Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-25 · Civilinė byla Nr. 2-2201/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-25
Bylos Nr.
2-2201/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic securaty systems“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2201/2011Procesinio sprendimo kategorijos 126.3, 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-266-227/2011 pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic securaty systems“ skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ 2011 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi UAB „Inrent“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. 2010 m. gruodžio 3 d. teismas patvirtino kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą. 2011 m. gegužės 2 d. įvyko BUAB „Inrent“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai „Dėl taikos sutarties sudarymo“ (pirmas darbotvarkės klausimas) ir „Dėl įmonės likvidavimo“ (antras darbotvarkės klausimas). Dėl pirmojo darbotvarkės klausimo kreditorių susirinkimas nutarė skirti vieną mėnesį UAB „Golden capital“ tinkamai paruošti taikos sutartį, suderinti su kreditoriais įsiskolinimus ir pateikti taikos sutartį svarstyti kreditorių susirinkimui (toliau - kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1). Dėl antrojo darbotvarkės klausimo kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą vienam mėnesiui pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (toliau – kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2). Kreditoriai UAB „Golden capital“, UAB „Šiaulių Rymonta“ ir UAB „Baltic securaty systems“ pateikė skundus dėl minėtų nutarimų ir prašė juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti. Nurodė, kad yra reali galimybė sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, tačiau vieno mėnesio terminas minėtai sutarčiai parengti yra per trumpas. Pažymėjo, kad AB „SEB bankas“ yra pagrindinis BUAB „Inrent“ kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, kas lėmė, jog AB „SEB bankas“ sąmoningai balsavo už minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriuose numatomas per trumpas terminas taikos sutarčiai parengti, nes siekia patenkinti savo reikalavimą nepaisydamas to, kad, jam patenkinus savo reikalavimą, kitų kreditorių reikalavimams patenkinti neliks lėšų, ir pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Kreditoriai UAB „Šiaulių Rymonta“ ir UAB „Baltic securaty systems“ papildomai ginčija nutarimą, priimtą dienotvarkės 5 klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų peržiūrėjimo“, kuriuo buvo nutarta padidinti administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą. Kreditoriai nurodė, kad minėtam padidinimui nebuvo pagrindo ir tai buvo daroma išskirtinai kreditoriaus AB „SEB bankas“ interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi kreditorių skundus atmetė. Šią nutartį grindė tokiais argumentais:

1. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Tai reiškia, kad iki kovo mėnesio 13 d. kreditoriai turėjo teisę sudaryti taikos sutartį arba prašyti pratęsti terminą. Kreditoriai 2011 m. kovo 28 d. nustatė 1 mėnesio terminą taikos sutarčiai sudaryti ir tuo tikslu tam pačiam laikui nutarė prašyti teismo pratęsti bankrutuojančios įmonės statusą. Kreditoriai 2011 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkime antru klausimu svarstė įmonės likvidavimo klausimą ir nutarė bankrutuojančios įmonės statusą pratęsti 1 mėnesiui. Nutarimo priėmimo procedūros nebuvo pažeistos. Teismas bankrutuojančios įmonės statusą pratęsė iki 2011 m. birželio 12 d. Visos šios aplinkybės lemia, jog bendras terminas taikos sutarties sudarymui buvo 6 mėnesiai, tačiau per šį laikotarpį taikos sutartis nebuvo parengta bei pasirašyta. Tai rodo, kad nėra realios galimybės sudaryti taikos sutartį. Be to, AB „SEB bankas“ nesutinka su šiai dienai parengtos preliminarios taikos sutarties sąlygomis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 neteisėtais bei juos panaikinti.

2. ĮBĮ 36 straipsnis nustato, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagerinus pastatą atsirado galimybė išnuomoti pastatą už didesnę kainą. Tai lemia, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 nusprendė, jog lėšos, skirtos turtui išsaugoti nuo sunykimo, turi būti grąžinamos per administravimo išlaidas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5 neteisėtu bei jį panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius UAB „Golden capital“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas apelianto skundas ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti UAB „Golden capital“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo. Šį savo prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas ir kad AB „SEB bankas“ piktnaudžiauja turima balsų dauguma kreditorių susirinkime bei pažeidžia kitų kreditorių interesus.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriai taikos sutarčiai sudaryti realiai turėjo 6 mėnesius. Reali galimybė sudaryti minėtą sutartį atsirado tik nuo 2011 m. birželio 7 d., kai UAB „Inrent“ atnaujino veiklą. Tai reiškia, kad taikos sutarčiai sudaryti buvo skirtas tik 1 mėnesio terminas, kuris buvo nustatytas kreditorių susirinkimo nutarime Nr. 1.

3. UAB „Golden capital“ visiems kreditoriams išsiuntė paklausimus dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau dėl akivaizdaus laiko trūkumo ne visi kreditoriai spėjo išreikšti savo nuomonę minėtu klausimu. Visi gauti kreditorių atsakymai į paklausimą dėl taikos sutarties sąlygų buvo teigiami, išskyrus kreditoriaus AB „SEB bankas“. Ši aplinkybė rodo, kad yra reali galimybė kreditoriams sudaryti taikos sutartį.

