Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 3 d., vienos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d., vienos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2009 metų balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini),, asmeninio konflikto metu dėl gautos SMS žinutės, kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai D. D. į šonus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, S. A. 2009 metų gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, iš pavydo, nukentėjusiajai D. D. atsisakius bendrauti, sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajai į šonus, vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą bei lūpą, taip nuskeldamas dantį, sukėlė nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, S. A. 2009 metų gegužės mėnesį, praėjus kelioms dienoms nuo ankstesnio įvykio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 15 val. 00 min., (prie prūdo), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, iš pavydo, laikydamas nukentėjusiąją D. D. už plaukų, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, S. A. 2009 metų gegužės mėnesį, tą pačią dieną, apytiksliai po vienos valandos nuo ankstesnio įvykio, apie 16 val. 00 min., (mieste), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, iš pavydo, laikydamas nukentėjusiąją D. D. už plaukų, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, S. A. 2009 metų gegužės mėnesio pradžioje iki 2009 gegužės mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas psichologinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją D. D., gim. 1994-02-14, ją įbaugindamas, pasinaudojęs jos išgąsčiu bei bejėgiškumu dėl padidinto patiklumo jo atžvilgiu, negalėjimu tiems veiksmams adekvačiai priešintis, tokiais veiksmais palauždamas nepilnametės nukentėjusiosios D. D., gim. (duomenys neskelbtini), pasipriešinimą, laikydamas nukentėjusiąją D. D. už rankos, parsivedė ją į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas kumščiu ne mažiau 7 smūgių nukentėjusiajai į šonus ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, prieš jos valią, nenaudodamas apsaugos priemonių nuo nėštumo, lytiškai santykiavo su nepilnamete D. D., ko pasekoje nukentėjusioji pastojo ir dėl nėštumo komplikacijų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 3 d.

Be to, S. A. 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 17 val. 00 min., (miesto parke), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas nukentėjusiosios D. D. atžvilgiu psichologinį smurtą, įbaugindamas ją ir pasinaudojęs jos išgąsčiu, bejėgiškumu dėl padidinto patiklumo jo atžvilgiu, negalėjimu tiems veiksmams adekvačiai priešintis, tokiais veiksmais palauždamas nepilnametės nukentėjusiosios D. D., gim. (duomenys neskelbtini), pasipriešinimą, laikydamas nukentėjusiąją D. D. už rankos, parsivedė ją į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas kumščiu ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajai į šonus ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, prieš jos valią, nenaudodamas apsaugos priemonių nuo nėštumo, lytiškai santykiavo su nepilnamete D. D., t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 3 d.

