Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl žalos atlyginimo trečiasis asmuo A. Z.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikiama teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.4 p., taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos) bei Civilinio kodekso 6.264 str. 1 d.: „Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės“, draudikas įgyja 100% draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į UAB "Vilniaus viešasis transportas".

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškiniu ieškovas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, LR CK 6.280 str., reiškia regresinį reikalavimą atsakovui, reikalaudamas iš draudėjo priteisti nukentėjusiajam išmokėtą žalą, kurią nukentėjusysis patyrė eismo įvykyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ) 22 str. 1 d. 4 p. bei 2 d. nustato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos arba kuomet draudėjas, neįvykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas (TPVCAPD įstatymo 12 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr Nr.12 8774542, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė SOLARIS TROLLINO v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė ( b.l. 40-41).

Atsakovo darbuotojas A. Z. 2018-12-07 apie 16 val.55 min., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairuodamas troleibusą Škoda Trollino 15 AC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta važiuojantį automobilį Ford Ranger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Draudikas apskaičiavo eismo įvykyje padarytą žalą nukentėjusiajam ( el.b.l. 25), ieškovas šią sumą pervedė nukentėjusiojo automobilį remontavusiai įmonei ( el.b.l. 28) ir regreso tvarka prašo priteisti išmokėtą žalą iš atsakovo.

Atsakovas teigia, kad troleibuso vairuotojas nepajuto kontakto, todėl negalima vertinti, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškinio reikalavimą prašo atmesti.

Su šia atsakovo pozicija nesutiktina.

Iš pateiktos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato minėto eismo įvykio medžiagos nustatyta ( el.b.l. 155-174) 2019-03-19 Administracinio nusižengimo protokolu troleibuso vairuotojas A. Z. nubaustas bauda pagal ANK 417 str.8 d. už KET 9, 126 pažeidimą.

KET 9 punktas nurodo, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Iš eismo įvykio schemos (el.b.l. 159), liudytojo R. G.- automobilio FORD vairuotojo-paaiškinimų ( el.b.l. 161), o taip teisme duotų paaiškinimų, darytina išvada, kad troleibuso vairuotojas nesilaikė saugaus tarpo iš šono, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir lenkdamas, kliudė antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį FORD, nulauždamas dešinės pusės automobilio FORD veidrodėlį. Eismo įvykio liudytojas D. P. policijai nurodė ( el.b.l. 163), kad eismo juostoje stovintį baltos spalvos visureigį užkabino ir eismo įvykį sukėlė jį bandęs apvažiuoti troleibusas, taip pat šio liudytojo parodymuose nurodyta, kad visureigio vairuotojas bandė atkreipti troleibuso vairuotojo dėmesį garso signalu, o liudytojas R. G. taip pat nurodė, kad iššokęs iš automobilio, bandė troleibusą sustabdyti, vijosi, tačiau troleibusas nuvažiavo.

Šios nustatytos faktinės aplinkybės, policijos pareigūnų teisiškai kvalifikuoti kaltojo vairuotojo A. Z. veiksmai, leidžia daryti išvadą, troleibuso vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, yra pagrindas troleibuso vairuotojo parodymus, kad jis nepajautė eismo priemonių kontakto, vertinti kritiškai. Tokia išvada darytina ir iš vėlesnių A. Z. veiksmų, kaip nurodo savo paaiškinime policijai, gavęs pranešimą iš atsakovo dispečerės, kad troleibusas galimai kliudė kitą automobilį, jis nesikreipė į policiją, nesiekė, kad troleibusą apžiūrėtų bent jau atsakovo atstovai dėl galimų išorinių įbrėžimų, neperdavė videoregistratoriaus atsakovo administracijai, kad fiksuoti - buvo ar nebuvo eismo dalyvių kontaktas ir pnš. Taip pat kritiškai vertintinas jo neigimas, kad negirdėjo garsinio signalo, kai nukentėjusysis bandė tokiu būdu sustabdyti troleibusą. Todėl, nėra pagrindo išvadai, kad troleibuso vairuotojas A. Z., negirdėdamas garsinio signalo, nematydamas asmens, besivejančio troleibusą, buvo atidus, rūpestingas vairuotojas. Atsakovo argumentacija, kad vairuotojas nepajuto transporto priemonių kontakto ir nesuvokė kitų asmenų turtui padarytos žalos, laikytina gynybine pozicija šiame ginče, tokia išvada darytina iš nustatytų aplinkybių, kad pats atsakovas, turėdamas informaciją iš nukentėjusiojo dėl eismo įvykio, nesiėmė jokių veiksmų tiesai nustatyti, t.y. neapžiūrėjo jam priklausančios transporto priemonės ( troleibuso), netyrė videoregistratoriaus duomenų, o, neatlikdamas jokio vidinio tyrimo, patikėjo paties savo darbuotojo pateikta telefonine informacija, kad troleibusas nėra apibraižytas, ir iš to daro išvadą, kad darbuotojas civilinės atsakomybės taikymo aspektu buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 389,53 Eur žalai atlyginti ( LR CK 6.280 str., 6.1015 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 15 Eur žyminis mokestis ( el.b.l. 47, 29),

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 13,68 Eur pašto išlaidų, jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( LR CPK 96 str. ), lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB“ Vilniaus viešasis transportas“ ieškovo AAS“BTA Baltic Insurance Company“ naudai 389,53 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 13,68 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.