Atsiliepimas

Kreditorius AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, procesinius dokumentus bei teismo posėdyje pareikštas kreditorių pozicijas ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, kas lemia, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Šalies argumentai

2. Apelianto teiginys, kad terminas sudaryti taikos sutartį turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2010 m. gruodžio 13 d. prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Be to, apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad prielaidos taikos sutarčiai sudaryti atsirado tik 2011 m. birželio 7 d., nes apie nuomininką, kuris lėmė įmonės veiklos atnaujinimą, kreditoriai buvo informuoti jau 2011 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, kas paneigia apelianto argumentą, jog taikos sutarčiai sudaryti buvo skirtas tik 1 mėnuo.

3. ĮBĮ 28 str. 2 d. numato, kad taikos sutartis turi būti pasirašyta visų kreditorių. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį su visais kreditoriais. Ši aplinkybė lemia, kad termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimas nagrinėjamu atveju lemtų tik bylos vilkinimą.

Atsiliepimas

UAB „Šiaulių Rymonta“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo tenkinti apelianto atskirąjį skundą. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

BUAB „Inrent“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Savo prašymą grindė iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo ir AB „SEB bankas“ atsiliepime išdėstytiems argumentams.

Kreditorius UAB „Realm Juridical“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimas vyko nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos, visi kreditoriai turėjo teisę laisvai balsuoti už atitinkamus nutarimus ir pareikšti dėl jų savo nuomonę. Kreditoriaus nuomone, ginčijami nutarimai nepažeidžia nei BUAB „Inrent“, nei jos kreditorių teisių ar teisėtų interesų.

Kreditorius UAB „Kauno keliai“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad, jo nuomone, apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

2011 m. gegužės 2 d. įvyko BUAB „Inrent“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime buvo svarstomi šeši darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti nutarimai. Apeliantas skundė nutarimų, priimtų dėl 1 ir 2 darbotvarkės klausimų, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti minėtus nutarimus. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto skundą. Taigi apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl nutarimų, priimtų dėl 1 ir 2 darbotvarkės klausimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad yra reali galimybė sudaryti taikos sutartį, tačiau skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nustatytas 1 mėnesio terminas taikos sutarčiai parengti yra per trumpas ir pažeidžia BUAB „Inrent“ kreditorių interesus.

ĮBĮ 28 str. 2 d. nuostatos numato, kad taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. Tai reiškia, kad taikos sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jei su jos sudarymo galimybe ir sąlygomis sutinka visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai.

Iš byloje esančio AB „SEB bankas“ atsakymo į UAB „Golden capital“ paklausimą dėl taikos sutarties sudarymo (b. l. 72, t. 8) matyti, kad kreditorius nesutinka su taikos sutarties sudarymu. Iš kreditorių UAB „Realm Juridical“ ir UAB „Kauno keliai“ atsiliepimų (b. l. 21, 25, 26, t. 9) turinio matyti, kad kreditoriai nepalaiko apelianto pozicijos, neigiamai vertina užsitęsusį BUAB „Inrent“ bankroto procesą, kas leidžia abejoti minėtų kreditorių pritarimui apelianto pasiūlymui sudaryti taikos sutartį. Be to, apeliantas UAB „Golden capital“ iš kitų BUAB „Inrent“ kreditorių gavo tik 6 teigiamus atsakymus dėl taikos sutarties sudarymo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog kreditoriai neturi realių galimybių sudaryti taikos sutartį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su AB „SEB bankas“ atsiliepime nurodytų teiginiu, kad termino sutarčiai sudaryti pratęsimas ilgiau nei nutarė kreditorių susirinkimas būtų tik bankroto proceso vilkinimas.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius AB „SEB bankas“ piktnaudžiavo savo kaip didžiausio kreditoriaus teisėmis ir tuo pažeidė kitų BUAB „Inrent“ kreditorių teises, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia konkrečiais įrodymais. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad ginčijami nutarimai priimti didžiausio kreditoriaus, turinčio daugumą kreditorių balsų, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiami nutarimai yra neteisėti, ar, kad šis kreditorius elgėsi nesąžiningai. Taigi negalima laikyti, jog skundžiami nutarimai neteisėti ir jais buvo pažeistos kitų BUAB „Inrent“ kreditorių teisės. Pažymėtina, jog byloje yra nustatyta, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, ir jog šios aplinkybės niekas neginčija. Tai tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti AB „SEB bankas“ piktnaudžiavimo savo, kaip didžiausio kreditoriaus, teisėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos nutartis yra palanki BUAB „Inrent“, kuri pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 18, t. 9), ir remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktu, iš apelianto UAB „Golden capital“ BUAB „Inrent“ naudai priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasVytas Milius