Be to, S. A. laikotarpyje nuo 2009 metų spalio 5 d. iki 2010 metų birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sistemingai baugino nėščią nepilnametę nukentėjusiąją D. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą - nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 26 d. siuntė nukentėjusiajai SMS žinutes, kuriomis: siūlė pinigų aborto pasidarymui, linkėjo gimdant mirti jai ir kūdikiui, kad kūdikis gimtų nesveikas, grasino sužlugdymu, o 2010 m. birželio 28 d., apie 13 val. 30 min., (gatvėje), po kardomosios priemonės 2010 m. birželio 11 d. paskyrimo, kai jam buvo uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją, atsinešęs prie nukentėjusiosios D. D. namų E. M. dujinį – garsinį šaunamąjį ginklą Nr. EM – (duomenys neskelbtini),, baugino ją demonstruodamas ir grasindamas ginklą panaudoti, o vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 14 val. 30 min., persekiojo nukentėjusiąją D. D. gatvėje, grasino ją nušauti, žemino ir įžeidinėjo nukentėjusiąją pašalinių asmenų akivaizdoje, vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais iki 15 val. 00 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po to, po 2010 m. birželio 28 d. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, tęsė savo nusikalstamą veiką, terorizavo - baugino nukentėjusiąją D. D., išsiuntė iš (tardymo izoliatoriaus) bauginančio pobūdžio laišką, kad ji liks kekše, niekam nereikalinga, nukentėjusiajai adresu (duomenys neskelbtini), t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Be to, S. A. laikotarpyje nuo 2009 metų spalio 5 d. iki 2010 metų birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prašė nepilnametės nukentėjusiosios D. D., gim. 1994-02-14, atsiimti pareiškimą, pakeisti parodymus sakant, kad viską nukentėjusiajai liepia daryti jos motina, naudojo psichinę prievartą, siuntė nukentėjusiajai SMS žinutes, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Kaltinamasis S. A. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal LR BK 140 str. 1 d. prisipažino visiškai, dėl kaltinimų, pareikštų pagal LR BK 149 str. 3 d., 145 str. 2 d., 233 str. 1 d., neprisipažino ir parodė, jog su Dovile susipažino 2008 metų spalio mėnesio pradžioje, pradėjo draugauti, iš pradžių viskas buvo gerai, 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliai datos nepamena, buvo pas Z., ten išgėrinėjo, parašė D. SMS žinutę, susitarė susitikti, susitikus pamatė jos telefone žinutę nuo kito vaikino, nesusivaldė ir jai trenkė, grasino išvežti į mišką, buvo girtas, išvadino ją žeminančiais žodžiais, nuo tada pradėjo ja labai nepasitikėti, prieš ją smurtauti. Nepamena, kad (gatvėje), prie jos dėdės namų, būtų sudavęs D., tačiau tuomet buvo visiškai girtas ir gali nieko neprisiminti dėl girtumo. Pamena, kas įvyko 2009 m. gegužės mėnesį prie (prūdo), jis paskambino D. draugei ir ši jam pasakiusi, kad D. yra su kitu vaikinu, jis buvo gerokai išgėręs, labai supyko ir nuėjęs prie prūdo sudavė vieną smūgį D.į šoną, po to jie išsiskyrė, gal po valandos tą pačią dieną sutiko D. prie (grožio salono), smurto prieš ją nenaudojo, nes buvo dienos metas, gal už plaukų ir buvo suėmęs. Lytinių santykių metu D. nei karto nebuvo sudavęs, jų metų iš pradžių naudojo apsaugos priemones, bet po to pati D. norėjo pastoti, kad galėtų atitrūkti nuo savo mamos, niekada su ja neturėjo lytinių santykių per prievartą, visada viskas vykdavo abipusiu sutikimu, jis parašydavo jai žinutę ir ji pas jį ateidavo ryte prieš pamokas, žinojo, kad jai maždaug 15-16 metų, būdavo pas jį ir vakarais, pareidavo kartu, einant jie laikydavosi už rankų, ji nesipriešino, nereikėjo jos tempti, niekada nebuvo jokios prievartos, jokio psichologinio smurto, nes jie buvo pora. Taip pat nurodo, jog po to, kai D. pastojo, jų santykiai nepasikeitė, tačiau dėl kitų vaikinų žinučių atsirado nepasitikėjimas D., jis pradėjo žiauriai su ja elgtis, D. mamai jis nepatiko iš karto, o D. norėjo gyventi kartu su juo. Nuvykęs į (užsienį) skambino D., bet atsiliepė jos draugas, jis pasakė, kad jam reikia pamiršti D., po kiek laiko jis vėl jai rašė žinutę, bet nepamena, kokio pobūdžio. 2010-06-11 jam buvo uždrausta bendrauti su D., ji per akistatą sakė, kad nenori su juo bendrauti, bet po akistatos pati jam skambino, atsiprašė, kad taip darė dėl mamos. D. ginklu negrasino, ginklą turėjo kuprinėje, buvo jį ištraukęs tik trumpam, ir D. jį matė, žinojo, jog pažeidė kardomąją priemonę, tačiau norėjo susitikti su D. ir pakalbėti. Jį suėmė 2010 m. birželio 28 d., po to jis parašė D. laišką, tačiau jame negrasino, prašė, kad susitvarkytų, kad nebūtų lengvai prieinama mergina. Prašė D., kad ji atsiimtų pareiškimą, bet parodymų keisti neprašė, prašė, kad sakytų tiesą, kad ji buvo priversta taip sakyti, nes ją prieš jį nuteikinėjo jos mama. Pripažįsta 10000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nors kaltinamasis neprisipažįsta dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal LR BK 149 str. 3 d., 145 str. 2 d., 233 str. 1 d. padarymo, o prisipažįsta tik dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., padarymo, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis.

