Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

dalyvaujant ieškovės UAB “Reval Hotel Neris” atstovui advokatui Vaidui Mackoniui, atsakovės individualios S.Č. firmos atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios S.Č. firmos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5303-530/2008 pagal UAB “Reval Hotel Neris” ieškinį atsakovei individualiai S.Č. firmai dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl iš sutartinių nuomos teisinių santykių kylančių prievolių vykdymo. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurių atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, 2006 m. kovo 31 d. pirkimo- pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir 2002 m. vasario 1 d. sutartimi atsakovei išnuomotą aikštelę, iš AB “Takioji Neris” bei tą pačią dieną (2006 m. kovo 31 d.) išnuomavo įsigytą turtą pardavėjui iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo už laikotarpį iki 2008 m. rugsėjo 30 d. nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas įsiskolinimo, susidariusio po to, kai pasibaigė sutartiniai nuomos santykiai tarp ieškovės ir AB “Takioji Neris” (t.y. nuo 2006 m. spalio 1 d.), atlyginimo klausimas. Ginčydama aplinkybę, jog tarp šalių apskritai buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atsakovė nurodė, jog ieškovei perimti nuomotojo teises pagal 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartį be atsakovės sutikimo neleido pačioje sutartyje įtvirtintas apribojimas, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. CK 1.2 str. 1d. ir 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Asmenų teisė susitarti dėl civilinio teisinio santykio pobūdžio ar atskirų elementų ribojama imperatyviomis teisės normomis. Civilinio kodekso normomis, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (CK 4.37 str., 6.494-6.495 str.), sukurtas teisinis reglamentavimas, pagal kurį nuosavybės teisės dalies - teisės disponuoti nekilnojamojo turto objektu, negali apriboti aplinkybė, jog turtas yra išnuomotas, nuomos sutartimi nuomotojo prisiimti įsipareigojimai pereina turto įgijėjui, nuomos teisiniai santykiai tęsiasi, tuo tarpu nuomotojo pareiga informuoti nuomininką apie nuomojamo turto perleidimą sietina su sąlygų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (informavimu apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ar sąskaitas banke) sudarymu nuomininkui. Toks reglamentavimas yra suderintas su nuomos teisinių santykių esme - šie santykiai yra tiesiogiai orientuoti į nuomos objektą, tuo tarpu turto perleidimas niekaip neapriboja nuomininko teisių, nesukuria jam jokių papildomų pareigų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad 2002 m. vasario 1 d. sutartimi vienintelis nuomotojo prisiimtas įsipareigojimas perduoti nuomojamą turtą nuomininkui (sutarties 1 p.) įvykdytas dar iki nuomotojo pasikeitimo. Todėl sutartyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuomotojas negali perduoti sutartinių įsipareigojimų be nuomininko sutikimo, vertintina kaip neproporcingai suvaržanti nuomotojo įstatymines teises disponuoti nuomos objektu, neužtikrinanti jokių nuomininko teisių ar teisėtų interesų. Iš kitos pusės, toks sutartinės normos įvertinimas neatleidžia nuomotojo nuo įstatyminės pareigos pranešti nuomininkui apie numatomą nuomos objekto perleidimą (CK 6.495 str.). Nuomotojui šios pareigos neįvykdžius, vertintinos galimos tokio pažeidimo pasekmės. Iš byloje esančio pranešimo ir PVM sąskaitų- faktūrų (b.l. 8-11) matyti, jog ieškovė neginčijo teisinių santykių, netrukdė naudotis nuomos objektu, dar 2006 m. gruodžio mėnesį siuntė atsakovei dokumentus apmokėjimui. Byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 13) patvirtina, jog atsakovė taip pat neiniciavo nuomos teisinių santykių nutraukimo, iki pat nuomos sutarties termino pabaigos (2007 m. vasario 1 d.) naudojosi nuomojamu turtu. Savo sutartinių prievolių mokėti nuomos mokestį, dėl kurių ir kilo ginčas, ieškovė neįvykdė ir pradiniam nuomotojui. Su atsiliepimu atsakovės pateikti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 40) patvirtina, jog atsakovė pripažino pagrindinę skolą ir sumokėjo ją būtent ieškovei. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuomotojo pareigos informuoti nuomininką apie nuomotojo teisių perleidimą nevykdymas niekaip neįtakojo nuomos teisinių santykių ir negali būti vertinamas kaip pagrindas, atleidžiantis atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ar apribojantis ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pagrindu susidariusio įsiskolinimo priteisimo.

