- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2SA-37-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-37-115/2011
Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2011 m. sausio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr. 2-10926-734/2010 pagal pareiškėjos N. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Gintui Badikoniui ir UAB „Vilniaus energija“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. K. pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų priimant vykdyti (ir vykdant) 2010-02-20 Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. VB7-1565/10 dėl 2272,46 Lt skolos išieškojimo iš N. K. išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ (b.l.1).
Nurodė, kad vykdomasis dokumentas, kurį antstolis vykdo yra neteisėtas. Šią savo poziciją pareiškėja grindžia šiais argumentais: pareiškėjai priklauso butas, esantis Pušų g. 36-9, Vilniuje, kurio plotas, VĮ „Registrų centras“ duomenimis sudaro 54,36 kv.m. Nepaisant šios aplinkybės, suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pareiškėjai teikiamas paslaugas skaičiavo nuo 60,74 kv. m. ploto. Tai sužinojusi pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį. Pareiškėja atsakymo negavo, tačiau nuo 2009-05-14 UAB „Vilniaus energija“ pradėjo skaičiuoti pagal mažesnį (54,36 kv.m.) plotą. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pripažino, kad reikalavo iš pareiškėjos per didelių mokesčių. Pareiškėja pasirašė vekselį 2272,46 Lt sumai, dėl kurios išieškojimo kreipėsi į antstolį G.Badikonį. UAB „Vilniaus energija“ neturėjo teisės kreiptis į antstolį dėl minėtos skolos išieškojimo, nes išieškotina suma yra nepagrįsta dėl netinkamo paslaugų skaičiavimo, nes, pareiškėjos nuomone, atlikus perskaičiavimą suma, kurią pareiškėja skolinga suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ turėtų būti žymiai mažesnė. Tokiu būdu laiko, kad antstolio G.Badikonio veiksmai priimant vykdomąjį įrašą vykdymui ir reikalaujant skolos ir vykdymo išlaidų yra neteisėti ir neteisingi, pažeidžiantis pareiškėjos teises, todėl prašo juos panaikinti. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis privalo savo iniciatyva aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
Antstolis Gintas Badikonis atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.41). Paaiškino, kad skolos išieškojimas iš N. K. vykdomas pagal vykdomąjį įrašą, kuris išduotas pagal jos pasirašytą vekselį, kuriuo pastaroji savo valia prisiėmė ir patvirtino tam tikrus finansinius įsipareigojimus. UAB „Vilniaus energija“ nepateikė jokių prašymų sumažinti išieškotiną skolą. Taip pat antstolis nurodė neturįs duomenų apie pareiškėjos pasirašyto vekselio ginčijimą. sirašytą vekselį, kuriuo pastarojo savo valia prisiėmė ir patvirtino tam tikrus finansinius įsipareigo
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė skundą (b.l.47-48).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis G.Badikonis priėmė vykdymui Vilniaus m. 7-o notarų niuro 2010-02-20 išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį įrašą Nr. VB7-1565 dėl 2272,46 Lt skolos išieškojimo iš N. K. išieškotojui UAB „Vilniaus energija“. Antstolis 2010-03-05 priėmė bei įteikė skolininkui (pareiškėjai) N. K. patvarkymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, raginimą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir vykdymo išlaidas, turto arešto aktą. Teismas nustatė, kad visi pareiškėjos pateikto skundo argumentai ir motyvai susiję su pareiškėjos pasirašyto vekselio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas antstolio priimtas vykdyti, neteisėtumu ir nepagrįstumu. Pareiškėjos skunde pateikta informacija bei vykdomosios bylos medžiaga rodo, kad paminėtas vekselis ir vykdomasis įrašas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdymui notaro išduotą vykdomąjį dokumentą, jo pagrindu pradėjo skolos išieškojimą, kuriuo ragina pareiškėją (vykdomojoje byloje skolininkę) sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl sustabdyti vykdomąją bylą ar pripažinti vykdymo veiksmus neteisėtais atmestinas. Pareiškėjai išaiškino teisę, jog nesutinkant su suinteresuoto asmens reikalaujamos sumos dydžiu, ji gali kreiptis į teismą ginčydama reikalaujamą sumą, pateikdama ieškinį teismui ginčo teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantė (pareiškėja) N. K. pateikė atskirąjį skundą (b.l.56-58), kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad tretysis asmuo