Įrodymų analizė, vertinimas, veikų teisinė kvalifikacija

Nukentėjusioji D. D. parodė, jog su S. A. susipažino 2008 metais spalio mėnesį, ji jam patiko ir jie pradėjo draugauti, iki gruodžio mėnesio bendravo gražiai, viskas buvo gerai, po to jie buvo išsiskyrę, o sausio viduryje vėl susitaikė, iki balandžio mėnesio jokių konfliktų tarp jų nebuvo, tik A. nuolat sakydavo, kad ji niekur neitų, neleido bendrauti su B. R., buvo labai pavydus. 2009 m. vasario 13-14 d., per jos gimtadienį, pradėjo lytiškai santykiauti, jos gimtadienį šventė pas jį namuose, (gatvėje), gimtadienio šventėje dalyvavo jos draugės ir jo draugai, visi jo draugai ir jis gėrė degtinę, jas įtikinėjo gerti trauktinę, jos išgėrė po kelis stiklelius. Vėliau visi išėjo, o ji likusi, ne viską gerai pamena, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai jie lytiškai santykiavo. S. nevertė jos mylėtis, bet ji buvo išgėrusi ir taip išėjo. Vėliau jie pradėjo susitikinėti rečiau, nes apie lytinius santykius sužinojo jos mama. Mama draudė bendrauti su A., leido jam tik ateiti pas juos į namus. Mamai jis nepatiko iš karto, ji nepritarė dėl jų lytinių santykių, o jai jis patiko ir ji norėjo su juo bendrauti. 2009 m. vasario-kovo mėnesiais lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Balandžio mėnesį mama išvyko į užsienį, o ji liko gyventi pas dėdę. Tiksliai dienos nepamena, su B. R. buvo mieste, S. buvo pas V. Z. ir buvo išgėręs, jis paskambino jai ir paprašė susitikti parke. Jie susitiko (gatvėje), ir ėjo į dėdės namus, jis pradėjo jai prikaišioti vieną vaikiną ir tuomet jai trenkė, nepamena, kiek kartų, bet ne mažiau 2, į šonus, jai skaudėjo, ji išsigando, smūgiai buvo stiprūs, tą kartą už plaukų nelaikė. Antrą kartą jos atžvilgiu fizinį smurtą A. panaudojo prie (namo), gali būti gegužės mėnesio pradžioje, jie buvo susitarę susitikti po pamokų, bet ją užlaikė auklėtoja, ji grįžo vėliau, S. supyko, vėl ėmė jai prikaišioti kitus vaikinus, buvo apie 16 valanda, ir jis jai ranka trenkė du kartus į šonus bei nuskėlė dantį, smūgiai buvo stiprūs. Po kelių dienų vakare S. vėl atėjo prie jos dėdės namų, ji išėjo į lauką, o S. pradėjo kabinėtis, liepė jai eiti pas jį į namus, ji nenorėjo, tačiau jis per prievartą, paėmęs už rankos, nusitempė ją pas save į namus, buvo piktas, sakė, kad jie tik atsigers kavos, ji norėjusi pasisakyti dėdei, bet S. neleido. Nuėjus pas jį į namus (gatvėje), vos tik atidaręs duris, S. ją pastūmė ant lovos, nusivilko striukę ir pradėjo rengti ją, iš pradžių jos nemušė, tik kai ji pasakė, kad nenori mylėtis, sudavė jai ne mažiau 7 smūgių į šonus, ji verkė ir jau nesipriešino. Su juo mylėtis nenorėjo, jam tai sakė gal kokius 4 kartus, ir verkė, galėjo šauktis pagalbos, bet nesitikėjo, kad kas padės, nes šalia jo gyveno tik močiutė, kuri nebūtų nieko girdėjusi, be to, jo bijojo, jis buvo piktas, agresyvus, neblaivus. Lytinio akto metu A. apsaugos priemonių nenaudojo, aktas buvo atliktas iki galo, ji apsirengė ir išėjo, jautėsi pažeminta. 2009 metų gegužės mėnesio pabaigoje, ji po pamokų, apie 14-15 valandą, susitiko su B. ir jos nuėjo prie prūdo, būnant ten jai paskambino S., pradėjo klausinėti, kur ji yra, sužinojęs, jog ji su B., jis labai supyko, pradėjo reikšti pretenzijas, po kiek laiko su dviem draugais ir jis atėjo prie prūdo, ieškojo kitų vaikinų, su kuriais manė ją esant, o kai nerado supyko dar labiau, griebė už plaukų ir kartą trenkė į pilvą, ji susirietė, nes labai skaudėjo, B. ir V. pradėjo ant jo šaukti, V. liepė atsiprašyti, bet S. neatsiprašė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, buvo neblaivus. Tą pačią dieną, po kokio pusvalandžio, su B. ėjo į (parduotuvę), ir prie (grožio salono) vėl sutiko S., jis pribėgo prie jos ir griebė už plaukų, vieną kartą trenkė į šoną, B. pradėjo ant jo šaukti ir jis tada nuėjo. Jos nuėjo į parduotuvę, po to - pas draugę, jai paskambino dėdė ir liepė grįžti namo, ji ėjo pro parką ir pamatė, kad S. sėdi parke ant suoliuko, jo akys buvo labai žiaurios, jo labai išsigando, buvo apie 17 val., jis paėmė ją už rankos ir nusivedė pas save į namus (gatvėje), liepė nusirengti, tą kartą jo bijojo labiausiai, bijojo jam priešintis, jis buvo neblaivus, jo akys buvo kaip krauju pasruvę, jie santykiavo lytiškai, prieš lytinį aktą jai sudavė kokius 4 smūgius į šonus, ji prašė nieko jai nedaryti, paleisti, verkė, bet tai nepadėjo. Po lytinio akto jis atsinešė alaus kokteilį ir liepė jai gerti, tačiau ji pabėgo. A. dar bandė ją vytis, bet nepavijo. Apie tai niekam nesipasakojo. Jau tada buvo pastojusi, bet A. to nežinojo, apsaugos priemonių nenaudojo. A. iš (užsienio) grįžo spalio mėnesį, kai ji jau laukėsi, atėjo pas ją, bet ji jo neįleido. Vieną dieną jis ją sekė einančią iš mokyklos, jos mama ir teta E. pasikvietė A. pokalbiui, o po to pokalbio kokią savaitę jis siuntinėjo žinutes, kad ji mirtų, kad mirtų vaikas, siūlė pinigų abortui. Porą savaičių buvo ramu, po to vėl pradėjo rašyti, mama ją lydėdavo į mokyklą. A. lapkričio mėnesį buvo išvykęs, o gruodį vėl grįžo, vėl rašė žinutes, linkėjo jai ir vaikui per gimdymą mirti, tai tęsėsi iki Kalėdų. Vasarą mama jam liepė nebevaikščioti pas juos į namus, bet jis ateidavo pas kaimynus ir ją stebėdavo, kol mama parašė pareiškimą policijai ir 2010-06-11 jam uždraudė pas ją lankytis, tačiau jis tą pačią dieną atėjo pas ją, ji jo neįsileido. 