Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį bei trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d., 16:07 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, iš I. N. neteisėtai įgijo į dvi plastikines dėžutes, apvyniotas maistine plėvele, supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 533,008 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šią psichotropinę medžiagą G. S. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną 17:25 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po automobilio sustabdymo, policijos pareigūnui radus dalį gabenamos psichotropinės medžiagos, G. S., trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. išimti ir apžiūrėti rastos psichotropinės medžiagos, bei siekdamas sunaikinti įkalčius, taip išvengiant baudžiamojo persekiojimo, iš policijos pareigūno rankų atėmė vieną plastikinę dėžutę su psichotropine medžiaga ir jos turinį išbėrė ant žemės. Po ko, įvykio vietos apžiūros metu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistė paėmė vieną dėžutę su psichotropine medžiaga iš G. S. naudoto automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei surinko G. S. ant žemės išbertas psichotropines medžiagas. Tokiu būdu įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta 533,008 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino.

2. Be to, G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d., 17:25 val. (duomenys neskelbtini), savo rankinėje neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje apyvartoje draudžiamą triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu šį ginklą rado ir išėmė.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. S. laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis G. S. ir jo gynėjas advokatas M. Vasiliauskas prašė kaltinamojo gynėjo skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

9. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. liudytojų parodymai, įvykio vietos, automobilio, daiktų ir kitų objektų apžiūrų ir kratų protokolai, specialistų išvados ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

10.1. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje G. S. pareikšti kaltinimai padarius tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 258 straipsnio 2 dalis) priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), viena (BK 231 straipsnio 1 dalis) – nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o dar viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę – nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik G. S. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei įtariamajam gresiančios atsakomybės griežtumą, tačiau ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis G. S. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teismas įvertino pastarojo socialinius, šeiminius ryšius bei asmenybę, taip pat galimus ryšius užsienyje. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. yra vedęs, turi mažametį vaiką, jo sutuoktinė paskirta savo nepilnametės sesers globėja, šeima turi nuolatinę gyvenamąją vietą, be to, G. S. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl sutuoktinio suėmimo bei užgulusių buitinių rūpesčių G. S. žmonai pablogėjo psichinė sveikata. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės, turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai nevertintini kaip galintys jį sulaikyti nuo galimybės bėgti (slėptis), siekiant išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, nes G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos egzistuojant aplinkybėms, susijusioms su jo šeiminiais ryšiais, tačiau šie ryšiai kaltintajam galimai nebuvo tokie svarbūs ir teigiamai neįtakojo jo apsisprendimo galimai nusikalsti. Be to, nustatyta, jog G. S. anksčiau teistas Lietuvoje (už prekybą žmonėmis) ir Didžiojoje Britanijoje (už vagystę). Tai pagrįstai leidžia spręsti apie suimtojo užsienyje turimus ryšius. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra įteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gavęs paramą iš Užimtumo tarnybos automobilio vairuotojo darbo vietai įsteigti, tačiau byloje nėra duomenų apie G. S. iš šios veiklos gautas pajamas. Iš kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinių medžiagų disponavimu, pobūdžio galima daryti išvadą, jog šią nusikalstamą veiką G. S. galimai įvykdė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Todėl šios kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, kad G. S. nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bandyti pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą

10.2. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

10.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. G. S. kaltinamas vienos labai sunkios nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis), kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Be to, G. S. kaltinamas ir tuo, kad jis, siekdamas sunaikinti įkalčius, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai bei neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nors, kaip nurodoma skunde, nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo teistas praeityje, nėra analogiškos šioje nagrinėjamoje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad G. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkėja, be to, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas suimtasis galimai padarė praėjus tik beveik trims mėnesiams nuo jo išregistravimo iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia spręsti, kad G. S. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis nėra linkęs laikytis įstatymų. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad G. S. iki sulaikymo dirbo mažojoje bendrijoje, gavo legalias pajamas, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo padarytos išvados, jog suimtasis ateityje nebenusikals. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pobūdis, pas kaltinamąjį sulaikymo metu rastų psichotropinių medžiagų kiekis, leidžia daryti išvadą, jog ši jam inkriminuota nusikalstama veika buvo daroma iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad G. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas G. S. taikoma jau daugiau kaip devynis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2021 m. liepos 15 d. 2021 m. rugpjūčio 10 d. turėjęs vykti teisiamasis posėdis neįvyko neatvykus kaltinamųjų gynėjams, tačiau šio posėdžio metu buvo suderintos gana intensyvus teisiamųjų posėdžių grafikas. Artimiausias teismo posėdis numatytas 2021 m. lapkričio 5 d., jame planuojama pradėti liudytojų apklausas. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą.

12. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, G. S. asmenybę, galimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip 5000 Eur dydžio piniginis užstatas, intensyvi priežiūra ir pan., nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. Be to, tokios kardomosios priemonės kaip intensyvi priežiūra, namų areštas yra sunkiai suderinamos su gynėjo skundo teiginiais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis toliau ketina užsiimti savo darbine veikla – užsiimti keleivių bei krovinių pervežimais. G. S. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam G. S. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.