CK 6.478 str. 2 d. įtvirtinta šalių pareiga įregistruoti nekilnojamojo daikto nuomos sutartį viešajame registre sietina su trečiųjų asmenų teisių apsauga. Ši nuostata reiškia, jog, neįregistravus tokios sutarties, nuomos objektą perėmęs asmuo įgyja teisę ginčyti nuomininko reikalavimus perimti nuomotojo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o sutarties šalys praranda teisę reikalauti iš trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų vykdymo remiantis sutartimi, kadangi preziumuojama, jog naujasis turto savininkas, sudarydamas turto perleidimo sutartį, apie turtui taikomus suvaržymus nežinojo ir neturėjo žinoti. Tačiau jau minėta aplinkybė, jog ieškovė neginčijo nuomos sutarties, siuntė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras, leidžia spręsti, jog ieškovė patvirtino perimanti nuomotojo sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybę, jog ieškovė perėmė 2002 m. vasario 1 d. sutartyje įtvirtintas nuomotojo teises ir pareigas, patvirtina ir 2006 m. Negyvenamųjų patalpų ir kito turto nuomos sutarties 3 p. ir 5.3 p. nuostatos, pagal kurias ieškovė ir AB “Takioji Neris” susitarė, jog nepavykus sudaryti trišalių subnuomos sutarčių, kurių pagrindu nuomos mokestį už tretiesiems asmenims, įskaitant ir atsakovę, išnuomotą turtą galėtų imti AB “Takioji Neris”, iš trečiųjų asmenų ieškovės gauto nuomos mokesčio suma bus mažinami AB “Takioji Neris” minėta sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Tuo tarpu situacija, kai atsakovė, neįvykdžiusi įstatyminės pareigos tinkamai įregistruoti sutartinius santykius, šia aplinkybe remiasi gindama savo interesus, prieštarauja tiek sutarčių registro instituto esmei, tiek ir civilinio proceso teisėje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Tokią išvadą atitinka ir apeliaciniame skunde nurodytoje nutartyje Lietuvos Auščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog 2006 m. liepos 14 d. įspėjimas patvirtina, kad 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugpjūčio 14 d. Nurodytą įspėjimą atsakovei siuntė AB “Takioji Neris”, kuri tuo metu jau nebuvo nuomos objekto savininkė ir, nesant duomenų apie tai, jog tarp ieškovės, atsakovės ir AB “Takioji Neris” 2006 m. Negyvenamųjų patalpų ir kito turto nuomos sutarties 3 p. pagrindu buvo sudarytos trišalės turto subnuomos sutartys, nebebuvo iš 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties kylančių teisinių santykių šalis, todėl neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti sutarties nutraukimą. Iš kitos pusės, kaip jau minėta, net ir po nurodytame įspėjime nustatyto termino pabaigos faktiniai nuomos santykiai tęsėsi iki pat 2002 m. vasario 1 d. sutartyje nurodyto termino pabaigos, atsakovė toliau naudojosi turtu, todėl privalo vykdyti už šį laikotarpį susidariusius įsipareigojimus.

CK 6.71 str. įtvirtinta sutarties šalių teisė susitarti dėl konkrečios netesybų sumos, mokėtinos už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas tariantis dėl konkretaus netesybų dydžio apribotas CK 6.73 str. 2 d. nustatyta teismo teise sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Ar sutartyje nurodytas netesybų dydis yra per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sumažino sutartines netesybas nuo 0,5% už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, iki 0,2%. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ir tokio dydžio netesybos yra per didelės. Byloje nėra duomenų, jog sudarant 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį, šalys būtų turėję galimybę vienokiu ar kitokiu būdu įtakoti viena kitos apsisprendimą, jog atsakovė dėl kokių nors priežasčių būtų sutikusi su jai aiškiai nepalankiomis sutarties sąlygomis, jog atsakovė būtų tiesiog sutikusi su AB “Takioji Neris” pateiktomis standartinėmis sąlygomis. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog, susitariant dėl konkretaus netesybų dydžio buvo kokiu nors būdu pažeistos jos teisės. Nuoroda į tai, jog įprastai netesybos būna mažesnės, nepaneigia sutarties šalių teisės susitarti dėl didesnių netesybų. Priešinga išvada reikštų galimybę sutarties šaliai piktnaudžiauti ir sutikti su viena ar kita sutarties sąlyga iš anksto žinant, jog ji nebus visa apimtimi vykdoma. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, jog netesybų suma turi būti dar labiau sumažinta, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai padalintų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 87%. Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Byloje pateikti duomenys (b.l. 18, 68, 100) patvirtina, jog ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas 3500 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos), taikytinas 6,31 koeficientas, skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), t.y. 3 MMA už ieškinį (Rekomendacijų 8.2 p.), pateiktą teismui 2007 m. kovo 20 d., kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1301 patvirtintas 600 Lt MMA, 0,6 MMA už dalyvavimą teismo posėdžiuose 2007 metais (Rekomendacijų 8.18 p.) ir 0,24 MMA už teismui 2007 m. pateiktus prašymus (b.l. 62, 77) (Rekomendacijų 8.16 p.), kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintas 700 Lt MMA, 0,6 MMA už dalyvavimą teismo posėdžiuose 2008 metais (Rekomendacijų 8.18 p.), 0,12 MMA už teismui 2008 m. pateiktą prašymą (b.l. 99) (Rekomendacijų 8.16 p.) ir 1,75 už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Rekomendacijų 8.4 p.), kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtintas 800 Lt MMA, viso 4364 Lt. Kadangi ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, maksimali suma mažintina 20% iki 3491 Lt (Rekomendacijų 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytame apskaičiavime neatsižvelgta į atstovo ieškovei teiktas konsultacijas, į aplinkybę, jog atstovui teko į teismo posėdžius vykti iš kito miesto, o nurodyta maksimali suma iš esmės atitinka ieškovės realiai patirtas išlaidas, jos mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, bei teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję išlaidos.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės individualios S.Č. firmos (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB “Reval Hotel Neris” (juridinio asmens kodas 300543223, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20, Vilnius, duomenys neskelbtini) naudai 1770 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su advokato teisine pagalba bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš atsakovės individualios S.Č. firmos (duomenys neskelbtini) valstybei 8,30 Lt (aštuonis litus 30 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.