netinkamai skaičiavo už paslaugas pareiškėjai mokėtinas sumas (už didesnį šildomą plotą, nei yra), tretysis asmuo su tuo sutiko ir nuo 2009-05-14 pradėjo skaičiuoti už mažesniam (tikrajam) plotui teikiamas šilumos tiekimo paslaugas. Taigi pareiškėjos trečiajam asmeniui išrašytas vekselis buvo didesnei sumai nei priklauso pareiškėjai. Teigia, jog tretysis asmuo veikė nesąžiningai, reikalaudamas didesnės sumos, nei priklauso gauti, o antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nes nebuvo pagrindo iš pareiškėjos reikalauti 2.272,46 Lt sumos – tretysis asmuo neturėjo reikalavimo teisės. Pažymi, jog CPK 634 str. 2 d. imperatyviai nurodo, jog antstolis privalo savo iniciatyva aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju glaudžiai susiję vekselio institutas su skundžiamais antstolio veiksmais. Teismas tik formaliai vertino antstolio veiksmus, tačiau pažeidė pagrindinę funkciją – vykdyti teisingumą. Pažymi, jog pareiškėja, kaip vartotoja, laikytina silpnesne ginčo šalimi. Mano, kad apeliantės teisės nebuvo ginamos.
Atsiliepimas
Antstolis Gintas Badikonis atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.65) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skolos išieškojimas iš N. K. vykdomas pagal vykdomąjį įrašą, kuris išduotas pagal jos pasirašytą vekselį, kuriuo pastaroji savo valia prisiėmė ir patvirtino tam tikrus finansinius įsipareigojimus. UAB „Vilniaus energija“ nepateikė jokių prašymų sumažinti išieškotiną skolą. Teigia neturįs duomenų apie pareiškėjos pasirašyto vekselio ginčijimą. sirašytą vekselį, kuriuo pastarojo savo valia prisiėmė ir patvirtino tam tikrus finansinius įsipareigo
Apeliantės (pareiškėjos) N. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais motyvais, kad tretysis asmuo netinkamai skaičiavo už paslaugas pareiškėjai mokėtinas sumas, todėl pareiškėjos trečiajam asmeniui išrašytas vekselis buvo didesnei sumai nei priklauso pareiškėjai ir antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nes nebuvo pagrindo iš pareiškėjos reikalauti 2.272,46 Lt sumos – tretysis asmuo neturėjo reikalavimo teisės. Apeliantė atskirajame skunde taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju glaudžiai susiję vekselio institutas su skundžiamais antstolio veiksmais, todėl ji grindė skundą netinkama vekselio suma ir neteisėtu vykdomuoju įrašu.
Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas vykdomasis dokumentas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius vykdytino dokumento padarinius. Vykdant teismo sprendimus ir kitus vykdytinus dokumentus (vykdomuosius įrašus), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. LR CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra.
Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal LR CPK 651 str. 1 d. gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. LR CPK 651 str. 2 d. išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 7 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti.
Nors dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų LR CPK 651 str. 2 d. tvarką, kolegija pabrėžia, kad antstolis neturi teisės revizuoti notaro vykdomojo įrašo pagal apeliantės pasirašytą vekselį pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Be to, pažymėtina, jog LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 str. numatyta, kad ir vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Dėl to, kolegija dar kartą pabrėžia, jog vekselio galiojimo ar negaliojimo klausimus negali spręsti antstolis, nes visus ginčus, susijusius su vekselio išdavimo, galiojimo, sumos ir pan., sprendžia teismas.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu skundžiamoje nutartyje, jog pareiškėjai nesutinkant su suinteresuoto asmens reikalaujamos sumos dydžiu, ji gali kreiptis į teismą ginčydama reikalaujamą sumą, pateikdama ieškinį teismui ginčo teisenos tvarka. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju antstolis nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl sustabdyti vykdomąją bylą ar pripažinti vykdymo veiksmus neteisėtais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės (pareiškėjos) N. K. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliantės (pareiškėjos) N. K. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.72).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10926-734/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) N. K. valstybei 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.