Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Laužikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovei Ingai Vasiliauskienei, 2012 m. birželio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-924 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą skaičiuojama nuo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ploto. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija verčia asmenis, neturinčius komunalinių atliekų, mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, tokiu būdu sudarydama sąlygas neteisėtam praturtėjimui. Mano, kad skundžiamame sprendime nurodytas prašymo atmetimo pagrindas dėl sunaudotos 568 kWh elektros energijos nepagrįstas, priimtu neatsižvelgus į faktines aplinkybes, į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkų skaičių, neįvertinus kitų pateiktų duomenų. Pabrėžia, kad bute atskirų vandens ir elektros skaitiklių nėra įrengta, todėl vienos buto savininkės sunaudotą elektros energijos kiekį laikyti pagrindu, įrodančiu, kad ir kita buto savininkė naudojosi savo buto dalimi yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Byloje nagrinėjamas ginčas, kuris kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-924 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ (b.l. 8) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2010 metus, nuosavybės teise prikasančio nekilnojamojo turto daliai, 3/4 buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką ir aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010) suformavo teisminę praktiką, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečiu paslaugos teikimu, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Taigi, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai ir atsakomybei. Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra pasirinkusi atliekų tvarkymo visos sistemos organizavimo modelį, pagal kurį vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal komunalinių atliekų turėjimą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nustatytas vietinės rinkliavos bazinis dydis – 203 Lt už vieną toną komunalinių atliekų (Nuostatų 7 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 3 punktas). Vietinės rinkliavos administravimo parametrai skiriami: 1) nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras (mokėtiną sumą sudaro metinė vietinė rinkliava padauginta iš nekilnojamojo turto bendro ploto); 2) turtinis vienetas (mokėtiną sumą sudaro metinė vietinė rinkliava) (Nuostatų 15.1 ir 15.2 punktai). Nuostatų 21 punktas nustato, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava. Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas .

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (¾ buto) ir jos mamai M. A. (¼ buto). Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimų (b.l. 10; 11) matyti, kad rinkliavos administratorius KRATC rinkliavą apskaičiuoja kiekvienam bendrasavininkiui pagal jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - pareiškėjai paskaičiuota 168 Lt vietinė rinkliava, o M. A. – 55,86 Lt vietinė rinkliava. Pareiškėja nurodė, kad buto bendrasavininkė M.A. įsikėlė į butą 2010 m. kovo mėnesį: 2010 metus sunaudojo apie 10 m³ vandens, 268 kWh elektros energijos ir sumokėjo 56 Lt vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, o ji 2010 metais savo buto dalies nebuvo išnuomojusi ar kitais pagrindais perleidusi tretiesiems asmenims. Pareiškėjos teigimu buto naudojimosi tvarkos bendrasavininkės nėra nusistačiusios, bute nėra atskirų elektros ir vandens skaitiklių kiekvienai savininkei (b.l. 36).

Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4 punktas nustato kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo būdus ir atvejus, inter alia – tais atvejais, kai nekilnojamas turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava (4.2 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir KRATC) pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus: 8.1 AB „Lesto“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; <...> 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.

Pareiškėja 2011 m. liepos 28 d. su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio pateikė AB „Lesto“ 2011 m. liepos 14 d. pažymą (b.l. 22), kurioje nurodyta, kad per 2010 metus bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje sunaudota 568 kWh elektros energijos. Duomenų apie sunaudotą vandenį nepateikė, nes Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarimu (b.l. 12-14) pasiūlė AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuoti sunaudoto geriamo vandens kiekį ir mokėjimo sumą už sunaudotą geriamąjį vandenį už 2010 m. vasario mėnesį. Iš teikiamo prašymo turinio bei su prašymu teikiamų priedų akivaizdu, kad pareiškėja savo prašymo dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo negrindė bute įrengtų prietaisų parodymais (Aprašo 15 punktas), o savo prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos grindė tuo, kad nesinaudoja jai priklausančios nuosavybės dalimi.