2010 m. birželio 28 d. jis iš ryto, apie 10-11 val., atėjo prie jos namų, skambino, bet ji jo neįsileido, minėjo, kad eina pirkti šautuvo, po 1 val., jis vėl atėjo, ji išėjo į verandą, ant palangės jis buvo pasidėjęs dėžutę, turėjo kuprinę ant peties, o rankose – šautuvą, prašė paskolinti pinigų, bet kai ji neskolino, tai kvietė išeiti į kiemą, nes reikia išbandyti šautuvą, ką ji suprato kaip grasinimą, pradėjo šaukti, kad išeitų, ir nuėjo į kambarį, jis į vidų nesilaužė. Apie tai ji pranešė tyrėjai, atvyko policija, tačiau tuomet jie jo nesurado. Tą pačią dieną A. S. pasiūlė jai eiti pasivaikščioti, ji nenorėjo, bet pamanė, kad gal jau S. sulaikė, ir išėjo. Jos ėjo link stoties, kai A. pastebėjo S., jos pradėjo eiti greičiau, bet jis jas pasivijo, vadino ją visokiausiais necenzūriniais žodžiais, jai pasirodė, jog jis neblaivus, grasino, kad ją nušaus, ginklo nebuvo išsitraukęs, bet manė, kad turėjo jį kuprinėje. Eidama ji parašė mamai žinutę, kad S. seka iš paskos, mama liepė eiti link policijos, ir prie seniūnijos jį sulaikė policija. Tada jis jai pradėjo rašyti laiškus, iš pradžių atsiprašinėjo, po to vėl įžeidinėjo, gavusi pirmą laišką verkė, dabar jau nebekreipia dėmesio. Jo bijo, bijo, kuomet jis išeis į laisvę. S. norėjo, kad ji pasakytų, jog viską jai liepė sakyti ir meluoti mama, kad iš tikro nieko tokio nėra buvę, tai buvo vasaros metu, gal birželio mėnesį, rašė žinutes ne kartą, jau po akistatos jis pradėjo rašinėti ir prašyti atsiimti pareiškimą, tai baigėsi kai jį suėmė.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. D. parodė, jog yra nukentėjusiosios D. D. mama, D. su S. susipažino 2008 metų spalio mėnesį, pati D. pasakė jai, kad jie draugauja, ir po kokių dviejų savaičių pasikvietė S. į namus, jai jis nepatiko iš karto, dar ir dėl amžiaus skirtumo. Po D. gimtadienio perskaitė žinutę jos telefone ir suprato, kad jie jau turėjo lytinių santykių, ji pasikvietė S. į namus, jie kalbėjosi ir jis jai pažadėjo, kad daugiau su D. lytinių santykių nebeturės. Po to ji išvyko dirbti į (užsienį), grįžo (tam tikru laiku), ir viską sužinojo. Netrukus D. paguldė į ligoninę, spalio mėnesį iš (užsienio), grįžo A. ir prasidėjo žinutės bei persekiojimai. Spalio mėnesį D. jai paskambinusi ir pasakiusi, kad A. jos laukė prie mokyklos, ji buvo tuomet pas E. D. ir pasikvietė S. pasikalbėti, jis buvo neblaivus, tą patį vakarą dar kartą buvo atėjęs į namus, bet ji jam liepusi išeiti, o po kelių dienų jis vėl atėjo, buvo neblaivus, ji su juo kalbėjosi, tačiau po to jis vėl laukė D. mokykloje, ji pati lydėdavo D. į mokyklą, nes viena ji bijojo eiti. Vieną kartą 2009 metais spalio mėnesį jis jas pasitiko einančias į mokyklą, ėjo kartu su jomis ir vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai, kaip motinai, jų santykiai neatrodė gražūs. Jeigu ji D. neišleisdavo su juo susitikti, tai jis jai prikaišiodavo, kad yra su kitais vaikinais. Kai D. 2009 m. rugpjūčio mėnesį grįžo iš (užsienio), ji jai viską papasakojo - kad buvo mušama, kad sudavė į šonus, nuskėlė dantį, vertė mylėtis, D. sakiusi, kad ji nepadarė nieko tokio, dėl ko S. galėtų ją mušti. Kiek žino iš D., pradžioje viskas buvo normalu, bet po to S. jau tempėsi D. pas save per prievartą, prigaudavo ją mieste ir per prievartą vesdavosi pas save į namus, nesakydavo jai, ko vesdavosi, o kai nueidavo, tai versdavo mylėtis per prievartą. Ji pati pranešė S., kad D. laukiasi, taip pat pranešė, kai D. susirgo, tuo momentu jis žadėjo padėti ir išlaikyti. Po to D. pradėjo gauti grasinančias žinutes, kad ji numirtų, kad vaikas numirtų, kad jeigu jis ją pagaus, tai suspardys pilvą, buvo kalba apie tai, kad nusiveš į mišką. Tą dieną ji buvo išėjusi, D. paskambinusi pasakė, kad į namus atėjo A. ir turi su savimi ginklą, kvietė D. išeiti į lauką, sakė, kad reikia tą šautuvą ant jos išbandyti, pati D. paskambino tyrėjai, į namus atvyko policija. Po kokios valandos D. su drauge išėjo pavežioti vaiko ir A. jas pradėjo persekioti, tada ji pati pranešė policijai ir liepė joms eiti link policijos komisariato, po ko jį suėmė. 2009 metų spalio mėnesį A. D. grasino ir ją persekiojo, ramu buvo tuomet, kai jis buvo išvykęs į (užsienį), ir vėl viskas prasidėjo, kai jis grįžo. Po akistatos S. prašė D., kad ji atsiimtų pareiškimą, spalio mėnesį rašė žinutę, kad atsiimtų pareiškimą, nes kitaip jis neduos ramybės, žadėjo už tai sumokėti. Ji neliepusi dukrai rašyti pareiškimo, čia buvo pačios D. sprendimas. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, nes D. viską išgyveno psichologiškai, dar ir šiandien reikia vaikščioti po teismus ir viską išgyventi iš naujo.

