- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-230/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Jono Algimanto Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII–1968) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. M. nukentėjusiajai V. K. priteista 11 717 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 31 d., apie 19 - 19.30 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nepilnamete E. Š. metu, tyčia virtuviniu peiliu dūrė nukentėjusiajai E. Š. mažiausiai 25 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai pjautines kairės rankos, kairės ir dešinės kojų, dešinės rankos žaizdas, kaklo, galvos, nugaros žaizdas, durtines–pjautines kiaurymines krūtinės ląstos žaizdas su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, dėl to E. Š. nuo durtinės – pjautinės kiaurymines krūtinės ląstos žaizdos su kepenų, dvylikapirštės žarnos, kasos, kairio plaučio, širdies pažeidimais, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvių ir pilvaplėvės ertmes, ūmine mažakraujyste, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, kelių – keliolikos minučių laikotarpyje mirė. Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendį – sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 100 000 Lt.
Apeliaciniu skundu M. M. neginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės, nesutinka tik su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliantas nurodo, kad E. Š. buvo nepilnametė ir įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios elgesį. Be to, teismas nepakankamai įvertino ir ekonominius faktorius, t. y. valstybės ekonominę situaciją bei tai, kad apeliantas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikęs, negalės įsidarbinti. Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė į apelianto turtinę padėtį bei jo sveikatos būklę.
Be to, apeliantas nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pasekmės negali būti kompensuojamos jokia pinigų suma.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d nuosprendį ir padidinti iš M. M. jai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės, nesutinka tik su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta. Vadovaudamasi LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Neturtinė žala atlyginama vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad dėl nusikaltimo asmens gyvybės atėmimu padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai ir tolesniam gyvenimui, šeimyniniams santykiams.
Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl M. M. padarytos nusikalstamos veikos žuvo jaunas žmogus, nepilnametė nukentėjusiosios dukra, vienintelis vaikas šeimoje. Netikėta dukters mirtis neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus.
Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, nusikalstamos veikos pasekmių ir žalą padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais kitiems, tokiems kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kiti.
Šioje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo M. M. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui – dukrai. Be abejonės, dėl tragiškos dukters mirties nukentėjusioji V. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą akcentavo, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šių aplinkybių nevertina.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d nuosprendį ir padidinti iš M. M. jai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymą nėra teisinio pagrindo, kadangi ji nepasinaudojo įstatymo jai suteikta teise LR BPK nustatyta tvarka ir terminais paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, todėl kolegija nukentėjusiosios atsikirtimą vertina tik kaip jos nesutikimą su apeliaciniu skundu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas įvertino teisiškai reikšmingus bylos duomenis bei atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį ir pagrįstai priteisė iš M. M. nukentėjusiajai V. K. 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje neturtinei žalai atlyginti priteista suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.