorijoje, tamsios spalvos „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) logotipu, automobilio vairuotojas degalinėje važiavo per greitai ir neatsargiai, tarp pėsčiųjų, nepristabdė ir pervažiavęs balą Pareiškėją aptaškė. Drabužiai, avalynė ir telefonas buvo sutepti, telefonui po valymo atsirado pažeidimų plėvelėje. Teigė, kad padaryta turtinė žala, kurią įvertino 15.00 Eur. bei neturtinė žala – aptaškytas purvinu vandeniu degalinėje, viešoje vietoje, jautė stiprų nepatogumą ir pažeminimo jausmą.
2025 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime konstatuota, kad atlikus papildomą informacijos patikslinimą bei peržiūrėjus degalinės „Viada“ pateiktus vaizdo įrašus, matyti kaip transporto priemonės Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiuoja į balą ir aptaško pranešėją, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pažymima, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) ypatingoje dalyje, sudėtis. Jeigu kaltė dėl asmens elgesio nenustatyta ir atsiradę žalingi padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyviosios pusės, nėra ir administracinio nusižengimo, todėl negali kilti klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Be to, institucijos ar pareigūno išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymiams, administracinio nusižengimo bylos teisena nepradedama. Pareiškėjas I. V. nukentėjusiuoju nepripažįstamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo peržiūrėti skundžiamą nutarimą ir inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad su nutarimu Pareiškėjas nesutinka ir pažymi, kad įvykis įvyko stebimoje degalinės teritorijoje, kurioje veikia vaizdo kameros – galima patikrinti situaciją ir vairuotojo veiksmus. Automobilio valstybinis numeris buvo aiškiai užfiksuotas ((duomenys neskelbtini)) Vairuotojas važiavo per greitai ir per arti pėsčiojo, neįvertinęs aplinkos ir oro sąlygų, dėl ko įvyko tiesioginis padarinys – fizinis purvo aptaškymas. Tai tiesioginis saugaus ir atidaus vairavimo reikalavimų pažeidimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kai naujienų portaluose pasirodo informacija apie panašius įvykius, kai nuo aptaškymo ar kito neatsargaus vairavimo nukenčia žinomi asmenys ar valstybės tarnautojai, policija dažnai nedelsiant pradeda tyrimą ir suranda kaltininką. Tuo tarpu Pareiškėjo atveju, nepaisant to, kad pateikta aiški informacija apie automobilį, situacija tiesiog formaliai atmetama, net nepabandžius pilnai išnaudoti įrodymų surinkimo galimybių (pvz., vaizdo kamerų peržiūros). Nepaisant to, kad žala nėra didelė, pats faktas netinkamo elgesio ir sisteminio abejingumo piliečio teisei į orumą ir saugumą viešoje erdvėje verčia jį šį sprendimą apskųsti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, 2025 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais ir prašo jo netenkinti kaip nepagrįsto. Institucija teigia, kad gavus pranešimą, buvo atliktas informacijos patikslinimas ir gauti degalinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Atlikus šių įrašų peržiūrą nustatyta, kad aptariamu metu transporto priemonė, važiuodama degalinės teritorijoje, pravažiavo pro stovintį Pareiškėją ir, įvažiavusi į balą, jį aptaškė. Tačiau vaizdo medžiagoje neužfiksuota duomenų, kad vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar elgęsis neatsargiai bei nesaugiai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad aptariamo automobilio vairuotojas elgėsi taip, jog jo veiksmai atitiktų ANK ypatingojoje dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota duomenų apie vairuotojo neatsargų ar neatsakingą elgesį, kuris būtų lėmęs Pareiškėjo aptaškymą, todėl padariniai vertintini kaip atsitiktinių aplinkybių sutapimo rezultatas.
Institucija be kita ko nurodo, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ANK, administracinio nusižengimo sudėtį privalo įrodyti institucija, tirianti įvykį. Kai kaltė ir kitos sudėties aplinkybės neįrodytos arba kyla pagrįstų abejonių dėl asmens veiksmų atitikimo administraciniam nusižengimui, tokios abejonės vertinamos asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė atsakomybė galima tik tada, kai surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, įskaitant kaltę. Pareiškėjo teiginiai, kad Institucija neišnaudojo visų galimų įrodymų rinkimo priemonių, yra nepagrįsti, nes degalinės teritorijos vaizdo įrašai buvo gauti ir peržiūrėti, tačiau jų turinys nepatvirtino administracinio nusižengimo sudėties. Institucija pažymi, kad nei turtinės, nei neturtinės žalos fakto buvimas savaime nesuponuoja administracinės atsakomybės taikymo, kai nenustatoma administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas, manydamas, kad patyrė žalą, turi teisę šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, kaip jam buvo išaiškinta ginčijamame nutarime. Institucija prašo Pareiškėjo I. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. liepos 9 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais.
Byloje nustatyta, kad jog 2025 m. birželio 18 d. „Viada“ degalinės, esančios adresu Justiniškių g. 12, Vilniuje, teritorijoje, pravažiuojantis automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į balą ir aptaškė Pareiškėją purvinu vandeniu. Pareiškėjas dėl įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-2013).
Pareiškėjas ginčydamas Institucijos nutarimą teigia, kad pareiškimas buvo formaliai atmestas, nepabandžius pilnai išnaudoti įrodymų surinkimo galimybių (pvz., vaizdo kamerų peržiūros). Nurodo, kad automobilio valstybinis numeris yra žinomas, be to, teritorija, kurioje įvyko pažeidimas, stebima vaizdo kameromis.
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija kreipėsi į „Viada“ degalinę ir degalinės teritorijos vaizdo įrašus gavo, juos peržiūrėjo, tačiau Institucija nurodo, kad jų turinys nepatvirtino administracinio nusižengimo sudėties. Institucija teigia, kad vaizdo medžiagoje neužfiksuota duomenų, kad vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar elgęsis neatsargiai, nesaugiai bei kilusius padarinius vertina kaip atsitiktinių aplinkybių sutapimo rezultatą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Institucija šiuo atveju ėmesi įrodymų rinkimo priemonių, o būtent, degalinės teritorijos vaizdo įrašų pagalba tyrė Pareiškėjo aptaškymo faktą, tačiau netyrė ir nevertino kitų svarbių aplinkybių, kurias pareiškime ir skunde nurodo Pareiškėjas. Pareiškėjas tvirtina, kad automobilis važiavo per greitai, didesniu nei saugus greičiu, per arti pėsčiojo, nepristabdydamas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad Institucija tyrė kokiu greičiu važiavo automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nepasisakyta dėl vietovės ir jai keliamų važiavimo greičio reikalavimų. Institucija nenustatė, koks leistinas greitis toje teritorijos atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis ir kokiu konkrečiu greičiu važiavo automobilis. Taigi, 2025 m. liepos 9 d. Nutarimu, neištyrus aukščiau paminėtų aplinkybių, nepagrįstai konstatuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padaryta.
Teismo vertinimu, Institucija neatliko išsamaus tyrimo ir neišnaudojo visų galimų įrodymų rinkimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad vietovės, joje leistino greičio ir greičio, kurį pasirinko automobilio vairuotojas nustatymo klausimas yra reikšmingas sprendžiant žalos klausimą byloje, teismas mano esant reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. liepos 9 d. nutarimas (ROIK: 25278086795) naikintinas, byla grąžintina Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. liepos 9 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 25278086795) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Ši nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.