Liudytojas A. A. parodė, jog kaltinamasis yra jo brolis, 2009 metais brolis jį pakvietė į D. gimtadienį, kuris vyko brolio nuomojamame bute, tada D. jis matė pirmą kartą, gimtadienyje buvo jis, brolis, D., B., D. draugė ir dar kažkas, visi vartojo alkoholį, jis nežinojo, kiek D. metų. Iš gimtadienio jis išėjo pirmas, nes pėsčiomis reikėjo grįžti į (kaimą). D. iš viso yra matęs gal keturis kartus. Būdama neblaivi D. jam yra sakiusi, jog S. prie jos priekabiauja, konkrečių žodžių jis neprisimena, bet jam susidarė įspūdis, kad jai reikia lytiškai santykiauti su Svajūnu pačiai to nenorint, tačiau jis neėmė to į galvą, nes maža ką neblaivus žmogus gali prišnekėti. Nėra matęs, kad brolis muštų D., į jų santykius nesigilino, bet kiek matė, jie bendravo normaliai, santykiai buvo draugiški, apie jų lytinius santykius jam niekas nežinoma.

Liudytoja V. B. parodė, jog kaltinamasis yra jos buvęs globotinis, jį globojo nuo 2003 metų iki jam sukako 19 metų, jokių problemų su juo nebuvo, kol gyveno pas juos, vieną kartą yra buvęs pas ją namuose su nukentėjusiąja D., ji bandė jiems patarti, kad dar anksti draugauti, kad D. dar labai jauna. S. pats pasakė, kad D. laukiasi, pasakojo, jog tuo metu su D. daug kartų pykosi ir vėl taikėsi, santykiai buvo įtempti, kai išvyko dirbti į (užsienį), aiškino, kad nori užsidirbti pinigų, padėti D., vaikelio laukė ir norėjo.

Liudytoja A. S. parodė, jog 2010 metų vasarą, tikslaus laiko nepamena, ji su D. ėjo peronu, ji stūmė vežimėlį, išgirdo žingsnius už nugaros, atsisukusi pamatė, kad už jų eina A., jos paspartino žingsnį, bet A. ir toliau ėjo iš paskos, vadino Dovilę įvairiausiais necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais. D. parašė žinutę mamai, kad ši kviestų policiją, mama jai liepusi eiti link policijos ir prie seniūnijos A. buvo sulaikytas. Ginklo pas A. nemačiusi, tačiau jai atrodė, kad D. kažko bijo, D. jai buvo sakiusi, kad A. buvo pas ją atėjęs su ginklu ir jai grasino, mano, kad ji bijojo A. D. bijojo net išeiti iš namų, ji turėjo pasitikti D., S. grasino ją nušauti ir buvo agresyvus. Apie savo asmeninius santykius su A. D. jai nesipasakodavo ir ji mažai ką žino