Tvarkos aprašo 11 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo pavėluotai, tai yra tik 2011 m. liepos 28 d. ir nepateikė įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbių ir ne nuo pareiškėjos valios priklausančių aplinkybių. Tačiau Tvarkos aprašo 29.3 punkte numatyta, kad Miesto ūkio departamentas nagrinėja vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus pateiktus vėliau nei Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytais terminais, jeigu šių prašymų pateikimo terminai praleisti dėl svarbių priežasčių ir ne nuo pareiškėjų valios priklausančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamentas 2011 m. rugpjūčio 22 d. išnagrinėjo pareiškėjos 2011 m. liepos 28 d. prašymą, todėl preziumuojama, kad pareiškėjos nurodytas termino pateikti prašymą praleidimo aplinkybes pripažino svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios, todėl atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

Tvarkos aprašo 15 punktas nustato, jog sprendimas taikyti nulinę metinę rinkliavą Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per metus. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą gali būti priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės teise priklausantis ar kitu pagrindu valdomas nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą tais atvejais, kai nors vienas iš šio Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose nurodytų parametrų viršija nurodytą dydį, išskyrus, kai kiti dokumentai pagrindžia, kad nekilnojamasis turtas praėjusiais kalendoriniais metais buvo nenaudojamas, <...> Miesto ūkio departamentas informuoja vietinės rinkliavos mokėtoją ir KRATC apie prašymo taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą netenkinimą. Ginčo, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie elektros energijos suvartojimą viršijo Aprašo 15 punkte numatytus minimalius parodymus nėra. Tačiau kaip nustatyta iš Tvarkos aprašo nuostatų, joje nėra pateiktas baigtinis dokumentų, patvirtinančių turto nenaudojimo faktą sąrašas ir pagal Tvarkos aprašo nuostatas leidžiama taikyti nulinę vietinę rinkliavą ne tik pagal energijos bei vandens suvartojimo duomenis, bet ir pagal kitus dokumentus liudijančius turto nenaudojimą. Būtent šias aplinkybes savo nutartyje akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 8, 15 ir 17 punktai nepateikia baigtinio dokumentų, patvirtinančių turto nenaudojimo faktą, sąrašo ir leidžia taikyti nulinę vietinę rinkliavą ne tik pagal elektros energijos bei vandens suvartojimo duomenis, bet ir pagal kitus dokumentus, liudijančius turto nenaudojimą (žr.: nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1525/2012, b.l.67-71).

Kaip jau paminėta sprendime, pareiškėja jai priklausančio nekilnojamojo turto (¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) nenaudojimo faktą grindžia Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretu, kuriuo pareiškėja iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų perkelta į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas. Pareiškėjos nuomone, būtent šis aktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad ji buto dalimi 2010 metais nesinaudojo, nes dirbo Marijampolėje, o gyveno ir gyvenamąją vietą iki 2011 metų buvo deklaravusi Kazlų Rūdoje, kur mokėjo ir vietinę rinkliavą. Būtent šių aplinkybių vertinimas (turto naudojimo/nenaudojimo faktas) ir buvo aktualus sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo, analizuojant ar pareiškėjos pateiktieji duomenys, kurie pagal Tvarkos aprašo nuostatas priskirtini kitiems dokumentams, patvirtinantiems turto naudojimo/nenaudojimo faktą, yra pakankami nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymui. Tačiau analizuojant ginčijamo sprendimo turinį akivaizdu, jog atsakovas pareiškėjos prašymą įvertino tik vieno iš apskaitos prietaisų parodymų aspektu (Tvarkos aprašo 15 p.) ir nevertino ar yra kitų duomenų, kurie patvirtina ar paneigia turto nenaudojimo faktą ir atsisakė taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą tik pagal suvartotos elektros energijos kiekį (568 kwh). Pati pareiškėja teikdama prašymą kartu teikė ir pažymą apie suvartoją elektros energijos kiekį, todėl ginčo dėl to, kad skaitiklio parodymai yra didesni nei Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta minimali riba, nebuvo.