Liudytoja B. R. parodė, jog vieną kartą yra dalyvavusi D. ir S. konflikte, tai buvo gal prieš 2-3 metus, pavasarį, jos buvo prie (prūdo), maudėsi, atėjo A. ir ranka trenkė D. į krūtinę, pilvą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kartu su juo buvo ir jo draugai, kurie puolė jį raminti, D. susirietė iš skausmo ir verkė, buvo išsigandusi, po kiek laiko jos išėjo link miesto, tačiau A. jas sekė, ir dar tą pačią dieną jis susitikęs tempė D. už plaukų ir kartą sudavė, buvo dienos metas, tarp 12-15 valandos. D. jai yra sakiusi, kad bijo A., kad jis ją muša, apie intymius santykius su A. D. jai nepasakodavo. Matė, jog D. nuskeltas dantis, tačiau D. jai pasakiusi, kad mokykloje susimušė su drauge, nors ji ir nepatikėjusi, nes girdėjo, jog S. ją muša.

Liudytojas V. Z. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, yra buvę kaimynai, nukentėjusiąją žino, nes ji bendravo su A., D. pas jį ateidavo, jie būdavo kartu, draugavo, datos tiksliai nepamena, bet gali būti 2009 metais, jis su S. išgėrinėjo, S. paskambino D. ir jie nuėjo prie prūdo, kur buvo D. su drauge. Jis matė, kaip S. sudavė D. 1-2 kartus, jis dar liepė S. atsiprašyti D. P. (prūdo) ėjo, nes S. galvojo, kad D. yra su kitu vaikinu, trenkė jai iš pavydo. Tuo metu S. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo.

2010 m. rugpjūčio 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolas liudija, jog R. D. pateikė laišką, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 47-48).

2010 m. gegužės 24 d. D. D. akistatos su įtariamuoju S. A. protokolas įrodo, jog D. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 80-82).

Iš 2010 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, jog apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 95-97).

2010 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas įrodo, jog parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. D. parodė vietas, kur jos atžvilgiu S. A. panaudojo fizinį smurtą, vietą, kur S. A., panaudodamas fizinį smurtą, ją išžagino, vietą, kur S. A. ją pasivijo ir sekė, grasindamas panaudoti ginklą, ir kur S. A. buvo sulaikytas (t. 1, b.l. 99-107).

2010 m. sausio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas liudija, jog nukentėjusioji D. D. pateikė į savo mobilųjį telefoną gautų SMS žinučių išrašus (t. 1, b.l. 109, 110-113).

Iš 2010 m. vasario 17 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji D. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSON S500 su SIM kortele (t. 1, b.l. 118).

Iš 2010 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta mobiliojo ryšio telefono SONY ERICSON S500 ir SIM kortelės apžiūra, telefono ir SIM kortelės atmintyje rastų įrašų apžiūra (t. 1, b.l. 119-123).

Iš 2010 m. birželio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji D. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną LG su SIM kortele PILDYK, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 124).

Iš 2010 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta mobiliojo ryšio telefono LG ir SIM kortelės PILDYK apžiūra, telefono ir SIM kortelės atmintyje rastų įrašų apžiūra (t. 1, b.l. 125-128).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-89 įrodo, jog D. D. atlikta teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, iš kurios matyti, kad objektyvių duomenų, jog iki nusikalstamos jos atžvilgiu veikos padarymo D. D. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. D. D., atsižvelgiant į turimas žinias, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai teisingai suprasti tų veiksmų reikšmės, bei atsižvelgiant į jos būseną (įsimylėjimas, nepagrįstas pasitikėjimas įtariamuoju), ji negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. D. D. pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. Atminties sutrikimų nenustatyta. Šiuo metu D. D. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu D. D. dėl savo būsenos (įsimylėjimas, nepagrįstas pasitikėjimas įtariamuoju, nekritiškas jo veiksmų vertinimas) buvo padidintai patikli būtent įtariamajam. D. D. galėjo ir gali teisingai suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, D. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1. Po byloje nagrinėjamo įvykio D. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y., 2009-08-24-2009-09-07, dėl nėštumo komplikacijų tiriamoji buvo gydoma vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (Universiteto) Klinikoje. Šiuo metu D. D. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, taigi, sveikatos sutrikdymas tebesitęsia. D. D. nerekomenduojama dalyvauti teisme dėl iki šiol išliekančio įvykio psichotraumuojančio poveikio. Objektyvių duomenų, kad D. D. nusikalstamos jos atžvilgiu veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu D. D. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jai konstatuojamas adaptacijos sutrikimas. D. D. rekomenduojamas ilgalaikis psichologinis konsultavimas. D. D. iki šiol išliekantys neigiami išgyvenimai dėl byloje nagrinėjamų įvykių rodo psichologiškai neįveiktą psichiką traumuojančią patirtį, dėl ko jai rekomenduojamas ilgalaikis psichologinis konsultavimas (t. 1, b.l. 143-146).

Iš 2010 m. rugpjūčio 4 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog S. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kuriose panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. D., vietą, kur lytiškai santykiavo su D. D. (t. 2, b.l. 15-23).

2010 m. birželio 28 d. asmens kratos protokolas liudija, jog asmens kratos metu pas S. A. rasta ir paimta juodo plastiko dėžutė, kurioje yra dujinis pistoletas „E. M.“ Nr. EM- (duomenys neskelbtini) su įsuktu antgaliu juodos spalvos, viena dėtuve ir nulaužtu saugikliu (t. 2, b.l. 54).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4372 matyti, jog 2010 m. birželio 28 d., 15 val. 45 min., t.y., sulaikius S. A., jam nustatytas 1,90 promilių girtumas (t. 2, b.l. 55).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2010 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1159 įrodo, jog pas S. A. rastas ir paimtas pistoletas Nr. EM-(duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, netvarkingas, tinkamas šaudymui, D kategorijos, EKOL major dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais (t. 2, b.l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad S. A. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., t.y., nukentėjusiosios D. D. atžvilgiu 2009 metų balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 15 val. 00 min., 2009 metų gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16 val. 00 min., 2009 metų gegužės mėnesį, praėjus kelioms dienoms nuo ankstesnio įvykio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 15 val. 00 min., bei 2009 metų gegužės mėnesį, tą pačią dieną, apytiksliai po vienos valandos nuo ankstesnio įvykio, apie 16 val. 00 min., rankomis suduodamas smūgius į šonus, pilvą, skruostą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tokią teismo išvadą patvirtina nukentėjusiosios D. D., liudytojų B. R., V. Z., paties kaltinamojo parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja ar panašiai, kas sukelia kitam asmeniui fizinį skausmą. Kaip nurodė nukentėjusioji, jai skaudėjo visuomet, kai S. A. ranka smogdavo jai, jo smūgiai būdavo stiprūs, abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu kaltinamojo S. A. veiksmai dėl visų keturių jam inkriminuotų veikų teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.

Taip pat teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad S. A. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 3 d.

Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t.y., kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie nenorą turėti lytinius santykius, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Kaip matyti iš bylos duomenų, t.y., nukentėjusiosios parodymų, prieš pirmuosius prievartinius lytinius santykius S. A. D. D. sudavė ne mažiau septynių smūgių į šonus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, smūgiai buvo stiprūs, ji verkė, prašė jo to nedaryti, tačiau S. A. vis tiek atliko lytinį aktą, po kurio, kaip teigia nukentėjusioji, ji pastojo. Prieš antruosius prievartinius lytinius santykius S. A. sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai į šonus, jai skaudėjo, ji ir vėl verkė, prašė jo to nedaryti, tačiau S. A. nepaisė jos prašymų, vėl atliko lytinį aktą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog už nusikaltimų, numatytų LR BK 149 straipsnyje, padarymą atsako ir asmuo, kuris anksčiau su nukentėjusiuoju yra turėjęs neprievartinių lytinių santykių arba kurį su nukentėjusiuoju sieja draugystės, giminystės ar net santuokiniai ryšiai, todėl paminėtos aplinkybes nešalina baudžiamosios atsakomybės už prievartinius lytinius santykius. Nors S. A. ir D. D. anksčiau ir turėjo lytinių santykių abipusiu sutikimu, tačiau tai nesuteikė teisės jam turėti su ja šiuos santykius prieš jos valią, tuo labiau, kad jos nesutikimas, teismo nuomone, buvo išreikštas labai aiškiai – prašė to nedaryti, verkė. Baudžiamajame procese, esant situacijai kai nukentėjusysis be kaltinamojo yra vienintelis asmuo, tiesiogiai dalyvavęs nusikaltime, nukentėjusiojo parodymai yra labai reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus būtina atsižvelgti ir į tai, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl dažnai sąmoningai gali pervertinti jam padarytos žalos dydį ar grėsusį pavojų. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina atsižvelgdamas į jų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, ryšį su kita bylos medžiaga. Nukentėjusiosios D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, vaiko gimimo liudijimas, kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl abejoti šiais jos parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi S. A. žinojo, kad D. D. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 15 metų, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 149 str. 3 d.