Tvarkos aprašo 8, 15 ir 17 punktai nepateikia baigtinio dokumentų, patvirtinančių turto nenaudojimo faktą, sąrašo, todėl atsakovui priėmus nagrinėti pareiškėjos prašymą ir jį nagrinėjant iš esmės, turėjo būti vertinami ir kiti duomenys, kurie galimai patvirtina ar paneigia turto nenaudojimo faktą. Tvarkos aprašo 29.1 punktas numato, kad miesto ūkio departamentas turi teisę esant būtinybei prašymą pateikusių vietinės rinkliavos mokėtojų paprašyti pateikti papildomas aplinkybes įrodančius dokumentus; 29.2 punktas numato, kad esant būtinybei gali KRATC paprašyti patikrinti vietinės rinkliavos mokėtojo, pateikusio prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, nekilnojamojo turto būklę ir patikrinimo rezultatus užfiksuoti patikrinimo akte. Taigi pareiškėjai savo prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo grindžiant nekilnojamojo turto dalies nenaudojimo faktu, šias aplinkybes atsakovas turėjo nustatyti vadovaudamasis būtent jam suteiktų įgalinimų ribose, pagal Tvarkos aprašo 29.2 punkto nuostatas KRATC pavedant patikrinti pareiškėjos nekilnojamojo turto būklę ir patikrinimo rezultatus užfiksuoti patikrinimo akte. Šių aplinkybių fiksavimas aktualus ir tuo aspektu, kad 2012 m. gegužės 3 d. LVAT sprendimu konstatavo, kad „iš pareiškėjos pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b.l. 10-11) matyti, kad rinkliavos administratorius UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavą apskaičiuoja ne turtiniam vienetui (butui), o kiekvienam buto bendrasavininkiui. Taikant tokį rinkliavos skaičiavimo būdą, kyla klausimas, kodėl jis nuosekliai negalėtų būti taikomas ir sprendžiant dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, t. y. toks rinkliavos skaičiavimo būdas turėtų leisti skaičiuoti vietinę rinkliavą įprastine tvarka bendrasavininkiui, kuris naudojasi butu, ir taikyti nulinę vietinę rinkliavą bendrasavininkiui, kuris nesinaudoja butu“. Todėl akivaizdu, kad siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes ir nustatyti ar vietinė rinkliava įprastine tvarka galima apskaičiuoti bendrasavininkei, kuri naudojasi butu, ir taikyti nulinę vietinę rinkliavą pareiškėjai, kuri teigia nesinaudojusi butu, turėjo būti įvertinta pačio nekilnojamojo turto (buto) būklė ir nustatyta ar nekilnojamojo turto charakteristikos iš vis leidžia nustatyti pačio nesinaudojimo tam tikra nekilnojamojo turto dalimi faktą. Šių aplinkybių įvertinimui atsakovas pagal Tvarkos aprašo 29.2 punkto nuostatas būtent ir turėjo KRATC pavesti patikrinti nekilnojamojo turto būklę ir patikrinimo rezultatus užfiksuoti patikrinimo akte.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokios taisyklės - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šias Taisykles prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją, prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklėse nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.. Taisyklių 41 punkte nurodoma, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.1. punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.3). Taigi atsakovas pareiškėjos prašymą privalėjo išnagrinėti ir sprendimą priimti įvertinęs pareiškėjos prašymo esmę, nustatydamas ar yra kitų duomenų patvirtinančių jog pareiškėja nesinaudoja nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, ar yra teisinės prielaidos taikyti nulinę vietinę rinkliavą. Šių reikalavimų atsakovas nesilaikė, todėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento sprendimas Nr. (11.3)MD3-924 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydama patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Pareiškėja, paduodama skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 7), kuris priskirtinas prie proceso šalies patirtų išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai sprendimas priimamas jo naudai. Todėl tenkinant pareiškėjos skundą iš atsakovo priteistina 100 litų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos R.A. skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-924.

Pareiškėjai R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 100 litų teismo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.