Taip pat teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad S. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Sistemingas asmens bauginimas – tai ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą nerimą, baimę. Kaip matyti iš bylos duomenų – nukentėjusiosios D. D., jos atstovės pagal įstatymą R. D., liudytojos A. S. parodymų, S. A. laiškų, telefonų ir SIM kortelių atmintyje esančių įrašų, asmens kratos protokolo, specialisto išvados – nuo 2009-10-05 iki 2010-06-28 S. A. nuolat ir sistemingai baugino besilaukiančią, o paskui ir pagimdžiusią kūdikį nukentėjusiąją, ją persekiojo gatvėje, mokykloje, rašė SMS žinutes, laiškus, į nukentėjusiosios namus net buvo atsinešęs ginklą, sukėlė nukentėjusiajai baimę, nerimą, ją mama lydėdavo net į mokyklą, iš ko seka, jog S. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 2 d.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. objektyvioji pusė šiuo atveju pasireiškė tuo, jog laiškais ir sms žinutėmis (t.y., bet kokiu būdu, išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) buvo siekiama paveikti nukentėjusiąją D. D., kad ji atsiimtų pareiškimą, kad sakytų, jog taip elgtis jai liepia mama, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, S. A. ji buvo įbauginta, nes tai tęsėsi nuo 2009-10-05 iki 2010-06-28, dėl ko net teisme jai, kaip nepilnametei, bei įvertinus specialisto išvadoje nurodytas rekomendacijas, buvo suteikta galimybė duoti parodymus nedalyvaujant kaltinamajam. Tokiu būdu teismas mano, jog yra surinkta pakankamai įrodymų dėl S. A. kaltės darant poveikį nukentėjusiajai, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 233 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas S. A. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 str. 1 d. pripažįstama tai, jog prisipažino jas įvykdęs ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 str. 1 d., 149 str. 3 d., 145 str. 2 d. pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

S. A. įvykdė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, kurios įstatymų leidėjo priskiriamos nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3, 4, 5 d.), visos nusikalstamos veikos yra baigtos. Nors S. A. praeityje neteistas (t. 2, b.l. 78), tačiau jis įvykdė du sunkius nusikaltimus prieš nepilnametę, todėl jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. S. A. administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 80), nevedęs (t. 2, b.l. 79), (seniūnija) jo negali charakterizuoti, nes apie jį neturi jokių duomenų, jis pas motiną I. A. negyvena (t. 2, b.l. 95), VšĮ (rajono) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro, VšĮ (miesto) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymose nurodyta, jog S. A. Psichikos sveikatos centre nesilankė, stebimų ligonių grupei nepriklauso, (mieste) pirminiame sveikatos priežiūros centre neregistruotas (t. 2, b.l. 81, 91, 93). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes dėl atskirų nusikalstamų veikų, į kaltinamojo asmenybę, S. A. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatytiems bausmių vidurkiams. Galutinė subendrinta bausmė S. A. skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytomis bausmių subendrinimo taisyklėmis. Į bausmės atlikimo laiką S. A. įskaitomas jo laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.

Dėl civilinio ieškinio

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, nukentėjusiosios D. D. vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš S. A. 10 000 Lt neturtinę žalą, nurodo, jog D. D. patyrė fizinį skausmą, baimę, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, jai teko patirti suaugusio, fiziškai stipresnio asmens seksualinę prievartą, fizinį bei psichologinį smurtą, jos, kaip individo, prigimtinių teisių nepaisymą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios D. D. atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., 149 str. 3 d., 145 str. 2 d., 233 str. 1 d., kas neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmą, pažeminimą, baimę, dvasinius išgyvenimus, stresą, pablogino reputaciją, ji patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, seksualinę prievartą, 15 metų tapo mama, taip pat į S. A., kuris neturi jokio registruojamo turto, nedirba, tačiau yra jaunas, darbingas, turtinę padėtį. Tokiu būdu, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos įrankiai ir priemonės, atitinkantys LR BK 72 str. nurodytus požymius, konfiskuojami, todėl dujinis-garsinis šaunamasis ginklas E. M. Nr. EM- (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, dokumentai, turintys LR BPK 91 str. numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Tokiu būdu baudžiamojoje byloje pateikti laiškai paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos), 149 str. 3 d. (2 nusikalstamos veikos), 145 str. 2 d., 233 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėnesio pradžioje), laisvės atėmimą keturiems (4) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn. pradžioje), laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn., kelios dienos po ankstesnio įvykio), laisvės atėmimą penkiems (5) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn., po vienos valandos nuo ankstesnio įvykio), laisvės atėmimą penkiems (5) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn. pradžioje iki gegužės mėnesio pabaigos), laisvės atėmimą ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje), laisvės atėmimą ketveriems (4) metams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 233 str. 1 d., 149 str. 3 d. (įvykdyta 2009 metų gegužės mėnesio pradžioje iki 2009 gegužės mėnesio pabaigos), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 3 d. (įvykdyta 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje), 145 str. 2 d., ir galutinę subendrintą bausmę S. A. paskirti laisvės atėmimą šešeriems (6) metams šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., 2011-04-06.

Į bausmės atlikimo laiką S. A. įskaityti laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-05-20 17 val. 00 min. iki 2010-05-22 16 val. 20 min, ir nuo 2010-06-28 15 val. 00 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

T. R. rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštą civilinį ieškinį, ir iš S. A. D. D. priteisti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą E. M. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti, laiškus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.